Lietuviai, tėvynėje besipiktinantys dėl priverstinio kaukių dėvėjimo prekybos centruose ir kituose uždaruose objektuose, Lenkijoje labai apsidžiaugtų – šios šalies parduotuvėse kaukes dėvinčių žmonių itin mažai. Vis dėlto patikslinsiu: kaukes dėvėti parduotuvėse reikia. Tačiau tai daro retas.

Pasienyje – jokių patikrinimų

Į Lenkiją su kolega vykome per Kalvarijos pasienio kontrolės postą. Niekas mūsų automobilio nestabdė, nesidomėjo nei dokumentais, nei ES Skaitmeniniais COVID  pažymėjimais, kuriuos turime. Pašmaikštausiu: jei automobilyje vežtume nelegalius migrantus, būtų ramiausiai prasmukę ir jie. Grįžtant iš Lenkijos į Lietuvą taip pat nesulaukėme jokio dėmesio. Tačiau už mūsų važiavusį vilkiką pareigūnai sustabdė patikrinimui.

„Prekyba mėsa ir mėsos gaminiais“, – toks buvo pirmasis, lietuviškas, stendas, kurį pamatėme įvažiavę į Lenkijos teritoriją.

Išlipę iš automobilio Punske pirmiausia išgirdome kalbant lietuviškai. „Geras, geras“, – šuniuką prie savo namų, kurie yra šalia neseniai atnaujinto Punsko krašto etnografinio muziejaus „Senoji klebonija“, gyrė moteris.

Tai nenustebino, nes apie 75 proc. miestelio gyventojų – lietuviai. Vis dėlto buvo šiek tiek keista, kad po Punską pasižvalgę gerokai daugiau nei valandą lenkiškai kalbant išgirdome vos du kartus.

„Šiandien buvo Lietuvos kalba“, – prasilenkdami netoli mokyklos nugirdome šypseną sukėlusį pradinukės dukros pasakojimą mamai.

Punsko parduotuvėse, kuriose nemažai mūsų šalies gamintojų prekių, taip pat girdėjosi beveik tik lietuvių kalba. Apsipirkti dauguma pirkėjų ateina be kaukių, nors ant durų kabo užrašai, kad jos būtinos.

Dėvėti kaukes parduotuvėse pas mus, kaip ir pas jus, reikalaujama. Tačiau  pas mus jau senokai beveik visi besilankantys to nedaro.

„Brangūs klientai! Prašome visus įeinančius į parduotuvę užsidėti apsaugines kaukes!“ – pasitinka užrašas ant durų.

Parduotuvės „Groszek“ pardavėja tvirtino, kad užėjus į vidų yra reikalavimas būti su kaukėmis.

„Dėvėti kaukes parduotuvėse pas mus, kaip ir pas jus, reikalaujama. Tačiau  pas mus jau senokai beveik visi besilankantys to nedaro“, – pasakojo moteris.

Tiesą sakant, nebuvau tarp tų beveik visų...

Pardavėja teiravosi, kaip pravažiavome pasienio kontrolės postą, domėjosi, ar reikėjo pateikti ES Skaitmeninį COVID  pažymėjimą. Sužinojusi, kad jokio patikrinimo nebuvo, gerokai nustebo.

Mokyklose – 300 lietuvių

Prie Punsko valsčiaus administracijos šnektelėjome su valsčiaus viršaičiu Vytautu Liškausku.

„Mūsų valsčiuje gyvena beveik 4500 žmonių, iš jų apie 80 proc. yra lietuviai. Trijose lietuviškose valsčiaus mokyklose mokosi apie 300 lietuvių vaikų“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo Punsko valsčiaus viršaitis V. Liškauskas.

Valsčius sudarytas iš Punsko, Smalėnų ir Vidugirio skyrių.

Punske yra Dariaus ir Girėno pagrindinė mokykla ir Kovo 11-osios licėjus. Trečia lietuviška mokykla valsčiuje – Vidugirių pagrindinė mokykla.

Punske yra Švenčiausios Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia, veikia vaikų darželis, biblioteka, muziejus, leidykla, puikuojasi Lietuvių kultūros namai.

Nematytas šaldytuvas

Prie valsčiaus administracijos pastato sudomino stovintis šaldytuvas. Jame galima palikti nereikalingų maisto produktų, o maisto stokojantiems – pasiimti.

„Nešvaistyk maisto. Atnešk jį čia. Pasidalink pietumis. Vaišinkis“, – parašyta ant šaldytuvo šono.

V.Liškauskas teigė, kad žmonės maisto palieka, nors tai daro nedažnai. Per mūsų viešnagę šaldytuvas stovėjo tuščias.

„Kartais gyventojai maisto atneša. Dažniausiai tada, kai surengia kokią šventę ir per ją visko nesuvalgo. Tada atneša valgio ir įdeda į šaldytuvą. Kai kuriems žmonėms jo trūksta, todėl maisto greitai nelieka“, – sakė viršaitis.

