Vilniečiai kaip ir dalis kitų Lietuvos gyventojų kelionę viešuoju transportu renkasi kur kas rečiau. Esą kalta baimė užsikrėsti koronavirusu. Tačiau nors keliautojų mažėja, „zuikiu“ važiuojančių tik daugėja. Vilniaus susisiekimo paslaugų įmonė sakė, kad pastarieji metai – ramesni. Kelionių skaičius per darbo dieną šiuo metu yra apie 30 proc. mažesnis nei anksčiau.

„Tikrai neatsistatė srautai iki pandeminio lygio, nes pačioje pradžioje, kai tik paskelbė karantiną, 2020 metų kovo mėnesį, srautai krito 57 procentais. Ženkliai – daugiau negu pusę. Tai per 2020-ųjų pabaigą ir 2021 metus tikrai pakilo“, – sakė „Judu“ klientų patirties vadovė Lina Juknevičienė. 

Panaši situacija ir Klaipėdoje – koronavirusas ir darganoti orai dalį keleivių privertė likti namie. Tad žmonių autobusuose mažiau. „Nusistovėjo stabilus kelionių srautas, kuris lyginant su ikipandeminiu laikotarpiu yra apie minus 25 procentus. Reiškia, ketvirčio keleivių kelionių, kurios buvo iki pandemijos, mes vis dar nematome“, – pasakojo „Klaipėdos keleivinio transporto“ generalinis direktorius Andrius Samuilovas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Klaipėdiečius labiausiai stebina ne keliautojų mažėjimas, bet dykai bandančių pasivažinėti keleivių skaičiaus augimas. „Jeigu srautai – minus penktadalis, tai „zuikių“ irgi penktadaliu paaugo“, – pastebėjo A. Samuilovas.

Stebisi ir Šiauliai. Lyginant šių ir praeitų metų sausį baudų „zuikiams“ buvo išdalinta 24-iomis daugiau. „Keleivių, kurie nori nemokėti už važiavimą viešuoju transportu yra ganėtinai nemažai“, – sakė „Busturo“ plėtros ir marketingo skyriaus vadovė Raimonda Pelutienė.

Tačiau ne visuose miestuose pilna važiuojančių „zuikių“. Kaune važiuoti be bilietėlio bando vis mažiau miestelėnų. Įmonė sako, kad „zuikius“ sugaudyti padėjo nauja bilietų žymėjimo sistema. Kol kas vienintelė tokia Lietuvoje.

„Kontrolierių galėjimas užblokuoti nuotoliniu būdu komposterius ir visą elektroninę sistemą, kad keleivis, išvydęs stotelėje kontrolę, neturi galimybės atsižymėti bilieto“, – kalbėjo „Kauno autobusų“ keleivių kontrolės organizavimo vadybininkė Jolita Tarandienė.

Nei Vilnius, nei Klaipėda, nei Šiauliai panašių priemonių nežada imtis. Sako, kad tikisi gyventojų sąmoningumo. „Jeigu vis dar nori bandyti gaudyti laimę už uodegos. Na, tai ką, tiesiog noriu palinkėti sėkmės“, – pabrėžė „Klaipėdos keleivinio transporto“ generalinis direktorius.

„Mes išvis nenorime su jais kovoti. Labai norėtųsi, kad jie būtų sąmoningi ir kiekvienas iš mūsų nusipirktume bilietą“, – vylėsi „Judu“ klientų patirties vadovė. 

„Važiavimas viešuoju transportu pilna kaina Šiauliuose kainuoja 0,60 euro centų. Tai, aš manau, kad tikrai verčiau yra juos susimokėti, negu aštuonių eurų baudą, nes paskaičiuokime, kiek laiko galime važiuoti už tuos aštuonis eurus“, – svarstė „Busturo“ plėtros ir marketingo skyriaus vadovė.

