Motinos pienas, beje, yra tik žmogaus pieno pavadinimas – nekalbame apie biologinės mamos pieno vartojimą suaugus. Taip pat reikėtų atsiriboti ir nuo prietarų bei etinių įsitikinimų – šiame straipsnyje apie motinos pieną kalbama kaip apie bet kurį kitą natūralų produktą. Žmonėms šis klausimas iš esmės kyla dėl labai banalios priežasties – daugelis mano, kad motinos pienas tinka tik kūdikiams ir suaugusiems gali būti kaip nors žalingas. Žmonės natūraliai yra labai smalsūs (juk daug jų domisi, kas nutiktų, jei vyras gertų moteriškus kontraceptikus), tačiau apie viską iš pradžių.

Motinos pieno paskirtis – kūdikio maitinimas. Pieno liaukos pieną pradeda išskirti beveik iš karto po gimdymo, nors iš pradžių jo sudėtis turi stabilizuotis. Sveikos žindyvės pieno liaukos per dieną pagamina apie 1–1,5 litrų pieno, kurio energetinė vertė siekia 2900 kJ (arba 700 kcal). Kūdikių augimui pienas yra būtinas dėl jame esančių medžiagų. Motinos piene gausu baltymų, riebalų, kalcio ir fosforo druskų ir t.t. Jis saugo kūdikį nuo užkrečiamųjų ligų ir padeda augti sveikam.

Bet kas nutiktų, jei suaugęs žmogus dėl vienokių ar kitokių priežasčių nuspręstų išgerti motinos pieno? O kas būtų, jei jį gertų nuolat? Ar tada, kai organizmas iš esmės nebesivysto (bent jau ne tokiais tempais kaip kūdikystėje), motinos pienas gali pakenkti?

Pasirodo, suaugę žmonės gali visiškai saugiai gerti motinos pieną be jokių apribojimų. Tai ne tik nėra žalinga suaugusiojo organizmui, bet gali būti ir naudinga. Motinos pienas stiprina imunitetą, padeda apsisaugoti nuo vėžio, kai kurių kitų ligų.

Vyrai taip pat drąsiai žinda krūtis, kelia vaizdo įrašus į internetą pasakodami, kad ši veikla juos suartino, pagerino vyro sveikatą ir apsaugo moterį nuo krūties vėžio.

Iš tikrųjų, egzistuoja visa juodoji motinos pieno rinka, kurioje suaugusieji apsiperka labai dažnai. Sportininkai motinos pieną vartoja siekdami sustiprėti, įgyti papildomos ištvermės prieš varžybas ar greičiau pagyti nuo traumų. Jie teigia, kad jis tikrai padeda, o ir mokslininkai tai gali patvirtinti.

Tiesa, labai svarbu pasakyti, kad suaugusiesiems motinos pienas nėra būtinas. Kūdikiams jis yra labai reikalingas ir tokia dažnai nelegali prekyba nėra geras reiškinys. Yra kūdikių, kuriems motinos pieno trūksta, kai tuo tarpu pasiturintys suaugusieji nesunkiai suranda būdų jo vartoti nemažus kiekius. Ne viskas yra taip blogai – šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, kuriami pieno bankai, kurie priima perteklinį pieną ir jį suteikia neišnešiotiems naujagimiams.

Tarp kita ko

Egzistuoja visas judėjimas, kuris skatina moteris krūtimi maitinti savo sutuoktinius ir vaikinus. Daugybė moterų taip ir daro. Tiesa, moterys yra tik pusė šios keistos mados – vyrai taip pat drąsiai žinda krūtis, kelia vaizdo įrašus į internetą pasakodami, kad ši veikla juos suartino, pagerino vyro sveikatą ir apsaugo moterį nuo krūties vėžio. Tai, beje, yra tiesa – maitinimas krūtimi moterims taip pat yra labai sveikas.

Iš motinos pieno galima gaminti ir įprastus pieno gaminius. Vienas šefas Niujorke iš savo žmonos pieno gamino sūrį ir jį pardavinėjo savo restorano lankytojams. Tai daryti greitai buvo uždrausta, tačiau vienas maisto kritikas šio sūrio spėjo paragauti ir jį įvertino. Jis teigė, kad motinos pieno sūris pasižymėjo labai silpnu, saldžiu skoniu ir nemalonia tekstūra – jis buvo minkštas, bet kartu elastingas, šiek tiek primenantis panakotą.

