Studentai, kurie dirba „Vikonda grupės“ įmonėse, daugiausiai studijuoja Kaune, skirtingose aukštosiose mokyklose: ir universitetuose, ir kolegijose.

„Esame atviri visiems studentams,“  – sakė A. Leonavičienė.

Ji pastebi, kad studentams yra svarbu dirbti modernioje įmonėje, taip pat tos įmonės reputacija, tvarumo klausimai.

„Jie klausinėja, ar rūšiuojame, ar naudojami tvarios medžiagos gamyboje, – pasakojo personalo vadovė. – Anksčiau būdavo svarbu užmokestis ir sąlygos, o šiuolaikiniam studentui ne mažiau svarbu, su kuo dirba įmonė, kas yra jos klientai, tiekėjai.“

Studentus labiausiai motyvuoja žiniomis besidalinantis kolektyvas

A. Leonavičienė pastebi, kad labiausiai studentus motyvuoja kolektyvas. Ir ne bet koks, o tas, kuris moka dalintis: žiniomis, informacija, patirtimi. Tas, kuris padeda jaunam žmogui įsitvirtinti įmonėje. Studentas ateina pasitikrinti, kiek jo pasirinkta specialybė, gautos teorinės žinios gali būti pritaikomos darbo vietoje, taip pat, ko jam trūksta, ką per likusius metus ar dvejus dar turėtų pasiimti iš savo mokymo įstaigos. Todėl studentui labai svarbu, kad specialistas, kuris jau daug metų dirba savo srityje, atskleistų jam profesijos niuansus.

„Mūsų įmonėje daug galimybių, nes plati struktūra: mažesnėse įmonėse vienas žmogus atlieka kelias funkcijas, o pas mus vienas žmogus vieną ir į ją labai gilinasi, – pasakojo „Vikonda grupės“ personalo vadovė. – Mūsų įmonėse yra skyriai atsakingi už pirkimų, pardavimų, logistikos, technikos priežiūros, kokybės ar produktų kūrimo, apskaitos ir finansų analizės funkcijas. Studentai gali išbandyti kelias funkcijas, pamatyti, kaip ir kas veikia, galiausiai pasirinkti, kas artimiau, kur norėtų specializuotis, kokia tema rašyti baigiamąjį darbą.“

A. Leonavičienė įsitikinusi, kad tokiu atveju labai svarbu, jog kiekvienoje iš šių sričių dirbantis profesionalas gebėtų atskleisti savo darbo niuansus, parodytų veiklos prasmę organizacijoje. Tai yra neginčijamas didelės įmonės privalumas ir dėl to studentams verta rinktis praktiką joje.

„O mes stengiamės būti lankstūs, sudaryti sąlygas mūsų studentams lankyti paskaitas, suteikti kuo daugiau žinių ir informacijos“, – kalbėjo personalo direktorė, pastebinti, kad studentai, kurie pas juos įsidarbina studijuodami, lieka dirbti ir baigę mokslus.

Kai prieš daugiau nei trejus metus A. Leonavičienė sulaukė pasiūlymo dirbti „Vikonda grupėje“ personalo direktore, dvejojo tik dėl vieno – atstumo iki darbo: ji gyvena Kaune, o dirbti reikėjo keliauti į Kėdainius. Tačiau norėjosi iššūkių, ją kvietė didelė ir stipri įmonė, todėl nusprendė pabandyti. Dabar dėl to labai džiaugiasi, nes važinėjimas į darbą tapo pliusu.

„Bevažiuodama stebiu gamtą, kaip ji keičiasi, to nematydavau dirbdama mieste tarp daugiaaukščių. Susisiekimas taip pat labai patogus. Grįždama persikraunu: išeinu dar su darbinėmis mintimis, pakeliui pabūnu su savimi, išsprendžiu darbinius klausimus ir į šeimą grįžtu atitrūkusi nuo veiklų“,  – privalumus vardijo Alina.

