Jį parengė ir Seimo posėdžių sekretoriate registravo dalis parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių.

„Stiprinami žvalgybos institucijos pajėgumai. Kai kūrėme žvalgybos ombudsmeno institutą, žadėjome, kad stiprinsime ir tarnybų „dantukus“. Laikomės žodžio“, – BNS sakė komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas.

„Grėsmės niekur nedingo, tame kontekste reikia stiprinti tarnybas, kad jos būtų konkurencingos ir pajėgios užtikrinti žvalgybą ir kontržvalgybą“, – pabrėžė jis.

Seimo narys atkreipė dėmesį, kad projekte nėra anksčiau siūlyto ir daug pasipriešinimo visuomenėje sukėlusio prevencinio pokalbio.

Anot NSGK vadovo, vienas iš projekto tikslų – didinti tarnybos patrauklumą.

Augtų atlyginimai

Siūloma iš Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo į Žvalgybos įstatymą perkelti žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientus ir juos padidinti.

„Tai ne tik užtikrintų didesnę žvalgybos pareigūnų motyvaciją tarnauti žvalgybos institucijose, tačiau ir atitiktų teisingo apmokėjimo už darbą principą“, – aiškinamajame rašte tvirtina projekto autoriai.

Anot jų, dėl darbo specifikos žvalgybininkams nustatyti didžiausi draudimai ir apribojimai, palyginti su kitais valstybės pareigūnais, jų darbo laikas nenormuotas.

Atlyginimus Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento pareigūnams siūloma didinti trimis etapais: nuo šių metų liepos 1 dienos, nuo kitų metų pradžios ir nuo 2024 metų sausio 1 dienos.

Padidinus koeficientus, per trejus metus šių specialistų vien pareiginė alga didėtų apie 500 eurų, neatskaičius mokesčių ir pritaikius šiuo metu galiojantį pareiginės algos bazinį dydį.

Be to, siūloma įteisinti galimybę žvalgybos pareigūnams mokėti priedus už neįprastai didelius darbo krūvius, padidinti priemoką už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, vykdymą.

„Taip institucijoms būtų sudaryta galimybė pritraukti ir išlaikyti išskirtinės kvalifikacijos ir patirties personalą, kurio atliekamos ypatingos specifikos funkcijos svariai prisideda prie institucijų pajėgumų plėtros ir veiklos efektyvumo“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Pirminiais skaičiavimais, projektui įgyvendinti VSD šiemet papildomai reikėtų apie 2,2 mln. eurų, Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui – apie 1,85 mln. eurų.

Siūloma patarėjo pareigybė

Įstatymo projekte numatyta galimybė įsteigti žvalgybos patarėjo pareigybę.

Anot autorių, ji leistų spręsti praktines personalo administravimo problemas, pavyzdžiui, kai reikia užtikrinti lygiavertes pareigas žvalgybos pareigūnams, pasibaigus jų perkėlimo į kitas institucijas laikotarpiui.

„Pasibaigus perkėlimo laikotarpiui, žvalgybos institucijos susiduria su problema, kad vadovaujamas pareigas užėmusiam žvalgybos pareigūnui nėra laisvų lygiaverčių pareigų. Todėl didelę patirtį turintys bei ypač kvalifikuoti pareigūnai pasibaigus perkėlimo į kitą instituciją laikotarpiui skiriami į žemesnes pareigas. Tokiu būdu neišnaudojamas šių pareigūnų potencialas bei įgyta patirtis“, – rašoma aiškinamajame rašte.

Jame teigiama, kad patarėjams galėtų būtų priskirtos sudėtingos, kompleksinės užduotys, reikalaujančios didelės patirties ir kvalifikacijos.

Projektas taip pat numato galimybę pasibaigus VSD ar Antrojo departamento  direktoriaus, jo pavaduotojų kadencijai jiems likti tarnauti žvalgybos institucijoje. Jie būtų priimami į tarnybą netaikant įstatyme nustatytų amžiaus ribojimų ir neatliekant atrankos procedūrų.

Dabar vadovai turi būti atleisti ir tolesnei tarnybai žvalgybos institucijoje gali būti priimti tik taikant atrankos procedūras bei įvertinus, ar jie atitinka visus reikalavimus.

„Turime suvokti, kad žmonės, kurie dirba tokį atsakingą darbą, turi tokių žinių ir informacijos, jie negali būti išmesti į gatvę. Valstybė privalo sukurti mechanizmą ir užtikrinti, kad jie ir toliau jai tarnautų“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

Pataisomis siūloma įtvirtinti teisę institucijoms naudoti žvalgybai ir kontržvalgybai skirtas lėšas pagal institucijos vadovo nustatytą tvarką.