Motinos pienas iš tikrųjų yra gana saldus. Jo paragavę suaugusieji teigia, kad jis panašus į ištirpusius ledus. Tiesa, motinos pieno tekstūra ir sudėtis keičiasi nuolat, todėl ir skonis skirtingu paros metu bus vis kitoks. Kai kurie suaugusieji teigia, kad jis šiek tiek primena net ananasų sultis.

Kad ir kaip būtų, geriau motinos pieną palikti kūdikiams, kuriems jis toks svarbus.

Kodėl seksualizavome kūną?

"Mišinukais kūdikius maitinančioms mamytėms savo fotografijomis nesakau, kad privaloma žindyti, – aiškina 26 metų Hinsdeilio miestelyje gyvenanti Iveta, pasivadinusi slapyvardžiu Ivette Ivens. – Visi turime teisę rinktis. Ir tiems, kurie tikina, kad žindyti kūdikį viešoje vietoje – šlykštu, noriu parodyt, tai natūralu, gražu ir dieviška."

Mažiausiai bent tūkstantį viešai žindančių moterų įamžinusi Iveta įsitikinusi, kad moters kūnas, krūtys šiais laikais pernelyg seksualizuotos.

"Kodėl nesipiktinama, kai viešose vietose švyti apatinio trikotažo, pavyzdžiui, "Victoria's Secret" reklamos, kur moterų krūtys pateikiamos daug atviriau? Kodėl nereaguojame į pusnuogius modelius ant podiumo, nuogybes televizijose ar kine? – retoriškai klausė Ivette Ivens. – O kodėl žindanti moteris – nepadoru? Kodėl seksualizuojamas, gėdinamas šis natūralus ir nuostabus procesas?"

Buvusiai kaunietei, perteikiančiai motinystės ir žindančios moters grožį, nesvarbu, ar ta moteris liekna, ar putni, baltaodė ar juodaodė, krikščionė ar musulmonė.

"Ji nuostabi, dieviška, todėl savo pirmąjį albumą ir pavadinau "Žindančios deivės". Juolab motinystė – mano širdies dalis", – šypsosi dviejų vaikų – penkerių Kevino ir pustrečių Dilano mama.

Sustojo pasaulis

Ivetai atrodo, kad su fotografija ji gyveno nuo vaikystės, nes jos mama – žurnalistė ir fotografė, o aplink I.Ivens visada pulsavo kūryba.

Trylikos metų pradėjusi retušuoti, ji naktimis sėdėjo prie nuotraukų redagavimo programos, nors tėvai ragino užsiimti matematika.

"Fotografiją iš naujo vėl atradau JAV", – šyptelėjo Ivette Ivens.

Už Atlanto prieš šešerius metus ji išvyko iš meilės. Su ten jau kelerius metus gyvenusiu lietuviu Tadu susipažino internetu. Intensyviai bendravo tris mėnesius per skaipą. "Atskridau per Kalėdas, po dviejų savaičių jis man pasipiršo, o gegužę jau ištekėjau", – juokiasi laiminga moteris.

Tapus mama, jai sustojo ir prie vaikelio kojų nusileido visas pasaulis.

"Tai buvo nauja prasmė, švytėjau. Viskas buvo gražu, miela, net ir kai kūdikis atpildavo man ant marškinių, – pasakojo Ivette Ivens. – Netrukus vyras padovanojo fotoaparatą, nes mobiliojo telefono atmintyje greitai nelikdavo nuotraukoms vietos."

Netrukus jos fotografijas su kūdikiu, kuriomis dalijosi socialiniame tinkle, pastebėjo draugai ir pradėjo prašyti įamžinti.

Pastebėjęs jos nuotraukų populiarumą, verslininko gyslelę turintis Tadas žmonai netrukus pasiūlė įkurt savo bendrovę ir hobį paversti verslu.

Ne – J. Albos užsakymui

Karuselė įsisuko, kai gimė antras kūdikis ir jos krūtis žindančių vaikų retušuotą nuotrauką moteris įkėlė į socialinį tinklalapį.

Šlykštu, gėda, kaip tu galėjai?! Tokia buvo didžioji dalis komentarų.