Daug „Vikonda grupės“ specialistų kasdien važinėja į Kėdainius iš Kauno, Jonavos taip pat Vilniaus ar Panevėžio.

Įmonės pasitikėjimas skatina tobulėti

A. Leonavičienė pastebi, kad specialistai, įgiję profesinės mokyklos išsilavinimą, laikui bėgant supranta, kad kartu su karjeros augimu, norint pasiekti daugiau, jiems pritrūksta tos srities teorinių arba bendrųjų žinių, ypač siekiant vadovaujančių pareigų, mokant naująją kartą.

Tadas Šulcas. „Vikonda grupės“ archyvo nuotr.

Kad pradėjus dirbti trūksta žinių, greitai suprato ir Kėdainių konservų fabriko profilaktinio remonto meistras Tadas Šulcas. Aštuntą mėnesį įmonėje besidarbuojantis vyras pajuto, kad nori patobulinti žinias, todėl įstojo į Kauno technologijų mokymo centrą, kur studijuoja automatinių sistemų mechatroniką.

„Įmonė man suteikia sąlygas mokytis, tobulėti, kilti karjeros laiptais, vertina kaip specialistą, o tai suteikia dar daugiau pasitikėjimo ir motyvacijos tobulėti, – apie savo pasirinkimą kalbėjo meistras. – Mano darbas su mokslu yra labai susijęs, todėl ir pasirinkau šią specialybę. Moksluose būna situacijų, kai dėstoma teorija, o aš jau žinau kaip tą pritaikau praktikoje. Darbe taip pat jaučiuosi „pasikaustęs“, žinodamas naujus dalykus ir terminus“.

Fabrike Tadą maloniai stebina, kad įmonė sparčiai modernėja, automatizuojamos funkcijos, lengviau dirbti įrengimus valdantiems darbuotojams. Gamyba vyksta tvarkingai, sistemiškai pagal numatytus standartus.

„Per savo darbo patirtį kitose įmonėse mačiau ir priešingų variantų. Taip pat nustebino tai, kad įmonei yra labai svarbus darbuotojas, atsižvelgiama į jo poreikius ir darbo vietos gerinimą, – džiaugėsi profilaktinio remonto meistras. – Įmonė labai šiuolaikiška, suteikia geras sąlygas augti, tobulinti žinias ir kaupti patirtį.“

Po praktikos lengviau suprasti teoriją

T. Šulcui suderinti darbą su mokslu nėra sudėtinga, nes ir įmonė, ir kolektyvas palaiko bei suteikia sąlygas mokytis.

„Taip pat labai džiaugiuosi galimybe mokytis pameistrystės forma, o tai yra glaudus profesinio mokymo įstaigų ir darbdavių bendradarbiavimas“, – sakė jis.

Indrė Juodelytė. „Vikonda grupės“ archyvo nuotr.

Indrei Juodelytei, kuri pusmetį dirba bendrovės „Vikeda“ technologo asistente, darbą ir mokslus taip pat nesunku suderinti. Jos maisto mokslo magistro studijos Lietuvos sveikatos mokslų universitete yra ištęstinės, o kai reikia daugiau laiko skirti mokslams, įmonė sudaro tam sąlygas.

„Vikeda“ – pirmoji Indrės darbovietė, kurią ji rado pagal skelbimą.

„Teorija yra gana sausoka, o praktika yra labai naudinga tuo, kad geriau suprantama ir teorinė pusė, – sakė ji. – Labai gerai padirbėti, kiekvienam studentui patarčiau.“

Darbe Indrei labiausiai patinka kurti naujoves, ledų gaminimo technologija jai yra labai įdomi, džiugina gera atmosfera kolektyve.

„Viską kuriame kartu, dalinamės idėjomis, – pasakojo ji. – Labai malonu prekybos centre pamatyti produktus, prie kurių atsiradimo esi prisidėjusi.“

Jai taip pat patinka dirbti įmonėje, kurioje nuolat modernizuojami darbo procesai ir įrenginiai, kuri nuolat veržiasi į priekį.

