Uosto direkcija informavo, kad žemkasė iškelta sėkmingai. Taršos išvengta, tam uosto specialistai įrenginio teritoriją buvo aptvėrę bonų užtvaromis.

Iškėlimo darbus organizavo žemkasės „Sunland“ savininkas – bendrovė „Oloris“.

Įmonės atstovų teigimu, žemkasė tik dabar iškelta dėl orų – anksčiau tai padaryti trukdė vyravęs šaltis.

Šiuo metu žemkasė stovi prišvartuota prie krantinės.

Pastaruoju metu jokių darbų uoste nevykdžiusi „Sunland“ nuskendo sausio pabaigoje.

Lietuvos transporto saugos administracijos pirminė versija – nenaudojamą žemkasę paskandino šalčiai.

„Greičiausiai sušalo vamzdynas. Nes vanduo buvo neišleistas. Ir kai vanduo atšyla, laivas pradeda grimzti“, – paaiškino Lietuvos transporto saugos administracijos atstovė Eglė Kučinskaitė.

Tikslią priežastį aiškinasi Teisingumo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimų skyriaus specialistai.

Neoficialiomis žiniomis, žemkasėje buvo taisoma pramuša. Tačiau, ar ji susijusi su skendimo priežastimi, neaišku.

Per incidentą niekas nenukentėjo. Nedidelė 31 metro ilgio žemkasė kurį laiką stovėjo be darbo.

Sausio 25-ąją Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) atstovai informavo, kad prie 65A krantinės, kurią naudoja Vakarų Baltijos laivų statykla, nuskendo čia jau kurį laiką prišvartuota žemkasė „Sunland“.

Žemkasėje žmonių nebuvo. Nedelsiant buvo iškviesti specialistai, įvykio vietoje dirbo Uosto direkcijos kateris „Zunda“, užtvertos bonų užtvaros, kad, jei prireiktų, būtų sustabdytas taršos plitimas.

Apie įvykį informuotos atsakingos institucijos, susisiekta su žemkasės savininku. Įvykio aplinkybės aiškinamos.

Nedidelė, 31 m ilgio žemkasė pastaruoju metu darbų uoste nevykdė.

Uosto direkcijos atstovų tvirtinimu, iš nuskendusios žemkasės savininko bendrovės „Oloris“ gautas žodinis patikinimas, kad įrenginį kuo skubiau bus bandoma iškelti.

Vis dėlto, praėjus beveik mėnesiui, KVJUD atstovų teigimu, žemkasė vis dar neiškelta iš dugno.

Esą pastarosiomis savaitėmis tai padaryti trukdė šaltas oras. Įrenginį iškelti pažadėta, kai tik leis oro sąlygos.

Kaip informavo Valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai, pirmadienio rytą prie 65 A krantinės, kurią naudoja Vakarų Baltijos laivų statykla, nuskendo čia jau kurį laiką stovėjusi žemkasė „Sunland“.

Žemkasėje žmonių nebuvo. Nedelsiant buvo iškviesti specialistai, šiuo metu įvykio vietoje dirba uosto direkcijos kateris „Zunda“, užtvertos bonų užtvaros galimam taršos plitimui sustabdyti.

Apie įvykį informuotos atsakingos institucijos, susisiekta su žemkasės savininku. Įvykio aplinkybės aiškinamos.

31 m ilgio žemkasė pastaruoju metu darbų uoste nevykdė.

Vėliau uosto direkcija pranešė gavusi nuskendusios žemkasės savininko bendrovės „Oloris“ žodinį patikinimą, kad ją pirmadienį apžiūrės narai ir, įvertinus situaciją, antradienį skenduolį bus bandoma iškelti.

Klaipėdos uosto akvatorijos šiaurinėje dalyje vokiečių žemkasė per vasarą iškas 300 tūkst. kubinių metrų grunto. Toks patobulinimas sustiprins didžiųjų laivų navigacinį saugumą, rašo "Lietuvos žinios".

Šiemet per vasarą pagilinus šiaurinę uosto dalį puse metro - nuo 14,5 iki 15 metrų, bus žengtas dar vienas žingsnis siekiant 17 metrų gylio. Tokiu orientyru tapo įplaukos į Baltijos jūrą Didžiojo Beito sąsiaurio gylis ir tai, kad šis parametras pasiektas su Klaipėda konkuruojančiuose regiono uostuose.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija su bendrove "Strabag Wasserbau" pasirašė sutartį, kurios vertė - 5,044 mln. eurų su PVM. Iki 2018 metų uostas ketina investuoti dar 332,7 mln. eurų į krantinių prieigų gilinimą ir parametrų pritaikymą prie kanalo, kad didieji laivai galėtų laisvai plaukioti ir švartuotis visame uoste.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje pradėta vykdyti uosto valymo darbams skirtos žemsiurbės/žemkasės įsigijimo procedūrą.

Pradžioje bus rengiama galimybių studija dėl tokio laivo pirkimo. Išanalizavus patirtį kituose uostuose, tokių laivų rinkos kainas po kelių mėnesių bus atsakyta į klausimą, kokį laivą įsigys Klaipėdos uostas. 

"Klaipėdos uostui yra ypatingai svarbu turėti nuosavą žemsiurbę/žemkasę vien dėl to, kad tokių laivų mobilizavimo kainos yra didžiulės. Neabejojame, kad tokio laivo buvimas Klaipėdos uoste bus ekonomiškai naudingas", - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Kai kuriuos praradimus, pavyzdžiui, kiek uostas praranda pajamų dėl užnešto kanalo ir ribojamų prekybinių laivų grimzlių dažnai būna netgi sunku ir paskaičiuoti. 

Kiek kainuos žemsiurbė taip pat yra klausimas, į kurį privalės atsakyti studija. Prieš 1,5 metų ankstesnioji Uosto direkcijos vadovybė yra skelbusi, kad reikėtų pirkti nedidelę žemsiurbę už 3 mln. litų, o vėliau įsigyti didesnę žemsiurbę/žemkasę už 50-60 mln. litų.

Neaišku, ar yra prasmė pirkti dvi žemsiurbes? Paskutiniuoju metu buvo mąstoma, kad pasinaudojus ES parama reikėtų įsigyti vieną specializuotą universalų laivą.