Vilniaus transportas sako, kad dykai norinčių važiuoti keleivių skaičius jau kelerius metus iš eilės išlieka stabilus. „Čia – kaip skaičiuosi, jei lyginant 2020 metais ir 2021-aisiais keleivių, važiavusių be bilieto, skaičių, jis padidėjo penkiais procentais. Sakysime, kad išaugo, bet įvertinus tai, kad kelionių srautas didėja, jis liko toks pats“, – pastebėjo „Judu“ klientų patirties vadovė.

Nuo liepos pradžios viešojo transporto kontrolierių tarnybinėse liemenėse įtaisytos vaizdo filmavimo kameros.

Šios naujovės esą prireikė tam, kad būtų lengviau išsiaiškinti konfliktines situacijas, kurių kontrolierių darbe išvengti ne visada pavyksta.

Nuo 2009-ųjų vasaros, kai keleiviai į miesto autobusus Klaipėdoje įlaipinami tik pro priekines autobusų duris, kelionės viešuoju transportu tapo kur kas labiau civilizuotos, be to, sumažėjo pažeidėjų, važinėjančių be bilietų.

Sumažėjo įtampos ir streso, kuriuos neretai sukeldavo kontrolierių pasirodymas autobusuose. Esą konfliktų sumažėjo, kaip, beje, ir "zuikių", kurių per dieną dabar pasitaiko tik 10–15, o anksčiau jų būdavo kur kas daugiau.

"Viešojo transporto keleivių patikrinimų skaičius iki liepos pradžios buvo nepakitęs, tačiau dabar, pasirašę naują kontrolės sutartį, patikrų šiek tiek padidinome. Sumažėjo skundų, kad kontrolieriai viršija savo įgaliojimus. Situacija pagerėjo, kai patikrinimų metu pradėtos naudoti vaizdo filmavimo kameros, manome, kad ir tai veikia prevenciškai. Ta pati praktika taikoma ir Vilniuje, Kaune, Šiauliuose", – teigė viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" Teisės ir administravimo departamento vadovas Julius Paulikas.

Tai iš esmės pakeitė keliavimo viešuoju transportu įpročius, paspartino veiklą, tačiau „zuikių“ kultūra šalyje dėl to neblėsta - vienas Vilniaus miesto gyventojas iki šios dienos jau turi padaręs 368 pažeidimus, sako SĮ „Susisiekimo paslaugos“ viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas Tomas Šiuškus.

Paklaustas, ar Vilniaus miestas toliau laikysis tokio keleivių tikrinimo modelio ir neseks Estijos sostinės Talino pavyzdžiu, „Susisiekimo paslaugų“ atstovas užtikrino, kad optimizavus šią veiklą visi keleivių tikrinimo procesai vyksta kur kas sklandžiau, todėl jų keisti neketinama.

„Nuo to laiko (2013 m. - ELTA) kontrolės procedūros atliekamos efektyviau, administracinių nusižengimų protokolai surašomi kur kas sparčiau, o ir keleiviai patikrinami kur kas greičiau, mažiau sugaišinama jų kelionė. Todėl ketinama ir toliau laikytis tokio keleivių kontrolės modelio“, - sakė T. Šiuškus.

„Zuikių“ skaičius išauga rudenį, kada Vilniaus miestas užsipildo studentais, iš atostogų grįžusiais sostinės gyventojais.

Viešųjų ryšių ir komunikacijos specialisto teigimu, „zuikių“ skaičius kasmet išlieka panašus. Taip pat žmonių, važiuojančių be bilietų, kasmet žymiai pagausėja rudenį.

„Lyginant kasmetinius duomenis, keleivių, važiuojančių be bilietų, skaičius išlieka panašus, tačiau pastebimas pažeidimų skaičiaus kitimas pagal sezoniškumą. Be bilieto važiuojančiųjų skaičius siekia apie 1,5 proc. nuo bendro keleivių srauto. „Zuikių“ skaičius išauga rudenį, kada Vilniaus miestas užsipildo studentais, iš atostogų grįžusiais sostinės gyventojais. Vasarą pažeidimų fiksuojama mažiau, nes keleivių viešajame transporte vasarą - taip pat mažiau“, - naujienų agentūrai ELTA sakė T. Šiuškus.