"Nuotraukoje nebuvo matyti net spenelių, krūtys moterų iškirptėse neretai matosi labiau, – prisiminė tą dieną Iveta. – Tačiau ta kritika manyje ir įžiebė liepsną – kodėl žmonės žvelgia į tai, kas gražu, natūralu, neigiamai? Kodėl visuomenė seksualizavo moters kūną, krūtis ir gėdijasi natūralumo, žindymo, motiniškumo? Kodėl karai, krauju pasruvę, žūstantys žmonės mums tapo įprasta, o žindančios moterys turi slėptis?"

Iveta stebisi, kodėl žindančios apkūnios moters nuotrauką iškritikavo ir stilistė Agnė Jagelavičiūtė.

"Kažkam juk graži liekna, kažkam – putni moteris, o žindančios moterys visos gražios, – Agnės nesuprato I.Ivens. – Gal ji jaučia nuoskaudą, gal ji nebuvo ta, kurią ilgai žindė, o gal ji nežindė savo vaiko?"

Sužinojusi, kad žindančių motinų viešoje vietoje JAV beveik niekas nefotografuoja, ji paniro kūrybą: nuotraukos keitė viena kita, pikti komentarai tirpo kaip pavasario sniegas, o socialiniame tinklalapyje "Facebook" jos puslapį "Ivette Ivens" pamėgo jau beveik 160 tūkst. žmonių.

Išvaizdžios lietuvės nuotraukos sužavėjo net ir gražuolę Holivudo aktorę Jessica Albą, kuri jomis pasidalijo savo socialiniame tinklalapyje.

Vienas iš nufotografuotų kūdikių vilkėjo Jessicos Albos kompanijos "The Hones Company" sauskelnėmis. Maža to, J.Albos atstovas susisiekė su lietuve ir pasiūlė nufotografuoti daugiau tos bendrovės produkcijos.

"Atsisakiau. Daiktai manęs nedomina, – neslėpė lietuvė. – Bet, jei prireiktų mano paslaugų, mielai pasiūliau įamžinti Jessicos šeimą."

12 žindyvių Čikagos centre

Iššūkį puritoniškai visuomenei metusi Iveta nufotografavo jau mažiausiai 1 000 žindančių motinų.

Laikydamasi savo nuostatos, daugumą jų – viešoje vietoje: parkuose, miškuose, prie namų, gatvėse, vandenyje prie krioklių, džiunglėse Havajuose, net ant dangoraižio stogo.

Viena įspūdingiausių fotosesijų vyko trečio didžiausio JAV miesto, Čikagos, centre, gatvės viduryje, kai aplink zujo žmonės ir mašinos.

"Tuomet automobiliams švietė raudonas šviesoforo signalas, praeiviams – žalias, – šypsojosi Iveta, prisimindama perėja žengusių ir įamžintų dvylika žindančių moterų. – Žmonės apstulbo, filmavo, fotografavo mobiliaisiais, šypsojosi ir aukštyn kėlė nykščius. Pabandykite mus sustabdyti – mes žengiame per žalią šviesą!"

Kuriozas įvyko fotografuojant apleistame name: Tado bendrovė bendradarbiauja su bankų atstovais, konfiskuojančiais namus. Viename žalumoje paskendusiame, seniai negyvenamame name Ivetai fotografuojant žindyvę, atvažiavo du policijos automobiliai – kaimynas iškvietė pareigūnus, išvydęs, jo teigimu, viešai apsinuoginusią moterį.

"Policininkai buvo sutrikę, nes gerai nežinojo įstatymų, – šyptelėjo Ivette Ivens, išstudijavusi ir žinanti, kad žindyti kūdikį viešoje vietoje galima visose JAV valstijose. – Jie manė, kad jei nematyti spenelio, tuomet žindyti galima. Paaiškinau, kad žindymas nėra nusikaltimas ir moteris maitinti vaiką krūtimi gali būdama ir pusnuogė."

Įsikalbėjusi su pareigūnais Ivette Ivens parodė savo darbus, vienas policininkas pasigyrė, kad neseniai jo žmona pagimdė dvynukus. Ši moteris labai greitai susisiekė su lietuve ir tapo jos kliente.

Viešumoje įamžino ir musulmonę

Kokios moterys išdrįsta fotografuotis viešai? Dauguma – 30–40 metų amžiaus: amerikietės dabar dažnai gimdo ne anksčiau nei sulaukusios trisdešimties. Buvo žindančių vieną, du, o viena moteris turėjo net penkis žindomus kūdikius.

