Ir kalbame ne tik apie temperatūrų skirtumus, o taisyklę, kurią dažnas tikrai gali būti pamiršęs. O už to slypi tikrai didesnės sveikatos problemos, praneša LNK žinių tarnyba.

Apie saugų kondicionierių naudojimą – LNK žurnalistės pokalbis su medicinos mokslų daktaru, kardiologu Mykolu Biliuku.

– Tai tikrai, gerbiamas Mykolai, kur šiandien važiuojame?

– Šiandien norėčiau važiuoti ten, kur nekaršta, kur pučia vėjas, kur oras primena krioklių ir miško orą.

– O šiaip, pačiam sėdėti automobilyje, kai yra įjungtas kondicionierius, matau, dabar yra 21 laipsnis nustatytas, ar yra išbandymas?

– Tai nėra išbandymas, tai yra optimali temperatūra, kai 21 laipsnis patalpoje. Pati ta vasaros metu.

– Nesate iš tų, kam kondicionierius yra siaubas sveikatai? Pavyzdžiui, kaip man.

– Nežinau, kaip dėl Jūsų, bet kondicionierius yra labai pažangus žmonijos išradimas. Ir pirmiausiai reikėtų pasidžiaugti, kad mes tokį prietaisą turime. Pasauliniai duomenys yra tokie: amerikiečiai namuose turi kondicionierius 87 proc. atvejų. Europiečiai tik 10 proc., o lietuviai – dar mažiau negu 10 proc. Bet nenusiminkime, kasmet kondicionierių padaugėja 15–20 proc.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Bet tai kada vis dėlto taip nutinka, kad kondicionierius kelia žalą mūsų sveikatai? Kada mes nemokame tinkamai jo naudoti? Kaip reikėtų?

– Pirmiausia, jeigu blogi meistrai įrenginėjo kondicionierius. Pastatė ne vietoje, pučia į galvas vasaros metu, džiovina odą, nesilaiko tokios temperatūros, kaip yra nustatyta normose. Žiemą 20–23 laipsniai turėtų būti patalpoje. Vasarą leidžiama daugiau – iki 25 laipsnių, tai – optimali temperatūra. Jeigu išeinama iš šitų ribų, kondicionierius dirba netvarkingai. Jeigu tas skirtumas yra didesnis ir žmogus išeina į lauką, jis patiria temperatūrinį šoką, sukrečiama nervų sistema. Toliau seka visa grandinė kardiologinių problemų. Todėl prieš išeinant į lauką, reikėtų tam tikrais laiko intervalais tą temperatūros skirtumą tarp išorės ir vidaus po du laipsnius mažinti. Na, kai liks 2–4 laipsnių skirtumas, tada galima išeiti į lauką.

Labai svarbus toks momentas, kad kondicionierius gali užkrėsti. Jeigu filtrai valomi retai arba paviršutiniškai, ten apsigyvena mikrobai, pelėsiai, grybeliai.

Labai svarbus toks momentas, kad kondicionierius gali užkrėsti. Jeigu filtrai valomi retai arba paviršutiniškai, ten apsigyvena mikrobai, pelėsiai, grybeliai. Reikia žinoti, kad kondicionierius, šaldydamas orą, turi savo šaltus vidinius mazgus ir ant jų kondensuojasi vanduo. O tai puiki terpė visokiam užkratui plisti. Ir pagaliau, ne tik įprasti mūsų mikrobai, bet dabar aprašyta, kad ir legioneliozė iš kondicionierių pasipila, kadangi ten drėgna viduje. Jeigu nevalo tinkamai oro filtras, kondicionierius tampa dulkių, bakterijų, cheminių medžiagų, alergenų talpykla, todėl buitinius kondicionierius reikia valyti vieną–du kartus per mėnesį. Mažiausiai per du mėnesius vieną kartą. Mes galime paklausti bet kurio vairuotojo, kada jis savo automobilio salone keitė oro filtrą. Retas, kuris tą pasakys.

– Manau, kad daugelis iš viso pagalvos, o jį reikia keisti?