Taip pat norima įteisinti draudimą filmuoti, fotografuoti ar kitaip vizualizuoti žvalgybos institucijų valdomas ir naudojamas teritorijas, virš jų ir 200 metrų spinduliu aplink tas teritorijas uždrausti bepiločių orlaivių skrydžius.

Prieš draudimą pažeidusius orlaivius siūloma leisti panaudoti tarnybinį šaunamąjį ginklą, o draudimo nesilaikiusiems asmenims skirti baudą.

Be to, projektu norima palengvinti galimybę žvalgybos institucijoms gauti informaciją – ketinama nustatyti pareigą sudaryti technines galimybes kontroliuoti susižinojimo turinį ne tik ūkio subjektams, teikiantiems elektroninių ryšių paslaugas, bet elektroninės informacijos prieglobos, skaitmeninių paslaugų tiekėjams.

„Prezidentas ketina teikti Seimui svarstyti Žvalgybos įstatymo pataisas, kurios bus patikslintos pagal visuomenės ir suinteresuotų grupių išsakytus komentarus. Vienas iš šiuo metu diskutuojamų klausimų yra ombudsmeno įsteigimas. Šiuo klausimu Vyriausybėje dirba darbo grupė“, – BNS sakė prezidento atstovas Antanas Bubnelis.

Šią savaitę Prezidentūra informavo apie svarbiausias šalies vadovo iniciatyvas ir teikimus artėjančioje Seimo rudens sesijoje. Tačiau pranešime neužsimenama apie dar praėjusių metų gruodį parengtas ir Seimui bandytas teikti Žvalgybos įstatymo pataisas.

Jomis prezidentas G. Nausėda, be kita ko, pasiūlė įstatyme įtvirtinti žvalgybos pareigūnų teisę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį, „turint duomenų, kad asmuo gali būti susijęs arba gali būti siejamas su veikla, galinčia didinti riziką ar kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams“. Už neatvykimą būtų taikoma administracinė atsakomybė – piniginė bauda.

G. Nausėda anksčiau yra sakęs, kad prevenciniai pokalbiai būtų vykdomi tik su tais žmonėmis, kurie atsidurs priešiškų žvalgų taikinyje, siekiant juos įspėti.

Tačiau kritikai teigė, kad projekte siūlomos nuostatos dėl rizikos valstybės interesams yra pernelyg abstrakčios, gali būti plačiai interpretuojamos, todėl sukuria prielaidas piktnaudžiauti ir pažeisti žmogaus teises.

Tuo metu dalis politikų teigė, kad plečiant žvalgybos galias būtina stiprinti ir jų priežiūrą.

Opoziciniai konservatoriai pasiūlė steigti žvalgybos kontrolieriaus (ombudsmeno) instituciją.

Tačiau valdančiųjų „valstiečių“ balsais šiai iniciatyvai Seime gegužę nepritarta, motyvuojant, kad Vyriausybės darbo grupė jau rengia kompleksines Žvalgybos įstatymo pataisas, tarp jų svarstomas ir žvalgybos ombudsmeno institutas.

Premjeras Saulius Skvernelis kovo mėnesį sudarė įvairių institucijų atstovų darbo grupę ir pavedė jai parengti įstatymų pataisas, kurios sugriežtintų žvalgybos tarnybų ir kriminalinę žvalgybą vykdančių teisėsaugos institucijų kontrolę. Darbo grupė atlikti pavedimą iš pradžių turėjo iki balandžio, vėliau terminas pratęstas iki liepos 1-osios.

Minėtos darbo grupės vadovas premjero patarėjas Donatas Matuiza BNS aiškino, kad išvados vėluoja, nes darbo grupės veiklą „išbalansavo“ pandemijos situacija, taip pat kiti darbai, susiję su Astravo atomine elektrine.

Anot D. Matuizos, grupės išvados turėtų būti pristatytos Vyriausybei per artimiausias kelias savaites.

„Darbo grupė darbą baigė, dabar formuojame išvadas ir pateiksime jas Ministrų kabinetui. (...) Mes pateiksime siūlymus, savo įžvalgas ir Ministrų kabinetui, o jis spręs, ar bus tam tikrų teisės aktų pakeitimai, ar kitomis organizacinėmis priemonėmis bus sprendžiama. Gal ne sekančiam posėdžiui, o dar kitą savaitę jau pristatysime“, – sakė D. Matuiza.