Kasdien į miestą išvažiuoja penki viešojo transporto keleivių kontrolės tarnybiniai automobiliai. Pagal įmonės vidaus tvarką, Vilniaus miestas yra suskirstytas į penkias teritorijas, kuriose dirba kontrolieriai. Taip pat visos Vilniaus miesto stotelės yra paskirstytos vertinimų skalėje nuo 1 iki 5 balų pagal stotelės intensyvumą, t. y. keleivių srautus. Kiekviena keleivių kontrolės komanda per savo pamainą turi dirbti nustatytoje darbo zonoje, nustatyto intensyvumo stotelėse.

Per praėjusius metus surašyta daugiau nei 65 tūkst. administracinių nusižengimų protokolų. Už baudas surinktos lėšos patenka į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetą, todėl pernai į jį pateko beveik pusė milijono eurų.

T. Šiuškaus teigimu, kiekvieną dieną yra surašoma apie 250 administracinio nusižengimo protokolų. Dažniausiai skiriama bauda - 8 eurai, o Vilniaus miesto „rekordininkas“ iki šios dienos turi padaręs 368 pažeidimus.

Savaitgalį klaipėdiečiai užfiksavo smagų vaizdelį. Tilžės turgaus aikštelėje strakaliojo zuikiai.

Nemenko dydžio gyvūnai nustebino gyventojus, kurie puolė fotografuoti nenuoramas ir svarstė, iš kur šie galėjo atkeliauti.

Žmonės net juokavo, kad greitai besidauginantys zuikiai netrukus turguje taps įprastu vaizdu.

Saulėtomis dienomis Olando Kepurėje vaikštinėjusius žmones taip pat nustebino laukinių žvėrelių drąsa. Pašnekovų žodžiais tariant, prie pat poilsiautojų kojų prisiartinusią lapę buvo galima kone paglostyti.

"Dar niekada gyvenime nebuvau mačiusi laukinės lapės taip arti žmogaus. Su vyru truputį sunerimome, kad nebūtų pasiutusi, tačiau rudoji tik neramiai apsižvalgė ir nuskuodė giliau į mišką", – pasakojo klaipėdietė Indrė.

Išvysti lapę klaipėdiečiai gali ne tik miške. Visai neseniai miesto centre žmonės užfiksavo dienos metu slampinėjusią pūstauodegę. Įtariama, kad ji ieškojo paklydusio jauniklio.

Laukinis žvėris vaikščiojo netoli Biržos tilto, vėliau buvo pastebėtas prie "Meridiano".

Pramogautojai skubėjo įamžinti gyvūną ir nuotraukomis dalijosi socialinio tinklo "Facebook" grupėse. Kai kurie šmaikštavo, kad žvėris atklydo pasižmonėti.

Specialistai patarė nesigąsdinti, tačiau ir nesiartinti prie laukinių gyvūnų.

Kauno pakraščių gyventojai jau praneša apie apgraužtus jaunų obelaičių kamienus. Vadinasi, sodininkus jau aplankė pirmieji ilgaausiai – pilkieji kiškiai, kuriuos įprasta vadinti zuikiais. Jų pamažu daugėja, nes gerokai sumažėjo pasiutlige sirgusių lapių. Jos nugaišo paragavusios miškuose išbarstomų jaukų su vakcina nuo pasiutligės, o sveikų lapių liko ne kažin kiek. Bet ne tik lapės retina zuikių populiaciją.