Dėl darbo anykštėnė Indrė pakeitė ir gyvenamą vietą: dabar ji gyvena Kėdainiuose, o Kaune vieši, kai atkeliauja į mokslus.

„Šiuo metu noriu sukaupti kuo daugiau informacijos, o tada jau žiūrėsiu, kaip  – karjera“, – savo tikslus atskleidė studentė.

Svarbu draugiškas, patirtimi besidalijantis kolektyvas

Pasak I. Juodelytės, labai svarbu, kad naują darbuotoją suptų draugiškas, padedantis ir žinias perduodantis kolektyvas, nes jaunas žmogus turi nedaug patirties. Jai pritaria ir T. Šulcas: „Manau, kad kiekvienoje darbovietėje svarbu ir pačios įmonės politika, kultūra, ir žmonės, su kuriais dirbame ir bendraujame kiekvieną dieną. Jeigu dirbsime labai mylimą darbą, tačiau neturėsime ryšio su kolektyvu, vadovu, bus labai sunku. Šiuo atveju man labai pasisekė, kadangi kolektyvas yra šaunus, kolegiškas, vadovas supratingas ir palaikantis, o ir darbas – mylimas.“

Monika Didikė. „Vikonda grupės“ archyvo nuotr.

Nuo kovo mėnesio „EVA paslaugos“ buhaltere dirbanti Monika Didikė taip pat neatsidžiaugia kolektyvu, kuris su naujais darbuotojais mielai dalinasi žiniomis.

„Man viskas darbe patinka, net nesitikėjau, kad taip patiks, – džiaugėsi  pašnekovė. – Kai pasiūlė šį darbą, nedvejodama sutikau. Be patirties ne visi nori priimti, o ypač į tokias pareigas, todėl labai apsidžiaugiau. Darbe daug sužinojau, išmokau. Man čia patinka ir matau ateitį šioje įmonėje. Moksluose nelabai daug gauni praktikos, o pradėjus dirbti ir mokslai geriau sekasi, viskas aiškiau“.

Monika derina ne tik darbą ir mokslus, bet dar ir motinystę. Dėl jos moters finansų ir apskaitos studijos Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje išsitęsė, tačiau beliko jau visai nedaug  – parašyti bakalauro darbą. „Dabar, kai dirbu čia, man dar didesnė motyvacija siekti daugiau, dar labiau norisi parašyti darbą, gauti diplomą, baigti mokslus“, – kalbėjo studentė.

Darbe jaunajai buhalterei svarbiausia yra žinios, kolektyvas ir galimybės kilti karjeros laiptais.

„Smagu ateiti į darbą, kur tave pasitinka draugiškas kolektyvas, taip pat patinka bendros išvykos, dovanos. Čia daug motyvacinių priemonių, jaučiu, kad  įmonė rūpinasi žmonių emocine gerove“, – tuo, kas jai svarbu dalinosi „EVA paslaugos“ darbuotoja.

„Buvo nemenkas iššūkis, bet pasakiau sau, kad galiu,“ – prisiminė specialistė.

Netrukus BRCGS sertifikatą gavo fabriko dalis, gaminanti majonezą, kečupą ir padažus, o po dvejų metų ir kita – konservuojanti daržoves ir pietų patiekalus.

Ž. Čepanauskienės darbo patirtis kokybės srityje įspūdinga – jau daugiau nei dvidešimt metų. Jai labai patinka šis darbas, apie jį pasakoja su dideliu malonumu ir aistra. Pasiekusi vienus tikslus, ji nenurimsta: kelia naujus. Pasaulinės kokybės dienos, kuri visame pasaulyje šiemet minima lapkričio 9-ąją, proga su „Kėdainių konservų fabriko“ Kokybės vadove kalbame apie tai, ką jai reiškia kokybės sąvoka, kuo svarbus įmonei BRCGS sertifikatas bei maisto saugos ir kokybės kultūra, koks malonumas dalintis savo patirtimi su jaunais kolegomis, stebėti darbuotojų tobulėjimą.