Jis teigė, kad darbo grupės siūlymai bus paviešinti tik po to, kai bus pristatyti Vyriausybei. Tačiau patarėjas patvirtino, jog, be kita ko, bus siūloma steigti žvalgybos ombudsmeno pareigybę.

Vyriausybės vadovas S. Skvernelis anksčiau yra sakęs, kad Žvalgybos įstatymo pataisos Seimui turėtų būti pateiktos rudens sesijoje.

Ji prasidės rugsėjo 10 dieną.

Seimo Teisės departamento išvadoje rašoma, kad Žvalgybos įstatymo pataisose galėtų būti numatyta, „ar pokalbis yra įrašomas, ar asmuo yra pasirašytinai supažindinamas su pokalbio turiniu, galimomis jo veiksmų teisinėmis pasekmėmis“.

G. Nausėda praeitą mėnesį pasiūlė įstatyme įtvirtinti žvalgybos pareigūnų teisę iškviesti žmones į prevencinį pokalbį, „turint duomenų, kad asmuo gali būti susijęs arba gali būti siejamas su veikla, galinčia didinti riziką ar kelti grėsmę  nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams“.

Už neatvykimą būtų taikoma administracinė atsakomybė – piniginė bauda.

G. Nausėda sako, kad prevenciniai pokalbiai būtų vykdomi tik su tais žmonėmis, kurie atsidurs priešiškų žvalgų taikinyje.

Kritikai teigia, kad projekte siūlomos nuostatos dėl rizikos valstybės interesams yra pernelyg abstrakčios, gali būti plačiai interpretuojamos, todėl sukuria prielaidas piktnaudžiavimui.

Pataisos taip pat suteiktų teises žvalgybos pareigūnams patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą, be teismo sankcijos gauti informaciją iš bankų apie finansines operacijas.

Pataisas inicijavusių žvalgybos tarnybų teigimu, tokios priemonės būtinos efektyviai kontržvalgybai.

Dalis politikų sako, kad plečiant žvalgybos galias reikia stiprinti ir jų priežiūrą. Opoziciniai konservatoriai siūlo steigti žvalgybos kontrolieriaus instituciją.

„Aš tiesą sakant nesupratau, dėl ko šitas muilo burbulas iškilo“, – interviu LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidentas.

Pasak G. Nausėdos, įstatymo pataisos leistų „labiau sunorminti“ prevencinius pokalbius, kurie egzistavo ir iki šiol.

Jis teigė, kad prevenciniai pokalbiai būtų vykdomi tik su tais žmonėmis, kurie atsidurs priešiškų žvalgų taikinyje.

„99,99 proc. Lietuvos gyventojų tai yra visiškai neaktualu, nes jie niekada neatsidurs užsienio žvalgybos tarnybų akiratyje“, – kalbėjo G. Nausėda.

„O tie, kurie atsidurtų ir galimai visiškai nekalti žmonės, tai jie tiesiog būtų įspėti, kad atsirado tokia grėsmė“,  – teigė prezidentas.

O tie, kurie atsidurtų ir galimai visiškai nekalti žmonės, tai jie tiesiog būtų įspėti, kad atsirado tokia grėsmė.

Pagal prezidento siūlomą įstatymo projektą, į prevencinį pokalbį žmonės galėtų būti kviečiami „turint duomenų, kad asmuo gali būti susijęs arba gali būti siejamas su veikla, galinčia didinti riziką ar kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams“.

Už neatvykimą būtų taikoma administracinė atsakomybė.

Kritikai sako, kad nuostatos dėl rizikos valstybės interesams yra pernelyg abstrakčios, gali būti plačiai interpretuojamos, todėl sukuria prielaidas piktnaudžiavimui.

Pataisos taip pat suteiktų teises žvalgybos pareigūnams patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą, be teismo sankcijos gauti informaciją iš bankų apie finansines operacijas.

Dalis politikų sako, kad plečiant žvalgybos galias reikia stiprinti ir jų priežiūrą.

Tačiau prezidentas teigia, kad šie instrumentai būtini siekiant užtikrinti šalies saugumą.

„Valstybė privalo turėti tam tikrus instrumentus, kad apgintų savo saugumą, nes priešingu atveju turbūt visi po du vorele nukeliausime tiesiai į kišenę mūsų nedraugams, skanduodami linksmas daineles“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Apie tas įstatymo pataisas buvo galvojama ilgai, mano giliu įsitikinimu, tai tikrai nėra susiję su kažkokiais žmogaus teisių pažeidimais. Viešoje erdvėje bandoma išvystyti tema, tikrai nėra jokio pagrindo tam“, – trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį sakė VSD vadovas.