Vieną vyrą, kuriam labai praverstų šaldytuvo turinys, matėme mindžikuojantį prie parduotuvės. Galima spėti, kad jį dar labiau sudomintų tai, ko šaldytuve nebūna – stiprieji gėrimai.

Lietuvoje apie panašius šaldytuvus neteko girdėti. Gal rudeninė melancholija kažką paskatins įgyvendinti artimų kaimynų idėją.

Premjeras sakė iš Lenkijos lietuvių bendruomenės išgirdęs nuogąstavimus dėl lietuviško švietimo padėties.

„Lenkijoje vyksta švietimo reforma ir pagrįstų baimių yra pakankamai daug dėl Lietuvos istorijos, geografijos valandų skaičiaus mažinimo, yra problemų dėl mūsų gimnazijos Seinuose išlaikymo“, - BNS telefonu iš Punsko sakė S.Skvernelis.

Premjeras vietos lietuviams pažadėjo, kad Lietuvos Vyriausybė finansuos lietuviškos Seinų Žiburio gimnazijos sporto aikštyno įrengimą ir Seinų kunigų seminarijos menės restauravimą.

Anot ministro pirmininko, Vyriausybė artimiausiu metu ketina priimti „sisteminius sprendimus“ labiau remti lietuvių bendruomenes, istoriškai gyvenančias Lenkijoje, Rusijos Karaliaučiaus krašte, Baltarusijoje, Latvijoje. Premjero teigimu, šiais klausimais numatoma sutelkti Užsienio reikalų, Kultūros, Švietimo, Vidaus reikalų ministerijos pajėgumus.

„Vyriausybėje artimiausiu metu turėsime priimti sprendimus ir apsvarstyti mūsų etninėse žemėse gyvenančių tautiečių, kurie dėl istorinių verpetų dabar yra kitose valstybėse, poreikių, problemų sprendimą. Mes šiandien daugiau susikoncentravę į emigracijos klausimus, bet pamirštame, kad nemaža dalis mūsų tautiečių gyvena savose etninėse žemėse ir nesulaukia iš Lietuvos valstybės tokios pagalbos, kurios jie tikisi“, - kalbėjo premjeras.

Lenkijos lietuviai sako, kad vietos mokyklose trūksta lietuviškų vadovėlių, nerimą kelia siūlymai, galintys apriboti Lietuvos istorijos ir geografijos dėstymą bei Lietuvos teikiamą paramą.

Lenkijoje gyvena apie 5 tūkst. lietuvių.

Lietuvių gausiai gyvenamo Lenkijos Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas tikisi, kad šalyje išrinkus naują valdžią Lenkijos ir Lietuvos santykiai nepablogės.

Sekmadienį vykusius Lenkijos parlamento rinkimus laimėjo konservatyvi partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).

„Mes tikimės, kad tie santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos nepablogės, kad mes netaptumėme to konflikto centre“, - BNS telefonu iš Lenkijos sakė V.Liškauskas.

Jis teigė po bendravimo su kai kuriais PiS nariais įsitikinęs, kad šioje partijoje yra įvairiai tautinių mažumų klausimu nusiteikusių žmonių.

V.Liškauskas pabrėžė norintis, kad naujoji šalies valdžia neribotų liberalių žmogaus teisių ir laisvių, kurias užtikrino pastaruosius aštuonerius metus Lenkijai vadovavusi „Piliečių platforma“.

PiS rinkimų kampanijos metu žadėjo didinti valstybės ir Katalikų bažnyčios vaidmenį kasdieniame gyvenime.

„Norėčiau, kad jie nelįstų į žmogaus gyvenimą, kad neribotų laisvės, kad negrįžtų prie Konstitucijos pakeitimų“, - kalbėjo Punsko valsčiaus viršaitis.

„Kai valdė „Piliečių platforma“, buvo neblogai. Turiu pasakyti, kad tikrai ekonomika Lenkijos vystėsi, daug investicijų susilaukėme, daug Europos Sąjungos lėšų panaudota. Aš nustebęs, kad išrinko kitą partiją, tačiau tikiuosi, kad Lenkija toliau eis vystymosi keliu“, - sakė V.Liškauskas.

„Turbūt chemija nutrūko kažkuriuo metu. Po aštuonerių metų valdžios galėjo kažkas nusibosti“, - pridūrė jis.

Punsko valsčiuje gyvena daugiau kaip 4,5 tūkst. žmonių, iš jų apie 80 proc. yra lietuviai.

Kaip rodo naujausia viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Ipsos“ atlikta balsavusių rinkėjų apklausa, PiS užsitikrino 37,7 proc. balsų, todėl dabartinė pagrindinė opozicijos partija gali tikėtis 232 mandatų 460 vietų Seime, Lenkijos parlamento žemuosiuose rūmuose.

Apklausos duomenimis, „Piliečių platforma“ surinko 23,6 proc. balsų.

Oficialių rinkimų rezultatų laukiama vėliau pirmadienį.