– Taip. Atsisėdi kartais į taksi ir jauti pelėsio kvapą. Paklausiu vairuotojo, o jis sako, kad ne jo reikalas keisti, aš nežinau, kur jis yra. Ten mechanikai pas mus keičia.

– Vasaros laikotarpiu peršalimų netrūksta. Kaip Jūs teisingai paminėjote, kad net labai šaltas arbūzas, ištrauktas iš šaldytuvo, gali būti priežastis, kodėl žmogus serga. Kodėl vasarą peršalimų daug?

– Tikrai vasara turi savo rizikos veiksnių. Pirmas dalykas – staigūs atsišaldymai, ypač per karščius padaugėja peršalimų. Žmonės šokinėja į šaltus ežerus nepasiruošę tam, o gal ir išgėrę, išeina iš kondicionuojamos patalpos į šaltį arba kartais užeina į parduotuves, kad atsivėsintų. O po to vėl išeina į karščius. Tai susilpnina žmogaus imunitetą. Reikia suprasti tokį dalyką, kad šiluma, o ypač karštis, imunitetą silpnina.

To reikalauja Europos Komisijos direktyva – ribojimais siekiama mažinti šių gaminių vartojimą Europos Sąjungoje. Ribojimus Lietuva turi priimti iki liepos 23-osios. 

Vyriausybė siūlo uždrausti prekiauti pridėtinio kvapo ar skonio kaitinamojo tabako gaminiais, kurių bet kokiuose komponentuose, pavyzdžiui, filtruose, popieriuje, pakuotėse, kapsulėse yra kvapiųjų medžiagų, leidžiančių pakeisti kvapo ar skonio stiprumą ar jų dūmo sodrumą.

Toks reikalavimas jau taikomas cigaretėms ir joms sukti skirtam tabakui, bet kaitinamojo tabako gaminiams šis kvapų ir skonių draudimas negalioja.

Be to, siūloma panaikinti išimtį, kad rūkomieji kaitinamojo tabako gaminiai gali būti be įspėjimo apie galimą žalą sveikatai. Tačiau bedūmiuose gaminiuose toks įspėjimas turės išlikti.

„Valstietis“ Aurelijus Veryga siūlė suvienodinti žymėjimą abiem šių gaminių rūšims – ir rūkomiesiems, ir bedūmiams. 

Siekis griežčiau reglamentuoti kaitinamojo tabako naudojimą numatytas ir Vyriausybės darbų, kurie bus teikiami parlamento pavasario sesijoje, programoje. 

Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, didmeninė prekyba kaitinamuoju tabaku pernai didėjo 27,3 proc.  

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pernai atliktas tyrimas parodė, kad veiksniai, nulėmę pasirinkimą pradėti vartoti elektronines cigaretes arba kaitinamojo tabako gaminius, buvo draugų, kolegų ar kitų asmenų, kurie rūkė naujoviškus bedūmius kaitinamojo tabako gaminius, pavyzdys (30,6 proc.) ir galimybė įsigyti įvairių skonių ir kvapų gaminius (28,3 proc.). 

Teigė, kad ėmė pykinti

Klaipėdietė vasario pabaigoje uostamiesčio „Topo centro“ parduotuvėje sūnui nupirko „Apple AirPods Pro (2nd generation)“ belaides ausines, už kurias sumokėjo 309 eurus.

Netrukus atžala prisipažino, kad klausantis muzikos būtent šiomis ausinėmis jam ima svaigti galva, pykinti.

„Prasideda dezorientacija, svaigsta galva, pykina. Tad jis nusprendė pasižiūrėti atsiliepimus apie tas ausines internete. Taip pat paklausinėjo bendraamžių, kurie irgi turi tokias pat ausines. Visi pasakojo tą patį. Kadangi daiktas yra brangus, vaikai bijo prisipažinti tėvams, kad jiems svaigsta galva, pykina, juk ne visų vaikų ryšys su tėvais yra geras. Bet mano vaikas man pasipasakojo. Sakė, kad ir per pertrauką pabuvus su ausinėmis ima pykinti, dėl to nukenčia ir pamokų kokybė“, – įtarė moteris.

Prasideda dezorientacija, svaigsta galva, pykina.