Jos – įvairių tautybių, skirtingos odos spalvos. Tiesa, Ivette Ivens pastebėjo, kad europietės – puritoniškesnės, kur kas drąsesnės – amerikietės, havajietės ir tatuiruotos, auskaruotos bei laisve dvelkiančios kažką labai savito turinčios moterys.

Ivetai viena brangesnių nuotraukų ta, kurioje jai išdrįso pozuoti musulmonė. "Ją įamžinau parke, jos religija neleidžia apnuoginti kūno – tik veidą, rankas, todėl čadra vilkėjusi moteris krūtinę pridengė skara, tačiau laiminga žindė savo kūdikį, – šypsojosi I.Ivens. – Dar viena klientė norėjo fotografuotis, nes jos kūdikis, kaip sakė, neatsiplėšia nuo krūties visą dieną. Tačiau, kai reikėjo fotografuotis, jis lyg tyčia nenorėjo žįsti. Ir taip – kelis kartus."

Vyresnėlį žindė iki penkerių

Ivette Ivens pastebėjo, kad dažniau ir ilgiau kūdikius žindo vidutinio ar žemesnio socialinio sluoksnio mamos, nors pastaruoju metu ši mada įsigali ir tarp turtingų moterų, kurios pradėjo dalytis žindymo akimirkų asmenukėmis.

Žindančias moterys fotografuojanti Iveta neretai tokiomis nuotraukomis pasidalija ir savo socialiniame tinklalapyje, ji nesislapsto ir nesidrovi, kai ateina laikas maitinti sūnus viešoje vietoje.

"Taip nekart buvo ir Čikagoje, ir miestelyje, kur gyvenu, ir Havajuose, kur turime namą, ir gimtajame Kaune – Laisvės alėjoje", – pasakojo moteris, niekur neišgirdusi įžeidimų.

Ar savo pirmojo albumo "Žindančios deivės" (ang. Breastfeeding Goddesses) tiražą pakartojusi ir antrąjį fotoalbumą jau kurianti Iveta ilgai žindė savo vaikelius?

Keviną – iki penkerių, dar iki šių metų lapkričio, pustrečių metų Dilaną – ir dabar.

"Kevinas krūtį žindo trejus metus, padarė pertrauką ir po to – vėl tęsė. Tai truko, kol jam sukako penkeri. Šį lapkritį pažadėjo, kad jau viskas, o pustrečių metų Dilanas žinda ir dabar, – nesidrovėdama atviravo Ivette Ivens. – Mes skubame, dirbame, lekiame, kartais sunkiai galą suduriame su galu, bet vaiko žindymas – kažkas dieviško. Mes susiliejame su savo kūdikiais, sustojame ir  pamirštame viską aplink."

Nustebino testų rezultatai

Kūdikystėje ilgiau žindytų vaikų protinė raida geresnė. Taip teigti leidžia amerikiečių medikų atliktas tyrimas. Bostone veikiančios Brighamo ir moterų ligoninės specialistai ištyrė 180 neišnešiotų mažylių raidą nuo gimimo iki septynerių metų amžiaus.

Mokslininkai tyrimui pasirinko kūdikius, gimusius iki 30-os nėštumo savaitės. Neišnešioti kūdikiai gimsta mažesnio svorio, ūgio, neproporcingai didele galva ir kt. Jų organizmo sistemos nebrandžios – viskas priklauso nuo neišnešiojimo laipsnio.

Ištyrus septynmečius buvo nustatyta, kad vaikų, per pirmąsias 28 dienas gavusių daugiau motinos pieno, atitinkamos smegenų sritys buvo didesnės, dėmesys, darbinė atmintis ir judėjimas – geresni, intelekto koeficientas – aukštesnis. Jie geriau skaitė, sėkmingiau mokėsi matematikos. Vertinat testų rezultatus buvo atsižvelgta į tiriamųjų lytį, sveikatą, socialines sąlygas ir kt.

Motinos pienas – tik vienas veiksnys

Tyrėjai padarė išvadą, kad didesnis žindymo dienų skaičius siejasi su geresniais testų rezultatais, didesniu smegenų pilkosios medžiagos kiekiu. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad vaiko raidą lemia daugybė veiksnių, o motinos pienas – tik vienas jų.

Pastebima, kad atliktas tyrimas patvirtina rekomendacijas, jog būtina motinos pienu maitinti neišnešiotus kūdikius ir tuomet, kai jie būna intensyvios terapijos skyriuje. Daug moterų, pagimdžiusios anksčiau laiko, išgyvena didelį stresą ir susiduria su galėjimo žindyti problema. Tyrimo išvados buvo paskelbtos leidinyje „The Journal of Pediatrics“.