– Kas jums pačiai yra kokybė?

– Kokybė tai nėra savaime suprantamas dalykas. Jos apibrėžimų yra įvairių, o man artimiausias yra tas, kuris sako, kad kokybė nėra atsitiktinumas, tai pastangų, patirties, kryptingo darbo rezultatas. Tai ne tik Kokybės skyriaus darbas, tai visų įmonės darbuotojų indėlis. Kad dirbtume kokybiškai, reikia suformuoti teisingus įpročius. Taip, mūsų Kokybės skyrius daugiausiai dalyvauja kokybės sistemos kūrime ir priežiūroje, bet vienas skyrius visko nepadarys. Galime užduoti toną, pasakyti, kaip norėtume, kaip reikėtų, kaip būtų teisinga, bet viską daro kiti įmonės darbuotojai.

– Kaip atrodo jūsų skyriaus darbas?

– Kokybės skyriuje yra penki žmonės, dalis jų dirba laboratorijoje. Joje dirbančių funkcijos yra vienos, o maisto saugos ir kokybės specialistų – kitos. Laboratorijoje darbas yra gana aiškus, standartinis, gal kiek monotoniškas. Yra patvirtinti tyrimo metodai, kasdien atliekame tuos pačius tyrimus, ragaujame ir vertiname kiekvieną pagamintą produkto partiją ir taip kontroliuojame kokybę. O maisto saugos ir kokybės specialistų darbas man atrodo labai įdomus, labai kūrybiškas, nemonotoniškas, gali realizuoti daug savo idėjų, minčių. Reikia įgyvendinti reikalavimus, o kaip tai padaryti – jau tavo fantazijos reikalas. Aišku, riboja teisės aktai, taisyklės, bet norėdamas pasiekti, ko nori ir reikia, gali tai padaryti įvairiais būdais. Mūsų tikslas, kad kokybės sistema veiktų, nuolat gerėtų. Yra reguliarių darbų: fabrike turime labai platų žaliavų spektrą – apie penkis šimtus skirtingų. Kiekviena jų turi praeiti Kokybės skyriaus patikrą, reikia įsitikinti, kad žaliava ar pakuotė atitinka mūsų reikalavimus. Privalai patikrinti daug dokumentų – čia puiki bazė tobulėti jauniems specialistams.

„Kėdainių konservų fabriko“ nuotr.

Yra žaliavų, kurioms skiriame daugiau dėmesio nei kitoms, pavyzdžiui, šviežioms daržovėms ir mėsai, šaldytoms uogoms ir grybams.

Tikriname kiekvieną siuntą. Kita mūsų veiklos dalis yra mūsų pagamintos produkcijos ženklinimas: informacija apie produkto sudėtį, vartojimo, laikymo sąlygas. Taip pat kontroliuojame gamybos procesą, ar darbuotojai teisingai ir laiku pildo įrašus. Labai svarbi sritis – nusiskundimų iš rinkos analizavimas. Atliekame inspekcijas: apžiūrime gamybos aplinką, švarą, tvarką, darbuotojų higieną, įrengimų ir patalpų būklę. Įmonėje yra ir kokybės vadybos specialistė, kuri atsakinga už BRCGS dokumentų valdymą, socialinio atsakingumo ir etikos vystymą, rūpinasi kitų vadybos sistemų integravimu į BRCGS. Labai daug įvairios veiklos.

„Kėdainių konservų fabriko“ nuotr.