Seimo NSGK trečiadienį aptaria prezidento Gitano Nausėdos Kalėdų išvakarėse registruotą Žvalgybos įstatymo paketą dėl žvalgybos galių plėtimo. Pataisos reglamentuotų teisę kviesti žmones į prevencinius pokalbius, žvalgybos pareigūnai galėtų patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą.

Pokalbiai vyksta, tik nereglamentuoti

VSD vadovas D. Jauniškis komiteto posėdyje pateikė informaciją, kad per metus tokių pokalbių būna iki penkiolikos, tad jos „neliečia reikšmingos dalies mūsų visuomenės“.

Karinės žvalgybos vadovas Remigijus Baltrėnas pažymi, kad pokalbiai yra skirti žmonėms apsaugoti, perspėti, jog jais domisi užsienio saugumo tarnybos, nes žmogus pats to gali ir nežinoti.

Mes prašome leisti įgauti tam tikras galias, kad mes būtume lygūs su policija, su kariuomene, kurie jas jau turi, o saugumo karininkai kažkodėl neturi.

„Dėl prevencinio pokalbio, tokių žmonių būna nuo dešimt iki penkiolikos per metus, tai absoliučiai neliečia reikšmingos dalies mūsų visuomenės. Mes prašome leisti įgauti tam tikras galias, kad mes būtume lygūs su policija, su kariuomene, kurie jas jau turi, o saugumo karininkai kažkodėl neturi“, – teigė D. Jauniškis.

R. Baltrėnas komiteto posėdyje sakė, jog Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prevencinius pokalbius vykdo nuo 2013 metų.

„Tai yra mūsų praktika, ir mes tai darėm nuo 2013 metų. Visi gerai prisimena šnipinėjimo atvejus Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje  ir sulaikyti asmenys, kurie vykdė informacijos rinkimą apie kitus asmenis, kurie apie tai nieko nežinojo. Mes su jais susitikom, kai kuriais atvejais informavom raštu, kad yra renkama apie juos informacija, tai yra prevencinio pokalbio vykdymas“, – sakė R. Baltrėnas.

„Tai praktikoje vyksta, tačiau pasekmių, jei Lietuvos pilietis atsisakytų susitikti ir išgirsti, kad renkama informacija apie jį, mes neturėtumėm jokių instrumentų jį įspėti“, – pažymėjo Antrojo departamento vadovas.

Anot R. Baltrėno, kad prevencinio pokalbio esmė – informuoti žmogų, kad juo domimasi, kibernetinio šnipinėjimo atveju tai daroma per jo įrenginius ir t. t.

„Kibernetinė dimensija, žmogus, turintis kompiuterį, gali net nežinoti, kad vykdomas šnipinėjimas jo atžvilgiu, per jo asmeninį kompiuterį. Tokiu atveju žvalgybos tarnybos gali tokią informaciją turėti, kadangi stebi užsienio žvalgybos tarnybas, ir tada įsijungtų prevencinio pokalbio, užkardant galimas rizikas, mechanizmas“, – kalbėjo R. Baltrėnas.

Opozicija: kas tas prevencinis pokalbis?

Seimo narių Mišrios grupės atstovas, buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas priminė, kad žvalgybos galias plečiantys projektai Seimą buvo pasiekę dar anksčiau, tačiau komitetas jų neregistravo, nes suabejojo, „ar prevencinis pokalbis būtų korektiškas ir neapribotų žmogaus teisių“.

„Prevencinis pokalbis, kas tai yra? Represinė priemonė, kurią galima apskųsti po to, ar tai pozityvioji priemonė, aš iš formuluotės nesupratau“, – sakė V. Bakas.

Jis teigė, kad žmones perspėti grėsmes reikia, bet tai galima daryti per švietimą, kasmetines žvalgybų tarnybų ataskaitas.

„Prezidentas – ne jėgos struktūrų atstovas, jis yra Konstitucijos garantas, ir, sutikite, jei negirdėsime pilietinės visuomenės, žurnalistų, intelektualų, jei mes tai padarysime, bus labai sunku priimti Seime šitą įstatymą“, – kalbėjo V. Bakas.

Jis taip pat siūlė Seimui teikti Žvalgybos įstatymo pataisas išėmus dalį dėl prevencinio pokalbio, ir tas nuostatas nagrinėti atskirai, su konservatorių pataisomis dėl žvalgybos ombudsmeno steigimo.