Vieni didžiausių zuikių priešai yra suopiai ir mūsų mylimi gandrai. Mat kiškiai jauniklius veda gegužės–birželio mėnesiais, kai gandrai, kurių gretos gausėja, maitina savo jauniklius. Be to, nemaža zuikių žūva per šienapjūtę. Šiuos gyvūnus iš dirbamų laukų veja čia dūzgianti žemės ūkio technika. Tad zuikių populiacija didėja lėtai ir nesukelia didelės grėsmės jauniems sodams, tačiau prastai aptvertuose soduose vis vien reikia saugoti jaunus medelius. Ypač tai svarbu sausį, vasarį, kai kiškiai pradeda poruotis ir dar intensyviau graužti jaunų obelų žievę, kurioje yra fermentų, skatinančių šių gyvūnėlių vislumą.

Verta jau dabar aprišti jaunų medelių kamienus šiaudais, storu popieriumi, kartonu, eglišakėmis, mediniais skydeliais, plastikiniais tinkleliais ir kt.

Kauno pakraštyje gyvenanti Laima Ž. jau daug metų naudoja kitą efektyvią priemonę, kurią galima pasigaminti namuose. Reikia bet kurioje veterinarijos vaistinėje nusipirkti šunims ar katėms skirtų žuvų taukų 100 g ir veterinarijoje naudojamo tepalo "Herbaceras" (100 g buteliukas). Tą buteliuką reikia pakaitinti metaliniame inde su vandeniu iki 60 laipsnių, kol suskystės, supilti į pusės litro stiklainį ir kelias minutes intensyviai maišyti su žuvų taukais. Štai tokiu būdu pavyksta pasigaminti išganingą tepalą – zuikbaidį. Tuomet telieka teptuką pamerkti į paruoštą masę ir juo pabaksnoti kamieną atskirais taškais kas 10–15 cm. Taip reikėtų apdoroti ir storesnių apatinių vaismedžio šakų apačią.

Atlikę šį darbą galite būti ramūs – zuikiai tikrai neapgrauš medelio. Šio mišinio efektyvumą įvertino ir pats "Herbacero" gamintojas Rolandas Kvietinskas, kurio sode jau apsilankę zuikiai liko nieko nepešę – zuikbaidys puikiai atliko savo darbą.

Nuo rugsėjo sugriežtinta kontrolė miesto autobusuose. Intensyviau stebima, ar viešuoju transportu važiuojantys keleiviai yra įsigiję bilietą. Tačiau pabrėžiama, kad zuikių padaugėja ne rugsėjį, o spalį.

Viešosios įstaigos "Klaipėdos keleivinis transportas" direktorius Gintaras Neniškis sakė, kad vasarą kontrolė miesto autobusuose yra ne tokia intensyvi.

Šiltuoju metų laiku sumažėja viešojo transporto srautai, išskyrus maršrutu, kuriuo vežama prie jūros. Nuo rugsėjo keleiviai kasmet kontroliuojami griežčiau.

Pirmąjį rudens mėnesį, anot G.Neniškio, susiduriama su pora pagrindinių problemų.

Keleiviai bando gudrauti ir priemiestiniuose antros zonos maršrutuose važiuoja su mieste galiojančiais bilietais. Pastarieji yra pigesni.

"Važiuojant priemiestiniu antros zonos maršrutu, reikia įsigyti šiek tiek brangesnį bilietą. Nežinau, ar keleiviai šiaip pamiršta tai padaryti, ar taip elgiasi tyčia, norėdami sutaupyti", – svarstė vadovas.

Antra problema ta, kad labai daug keleivių, kurie naudojasi lengvatiniais bilietais, neturi tokią teisę patvirtinančių dokumentų.

"Taip būna kasmet. Kai kurie studentai, kuriems dar nėra pagaminti pažymėjimai, neturi net universitetų išduodamų pažymų. Be dokumentų žinoti, kad žmogus tikrai mokosi, mes negalime. Tad tenka skirti baudą", – komentavo vadovas.