Mes nenorime būti tais, kurie pasako tik kas negerai. Stengiamės kiekvienam darbuotojui paaiškinti, kodėl lauko duris reikia uždaryti, kodėl peilio negalime palikti ne vietoje, kodėl vienas ar kitas įrašas dokumentuose yra labai svarbus. Skatiname sąmoningumą, tariamės. Nenorime, kad žmonės darytų, nes kokybės specialistė liepė. Norime, kad jie aiškiai suvoktų, kad kokybiškai dirbti yra naudinga. Bandome pateikti per tai, kas darbuotojams artima. Pavyzdžiui, kalbėdami apie alergenus klausiame, ar jų rate nėra alergiškų žmonių. Paprastai ir būna, siūlome atkreipti dėmesį su kiek problemų jie susiduria ir jei nesversite žaliavų, turinčių alergenų, atskirai, sumaišysite, gali nukentėti vartotojas. Bendraujame draugiškai.

Atliekame vidaus auditus, audituojame ir savo tiekėjus – tuos, kurie nėra sertifikuoti. Važiuojame, kad įsitikintume, kad jie mums tinka. Taip pat ir mus audituoja iš šalies: klientai, sertifikatus išduodančios įstaigos, kontrolės institucijos. Daug skirtingo ir įdomaus darbo.

– Didžiausias jūsų pasiekimas – prieš ketverius metus „Kėdainių konservų fabrikui“ suteiktas BRCGS sertifikatas. Kuo jis svarbus įmonei?

– Šis sertifikatas garantuoja, kad įmonėje yra aiški tvarka, kuri užtikrina produktų saugą ir kokybę. Tai ir sistemos sukūrimas, įvairių rizikų įvertinimas, taisyklių aprašymas, kai visi viduje susitariame, kaip dirbame, laikomės taisyklių ir nuolat pasitikriname, ar laikomės to, ką susitarėme. Tada aišku, kas ir kaip daro, kas už ką yra atsakingas. Galima viską atsekti. Priverčia pasitempti. Šie standartai kas penkerius metus atsinaujina, kiekvienoje versijoje – vis naujau, vis daugiau, vis griežčiau. Nori nenori turi augti, neleidžia tau likti tame pačiame lygmenyje. Per dvidešimt metų, kuriuos dirbu kokybės srityje, matau, kaip keičiasi standartų reikalavimai.

„Kėdainių konservų fabriko“ nuotr.

Atsimenu pirmą standarto versiją, su kuria susidūriau, tuomet ji buvo šeštoji. Dabar – devinta. Matau, kiek per tą laiką viskas pasikeitė. Vis daugiau kalbama apie maisto saugos ir kokybės kultūrą, tvarumą, maisto švaistymą. Teisės aktai yra ir keliolikos metų senumo, o kokybės standartai reaguoja į rinkos pokyčius, analizuoja problemas ir tas vietas tikrina. Su jais stiprėjame ir mes kaip įmonė.

– Galbūt tai skatina ir tiekėjus siekti kokybės standartų?

– Taip, be abejo. Mūsų prioritetas – sertifikuotos įmonės. Jei perki iš sertifikato neturinčio tiekėjo, privalai jį pamatyti, jį audituoti. Negali pirkti iš bet ko, turi pakankamai apie jį žinoti.

Anksčiau BRCGS sertifikato tik užsienio rinkos reikalavo. Skandinavai be sertifikato net į derybas nesileisdavo. Jau keleri metai, kai ir Lietuvoje prekybos tinklai kelia reikalavimą turėti sertifikatą. Klientas yra tikras, kad jei turi šį sertifikatą, tai turi ir sistemą, tave tikrina iš šalies nepriklausomi auditoriai. Klientui nereikia pačiam važiuoti, jis žino, kad esi patikimas, valdai procesus, užtikrini kokybę.

„Kėdainių konservų fabriko“ nuotr.

Kaip ir minėjau, kokybė nėra savaime suprantamas dalykas. Jei būtų lengva gauti kokybės sertifikatą, tai visos įmonės jį turėtų. O kodėl neturi? Nes ne visos yra pakankamai geros. Vadinasi, jei tu turi – esi geresnis už kitus. Darai daugiau, geriau.

– Kas jus darbe labiausiai džiugina?

