Mokytis lietuvių kalbos moteris ragina ir kitus į Lietuvą atvykusius ukrainiečius.

"Užklijuoju lapelius su lietuviškais žodžiais ant daiktų, kad galėčiau lengviau juos įsiminti. Taip pat paprašau savanorių, kad su manimi kalbėtų lietuviškai ir pataisytų klaidas", – pasakojo Irina.

Pasak jos, vietinės kalbos vartojimas ir kultūros gerbimas yra būtinas. Be to, moteris vengia kalbėti rusų kalba.

"Man sunku rusiškai kalbėti, o jei atvirai, tai visai nesinori. Širdis plyšta pagalvojus, kad dėl susiklosčiusių aplinkybių daug ukrainiečių vaikų kalbės rusiškai, galbūt niekada taip ir neišmokę gimtosios ukrainiečių kalbos", – ašaras tramdė Irina.

Apie Ukrainoje vykstančius karo siaubus moteriai sunku kalbėti. Gimtinėje liko jos sūnus. Irina baiminasi grįžti namo, nes yra tikimybė, kad Kijevas vėl gali atsidurti rusų rankose.

"Jaučiu baimę, tačiau svarstau apie galimybę po balandžio 20 d. sugrįžti namo. Tikiu, kad ten galėsiu suteikti didesnę pagalbą savo tautiečiams, nei būdama čia", – mintimis dalijosi Irina.

2013–2014 m. Ukrainoje per Euromaidano įvykius Irina gamino Molotovo kokteilius.

"Tai – padegamieji buteliai. Kiekvieną rytą su vaikais juos gamindavome. Gerai išmanau jų paruošimo technologiją ir manau, kad šios žinios Ukrainoje galėtų praversti ir dabar", – pasakojo ukrainietė.

Paklausta, ar Lietuvoje jai patinka, Irina neslėpė emocijų.

"Trūksta žodžių apibūdinti dėkingumą, kurį jaučiu Lietuvai. Sutikau nuostabių ir gailestingų lietuvių, kurie pasiryžę paaukoti tiek daug, nors patys turi mažai. Jūsų šalį visada minėsiu geru žodžiu, tačiau, kaip bebūtų, nekantrauju sugrįžti į Ukrainą", – pasakojo Irina.

53-ejų Andžela atvyko į Klaipėdą iš Čerkasų kartu su dukra ir šešiamečiu anūku.

Šiuo metu moteris dirba Klaipėdos medicinos centre "Lorna", o laisvu laiku atvyksta savanoriauti į pagalbos centrą. Tai ji daro kiekvieną dieną.

Pagalbos centre Andžela kartu su kitais savanoriais surenka, rūšiuoja ir paskirsto žmonių paaukotus drabužius, higienos priemones, maistą ir buitinius daiktus.

Taip pat ji seka pagalbos centro puslapį interneto svetainėje, kontaktuoja su ukrainiečiais, kurie kreipiasi prašydami pagalbos, ir padeda tvarkyti užsakymus.

Moteris pasakojo, kad labdaros organizacijose savanoriaudavo ir prieš karą, dar gyvendama Ukrainoje.

Man labai patinka čia savanoriauti, turiu energijos, džiaugiuosi galėdama padėti savo tautiečiams ir laisvą laiką praleisti prasmingai.

"Man labai patinka čia savanoriauti, turiu energijos, džiaugiuosi galėdama padėti savo tautiečiams ir laisvą laiką praleisti prasmingai", – mintimis dalijosi Andžela.

Moteris pasakojo, kad savanoriauti jai ypač malonu dėl į centrą taip dažnai ateinančių vaikų.

"Savanoriauja tiek lietuvės, tiek ukrainietės mamos, kurios kartu atsiveda ir savo vaikus. Pagalbos centre net yra įrengtas žaidimų kampelis mažiesiems. Jie labai pakelia nuotaiką ir suteikia dar daugiau stimulo darbui", – pasakojo Andžela.

Bene daugiausia iššūkių kelianti savanorystės pagalbos centre dalis – sunkių emocijų išgyvenimas, klausantis tragiškų istorijų.

"Ukrainiečiai čia atvyksta nieko neturėdami, mes juos aprūpiname būtiniausiais daiktais, o šie dėkoja ir verkia", – graudinosi Andžela.

Moteris ir pati neslėpė didžiulio dėkingumo lietuviams, kad priėmė, ištikus nelaimei, padeda ir palaiko emociškai, kol jos šalyje vyksta karas.

"Labai ačiū visiems, kurie atneša tiek daug daiktų, rūbų. Ačiū, kad padedate ne tik vaikams, bet pasirūpinate ir suaugusiais, senjorais. Visiems žemai lenkiuosi. Mes, ukrainiečiai, labai tikimės, kad karas greitai baigsis ir galėsime keliauti namo", – su ašaromis akyse kalbėjo dėl karo tėvynėje Klaipėdoje užuovėją atradusi moteris iš Ukrainos.