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė, kad siekiant nesupriešinti nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių apsaugos reikia aiškių atsakymų, kaip ta apsauga bus užtikrinta.

„Jei jau kyla klausimai dėl žmogaus teisių apsaugos, reikia duoti skaidrius atsakymus, kad nebūtų bereikalingos panikos, baimių ir interpretacijų. Tik jūs geriausiai galėtumėt pasakyti, kaip tai bus užtikrinta, kad nebus žmogaus teisių pažeidimų, kokie yra saugikliai, apskundimo ir kontrolės mechanizmai“, – sakė D. Šakalienė.

Seimo narė atkreipė dėmesį, kad dėl sovietmečio patirties „kai kurie žmonės saugumo tarnybas priima labai jautriai“. „Istorinis asociatyvumas yra, todėl bus ramiau, jei bus paaiškinta, kam tai reikalinga“, – teigė D. Šakalienė.

Patarėjai: tai žmogaus apsauga

Pataisas pateikusio prezidento G. Nausėdos patarėjai argumentavo, kad prevencinis pokalbis yra žmogaus apsauga, o ne prevencinė priemonė.

„Prevencinio pokalbio tikslas yra perspėti žmogų, pilietį, kad jam gresia pavojus. Yra numanoma, kad tas pilietis nėra nieko dar blogo padaręs, tai nėra kvietimas atvykti remiantis kažkokiais įtarimais, tai kvietimas atvykti išklausyti informaciją, kurią turi žvalgybos tarybos, ir perspėti žmogų apie jam gresiantį pavojų“, – teigė prezidento patarėjas Ainis Razma.

Kibernetinė dimensija, žmogus, turintis kompiuterį, gali net nežinoti, kad vykdomas šnipinėjimas jo atžvilgiu, per jo asmeninį kompiuterį.

„Tai yra piliečio apsauga, tai nėra represinė priemonė“, – argumentavo buvęs ilgametis Valstybės saugumo departamento darbuotojas A. Razma.

Vyriausiasis prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Vytautas Žukas po komiteto posėdžio žurnalistams komentuodamas pataisas sakė, kad siūlomos pataisos „jokių pilietinių teisių nepažeidžia“.

„Tai yra žmogaus naudai, jei žmogus kartais nemato, kibernetinėj erdvėj, kad yra stebimas, užima aukštas pareigas, vadovauja politikai, žvalgybos tarnybos pareiga įspėti apie galimą pavojų“, – pažymėjo J. V. Žukas.

Opozicija siūlo ombudsmeną

Pagal įstatymo projektą, į prevencinį pokalbį žmonės galėtų būti kviečiami „turint duomenų, kad asmuo gali būti susijęs arba gali būti siejamas su veikla, galinčia didinti riziką ar kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams“.

Už neatvykimą būtų taikoma administracinė atsakomybė.

Kritikai sako, kad nuostatos yra pernelyg abstrakčios, todėl sukuria prielaidas piktnaudžiauti, taip pat ragina plečiant žvalgybos galias užtikrinti griežtesnę priežiūrą.

Opoziciniai konservatoriai registravo pataisas dėl žvalgybos ombudsmeno instituto steigimo ir prezidento paketui žada pritarti tik tuo atveju, jei kartu bus svarstomi ir jų siūlymai.

Pataisas registravo šalies vadovas, o parengė pačios žvalgybos institucijos – Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, rašoma aiškinamajame rašte.

Prezidentas savo siūlymus grindžia sparčiai besikeičiančia saugumo situacija ir naujais iššūkiais augančių hibridinių grėsmių akivaizdoje.

Būtina stiprinti ir žvalgų kontrolę

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako matantis pagrindo reglamentuoti žvalgybų tarnybų prevencinius pokalbius, bet teigia, kad suteikiant naujus įrankius būtina stiprinti ir žvalgų kontrolę.

„Jeigu suteikiame pakankamai daug galių, turi būti ir pakankamai efektyvi kontrolė“, – Vyriausybėje trečiadienį žurnalistams sakė premjeras.

„Prevencinis pokalbis kartais yra gerokai svarbesnis negu po to, kada tenka jau reaguoti su pasekmėmis, kada prasideda ikiteisminiai tyrimai arba kitos priemonės, bet manau, kad saugikliai, kurie turi būti sudėti, ir kontrolė šitų institucijų gali būti stiprinama“, – pridūrė S. Skvernelis.