Kai matai, kad įmonė šiandien daro geriau nei vakar, matai pažangą. Ypatingai, kai tai susiję su gamyba. Norėjai, kad būtų švariau, teisingiau organizuojami procesai ar daugiau dėmesio skiriama atitinkamai veiklai, tai dabar jau taip ir yra, vadinasi susiformavo įprotis – tas labai džiugina. Kai pasieki rezultatą, norisi kartelę kelti dar aukščiau.

– Koks jūsų didžiausias noras?

– Mums labai svarbi maisto saugos ir kokybės kultūra. Tai bendros vertybės, įsitikinimai, požiūris į maisto saugą ir kokybę. Mūsų skyrius dirba darbo valandomis, gamyba – visą parą. Norime užauginti tokį požiūrį, kad ir naktį, kai mūsų nėra, kolegos dirbtų lygiai taip pat gerai, teisingai, pagal visas taisykles ir procedūras. Tam skiriame pagrindinį dėmesį.

Kai važiuoju į įvairius mokymus, girdžiu, kad organizacijos, kurios analizuoja maisto saugos rizikas, nesėkmes, pretenzijas, priežastis, teigia, kad apie 30 proc. visų problemų įmonėse yra dėl maisto saugos kultūros trūkumo. Todėl mūsų prioritetas – kelti maisto saugos ir kultūros lygį, darbuotojų sąmoningumą, kad visi, nuo aukščiausio vadovo iki žemiausio lygio darbuotojo, suprastų sistemos naudą ir savo atsakomybę.

Labai džiaugiuosi savo jaunomis maisto saugos ir kokybės specialistėmis, su kuriomis mielai dalinuosi žiniomis ir patirtimi, norisi suteikti joms galimybę kelti savo kompetencijas. Labai motyvuotos, šauni komanda.

– O pati pirkdama produktus vertinate jų kokybę?

– Ieškodama produktų savo virtuvei  skaitau jų sudėtis, esu atsirinkusi mėgstamus. Man svarbu, ką valgo mano šeima, mano vaikai. Esu lietuviškos produkcijos gerbėja, remiu lietuviškas įmones. Beje, didžiausios jų paprastai yra sertifikuotos. Nesu gurmanė, neieškau nuolat naujienų, esu atsirinkusi tai, ką valgo mano šeima.

Žydrė Čepanauskienė. „Kėdainių konservų fabriko“ nuotr.

Iš „Kėdainių konservų“ produktų mėgstamiausi yra agurkai, marinuoti su ąžuolo lapais. Taip pat man skanios fabrike pagamintos uogienės. Anksčiau jas veždavau iš mamos, dabar dažnai ant stalo puikuojasi „Kėdainių konservų“ uogienės, ypač mėgstu aviečių. Šiltuoju metų sezonu šaltibarščių neįsivaizduoju be marinuotų burokėlių obuolių sultyse. Ką atradau pradėjusi čia dirbti, tai pomidorų padažus. Anksčiau gal tik retkarčiais naudojau kečupą prie šašlyko, o dabar mano virtuvėje nuolat rasi pomidorų padažų. Patinka kietojo sūrio ir kitos užtepėlės. Mūsų namų šaldytuve visada rasi mano kolegų pagamintos produkcijos.

Prieš kelionę į Helsinkį vadovas dalyvavo eilėje susitikimų su „Vikonda grupės“ įmonių darbuotojais, kuriuose buvo daug kalbama apie atsakingumą, kurį grupė šiemet pasirinko pagrindiniu akcentu. Būtent atsakingumo vertybė, sako grupės vadovas, yra svarbi organizacijos veikloje, nes padeda siekti ir savo, ir įmonės tikslų. Apie tai, o taip pat apie verslo ambicijas, tvarumą, dirbtinį intelektą ir kalbamės su M. Snarskiu.

– Vienas jūsų šūkių yra: „Viena kultūra, viena komanda, viena „Vikonda“. Grupei priklauso daug skirtingų įmonių. Kas jas jungia?