Pasak G.Neniškio, daugiausia keleivių, važiuojančių autobusais be bilietų, sučiumpama spalį. Tada jų skaičius, palyginti su kitais mėnesiais, išauga 1,3–1,5 karto.

"Matyt, rugsėjį studentai įsigyja terminuotąjį bilietą, o spalio pirmą savaitę tampa drąsesni ir nusprendžia paeksperimentuoti", – spėjo vadovas.

Bauda už važiavimą be bilieto miesto autobusu siekia iki 29 eurų.

Kauno autobusuose ir troleibusuose kontrolieriai fiksuoja zuikių antplūdį. Vien gruodį surašyta beveik 700 pažeidimų protokolų.

"Dorsimus" kontrolieriai atkreipė dėmesį, kad praėjusį mėnesį daug keleivių įkliuvo, nes neturėjo dokumento, patvirtinančio, kad gali naudotis lengvatiniu bilietu. Už tai gresia bauda nuo 20 iki 40 litų. Jei pažeidėjas nepristato reikiamų dokumentų, bauda gali padidėti ir iki 100 litų.

Šiomis dienomis į miesto autobusus ir troleibusus plūstelėjo keleiviai, važiuojantys be bilieto. Nemaža dalis keleivių turi įsigiję elektroninius bilietus, tačiau nebuvo jų aktyvavę, o tai prilygsta važiavimui be bilieto. Kiti keleiviai neatkreipė dėmesio, kad jų e. bilieto kortelės baigė galioti sausio 1-ąją.

Pasak vyresniosios kontrolės vadybininkės Romos Matulevičienės, tik trečdalis keleivių, pažeidusių važiavimo autobusuose ir troleibusuose tvarką, pripažįsta savo kaltę ir susimoka baudas. Didesnė dalis zuikių ieško įvairiausių priežasčių, siekdami išvengti nuobaudos.

Gali ir išlaipinti

Kontrolieriai tikrina keleivių elektroninius ir popierinius bilietus bei teisę į transporto lengvatą įrodančius asmens dokumentus.

Jie turi teisę asmenims, padariusiems administracinį teisės pažeidimą keleiviniame kelių transporte, įstatymų nustatyta tvarka skirti administracinę baudą ar surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat pažeidėjus pristatyti į policiją asmens tapatybei nustatyti, jeigu šie neturi asmenį paliudijančių dokumentų.

Kontrolieriai gali išlaipinti keleivius be bilieto, jeigu jie atsisako jį įsigyti, paimti negaliojančius ar suklastotus bilietus ir pridėti juos prie protokolo. Per patikrinimus kontrolieriai užtikrina viešąją tvarką.

Lietuvos zoologijos sodas rugsėjo 1-ąją kviečia mažuosius į „Zuikių mokyklėlę“ –  vaikai ir jų tėveliai turės smagią galimybę daugiau sužinoti apie gyvūnus.

Pamokėlių metu vaikų laukia užduotys. Teisingai jas įvykdžiusieji sulauks dovanų.

Edukologės rengia specialią ekspoziciją, kurioje vaikai galės palaikyti ar paglostyti nykštukinius triušius. O norintieji įsijausti į zuikio rolę pasipuoš šventiniu zuikio makiažu.

Pirmą kartą zoologijos sode bus rengiamos ir orientacinės varžybos studentams. 

Lietuvos zoologijos sodas taip pat ruošia archyvinių nuotraukų parodą. Taigi lankytojai raginami atnešti senesnes nei 1990 metų nuotraukas, darytas zoologijos sode, ir jas iškeisti į pakvietimą, su kuriuo nemokamai sode bus galima apsilankyti dar kartą. 

Sostinės Žaliojo tilto ir Spaudos rūmų stotelėje rytoj kontrolieriai vėl vilniečius ir miesto svečius vaišins šilta arbata. Planuojama, kad Vilniuje bus -20 laipsnių šalčio.

Ši akcija buvo inicijuota dar prieš dvejus metus, kuomet Vilniuje buvo fiksuojami rekordiniai šalčiai.