Nemato žindymo ribų

Dažniausiai kūdikiai žindomi iki vienerių metukų amžiaus. Tačiau britų mokslininkai iš Svonsio universiteto mano, kad motinos pienas naudos gali duoti ir šešiamečiui. O Amerikos pediatrų akademijos tvirtinimu, vaiko žindymo apribojimo negali būti. Daugybėje nevakarietiškų šalių mažyliai vidutiniškai žindomi apie 3 metus ar ilgiau.

Žindymas yra svarbus psichologinis veiksnys. Vaiką jis nuramina, o motinai – sustiprina ryšį su kūdikiu. Antraisiais mažylio gyvenimo metais motinos pienas sustiprina jo imunitetą, aprūpina per parą reikiamo 94 proc. vitamino B12, 75 proc. vitamino A, 60 proc. vitamino C, 43 proc. baltymų.

Rugpjūčio 1–7 dienomis minimos Pasaulinės žindymo savaitės metu atkreipiamas dėmesys į 17 darnaus vystymosi tikslų, kuriais siekiama panaikinti skurdą, apsaugoti planetą ir užtikrinti gerovę ir kuriuos viso pasaulio vyriausybės įsipareigojo pasiekti iki 2030 metų. Kadangi įgyvendinant šiuos tikslus svarbūs visi, šių metų Pasaulinės žindymo savaitės tema – „Žindymas – darnaus vystymosi raktas“. Tokiu plačiu požiūriu, siejant žindymą su darnaus vystymosi tikslais, atkreipiamas dėmesys į žindymą, kuris turėtų priversti mus susimąstyti apie tai, kaip turėtume vertinti savo gerą savijautą nuo pat gyvenimo pradžios, kaip privalome gerbti vienas kitą bei rūpintis visu pasauliu, kuriuo dalijamės.

Nauji įrodymai, pateikti Didžiosios Britanijos medicinos žurnale „Lancet“ patvirtina, kad žindymas gali išgelbėti 823 000 vaikų gyvybių kasmet ir prideda apie 302 bilijonus dolerių prie pasaulio ekonomikos. Žindymas yra tiek vaikų, tiek suaugusiųjų geros sveikatos pagrindas, taip pat jis naudingas motinoms. Nors pasaulinės žindymo rekomendacijos nekinta jau du dešimtmečius, tačiau išimtinai žindoma tik mažiau nei 40 proc. kūdikių iki 6 mėnesių amžiaus. Žindyti norinčios motinos neretai susiduria su daugeliu kliūčių. Jos gauna nepakankamai informacijos iš sveikatos paslaugų teikėjų, trūksta paramos iš vyrų namuose, neturi galimybės gauti kvalifikuotų konsultacijų žindymo klausimais, susiduria su agresyvia motinos pieno pakaitalų rinkodara bei būna priverstos grįžti į darbą iš karto po gimdymo. Su šiomis kliūtimis susiduriančios moterys paprastai neturi galimybių žindyti išimtinai 6 mėnesius ir tuo labiau tęsti žindymą iki 2 metų ar ilgiau, kaip rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. 

Darnaus vystymosi tikslai yra Tūkstantmečio vystymosi tikslų pagrindas ir apima įvairius ekologinius, ekonominius ir teisingumo klausimus. Jais siekiama spręsti pagrindines skurdo priežastis ir siūloma plėtros viziją, kuri paveiks visus žmones visame pasaulyje. Štai keletas galimų sąsajų, kaip žindymas prisideda prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo:

Skurdo mažinimas. Žindymas prisideda prie skurdo mažinimo, kadangi tai yra natūralus ir pigus būdas maitinti kūdikius ir vaikus. Jis yra prieinamas visiems ir nėra papildoma našta šeimų biudžetui, palyginti su dirbtiniu maitinimu.

Tinkama mityba. Išimtinis žindymas pirmuosius 6 mėnesius ir tęsiamas žindymas 2 metus ir daugiau suteikia kūdikiui pakankamą visaverčių maistinių medžiagų ir energijos kiekį, ir gali padėti išvengti alkio, nepakankamos mitybos bei nutukimo vyresniame amžiuje. Žindymas taip pat reiškia kūdikio aprūpinimą saugiu maistu.