– Organizacijos kultūra yra vienas esminių jos sėkmės elementų. Mes ne pirmi metai dirbame su vadovų komanda, kalbamės su darbuotojais. „Vikonda grupės“ įmonių veiklos yra pakankamai diversifikuotos, skirtingos. Tokioje verslo struktūroje dirbantiems žmonėms nėra paprasta rasti bendrą vardiklį, bendrus tikslus, sąlyčio taškus. Tada reikia ieškoti, to kas jungia, o tai ir yra organizacijos kultūra, kurią mes patys – visa „Vikonda grupė“ – kuriame. Turime vertybes: šeimyniškumas, atsakingumas, veržlumas. Turime siekiamybes: modernumas ir tarptautiškumas. Siekiamybių perspektyvoje vienos mūsų įmonės yra labiau pažengusios, kitos – mažiau, bet siekiame, kad visos jos judėtų link mūsų bendrų tikslų.

Partnerio nuotr.

Šiemet didžiausią dėmesį skiriame atsakingumui. Kodėl būtent jam? Priežasčių daug. Gyvename gana sudėtingu laikotarpiu, keleri metai iš eilės susidūrėme su daugybe iššūkių: gyvenimas apsivertė ištikus pandemijai, baigėsi ji, prasidėjo siaubingi įvykiai Ukrainoje, kurie iš vienos pusės sukrėtė, iš kitos – mobilizavo žmones teikti pagalbą, rūpintis vieni kitais. Visi suprantame, kad stabilumo ir ramybės aplinkoje, artimiausiu metu nebus, tad pirmiausiai ir atsisuki į save: jei aš pats būsiu tvirtas ir stabilus, jei mano aplinka bus tokia pati, taip pat ir mano bendruomenė, tada gali eiti toliau, rūpintis ir kitais: pradedant padaliniu, įmone, tęsiant miestu, šalimi ir visu pasauliu. Atsakingumas yra pirmiausiai už tai, ką tu galvoji, paskui – ką darai, ko tikiesi iš savęs, iš kolegos. Per tai gali užsitikrinti sėkmę.

Partnerio nuotr.

– Neseniai įvyko metiniai susitikimai su „Vikonda grupės“ įmonių darbuotojais. Ar pagrindinė tema ir buvo apie atsakingumą?

– Per rugpjūčio ir rugsėjo mėnesį įvyko penki susitikimai su įmonių grupės darbuotojais. Kalbėjomės ne tik apie įmonių grupės vertybes, bendrą kultūrą, bet ir apie savo  patirtis, kas mums  asmeniškai yra atsakingumas. Mano didžiausias noras, kad visi įmonėje tikėtų mūsų vertybėmis, jos būtų svarbios kiekvienam įmonių grupės darbuotojui. Todėl ir reikia susinchronizuoti laikrodžius, nes požiūris į atsakingumą gali būti skirtingas, todėl ir turime visi kartu išdiskutuoti, ką jis reiškia. Tik tada kartu galėsime judėti prie bendro tikslo.

Partnerio nuotr.

Susitikimų metu man buvo svarbu pasidalinti savo svajone – pakalbėti apie ateitį. Kaip aš ir įmonių vadovų komanda mato „Vikonda grupę“ už trijų, penkerių metų, ką norime pasiekti. Esame susidėlioję kelis elementus: vienas iš jų žmonės – jais viskas prasideda, vyksta ir baigiasi žmonėmis. Ir nesvarbu, kad tie žmonės ir jų vaidmenys skirtingi: akcininkai, vartotojai, darbuotojai ar klientai.

Partnerio nuotr.

Taip pat kalbėjome apie mūsų ilgalaikius veiklų tikslus, kokie esminiai jų elementai, kokios mūsų ambicijos, ką norime pasiekti. Gyvenimas yra permainingas, tenka koreguoti, galbūt nepasiseks viskas, ką esame užsibrėžę, bet kitur pasiseks daug labiau nei tikimės. Būtina visiems turėti bendrą kryptį, nes jei tu nežinai, kur eini, tai ten tikrai ir nenueisi. Pokalbių metu man buvo svarbu pamatyti žmonių reakciją į tai, ką aptarėme, ar rezonuoja tikslai, ar jiems svarbu.