Praėjusiais metais tęsdami šią tradiciją šalčiausiu žiemos metu kontrolieriai stotelėse arbata pavaišino daugiau nei 2 tūkstančius gyventojų.

Planuojama, kad vilniečiai arbata taip pat bus vaišinami ir T. Narbuto, Šeškinės poliklinikos, Baltupių, Klinikų, Europos aikštės ir Naujininkų stotelėse. Šios stotelės pasirinktos todėl, kad jose didžiausi keleivių srautai.

Šiuo metu Keleivių kontrolės skyriuje dirba 60 kontrolierių.

Mitas, kad be bilieto važiuoja tik asocialūs asmenys. Raudonajame keleivių kontrolės autobusiuke išgirsti galima ir besikartojančių, ir neeilinių istorijų: kas antras vėluoja į egzaminą, pas gydytoją, o kai kurie išsisukti bando ir su pažyma, jog kalėjo 10 metų.

Įvairiausia auditorija

Visiškai eilinis "Susisiekimo paslaugų" kontrolierių rytas stotelėje prie Savanorių žiedo ir visiškai neeilinis tiems, kurie palydimi į keleivių kontrolės autobusiuką. Be žinios, kad turėsi sumokėti baudą, prieš tai dar tenka atlaikyti nebylų "kolegų" žvilgsnių teismą: žiūrėk, va, aha, bomžas (-ė), nesumokėjo.

Kad ir kokie skirtingi būtų keleiviai, originalumas akistatoje su kontrolieriais dingsta – visų istorijos, bent jau pradžioje, dažniausiai tos pačios: "nespėjau nusipirkti", "jūsų komposteriai neveikia", "pažymėjau gi, ko norit" (aišku, kai jau įlipo kontrolė) ir pan. Pasiteisinimų versijoms, įskaitant jų variacijas, suskaičiuoti vienos rankos pirštų tikrai pakaktų.

Kur kas linksmiau raudonajame autobusiuke – čia pensininkai skelbia karą elektroninei sistemai, kontrolieriams ir Artūrui Zuokui, dažnas reikalauja baudą leisti susimokėti iš karto (įdomiausia, kad to neleidžiama padaryti; suprask, vengiant korupcijos), o iš savo skriaudėjų gavę baudos kvitą geros dienos palinki triaukščiais keiksmažodžiais bei grasinimais "susirasti ir atsilyginti". Dar būtų galima pasiginčyti, kur drąsos reikia daugiau – ar kur nors talibų knibždančiame Afganistane, ar Vilniaus troleibusuose, kur kumščiais (gerai, jei tik tiek) prieš nosį mojuojama kasdien.

Vėluoja į egzaminus

Per dvi piko valandas, t. y. nuo 8 iki 10 val. ryto, kontrolieriai "aptarnauja" apie 50 be bilieto važiuojančių keleivių. Beje, statistinis zuikis – moksleivis (-ė) arba studentas (-ė), rečiau jais tampa pensininkai, darbingo amžiaus žmonės, tik toliau rikiuojasi bedarbiai ir asocialūs, neblaivūs asmenys. Raudonajame autobusiuke dirba dviese – duomenis užrašantis vyras ir jai padedanti moteris, kuri agresyviai nusiteikusių zuikių tikrai nesulaikytų, jei ne lauke lūkuriuojantis dar vienas jos kolega.

"Paleiskite mane, man egzaminas", – gan dažnas pasiteisinimas sausio viduryje, kai universitetuose – pats egzaminų sesijos įkarštis. Tiesa, dažniausiai kontrolierių širdies tokie pasiteisinimai nesuminkština, tad tenka laukti bendroje nusižengusių eilėje.

"Ar mūsų problema? Tai apie ką galvojote, kai važiavote be bilieto?" – "Apie egzaminą", – paaiškina jauna studentė, kuriai pasiūloma palaukti, esą, po 15–20 minučių procedūra baigsis, nors egzaminas jau ir bus prasidėjęs.