"Poltava" – rašytojo ketvirtoji knyga, kuri atsirado, kaip pats autorius teigia, iš noro praeityje paieškoti to, kas dar nežinoma.

"Mano tikslas – parašyti knygą, kuri būtų skaitoma kaip detektyvas, ir ne dėl to, kad reikia, o todėl, kad įdomu", – kalbėjo R.Petrauskas.

"Poltavą" R.Petrauskas rašė dvejus metus. Ji skaitytojus nukels į XVIII a. pradžią, joje aprašomas ne tik svarbiausias Šiaurės karo mūšis, bet ir Ukrainos istorija, ypač aktuali šiuo laikotarpiu, kai ši nepriklausoma šalis kaunasi dėl savo laisvės ir nepriklausomybės.

Knygos pristatymo metu R.Petrauskas pasakojo apie Lietuvos, Ukrainos ir Rusijos istoriją nuo vikingų laikų.

Žinant istoriją, galime įžvelgti sąsajų ir atrasti priežasčių, kodėl situacija šiandien yra tokia, kokią turime.

"Žinant istoriją, galime įžvelgti sąsajų ir atrasti priežasčių, kodėl situacija šiandien yra tokia, kokią turime", – mintimis dalijosi knygos autorius.

R.Petrauską, kaip jis pats pasakojo, nuo studijų laikų žavėjo britiškos publicistinės knygos.

2000 m. jis baigė istorijos bakalauro studijas Klaipėdos universitete, specializacija – XX amžiaus istorija.

Prieš 11 metų jis išleido pirmąją savo knygą "Trečiojo reicho triumfas" apie Antrąjį pasaulinį karą Europoje.

Dar po dvejų metų R.Petrauskas išleido antrąją istorinę knygą "Lemtingi sprendimai. Antrasis pasaulinis karas Europoje".

Knyga buvo teigiamai įvertinta kritikų, o publicistas Rimvydas Valatka gyrė puikų pasakojimo stilių, knygos dinamiškumą.

R.Petrauskas yra žinomas ne tik kaip istorikas ir rašytojas, bet ir kaip sporto komentatorius. Krepšinio rungtynes jis komentuoja nuo 1999 m., o sporto žinias rengia nuo 2005-ųjų.

Sumanymas surengti ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų kūrybinių darbų parodą "Linkėjimai Klaipėdai" kilo Klaipėdos lopšelio-darželio "Puriena" auklėtojoms Daliai Reizgienei ir Linai Petrošienei.

Parodos tikslas – paskatinti vaikus, tėvus ir pedagogus gilinti žinias apie Klaipėdą, o gyvenantiesiems kituose miestuose – ją aplankyti.

Piešiniai pakabinti lauke dėl to, kad jais galėtų pasidžiaugti kuo daugiau miestiečių, ne tik vaikų tėvai.

"Labai džiaugiamės sulaukę darbų iš įvairių Lietuvos kampelių – Kauno, Kaišiadorių, Rokiškio", – sakė D.Reizgienė.

Kūrybiniuose darbuose buvo taikomos įvairios piešimo technikos, aplikacijos, užrašomi palinkėjimai uostamiesčiui.

"Beveik visuose piešiniuose – jūra ir laivai. Smagu, kad ir kitame Lietuvos gale gyvenančiam vaikui atrodo, kad Klaipėda siejasi su jūra", – pasakojo D.Reizgienė.

Kiekvienas parodos dalyvis gavo pedagogo paruoštą pažymėjimą ir padėką už dalyvavimą.

Šių metų rugpjūčio 1 d. sukaks 770 metų, kai Klaipėdos miestas pirmą kartą buvo paminėtas istoriniuose dokumentuose.

Tai yra išskirtinė proga prisiminti miesto istoriją, pagerbti uostamiestį kūrusius ir jį garsinusius miestiečius.

Klaipėdos jubiliejui šiemet bus skirta daugybė įvairių renginių.

Ukrainietės siūlo pagalbą

Darbo dienomis centre, įsikūrusiame netoli renovuojamo Melnragės seniūnijos pastato, įprastai darbuojasi apie 40 savanorių, o savaitgaliais – iki 60.

Prie įėjimo į centrą jie užpildo trumpą anketą, yra paskiriami į rytinę arba vakarinę pamainą. Savanoriams skiriamas nemokamas maitinimas.

"Savanorių amžius labai įvairus, neretai į centrą atvyksta mums norinčios padėti mamos ir atsiveža mažus vaikus, kurie tampa dideliais pagalbininkais", – džiaugėsi čia dirbanti Agnė.

Savanorių amžius labai įvairus, neretai į centrą atvyksta mums norinčios padėti mamos ir atsiveža mažus vaikus, kurie tampa dideliais pagalbininkais.

Mergina teigė, kad juos maloniai nustebino iš karo zonos pasitraukusių ukrainiečių moterų iniciatyva, kurios pačios pasisiūlė savanoriauti šiame centre.

Jos padėti irgi ateina su savo mažamečiais vaikais.

Organizacija sparčiai auga

Savanoriauti čia atvyksta ir klaipėdiečiai senjorai. 72 metų Birutė pasakojo, kad tai jai padeda prasiblaškyti.

"Įspūdžiai skaudūs, bet džiaugiuosi turėdama galimybę nemažai laiko praleisti su jaunimu. Šiuo metu nieko pastovaus nėra, bet ši veikla padeda man atitrūkti nuo liūdnų minčių", – vos tramdydama ašaras mintimis dalijosi Birutė.

Centre veikia gyvos eilės principas. Reikiamų daiktų galima rasti ir naudojantis internetine svetaine "Trello".

Ukrainiečiai užrašo savo poreikius, o savanoriai padeda jiems išsirinkti atitinkamų dydžių rūbų, higienos reikmenų, patalynę ar maisto produktų.

Per praėjusią savaitę buvo atlikta per 500 užsakymų.

"Dirbame naudodamiesi nauja sistema, tad vyraujantis chaosas kelia stresą, bet tai yra normalu. Labai džiaugiamės, kad mūsų organizacija taip sparčiai auga", – džiaugėsi savanorė Agnė.

Dirbame naudodamiesi nauja sistema, tad vyraujantis chaosas kelia stresą, bet tai yra normalu.

Pasitaikė nemalonių incidentų

Internetiniame puslapyje "Pagalba ukrainiečiams Klaipėda" savanoriai reguliariai skelbia informaciją apie daiktus, kurių trūksta labiausiai.

Šiuo metu žmonės raginami paaukoti puodų, keptuvių, higienos priemonių, negendančių maisto produktų, sportbačių.

"Dabar turime rūbų perteklių, tad prašome žmonių, norinčių paaukoti drabužių, laikinai turėti juos savo namuose. Kviečiame stebėti skelbiamą informaciją mūsų internetiniame puslapyje", – pasakojo savanorė Agnė.

Nepaisant kilnios šio centro misijos, buvo ir keletas nemalonių incidentų.

"Pasitaikė, kai į centrą atėję lietuviai priekaištavo, kad aukojami daiktai skiriami ukrainiečiams, o ne savo tautiečiams. Kartą išreikšdamas nepasitenkinimą vyras ėmė skanduoti "Šlovė Rusijai!" Tai labai nemaloniai nuteikė", – pasakojo centro savanorė.

Šio pirmadienio duomenimis, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo gydoma 90 pacientų, sergančių COVID-19, iš jų – 26 paskiepyti.

Praėjusią savaitę ištyrus 391 ligoninės darbuotoją, buvo nustatyta, kad 44 iš jų yra užsikrėtę koronavirusine infekcija.

Šiuo metu dėl ligos laikinai nedirba 8 gydytojai ir 13 slaugytojų.

Remiantis kovo 14 d. duomenimis, Klaipėdoje serga 4 160 žmonių.

Nustatyti 239 nauji paros atvejai, mirė 1 žmogus.

Vis dėlto Klaipėda iš 60 Lietuvos savivaldybių yra tarp keturių, kuriose sergamumas didžiausias.

Daugiau žmonių serga tik Vilniuje ir Kaune bei Biržų rajone.

Šiais metais Klaipėdoje COVID-19 atvejų pikas pasiektas vasario 9 d., kai buvo užfiksuoti 874 susirgimai.

Nors gerėjimo tendencijos matomos, skaičiai išlieka gana aukšti, tad atsipalaiduoti nereikėtų.

Nuo pandemijos pradžios Klaipėdos mieste nustatyta 68,2 tūkst. koronaviruso atvejų, pasveiko 63 tūkst., mirė 397 žmonės, dar 966 pacientų mirtis buvo susijusi su COVID-19.

Praėjusią savaitę Klaipėdos mokyklose atlikta beveik 16 tūkst. COVID-19 testų, gauta 90 teigiamų atsakymų, iš kurių po papildomo PGR testo tyrimo pasitvirtino 52.

Mokyklose moksleivių sergamumas per savaitę sumažėjo 11 proc., šiuo metu serga 322 vaikai.

Pedagogų sergamumas sumažėjo daugiau nei penktadaliu (dabar serga 35 mokytojai), bet dešimtadaliu išaugo sergančių kitų darbuotojų skaičius.

Šiemet sergamumo pikas uostamiesčio mokyklose buvo pasiektas vasario pradžioje, kai sirgo 1 175 moksleiviai.