Įvardijo higienos preke

Susirūpinusi atžalos sveikata, moteris nutarė ausines grąžinti.

„Nuėjusi į parduotuvę, susidūriau su tokia situacija, gerai, kad vietoje neapsiverkiau. Numaniau, kad kai ateisiu prašyti grąžinti pinigus, jie nenorės jų atiduoti, priešinsis, bet kad būtent taip, tikrai nesitikėjau. Jie pradėjo klausinėti, ar gaminys blogas, kad noriu jį grąžinti. Pasakiau, kad ne, jis veikia, be to, puikiai žaloja sveikatą. Po to prie mūsų priėjo kitas vyras ir pasakė, kad jis, kaip tėvas, nebūtų rekomendavęs vaikui pirkti tokio produkto, nes jis esą žaloja smegenis“, – pažymėjo klaipėdietė.

Grįžusi iš prekybos centro moteris nutarė paskambinti į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) ir papasakoti savo istoriją.

„Paskambinau į VVTAT. Čia man pasakė, kad ausinės yra higienos prekė, tad jei jos jau panaudotos, prekė nebepriimama. Žinoma, kad ausinės panaudotos, juk mes tam jas ir pirkome. Be to, esmė ne tiek prekės grąžinimo reikale (nors būtų gerai), bet jos daromoje žaloje. Man specialistė pasakė, kad išdėstyčiau poziciją, tada kreiptųsi, tikrintų, bet reikėtų palaukti pusę metų“, – stebėjosi moteris.

Į gydytojus nesikreipė

Kol kas klaipėdietė į VVTAT skundo nerašė, nes jį išnagrinėti reikėtų daug laiko, taip pat tektų rinkti įrodymus ir rašyti raštus.

Gyventoja pažymėjo, kad į gydytojus dėl sūnaus sveikatos irgi nesikreipė.

„Man VVTAT pasakė, kad turėčiau eiti per visas gydymo instancijas, surinkti krūvą pažymų, neva įrodančių negalavimą. O ką ten įrodysi? Mano sūnaus dienotvarkė įtempta, jis mokosi, sportuoja, neturi tam laiko. Ne tas mūsų tikslas, kad eitume ir rinktume pažymas. Žinome, kad jo būklė puiki, nes turi tai įrodančias pažymas“, – tikino moteris.

Su ausinėmis moters sūnus būna, kol užsiima sportu. Tuo metu arba vėliau neva vėl ima pykinti, darosi silpna.

Tad šiuo metu brangiai atsiėjusios ausinės tiesiog lieka namuose. Tuomet sveikata esą tampa geresnė, silpnumo požymių nebėra.

Įspėjo: pasak specialistų, kenkia ne pačios ausinės, o rekomendacijų, kaip jomis naudotis, nesilaikymas. Evaldo Šemioto nuotr.

Prekė – negrąžinama

„Topo centro“ komunikacijos vadovė Dovilė Zapkutė tikino, kad įrenginio instrukcijoje yra visi reikiami patarimai, kaip saugiai naudotis tomis belaidėmis ausinėmis.

„Sužinoję apie šią situaciją, klientei iškart pasiūlėme įsigyto įrenginio techninius parametrus patikrinti specializuotame gamintojo produkcijos priežiūros servise. Taip pat kreipėmės ir į oficialius gamintojo produkcijos distributorius, kurie patvirtino, kad minima prekė atitinka visus kokybės ir saugumo reikalavimus bei sertifikatus. Įrenginio instrukcijoje taip pat yra nurodyta informacija ir patarimai, kaip tinkamai ir saugiai naudotis įrenginiu. Šio ir kitų gamintojų belaidės ausinės yra paklausi prekė, klientai jas dažnai renkasi dovanoms ir iki šiol nesame sulaukę pretenzijų ar nusiskundimų šia tema. Nuoširdžiai apgailestaujame dėl klientės patirtų išgyvenimų“, – teigė „Topo centro“ atstovė.

Ji taip pat nurodė, kad Mažmeninės prekybos taisyklių 17 punkte pateikiamas negrąžinamų prekių sąrašas, į kurį patenka ir elektrotechnikos įrenginiai.

Į šį sąrašą patenkančios prekės, jei yra tinkamos kokybės, gali būti grąžinamos tik pardavėjui sutikus.

„Mums rūpi mūsų klientai ir vidinėmis tvarkomis esame numatę galimybę prekes priimti atgal, jei pakuotės nėra pažeistos, o įrenginys – nenaudotas ir neaktyvuotas. Šiuo konkrečiu atveju įsigytos ausinės buvo norimos grąžinti išpakuotos ir naudotos. Tačiau tokiomis sąlygomis priimti atgal prekės negalime“, – taisykles paaiškino D. Zapkutė.

Klausa iš penkių pagrindinių mūsų pojūčių yra pažeidžiama dažniausiai ir sunkiai atstatoma.

Reikia laikytis rekomendacijų

VVTAT Tarptautinių ir viešųjų ryšių skyriaus vedėja Dalia Malinauskienė teigė, kad tarnyba tokio pobūdžio vartotojų skundų apskritai nėra gavusi.

„Paprastai prekės instrukcijoje ar kitoje informacijoje yra nurodyti prekės naudojimo reikalavimai, saugos įspėjimai. Todėl vartotojui labai svarbu perskaityti šią informaciją ir naudoti prekę tinkamai pagal pateiktas rekomendacijas. Pavyzdžiui, jei yra nurodytos rekomendacijos dėl garso stiprumo naudojant ausines, jų būtina laikytis. Kitaip gali būti, kad netinkamas prekės naudojimas sukels tam tikrą neigiamą poveikį vartotojo sveikatai ar savijautai“, – teigė D. Malinauskienė.

Vedėja priminė, kad, neradus kompromiso, klientas visada gali kreiptis į VVTAT.

„Visais atvejais, jei vartotojas mano, kad prekė yra nekokybiška, jis gali kreiptis į pardavėją ir išdėstyti savo reikalavimą. Jei problemos su pardavėju išspręsti nepavyksta, vartotojas gali kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka. Vartotojui būtina pateikti visus turimus įrodymus, kurie būtų vertinami atsižvelgiant į ginčo aplinkybes. Nagrinėjant ginčą VVTAT, gali būti vertinama ir prekės atitiktis nustatytiems reikalavimams“, – pažymėjo D. Malinauskienė.

Patarimas – riboti laiką

Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ Galvos-kaklo, plastinės rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas gydytojas otorinolaringologas dr. Rimantas Mačiulaitis paaiškino, kokią žalą sveikatai gali padaryti gaminys, kai juo naudojamasi netinkamai.

„Sveikatai gali pakenkti ne pačios ausinės, tačiau pasirinktas per didelis garso intensyvumas, kuris matuojamas decibelais (dB), per aukštas klausymosi dažnis ar per ilga klausymosi trukmė. Svarbu žinoti, kad ausis – tai vienas sudėtingiausių ir jautriausių žmogaus organų. Klausa iš penkių pagrindinių mūsų pojūčių yra pažeidžiama dažniausiai ir sunkiai atstatoma“, – kalbėjo gydytojas.

Norint nepakenkti sveikatai, reikėtų riboti naudojimosi ausinėmis laiką.

„Rekomenduočiau vienu kartu ausinėmis naudotis ne ilgiau kaip 40 minučių ir daryti valandos ar dviejų pertrauką. Dar svarbiau – neviršyti 50–60 proc. maksimalaus nustatomo garso. Jei garsas viršija daugiau nei 60 dB, atsiranda tikimybė patirti akustinę traumą, kurios metu pažeidžiamas klausos nervas. Pirmieji simptomai: atsiranda ūžesys, cypimas ausyse, žmogus pradeda prasčiau girdėti, vėliau gali pasireikšti galvos skausmas ar svaigimas“, – perspėjo R. Mačiulaitis.

Teismas penktadienį pranešė konstatavęs, kad užsikrėtimo koronavirusu sveikatos priežiūros įstaigoje nebuvo galima išvengti net ir taikant visas prevencines priemones, o pacientas sirgo gretutinėmis ligomis, kurios ir buvo pagrindinė mirties priežastis, todėl žala ieškovui neatlygintina kaip neišvengiama žala.

Ieškovo teigimu, pacientas į sveikatos priežiūros įstaigą atvyko nesirgdamas COVID-19 liga, tačiau gydydamasis šioje įstaigoje buvo užkrėstas infekcija ir pablogėjus sveikatos būklei mirė.

Ieškovas kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau komisija ieškovo prašymo netenkino.

Lietuvos apeliacinis teismo pranešime pažymima, kad šioje byloje teismas nagrinėjo sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybę pagal naująjį „žalos be kaltės“ modelį.

Pagal naująjį žalos atlyginimo be kaltės modelį patirta žala atlyginama tuo atveju, jei nustatoma, kad buvo nesilaikyta sveikatos priežiūros paslaugų profesinio standarto ir buvo galima išvengti žalos.

Pasak teismo, siekiant atlyginimo už paciento sveikatai padarytą žalą tebėra būtina įrodyti sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir žalos pacientui.

Teismas nurodo, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai priėmus sprendimą, jog žala ieškovui neatlygintina, nes buvo neišvengiama, ieškovas turėjo pareigą įrodyti, jog sveikatos priežiūros įstaiga galėjo žalos išvengti, t. y. turėjo įrodyti neteisėtus sveikatos priežiūros įstaigos veiksmus.

„Tačiau byloje liko nepaneigta tikimybė, kad ir laikantis visų prevencinių priemonių užsikrėtimo koronavirusu gydymo įstaigoje nepavyktų išvengti“, – sakoma teismo pranešime.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal dabartinį sveikatos priežiūros metodikų raidos lygį apsaugoti pacientus nuo apsikrėtimo COVID-19 liga sveikatos priežiūros įstaigose nėra įmanoma.

„Pagal naująjį žalos atlyginimo be kaltės modelį patirta žala atlyginama tuo atveju, jei nustatoma, kad buvo nesilaikyta sveikatos priežiūros paslaugų profesinio standarto ir buvo galima išvengti žalos, jei šio standarto būtų laikytasi, vertinant pagal tuometę medicinos mokslo raidą, ir kad žala nėra nulemta išimtinai paciento sveikatos būklės, buvusios iki paslaugų suteikimo“, – sakoma pranešime.

Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas įsiteisėja nuo sprendimo priėmimo dienos ir gali būti kasacine tvarka skundžiamas per tris mėnesius Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

„Ši pramoga džiugina tik akimirką, o jos neigiamas poveikis aplinkai ir sveikatai – ilgalaikis“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtame pranešime.

Anot ministerijos, remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, teritorijose, kuriose intensyviai leidžiami fejerverkai, oro tarša kietosiomis dalelėmis gali padidėti iki dešimties kartų ir gali išsilaikyti nuo dviejų iki 14 valandų.

Miestų oro kokybės tyrimų stotys fiksuoja padidėjusias sieros dioksido, azoto oksidų, anglies monoksido koncentracijas.

Kartu į aplinką patenka fejerverkų sudėtyje esančios sveikatai ir aplinkai žalingos medžiagos – kalis, chloras, natris, magnis, aliuminis, siera.

Dėl neatsakingo pirotechnikos naudojimo žmonės patiria sunkius sužalojimus, dažniausiai galvos, veido, akių, galūnių.

„Padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore ypač pavojinga vaikams ir senjorams, širdies ir kvėpavimo takų ligomis sergantiems žmonėms. Dėl neatsakingo pirotechnikos naudojimo žmonės patiria sunkius sužalojimus, dažniausiai galvos, veido, akių, galūnių“, – teigia ministerija.

Jos teigimu, po Naujųjų metų nakties gatvėse paliekamos pirotechnikos pakuotės, kuriuose esančios cheminės medžiagos gali būti išplautos į paviršinius ir požeminius vandenis, teršia dirvožemį.

Taip pat triukšmingos ugnies salvės pavojingos visai gyvajai gamtai, ypač miesto paukščiams, čia gyvenantiems ar atklydusiems laukiniams gyvūnams – išsigandę jie ima blaškytis ir, susidūrę su kliūtimi, gali žūti.

Tradicinių fejerverkų šiemet paskelbė atsisakančios Vilniaus ir Alytaus miestų savivaldybės. Fejerverkų atsisakoma ir didžiuosiuose Europos miestuose.

Rašte Savivaldybei pabrėžiama, kad dėl masinio fejerverkų šaudymo ore gali žymiai išaugti kietųjų dalelių koncentracija (nuo kelių iki kelių dešimčių kartų), formuotis smogas ir antriniai teršalai. Nesudegę pirotechnikos gaminių komponentai gali nusėsti ir irdami teršti dirvožemį, o sprogimo garsai gali turėti neigiamos įtakos tiek laukiniams, tiek ir naminiams gyvūnams.

Rašte teigiama, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kai iš baimės gyvūnai net nugaišta. Todėl „žalieji“ teiraujasi, ar prieš suteikdama leidimą savivaldybė atsižvelgė į faktą, kad festivalis rengiamas bioįvairove turtingame Vingio parke, ar buvo vertinamas renginio poveikis parko gamtinei aplinkai, paukščiams ir kitiems gyvūnams.

Tad kyla klausimas, ar verta aukoti mūsų sveikatą ir aplinkos gerovę dėl tokio trumpo pramoginio reginio.

„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fejerverkų sukelta oro tarša daro neigiamą poveikį ir gyventojų sveikatai. Ji gali sukelti įvairių kvėpavimo takų susirgimų, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis, turintiems širdies kraujagyslių ar kvėpavimo takų problemų. Tad kyla klausimas, ar verta aukoti mūsų sveikatą ir aplinkos gerovę dėl tokio trumpo pramoginio reginio. Ypač šiais technologijų laikais, kai turime kur kas aplinkai draugiškesnių alternatyvų“, – sako Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba dėl panašių priežasčių šią vasarą priėmė rezoliuciją, kuria įsipareigojo per miesto šventes bei svarbias progas atsisakyti fejerverkų ir ieškoti aplinkai draugiškesnių alternatyvų. Ši rezoliucija įsigalios gruodį, tačiau tai nereiškia, kad kitąmet fejerverkų festivalis įvykti negalės. Rezoliucijos įsipareigojimai galioja tik pačios savivaldybės rengiamoms šventėms.

Tokią tvarką I. Budraitė vadina deklaratyvia ir ragina ją peržiūrėti. Jos įsitikinimu, ribojimai turėtų galioti visiems juridiniams ir fiziniams asmenims arba savivaldybė turėtų bent jau numatyti taršos kompensavimo mechanizmą. Pavyzdžiui, stebint kietųjų dalelių koncentraciją aplinkos ore prieš ir po tokio renginio, o vėliau iš jo organizatorių reikalaujant kompensuoti sukeltą žalą.

Tarp minėtų ieškinį teikusių asmenų – ir buvęs generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, anksčiau ėjęs Ukmergės teismo pirmininko pareigas ir šiemet vėl sugrįžęs dirbti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Vilniaus apylinkės teismas pernai spalį atmetė buvusių ir dar esamų darbuotojų ieškinį dėl praleisto senaties termino.

Apeliacinius ieškovų skundus nagrinėjusio apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė BNS informavo, kad teisėjai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl senaties termino praleidimo, tačiau nusprendė, jog šis netinkamai sprendė prašymą atnaujintį šį terminą.

Anot jos, Vilniaus apylinkės teismas sprendimą neatnaujinti praleisto ieškinio senaties termino priėmė neįvertinęs išskirtinių nagrinėjamos situacijos aplinkybių bei vertybės – asmens sveikatos, kurią ieškovai siekė apginti, svarbos.

„Apeliacinės instancijos teismas padarė priešingą išvadą ir ieškovų praleistą ieškinio senaties terminą atnaujino, o apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, panaikino“, – sakė L. Nemeikaitė.

Panaikinus sprendimo dalį, kuria atmesti reikalavimai dėl neturtinės žalos, ji grąžinta apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Apygardos teismo teigimu, atmetus ieškinį dėl senaties nebuvo atskleista jo dalis dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kuri buvo grindžiama tuo, kad darbuotojai beveik dešimt metų dirbo gyvsidabriu užterštose patalpose.