"Tai kur mokotės? Kelintas kursas? Koks egzaminas? Kas dėsto?" – dar vieną, kontrolierių, egzaminą tenka laikyti ir vaikinui. Ir tai – tik po "prisiekusiųjų teismo", t. y. kitiems keleiviams paprašius paleisti jį. Vaikinui išpyškinus, kad mokosi Vilniaus universitete, kad laikys psichologiją ir pavėlavęs gaus skolą, taigi, teks mokėti už mokslą, jo duomenis užsirašęs kontrolierius nusileidžia: "Tai ką darom? Na gerai, pasiskambinsite arba atvyksite po egzamino, gausite kvitą. Mes čia būsim visą dieną."

Pamiršta aktyvinti bilietą

Ne taip atlaidžiai žiūrima į pensininkus, kurie kaip susitarę tvirtina tą patį (ir beveik neabejotina, kad jų žodžiai – nuoširdi tiesa): "Taigi bilietą pasipildžiau iškart po švenčių, priglaudžiau prie komposterio – tikrai pyptelėjo, girdėjau. Nematau aš tų jūsų raidyčių, kas ten parašyta." Tokį pasiaiškinimą aršiai nusiteikusi pensininkė dar pagražina istorijomis apie mažą pensiją, ligas, vaistus, kurių niekada nebenusipirks, ir bando įbauginti kontrolierius: "Taip taip, radote ką nubausti. Šito aš tai jau tikrai nepamiršiu, žinokite."

Tas pats nutinka ir su dar trimis pensininkais, kurie, kaip paaiškėja, vilniečio kortelę iš tiesų pasipildė mėnesiui, tačiau jos neaktyvino įlipę į autobusą ar troleibusą. Su ašaromis akyse senyva moteris glamžo kvitą, kuriame parašyta – 30 litų. "Tai imkit, va, imkit paskutinius pinigus", – teškia ji 30 litų ant staliuko, tačiau kontrolieriai mandagiai paaiškina, kad "grynųjų operacijų nevykdo" ir kad baudą teks susimokėti naudojantis elektronine bankininkyste.

"Tai kur čia... Jums panašu, kad internetą turiu?" – į paniką puola moteris. Tada ji nuraminama, kad baudą galima susimokėti ir banke ar prekybos centre, loterijos terminale. "O pašte negalima?" – "Ne", – atsako jai.

Dar viena zuikių kategorija – vėluojantys pas gydytojus. "Man tomografija", "tyrimai už 10 minučių, į Kauno gatvę nespėsiu" – tokiems skundams kontrolieriai taip pat neskiria didesnio dėmesio, o tiesiog maloniai pasiūlo palaukti. "Oi, ačiū labai jums, geros dienos, sveikatos jums. Labai ačiū", – mandagumas prasiveržia vienam bedarbiui, išgirdusiam, kad grėsusi 100 litų bauda sumažėjo iki 30 litų, jei tik spės ją susimokėti per 10 dienų.

Pasigailėkite kalinio

"Žiūrėkit, sėdėjau 10 metų, matot? Tai paleiskit, neturiu laiko", – kažkokią suglamžytą pažymą kiša sunkiai nuspėjamo amžiaus vyriškis, nuo ryto kvepiantis "šventėmis". "Susisiekimo paslaugų" darbuotoja gilinasi į raštą, palinksi galva ir pasiūlo "pasėdėti dar šiek tiek". "Įvertinsim, nė neabejokit", – buvusiam kaliniui vis tiek lieka nežinia, ko tikėtis po tokio atsakymo.