Gera sveikata ir savijauta. Žindymas žymiai pagerina kūdikių ir vaikų sveikatą, vystymąsi bei išgyvenamumą. Jis taip pat prisideda prie geresnės motinų sveikatos ir savijautos tiek žindymo laikotarpiu, tiek po jo.

Kokybiškas ugdymas. Žindymas ir teisingas papildomas maitinimas skatina gerą naujagimio ir kūdikio augimą, protinį brendimą ir pažintinių gebėjimų vystymąsi.

Lyčių lygybė. Žindymas yra puiki priemonė, suteikianti kiekvienam kūdikiui teisingą ir geriausią gyvenimo pradžią. Visuomenė turėtų remti ir palaikyti motinas, kad jų žindymo patirtis būtų maloni, ir padėti pačioms nuspręsti, kaip maitinti kūdikį.

Švarus vanduo ir sanitarinių sąlygų gerinimas. Žindant kūdikiui suteikiamas jo poreikius atitinkantis vandens kiekis net esant karšto oro sąlygoms. Kita vertus, šis tikslas taip pat reikalauja, kad kūdikiui būtų sudarytos sąlygos turėti prieigą prie švaraus vandens, higienos ir sanitarijos.

Prieinama aplinka ir aplinką tausojanti energija. Žindymas lemia mažesnį energijos suvartojimą, palyginti su pieno mišinukų gamybos pramone. Jis taip pat sumažina vandens, kuro poreikį namuose.

Tinkamas darbas ir ekonomikos augimas. Žindančios moterys, kurias darbdaviai palaiko ir teikia paramą, yra produktyvesnės ir patikimesnės darbuotojos. Motinystės apsauga ir kitos darbo vietų politikos priemonės gali sudaryti sąlygas moterims derinti žindymą su darbu.

Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra. Dėl industrializacijos ir urbanizacijos žindančioms motinoms, kurios dirba ne namuose, tenka susidurti su laiko ir aplinkos iššūkiais, todėl joms yra labai svarbi darbdavių parama bei šeimos ir visuomenės palaikymas. Šiuo atveju vaikų lopšeliai, esantys arti darbovietės, žindymo kambariai ir žindymo pertraukos gali labai pagelbėti.

Nelygybės mažinimas. Žindymo praktika skiriasi visame pasaulyje. Žindymas turi būti apsaugotas, skatinamas ir remiamas tarp visų, bet ypač tarp skurdžių ir pažeidžiamų grupių. Taip prisidedama prie nelygybės mažinimo.

Darnūs miestai ir bendruomenės. Atsižvelgiant į didžiųjų miestų šurmulį, žindančios motinos ir jų kūdikiai turi jaustis saugiai ir būti laukiami visose viešosiose erdvėse. Nėščioms ir maitinančioms moterims reikia ypatingos paramos tokiu laikotarpiu.

Atsakingas vartojimas ir gamyba. Žindymas yra sveikatinantis, neteršiantis, daug išteklių nereikalaujantis, gamtą tausojantis ir natūralus mitybos būdas ir maistinių medžiagų šaltinis.

Klimato kaita. Žindymas apsaugos kūdikių sveikatą ir mitybą esant nepalankioms situacijoms ar ištikus su globaliniu atšilimu susijusioms nelaimėms.

Povandeninis gyvenimas. Žindymas lemia mažesnį teršalų išmetimą, palyginti su motinos pieno pakaitalų gamyba. Pramoninė gamyba ir platinimas lemia jūrų teršimą atliekomis ir daro neigiamą įtaką jūrų augalijos ir gyvūnijos gyvenimui.

Gyvenimas sausumoje. Žindymas, palyginti su maitinimu motinos pieno pakaitalais, yra ekologiškas.

Taika ir teisiškai stiprios institucijos. Žindymas yra įtvirtintas daugelyje žmogaus teisių sistemų ir konvencijų. Nacionaliniai teisės aktai ir politika, kuriais siekiama apsaugoti ir remti kūdikius ir žindančias motinas, turi užtikrinti, kad būtų laikomasi jų teisių.

Partnerystė įgyvendinant tikslus. Pasaulinė kūdikių ir mažų vaikų mitybos strategija skatina įvairių sektorių bendradarbiavimą ir tuo pačiu parodo, kad darnaus vystymosi galima siekti įgyvendinant žindymo skatinimo programas bei iniciatyvas.