„Taip pat pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino bylos aplinkybių kasacinio teismo analogiškoje byloje sukurto teismo precedento ir konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo aspektais“, – pažymėjo L. Nemeikaitė.

Ieškinį Lietuvos valstybei iš pradžių buvo pateikę 14 Ukmergės teisme dar dirbančių arba dirbusių asmenų. Dėl vieno iš jų reikalavimų civilinis procesas vėliau buvo nutrauktas.

Ieškovai siekė prisiteisti neturtinę žalą ir priedą už darbą, dirbtą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.

Portalas TV3.lt anksčiau skelbė, kad 14 ieškinį teikusių asmenų iš atsakovų – Vyriausybės ir Nacionalinės teismų administracijos – prašė priteisti 224 tūkstančių eurų.

Byla susijusi su įvykiais Ukmergės teisme, kai 2003 metais teisme rasta gyvsidabrio, o dar didesnis jo kiekis – apie trys kilogramai – aptiktas 2012 metais, tvarkant signalizaciją.

2019-ųjų birželį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gyvsidabriu užterštame teisme dirbusiems žmonėms priteisė 344,5 tūkst. eurų neturtinės žalos. Ieškinius valstybei šioje byloje buvo pateikęs 31 asmuo: teisme dirbę teisėjai, tarnautojai, advokatai, prokurorai.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius sako, kad taisyklės nebuvo peržiūrėtos nuo 2003 metų, kai buvo priimtos.

„Pastaraisiais metais nagrinėjant bylas nukentėję, sužalojimų patyrę žmonės ne kartą kėlė klausimą dėl medicininių kriterijų objektyvumo ir teismų sprendimų. Taisyklėse panašiai kvalifikuojamos patirtos įvairios traumos gali turėti skirtingų pasekmių žmogaus sveikatai“, – pranešime teigė ministras.

„Nukentėjusiam asmeniui sunku suprasti, kodėl, pavyzdžiui, kaukolės skliauto lūžis, kai kraujas išsilieja į smegenis, šlaunikaulio lūžis ir plaštakos piršto sausgyslės plyšimas laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu“, – sakė E. Jankevičius.

Jo teigimu, eilę metų neperžiūrėtas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles reikėtų peržiūrėti ir įvertinti poreikį jas patobulinti, dokumentą tvirtina trys ministrai – socialinės apsaugos ir darbo, taip pat sveikatos apsaugos bei teisingumo.

Preliminariai numatoma ateinančią savaitę rengti pasitarimą, į kurį ministerija ruošiasi pakviesti Generalinės prokuratūros, Lietuvos advokatūros, Valstybinės teismo medicinos tarnybos, Teisėjų tarybos atstovus.

Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės apibrėžia medicininius kriterijus, pagal kuriuos kvalifikuojamas nežymus, nesunkus arba sunkus sveikatos sutrikdymas.

Priklausomai nuo patirtų sužalojimų sunkumo, atitinkamai diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė.

Teisingumo ministro inicijuotoje diskusijoje bus siekiama įvertinti šių medicininių kriterijų turinį, sveikatos sutrikdymo vertinimo netolygumus ir galimas taisyklių pataisas.

Anot duomenų, 113 mln. žmonių – maždaug kas penktas gyventojas ES bei Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje – priversti kęsti ilgalaikį kelių transporto keliamą mažiausiai 55 decibelų triukšmą. Šis bei kiti triukšmo šaltiniai – traukiniai, lėktuvai bei pramonė – turi neigiamų padarinių milijonų žmonių sveikatai.

Tyrimas parodė, kad apie 22 mln. europiečių yra smarkiai trikdomi triukšmo, 6,5 mln. dėl triukšmo patiria rimtų miego sutrikimų. 12 000 ankstyvų mirčių siejama su aplinkos triukšmu.

EEA prognozuoja, kad ateityje Europoje tyliau netaps: manoma, kad europiečių, kurie priversti kęsti triukšmą, skaičius ateinančiais mėnesiais toliau didės. Viena vertus, tai susiję su miestų plėtra, antra vertus – didėjančia mobilumo paklausa.