Beje, trumpą bei nemalonią pažintį, apkartintą dar ir stringančio kompiuterio bei užsikertančio spausdintuvo, bandoma sušvelninti familiarumu – į laukiančius baudų kreipiamasi vardais. Tačiau daugelio nuotaikos nepataiso ir toks bičiuliškumas. Ypač tų, kurie, savo nelaimei, vyksta be dokumentų (įdomu, kad dažniausiai tai – dirbantys žmonės, tik vienas kitas "asocialas"). Jiems siūloma rinktis: arba laukti iki 3 valandų autobusiuke ir tuomet vykti į artimiausią policijos komisariatą, arba kokiu nors būdu gauti dokumentus. Bene visiems dokumentus per pusvalandį ar valandą gauti pavyksta, juos atveža draugai ar artimieji. Įsiplieskus diskusijai, ką daryti, jei neturi dokumentų ir akivaizdu, kad į darbą vėluosi bent porą valandų, atsirado puikiai tai išmanančių. "Tai tau reikia tik užsirašyti mikriuko numerį, duosi kvitelį – ir bus pateisinama priežastis", – pataria vienas nubaustasis.

"O iš kur aš gausiu, aš gi iš Panevėžio, ten mano dokumentai. Tai ką siūlote?" – klausia jauna moteris, 10 metų sėdėjusio kalinio palydovė. "Tai jis su jumis? Gal užteks ir jo duomenų", – nuramina kontrolieriai.

Ginčyti teismuose nelinkę

Jei liežuvio apversti nesiseka – ne bėda. Dokumentai yra viskas, ko reikia keleivių kontrolei. "Hašššš", – šypsodamasis patvirtina savo tapatybę dar vienas šventine nuotaika gyvenantis vyriškis, kai kontrolierius perskaito jo vardą asmens dokumentuose. Vėliau, gavęs baudos kvitą, jis nusvirduliuoja į artimiausią parduotuvę.

Kone kas antras zuikis bando suktis iš situacijos ir žymėti bilietą tik pamatęs stotelėje kontrolierių būrį. "Kontrolės metu", – dar vienas įprastas nuosprendis. Dažnas su tokiu sprendimu nesutinka, tačiau kai paaiškinama, kokios alternatyvos, – teks laukti, kol speciali komisija išnagrinės nusižengimą, tada baudą jau bus galima skųsti teisme, bet ten lankytis teks bent kelis kartus, vėl laukti kelis mėnesius, – daugeliui noras išvengti 30 litų baudos atšąla.

Beje, autobusiuke įrengtos filmavimo kameros gelbėja – į jas atkreipę dėmesį neblaivūs asmenys mažiau siautėja. Tai pravartu ir keleiviams – jei šie manys, kad jų teisės buvo pažeistos, visada paliekama galimybė kreiptis į "Susisiekimo paslaugas". Šių atstovai įvykį gali objektyviai įvertinti peržiūrėję įrašą.

Pavojai darbe – kasdien

Iš viso per 2013 m. surašyta 93 095 administraciniai teisės pažeidimų protokolai, į teismą nesutikdami su jiems kontrolierių skirtomis baudomis kreipėsi 19 asmenų. Už chuliganiškus veiksmus pernai perduoti ir policijoje nubausti 65 asmenys, dar keliems asmenims iškeltos baudžiamosios bylos dėl kontrolierių sužalojimo. Kontrolės skyriaus pareigūnai į policiją pristato netgi ir ieškomus asmenis, jie dažniausiai elgiasi ypač agresyviai, per metus tokių asmenų pakliūva iki 15. Sužalojimų dirbant kontrolieriaus darbą, deja, pasitaiko – vienam kontrolieriui zuikis pernai sulaužė žandikaulį smogdamas į veidą, jis du mėnesius praleido ligoninėje. Kitam kontrolieriui buvo sulaužytas raktikaulis. Vienai kontrolierei išnarintas pirštas, kitai – praskeltas antakis. Pastarosios užpuolikė nubausta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme priteisiant civilinį ieškinį.

Kontrolieriams palengvinti zuikių naštos leidžiant susimokėti baudą vietoje neleidžia Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisos.