Oficialiai skelbiama, kad ketvirtadienį ryte šiose kapinėse žmogus pastebėjo juodais dažais apipaišytus paminklus.

Apie įvykį pranešė šuniuką pasivaikščioti išvedęs gargždiškis.

Atvyk į senąsias žydų kapines pareigūnai suskaičiavo tris juodais purškiamais dažais aprašinėtus antkapinius paminklus. Ant jų galima buvo įžvelgti kažkokių raidžių, skaičių, ženklų ar simbolių.

Policijos pareigūnai nesiryžo atskleisti, kokie tai ženklai ir ką jie galėtų reikšti. Nežinia, kada šios terlionės atsirado.

Klaipėdos rajono policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų, todėl galima spėti, jog tai nėra abstrakčios terlionės.

Įstatymas numato už tokį nusikaltimą viešųjų darbų bausmę, baudą arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Kas įvykdė šią piktadarystę, dar aiškinamasi, bet Lietuvoje tai nėra vienintelis atvejis, panašių ir dar brutalesnių išpuolių yra buvę ir anksčiau kitose Lietuvos vietovėse. O prieš kelerius metus skelbta, kad Vokietijoje vandalai išniekina žydų kapines vidutiniškai kartą per dvi savaites, 2018 metais tokių antisemitinių išpuolių policija užfiksavo net 27.

Pradėjus tvarkybos darbus, iš pradžių pastebėta, kad ant centrinių laiptų pakopų akmenų yra kažkokie užrašai.

Nežymius įbrėžimus, vietomis vos matomus, atpažino Lietuvos žydų bendruomenės atstovai. Jie kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą, ir sudaryta komisija patvirtino, jog pakopos iš tiesų pagamintos iš žydų antkapinių paminklų.

Laiptai buvo išmontuoti, paminklai grąžinti į senųjų žydų kapinių teritoriją.

Žydų bendruomenės prašymu patikrinti iš šoniniai bažnyčios laiptai, ten taip pat rasta antkapių plokščių.

Liepos viduryje Vilniaus savivaldybei perduotos dar 24 granitinės laiptų pakopos, kurios demontuotos vykdant bažnyčios tvarkybos darbus ir identifikuotos kaip žydų antkapių paminklų plokštės.

Pasirašius perdavimo sutartis, pakopos išvežtos ir saugomos Vilniaus miesto savivaldybei bei Verkių-Pavilnių regioniniam parkui priklausančioje aikštelėje, esančioje prie Vilniaus žydų senųjų kapinių Kirkuto alėjoje.

Buvę žydų antkapiai šių metų liepą demontuoti ir iš Tauro kalno laiptų Vilniuje. Prieš šešerius metus žydų paminklinių akmenų dalys išimtos iš Vilniaus klinikinės ligoninės Antakalnyje pagrindinio įėjimo laiptų, iš elektros pastotės.

Kultūros infrastruktūros centro užsakymu Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčios ir kitų statinių komplekso darbai atliekami ketvirti metai.

„Pernai restauruotas bažnyčios timpanas su horeljefine kompozicija, kolonos, priekinis fasadas“, – sakė Kultūros infrastruktūros centro techninės priežiūros projekto vadovas Mironas Čebatulis.

Šiais metais planuojama grąžinti bažnyčiai istorinį vaizdą, atkuriant prarastas, ant stogo buvusias skulptūras, taip pat įrengti laiptų pakopas.

Vilniaus evangelikų reformatų bažnyčia pastatyta 1830–1835 metais pagal architektūros profesoriaus Karolio Podčašinskio projektą. 1837 metais skulptorius bažnyčios viršų papuošė skulptūromis: dviem klūpinčiais sparnuotais angelais ir Tikėjimą simbolizuojančia mergelės figūra su kryžiumi ir taure rankose. 1949 metais jau nuo nebeveikiančios bažnyčios skulptūros buvo nuimtos, bažnyčios pastatas pertvarkytas, pritaikytas kino teatrui, šoniniuose fasaduose įrengti įėjimai su laiptais.

1990 metais bažnyčia grąžinta tikintiesiems.

Kaip informuoja Vilniaus savivaldybė, antkapių fragmentai be rašmenų bus pervežti saugoti į Vilniaus žydų Šnipiškių senąsias kapines, esančias šalia buvusių Sporto rūmų Olimpiečių gatvėje, o su rašmenimis keliaus į Vilniaus žydų senųjų kapinių teritoriją (abipus Kirkuto alėjos).

Nauji laiptai bus įrengti statant Nacionalinę koncertų salę, o Liuteronų sodo takai bus sujungti su NKS terasa.

Dėl paminklinių akmenų sukonstruotų laiptų pakopų ardymo Vilniaus miesto savivaldybė tarėsi su žydų bendruomenės atstovais ir Kultūros paveldo departamentu. Vilniaus žydų Šnipiškių senosiose kapinėse ir Vilniaus žydų senųjų kapinių teritorijoje Užupyje (Olandų g.) jau saugoma daugiau nei 1000 tonų įvairiose miesto vietose rastų paminklinių akmenų fragmentų. Sovietmečiu jie naudoti ir statant susisiekimo infrastruktūrą, ir pastatus. Į aikštelę prie senųjų žydų kapinių Olandų g. atkeliavo paminkliniai akmenys su rašmenimis iš T. Kosciuškos, Latvių, Vytauto gatvių ir Vakarinio aplinkkelio teritorijos. Daugelis vietų, kuriose užfiksuoti iš žydiškų antkapinių paminklų fragmentų pastatyti objektai, jau sutvarkytos – paminkliniai akmenys demontuoti, o tais atvejais, kai statinių kol kas ardyti nenumatyta (Lazdynuose (Žėručio g. 4), Antakalnyje, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės teritorijoje ir prie atraminės sienelės, esančios Vytenio g. 6 ), savivaldybė, pasitarusi su žydu bendruomene, paženklino informacinėmis lentomis.

S. Žiūros nuotr.

Dalis anksčiau iš įvairių statinių išmontuotų antkapių fragmenrų grąžinta į istorinių Vilniaus žydų senųjų kapinių teritoriją Užupyje, kur planuojama įrengti memorialą ir deramai įamžinti čia palaidotų miestelėnų atminimą. 

Užupio kapinės Vilniuje veikė nuo 1830 m. iki 1963 m., jose buvo laidojami XIX am. pab. – XX am. pradžioje Vilniuje gyvenę miestelėnai žydai. 1961 m. sovietų valdžia priėmė nutarimą likviduoti Vilniaus žydų senąsias kapines Užupyje, o antkapiai buvo panaudoti vietoje statybinių medžiagų (laiptų pakopoms, atraminėms sienutėms ar transformatorinių fasadų dekorui), dažnai net nesistengiant kruopščiai nutašyti juose iškaltų užrašų. Po kapinių sunaikinimo, Užupio žydų kapinės virto dykviete, apaugusia atsitiktiniais želdiniais.

Prieš kelerius metus 11 ha Olandų gatvėje esančių senųjų žydų kapinių teritorija buvo sutvarkyta lankytojams – čia atsivėrė medžių alėjos, takai, įrengti informaciniai stendai, sutvarkytas miškas.

„Konstatuotina, kad prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygos šioje byloje nenustatytos: ieškovai neįrodė nei savo reikalavimo teisės, nei galimos žalos realumo, nei aplinkybių, kad atsakovė atlieka neteisėtus veiksmus (nevykdo teisinės pareigos), kurie galėtų būti žalos priežastis“, – rašoma teismo nutartyje.

Ieškinyje nurodyta, kad Vilniaus koncertų ir sporto rūmai buvo pastatyti nuo XVI amžiaus funkcionavusių Šnipiškių senųjų žydų kapinių vietoje. Šiose kapinėse buvo palaidotas ir vienas žymiausių Talmudo aiškintojų Elijahu ben Šlomo Zalman (Vilniaus Gaonas), kurio palaikai XX amžiaus viduryje buvo perlaidoti.

Šios kapinės uždarytos 1831 metais, o sovietų valdžia dar po daugiau nei šimtmečio jų teritorijoje pastatė baseiną bei Koncertų ir sporto rūmus.

Teigė, kad kapinės yra ir po rūmais

„Dalis palaidojimų, kurių nesunaikino tvirtovės, Koncertų ir sporto rūmų bei įvairių požeminių trasų statybos darbai, yra išlikę. Šiai dienai patvirtintos kapinių ribos nėra tikslios ir žydų palaikų yra ir po Sporto rūmų pastatu rašoma ieškinyje“, – teigta ieškinyje.

Ieškovai taip pat nurodė šiose kapinėse turintys daug protėvių ir giminių, kurių palaikai yra ir po sporto rūmų pastatu bei iš visų keturių jo pusių.

Izrealyje gyvenančiam litvakui Yousefui Yizhakui P. (Juzefui Icchakui P.) atstovaujanti viešoji įstaiga – Europos žmogaus teisių fondas (EŽTF) teigė, kad jokie statybos darbai yra neįmanomi nepaliečiant žydų palaikų, taip pat neįmanoma ir į teritoriją atvažiuoti sunkiajai technikai kitaip, nei per kapines.

„Planuojamas rekonstruoti pastatas veiks kaip konferencijų ir koncertų salė, t.y. žmonės šoks, vartos alkoholį, eis linksmintis ant žmonių, buvusių vilniečių kapų. Vykstant bet kokiam renginiui žydų bendruomenės atstovai primins visiems atvykstantiems svečiams, kitų valstybės delegacijoms, kad ši susitikimų vieta yra pastatyta ant mirusių žmonių kūnų“, – teigė ieškovai.

Atsakovu byloje buvęs Turto bankas tuo metu ragino ieškinį atmesti ir teigė, kad rūmų rekonstrukcijos sąlygos buvo suderintos su Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu, kurias patvirtino jo prezidentas vyriausiasis rabinas ir nurodė, kad „šis šalių susitarimas neabejotinai užtikrins Kapinių, kaip istorinės ir šventos vietos įamžinimą bei išsaugojimą, o taip pat ir rekonstruoto Kongresų centro pastato tinkamą naudojimą“.

Turto bankas: ieškovai nenurodė jokių pažeidžiamų įstatymų

„Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus. Šiuo atveju ieškovas atsakovo būsimais neteisėtais veiksmais nurodė atsakovo veiksmą – Vilniaus koncertų ir sporto rūmų statinio rekonstravimą. Turto banko įsitikinimu, minėto objekto rekonstravimas nėra ir negali būti laikomas neteisėtu veiksmu“, –  teigė valstybės įmonė.

Turto banko teigimu, ieškovai nenurodė jokių teisės aktų, kurie yra pažeidžiami, o rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir prielaidomis.

Taip pat pabrėžta, kad kapinių teritorija nepatenka į koncertų ir sporto rūmų teritorijos ribas, o su jomis ribojasi, tai patvirtina ir 2016 metais atlikti geofiziniai tyrimai. Pažymėta, kad kapinių teritorijoje jokie žemės judinimo ir statybų darbai nebus atliekami.

„Atsakovas visiškai nesutinka su ieškovo argumentu, jog rekonstruojant Vilniaus koncertų ir sporto rūmus bus išniekinti jų teritorijoje esantys ieškovo protėvių palaikai (...) atsakovas atliks visus reikiamus veiksmus, kad žydų kapinės būtų išsaugotos. Įgyvendinant projektą, bus sutvarkyta Kapinių teritorija, bus įrengtos memorialo vietos, kurios įprasmins esančias Kapines ir informuos visuomenę apie šios teritorijos svarbą ir istoriją“, – pabrėžė Turto bankas.

Su ieškiniu nesutiko ir Finansų ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė bei Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.

Bendras susirūpinimas neleidžia teikti ieškinio – teismas

Teismo vertinimu, ieškinį pateikę asmenys privalėjo įrodyti, kad žalos tikimybė jo teisėms yra reali ir pagrįsta, ji negali būti preziumuojama. Asmenys taip pat privalo nurodyti, kokia konkrečiai jų teisės yra pažeidžiama ir koks saugomas interesas turi būti ginamas.

Ieškinį išnagrinėjęs teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad buvusių kapinių teritorijoje palaidoti asmenys yra susiję kokiais nors giminystės ryšiais su ieškovais. Anot teismo, nors ir suprantamas žydų tautybės asmenų susirūpinimas tinkamu žydų kapinių išsaugojimu, tačiau vien tai jiems nesuteikia pakankamai pagrindo reikalauti patenkinti prevencinį ieškinį.

„Ieškovams neįrodžius asmeninio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, negalima išvada, kad teismo sprendimas kokiu nors būdu turėtų sukurtų, modifikuotų ar panaikintų jų teises ir pareigas. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti reikalavimo teisę, įskaitant būtinybę įrodyti giminystės ryšius, ieškovams buvo išaiškinta dar pradinio ieškinio priėmimo metu, taip pat buvo išaiškinta, kad įstatymas nesuteikia teisės ieškovams ginti viešojo intereso“, – rašoma teismo nutartyje.

Nutartyje taip pat pažymima, kad nors ir galima teigti, kad dalis pastato yra sunaikintų buvusių kapinių vietoje, tačiau nėra jokio pagrindo daryti išvados, jog po Koncertų ir sporto rūmų pastatu dar yra išlikusių žydų palaikų, to nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys.

„Kaip jau minėta, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, ketinamo rekonstruoti pastato teritorijoje (t. y. po pastatu ar jo konstrukcijose) yra žmonių palaikų ar jų dalių, taigi nėra pagrindo ieškovų teiginiams, kad pastatas stovi kapinėse. Kaip minėta, statant pastatą, buvo iškastos 6 metrų gylio duobė, taigi akivaizdu, kad visi palaidojimai, priešingai nei šalia pastato esančioje teritorijoje, kuri pripažinta kaip senųjų Šnipiškių žydų kapinių vieta, buvo sunaikinti“, – pažymėjo teismas.

Bylą nagrinėję teisėjai taip pat pabrėžė, kad vien tai, jog ieškovai nurodė, kad jiems gali būti padaryti žala, nes jie nenori, kad Sporto rūmuose vyktų renginiai, nepatvirtina nei žalos atsiradimo, nei jos realumo.

„Kaip jau minėta, galima suprasti ieškovų bendražmogišką susirūpinimą tinkamu jų tautybės asmenų palaidojimo vietų išsaugojimu, tačiau tokio susirūpinimo buvimas savaime nereiškia, kad ieškovams (kiekvienam jų) gresia žalos padarymo tikimybė“, – pabrėžiama nutartyje.

Ši teismo nutartis per 30 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.

Rekonstrukciją tikimasi pradėti kitąmet

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų kompleksą rekonstruoti ketinama pradėti kitąmet. Anksčiau skelbta, kad šių metų viduryje tikimasi paskelbti rangos konkursą.

Valstybės investicijų programoje šiemet numatyta skirti 515 tūkst. eurų projekto rengimui, 2022-aisiais pradėjus darbus Rinktinės gatvėje esantiems sporto rūmams būtų skirta 16 mln. 685 tūkst. eurų.

2016 metais Sigito Kunčevičiaus projektavimo firma už 67 tūkst. eurų parengė rekonstrukcijos projektinius sprendinius, o techninį projektą už 722,4 tūkst. eurų rengia bendrovė „Archimenai“.

Planai vietoj 1971-aisiais statytų nebenaudojamų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų įrengti konferencijų centrą brandinami nuo 2015-ųjų, kai Turto bankas iš bankrutuojančios Ūkio banko investicinės grupės ir bendrovės „Žalgirio sporto arena“ už 5,6 mln. eurų perėmė rūmų pastatą.

Turto bankas planus atnaujinti rūmus siekė jau 2016-aisiais, bet tais metais skelbtas konkursas buvo nutrauktas. Vėliau, 2017 metų pradžioje įmonė nutraukė ir pradėtas derybas su bankrutuojančios Vilniaus statybų bendrovės „Active construction management“ (buvusi „Irdaiva“), restruktūrizuojamos įmonės „LitCon“ ir „Pamario restauratoriaus“ konsorciumu.

2017 metais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba paskelbė, kad vienas Turto banko  pirkimo komisijos narių tuo pat metu dirbo ir „Irdaivoje“. Tarnyba tuomet atliko kratas bendrovėje, jos vadovas ir savininkas Irmantas Kubilius buvo sulaikytas, vėliau įmonei buvo pateikti įtarimai.

Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 metais nurodė Turto bankui iš naujo svarstyti konkurso biudžetą bei konsorciumo pasiūlytą kainą, kuri pasirodė per didelė – ji tada siekė 27,79 mln. eurų.

Bendruomenės nariai kartu su diplomatinio korpuso atstovais uždegs atminimo žvakes bei padės akmenukus prie paminklo Paneriuose nužudytiems vaikams bei mokytojams, pranešė organizatoriai.

„Simboliškai pradedame minėti skaudžią sukaktį – 80 metų nuo Holokausto Lietuvoje pradžios. Pasirinkome aplankyti Sudervės žydų kapinėse esantį paminklą Antrojo pasaulinio karo metais Paneriuose nužudytiems mokytojams ir mokiniams – dauguma jų yra iš Vilniaus miesto, čia gimė, gyveno, mokėsi ir mokė. Čia ir mirė“, – sakė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. 

Paminklas nužudytiems vaikams bei mokytojams skirtas pagerbti ir Icchoką Rudaševskį – dėl jo dienoraščio, rašyto Vilniaus gete, Lietuvos žydų bendruomenė kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, siūlydama šį istorinį dokumentą padovanoti visoms Lietuvos mokykloms.

Pasak F. Kukliansky, aukos bus pagerbtos Sudervės kapinėse, nes žydų bendruomenė šiuo metu neturi kito nacionalinio paminklo Holokausto aukoms.

Sudervės kapinėse žydų bendruomenės mirusieji pradėti laidoti prieš Antrąjį pasaulinį karą. Nuo 1941 metų čia laidoti Vilniaus gete mirę žydai.

Šiemet sukanka 80 metų nuo Holokausto Lietuvoje pradžios: per Antrąjį pasaulinį karą išžudyta apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.

Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų. Karo metais išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti.

Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras „Yad Vashem“ už žydų gelbėjimą Pasaulio tautų teisuoliais yra pripažinęs apie 900 lietuvių.

„Informuojame, kad įtariamasis buvo sulaikytas kovo 15 dieną, vakare. Kovo 17 dieną 16-mečiui įtariamajam teismas skyrė kardomąją priemonę –  suėmimą dviem mėnesiams“, – BNS ketvirtadienį informavo Generalinės prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Paaugliui pareikšti įtarimai dėl nužudymo.

„Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, įtariamasis savo kaltę pripažino“, – sakė G. Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Prokuratūros duomenimis, įtariamasis su nusikaltimo auka buvo pažįstamas apie pusę metų.

Vilniaus apskrities policijos duomenimis, merginos pasigesta kovo 13 dieną, po dviejų dienų ji rasta negyva.

„Tėvai dėl merginos dingimo kreipėsi į policiją kovo 13 dieną. Kūnas rastas kovo 15 dieną, Sudervės žydų kapinėse“, – BNS sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorovskaja.

Kongresų centras bus kuriamas vietoje nebenaudojamų Vilniaus sporto ir koncertų rūmų.

Rekonstrukcijos klausimai daug metų kėlė ginčus tarp valdžios atstovų ir žydų, nes būsimasis Kongresų centras yra Šnipiškių žydų kapinių vietoje.

Turto bankas ketvirtadienį pranešė, kad su Lietuvos žydų bendruomene ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetu suderino rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo konferencijoms, kongresams ir kitiems kultūriniams renginiams techninio projekto ir Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorijos išsaugojimo sprendinius.

„Susiderinti esminiai pastato rekonstrukcijos sprendiniai Šnipiškių kapinių teritorijoje ir Šnipiškių kapinių teritorijos sutvarkymo sprendiniai“, – teigiama pranešime.

Techninio projekto sprendiniai yra parengti vadovaujantis Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių vietos teritorijos ir apsaugos zonos paveldosaugos sąlygomis, patvirtintomis 2009 metų protokolu.

Šis protokolas buvo pasirašytas tarp Lietuvos vyriausybės ir Lietuvos žydų bendruomenės.

„Džiugu, kad pavyko sutarti šiuo mūsų valstybei ir Lietuvos žydų bendruomenei svarbiu klausimu. Šis sutarimas leidžia nedelsiant pradėti Kongresų centro rekonstravimo darbus, kartu užtikrinant deramą pagarbą senųjų Šnipiškių kapinių atminimui“, – pranešime cituojamas Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis.

Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius sakė, kad pasiektas susitarimas ne tik padės tvirtą pagrindą projekto įgyvendinimui, tačiau yra ir pavyzdys sėkmingo dviejų kultūrų bendradarbiavimo, apsaugant istorinį paveldą.

A. Ufarto / Fotobanko nuotr.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky teigė, kad organizacijos tikslas yra „nedrumsti mirusiųjų sielų ramybės ir parodyti jiems deramą pagarbą“.

„Jeigu neišliko antkapiniai paminklai, ten palaidotų žydų atmintis turi būti įamžinta oriai. Buvusios kapinės turėtų tapti tai primenančią miesto dalimi. Įamžinimas turi atitikti judaizmo reikalavimus ir kanonus. Neabejoju, kad to mes ir pasieksime“, – kalbėjo F. Kukliansky.

Buvusios kapinės turėtų tapti tai primenančią miesto dalimi. Įamžinimas turi atitikti judaizmo reikalavimus ir kanonus.

Vystant Vilniaus kongresų centrą, 2020-aisiais Turto bankas planuoja paskelbti komplekso operatoriaus konkursą. Atsirinktas operatorius valdys centrą ir užtikrins nenutrūkstamą veiklą jame.

Taip pat kitąmet planuojama atsirinkti generalinį rangovą pastato rekonstrukcijai. Planuojama, kad Vilniaus kongresų centras savo veiklą pradės 2022 metų pabaigoje – 2023 metų pradžioje.

Naujajame komplekse bus iki dešimties salių, kur galės vykti kongresai, konferencijos ir kiti kultūros renginiai. Centro patalpose veiks trys maitinimo įstaigos, kurios bus skirtos aptarnauti renginių lankytojus, o vienu metu čia galės apsilankyti iki 4800 lankytojų.

Techninį projektą įgyvendina konkursą laimėjęs konsorciumas, susidedantis iš bendrovių „Archimenai“, „Projektavimo ir restauravimo institutas“, „Vilniaus architektūros studija“ ir Sigito Kuncevičiaus projektavimo firmos.

Apie tai vidaus reikalų ministras pranešė po to, kai šalies šiaurės rytuose žydų kapinėse buvo išniekinti 107 kapai.   