Jo teigimu, Seime kilusios diskusijos dėl žvalgybos ombudsmeno steigimo yra „vertos dėmesio“.

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje daug diskutuojama apie prezidento Gitano Nausėdos prieš Kalėdas įregistruotas Žvalgybos įstatymo pataisas.

Jos reglamentuotų žvalgybos teisę kviesti žmones į prevencinius pokalbius, žvalgybos pareigūnams būtų suteikta teisė patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą.

Pagal įstatymo projektą, į prevencinį pokalbį žmonės galėtų būti kviečiami „turint duomenų, kad asmuo gali būti susijęs arba gali būti siejamas su veikla, galinčia didinti riziką ar kelti grėsmę nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams“.

Už neatvykimą būtų taikoma administracinė atsakomybė.

Projekte taip pat numatyta teisė žvalgybos institucijoms be teismo sprendimo iš juridinių asmenų gauti informaciją apie atliktas ūkines, finansines operacijas, finansinių ir mokėjimo priemonių panaudojimą, kitą informaciją.

Kritikai sako, kad nuostatos yra abstrakčios, todėl sukuria prielaidas piktnaudžiauti galiomis ir pernelyg riboti žmogaus teises.

Įstatymo iniciatoriai tikina, kad prevenciniai pokalbiai galėtų būti naudingi žmonėms, kurie yra tapę priešiškų žvalgybų taikiniu, taip pat palengvintų kaltės įrodinėjimą teisme, nes žmogus negalėtų gintis, jog nebuvo įspėtas.

Tokia nuostata įtraukta į šalies vadovo penktadienį pateiktas Žvalgybos įstatymo pataisas.

Pagal projektą, žvalgybos pareigūnai galėtų iškviesti į prevencinį pokalbį, jei turėtų „duomenų, kad asmuo gali būti susijęs arba gali būti siejamas su veikla, galinčia didinti riziką ar kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ar valstybės interesams“.

Anot Prezidentūros pranešimo, pataisos taip pat numato žvalgybos institucijoms suteikti teisę patikrinti asmens dokumentus ir teisę atlikti administracinį sulaikymą.

Seimas ėmėsi keisti reikalavimus būsimiems Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovams.

Antradienį po pateikimo pritarta Žvalgybos įstatymo pataisoms, kurias parengė konservatoriai Rasa Juknevičienė ir Arvydas Anušauskas bei socialdemokratas Darius Petrošius. Už projektą balsavo 62 parlamentarai, susilaikė šeši, pataisas toliau svarstys komitetai.

Pataisos numato reikalavimus kandidatams į VSD direktoriaus, jo pavaduotojo pareigas, siūloma įvesti pirmojo pavaduotojo pareigybę.

Antradienį šalies vadovė Dalia Grybauskaitė paskelbė, kad į VSD vadovo poziciją siūlo Lietuvos kariuomenės Specialiosioms operacijų pajėgoms vadovaujantį karininką Darių Jauniškį. Dabartinio VSD direktoriaus Gedimino Grinos kadencija baigiasi balandį, jo darbui prezidentė ne kartą yra išsakiusi priekaištų.

Seimui pateiktos pataisos numato, kad VSD direktoriumi ir jo pavaduotoju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos ne jaunesnis kaip 35 metų Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį ir atitinkantis teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą.

Be to, siūloma susieti departamento direktoriaus pavaduotojų įgaliojimų trukmę su direktoriaus įgaliojimų trukme. Atleidus VSD direktorių, pavaduotojai pareigas eitų tik, kol būtų paskirtas naujas vadovas.

Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad skiriant VSD direktoriaus pavaduotojus, vienas iš jų būtų skiriamas pirmuoju VSD direktoriaus pavaduotoju. Jam būtų suteikti įgaliojimai laikinai eiti VSD direktoriaus pareigas, jeigu direktoriaus nėra dėl laikinojo nedarbingumo, tarnybinės komandiruotės, atostogų.

Be to, į VSD direktoriaus ir jo pavaduotojų tarnybos stažą siūloma įskaičiuoti asmens darbo Konstitucinio Teismo teisėju, kito teismo teisėju, prokuroru, prokuratūros tardytoju, ikiteisminio tyrimo pareigūnu (tardytoju), valstybiniu arbitru, darbo   valstybės  tarnyboje stažą, taip pat jei asmuo prokuroru ar teisėju dirbo užsienio valstybėje ar tarptautinėse institucijose.

Pagal Konstituciją, VSD vadovą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.