"Nors gerėjimo tendencijos matomos, skaičiai išlieka gana aukšti, tad atsipalaiduoti nereikėtų. Būtina išlaikyti srautų valdymą mokyklose, kaukių dėvėjimą ten, kur jis būtinas", – teigė Klaipėdos sveikatos biuro vadovė Jūratė Grubliauskienė.

Ikimokyklinėse įstaigose praėjusią savaitę atlikta 600 greitojo antigeno testų, užfiksuoti 2 teigiami atvejai, kurių vieną patvirtino PGR testas.

Šiuo metu serga 57 vaikai. Sergamumas darželiuose sumažėjo daugiau nei penktadaliu.

Pedagogų sergamumas sumažėjo 55 proc., o kitų darbuotojų – 14 proc.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės I.Kanto viešosios bibliotekos direktorės Bronislavos Lauciuvienės, tradicija pasiūlyti gyventojams įsigyti leidinių už simbolinę kainą gyvuoja jau daugiau nei 20 metų.

Bibliotekų darbuotojai kasmet peržiūri leidinių fondus ir nurašo kai kurias knygas, kad atlaisvintų vietos naujiems spaudiniams.

Vyriausioji bibliotekininkė Angelė Skarienė pasakojo, kad iki karantino suvaržymų knygų išpardavimas būdavo organizuojamas rudenį, tačiau šiemet, dėl bibliotekos patalpų renovacijos planų, jis surengtas pavasarį.

"Yra nebeaktualių, daugiausia pasenusių knygų. Norisi suteikti joms antrą gyvenimą, kad neiškeliautų į sąvartyną", – teigė A.Skarienė.

Į šiųmetį išpardavimą viena pirmųjų knygų įsigyti atvyko klaipėdietė Aušra.

Mergina teigė naujieną apie akciją išgirdusi iš draugo, dirbančio bibliotekoje.

"Mėgstu fantastinę literatūrą, todėl atėjau paieškoti šio žanro knygų", – atviravo Aušra.

Šiemet nurašyta apie tūkstantis leidinių, galinčių sudominti įvairaus amžiaus žmones.

Gyventojai kviečiami įsigyti grožinės literatūros kūrinių, enciklopedijų, verslo ir saviugdos knygų, religinių leidinių bei vaikiškų knygelių, daugiausia lietuvių ir rusų kalbomis.

Šiandien ir rytoj bibliotekos darbo metu (10–19 val.) Kretingos g. 61 vyks nurašytų spaudinių išpardavimas už simbolinę 10 centų kainą.

2014 m. Ukrainos kovų už nepriklausomybę paramai V.Pupšys pagal poetės Anastasijos Dmitruk žodžius sukūrė vaizdo įrašą "Niekada mes nebūsime broliai", sulaukusį beveik 20 mln. peržiūrų "YouTube" kanale.

Šiandien dainų autorius pristato naują kūrinį, kurį įkvėpė iškart internetiniu memu tapusi frazė "Rusų karo laive, eik ...".

Tai buvo Gyvačių salą saugojusių Ukrainos pasieniečių tiesmukas atsakas rusų jūrininkams, kai šie pasiūlė ukrainiečiams pasiduoti.

Šis keiksmažodis nuskambėjo pirmą karo dieną, Rusijai užpuolus Ukrainą, ir tapo lakonišku požiūriu į okupantus.

"2014 m. išleistame kūrinyje mano išsakyta pozicija buvo aiški ir per aštuonerius metus ji nepasikeitė. Manau, kad daugelis ją palaiko", – teigė V.Pupšys.

Mano pagrindinis ginklas kūryboje yra žodis.

"Rusų karo laive, eik ..." vaizdo klipas sukurtas pagal ukrainietės poetės Aleksandros Smiljanskajos eiles.

Vokalo partijas atlieka žinomi šalies atlikėjai: Jeronimas Milius, Vytautas Juozapaitis, Gintautas Litinskas ir pats V.Pupšys.

Jiems talkino Klaipėdos muzikinio teatro artistai – Vytautas Valys, Živilė Subačiūtė, Vilius Trakys, Ernesta Stankutė.

Gitaros solo atlieka Robertas Semeniukas iš žymiausios Lietuvos folkroko grupės "Žalvarinis".

"Mano pagrindinis ginklas kūryboje yra žodis. Ir tada, 2014 m., ir dabar netikėtai atsiranda tikslūs žodžiai emocinei būsenai išreikšti. Šiuo atveju nedviprasmiškas tekstas, kaip bandymas kalbėti priešo primesta, tačiau jam itin suprantama kalbos forma", – kalbėjo V.Pupšys.

Dainos kūrėjai visas iš šio kūrinio atlikimo gautas pajamas skirs nevyriausybinei organizacijai "Mėlyna ir geltona", nuo 2014 m. remiančiai Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, ir nuo karo nukentėjusių civilių veiklai paremti.