Svastikos ir kiti antisemitiniai grafičiai ant antkapių žydų kapinėse Vestofene, esančiame už maždaug 25 km į vakarus nuo Strasbūro, Elzaso regione, yra naujausias incidentas iš virtinės panašių rasistinių išpuolių, įvykdytų pastaraisiais metais. 

Naujasis biuras bus nacionalinės žandarmerijos dalis. Jam bus pavesta tirti pastarąjį išpuolį kapinėse, taip pat visus prieš žydus, musulmonus ir krikščionis nukreiptus nusikaltimus, Vestofene sakė vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneras (Kristofas Kastaneras).   

„Pati Respublika buvo išniekinta“, – sakė ministras, apsilankęs šiose nuo XVI amžiaus veikiančiose kapinėse. 

Elzase pastaraisiais metais buvo surengta virtinė rasistinio pobūdžio vandalizmo aktų, šalyje išprovokavusių didžiulę pasipiktinimo bangą. Vienas tokių išpuolių buvo surengtas vasario viduryje į šiaurės vakarus nuo Strasbūro esančio Kvacenheimo žydų kapinėse, kur ant 96 antkapių dažais buvo užpurkštos svastikos.

2018-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, antisemitinio pobūdžio atakų skaičius išaugo 74 procentais. Tai sukėlė didžiulį susirūpinimą šalyje, kur gyvena didžiausios žydų ir musulmonų bendruomenės Europoje.  

„Žydai yra Prancūzija ir ją kuria, – antradienį tviteryje parašė prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas). – Tie, kas puola juos ar netgi jų kapus, neverti mūsų puoselėjamos Prancūzijos idėjos.“

„Antisemitizmas yra nusikaltimas ir mes kovosime su juo Vestofene ir visur kitur, kad mūsų mirusieji galėtų ramiai ilsėtis“, – pridūrė valstybės vadovas.

2018 m. taip pat buvo įvykdytas 21 antisemitinis išpuolis prieš sinagogas ir kitas religines žydų vietas, pranešė Vokietijos vidaus reikalų ministerija, atsakydama į Bundestago vicepirmininkės Petros Pau klausimą.

Tiesa, policijai pavyko pagauti tik tris kapinių ir penkis maldos namų niekintojus.

„Deja, bet reguliariai vykstantys žydų kapinių išniekinimai ir išpuoliai sinagogose yra kasdienė mūsų gyvenimo dalis. Vokietija neturėtų to priimti kaip status quo“, – Vokietijos dienraščiui „Tagesspiegel“ sakė Centrinės Vokietijos žydų tarybos vadovas Josefas Schusteris.

Policijos teigimu, daugelis antisemitinių nusikaltimų įvykdomi kraštutinės dešinės ekstremistų. Savo ruožtu Žydų taryba tvirtina, kad policija kai kuriais atvejais galėjo nepastebėti ir islamistinių išpuolių motyvų.

Gautomis žiniomis, naktį į birželio 23-iąją kapinėse buvo rasti penki nuversti antkapiai. Vėliau tą pačią dieną ant akmenų prie Lilės visuomeninio transporto stotelės buvo pastebėta dažais nutepliota didelė svastika. Informacija buvo perduota policijai, kuri pradėjo tyrimą.

„Tokie vandalizmo aktai primena tuos tragiškus istorinius įvykius, kurie, kaip mes tikimės, niekada nepasikartos, – sakoma bendruomenės pareiškime. – Nei pas mus Estijoje, nei jokioje kitoje šalyje“.

Estijos žydų bendruomenės pirmininkė Alla Jakobson atkreipė dėmesį į tai, kad šiais metais Talino žydų kapinėms sukanka 110 metų, ir šis vandalizmo atvejis yra pirmas jų istorijoje – kapinės nebuvo išniekintos netgi nacistinės okupacijos laikotarpiu.