Partnerio nuotr.

– Ar svarbu?

Manau, kad taip. Kuo toliau, tuo labiau norėti būti kartu yra esminis dalykas. Bet kurioje veikloje. Taip, į darbą ateiname, nes gauname atlyginimą, kuris turi būti orus, gauni grąžą už tai, ką padarai. Bet yra daug elementų, kurie ne mažiau svarbūs: jie tavo įsitraukimą ar asmeninį komfortą padidina ar sumažina.

– Atlikote ir darbuotojų apklausą, kaip jie įsivaizduoja atsakingumą. Ar labai skyrėsi nuo to, kaip jį apibrėžia vadovų komanda?

Taip, šiemet atlikome tokį tyrimą, nes buvo svarbu suvokti, kaip jaučiasi kiekvienas „Vikonda grupės“ įmonių darbuotojas. Atrasti, kokios problemos kyla atskirose įmonėse. Pabandyti pasilyginti, ar įsitraukimas vienodas, o jei ne – kur didesnis, kur mažesnis ir kodėl. Rezultatus lyginome su bendru Lietuvos vidurkiu. Aiškiai matome, kad mūsų grupės įmonėse darbuotojai įsitraukę skirtingai. Yra įmonių, skyrių, kurie gali būti pavyzdys, o yra tokių, kuriose yra dar daug ką nuveikti.

Partnerio nuotr.

Klausdami darbuotojų, kas jiems yra atsakingumas, mes norime, kad jie ne tik sau, bet ir savo vadovui, padaliniui, įmonei irgi iškeltų tam tikrą lūkestį: sakytų, kad štai čia aš esu atsakingas, bet ir iš savo vadovo taip pat tikiuosi tam tikrų dalykų. Pagal apklausą panašumų daug, bet atradome ir skirtumų – skiriasi ne tik viena įmonė nuo kitos, bet ir vienos įmonės grandys. Vieniems svarbiau vieni dalykai, kitiems – kiti, tačiau pagrindiniai – labai panašūs.

– Kas jums pačiam labai svarbu?

Duodu žodį ir jo laikausi, nebijau, kad tas pažadas bus ambicingas ir veržliai stengiuosi, kad jį įvykdyčiau. Esu atsakingas už tai, ką aš padarysiu ir to tikiuosi iš kitų. O viskas, žinoma, prasideda nuo savęs.

– Su darbuotojais kalbėjote ir apie „Vikonda grupės“ įmonių veiklą. Kokios jūsų didžiosios ambicijos?

– Mes žinome, kokią veiklą vykdome, kokią norime vykdyti. Norime plėstis ir augti. Ne tik organiškai ir per investicijas, bet ir per įsigijimus. Ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šitie dalykai užtrunka. Per artimiausius penkerius metus norime padvigubėti. Ir pajamomis taip pat: šiemetinė planuojama mūsų apyvarta – 100 mln. eurų, norime, kad pasiektų 200 milijonų.

Partnerio nuotr.

Norime augti veržliai. Mūsų pagrindinės kryptys išlieka tos pačios – maisto pramonė ir žemės ūkis. Norime kiek įmanoma suartinti grupės įmones, ieškoti sinergijų skirtingose mūsų veiklose, kad kurtume pridėtinę vertę.

Mums svarbus ir tvarumas. Ne tik dėl to, kad pagal Europos Sąjungos reglamentą nuo 2024 metų įmonėms, kuriose daugiau nei 250 darbuotojų, reikės rengti tvarumo ataskaitas. Tai žvilgsnis į tvarumą siaurąja prasme. Daug svarbiau yra žvelgti į jį plačiau: jei nori, kad tavo vaikai, anūkai augtų sveiki, gyventų saugiai, privalai ieškoti būdų, kaip mažinti pėdsaką žemėje, mažinant taršą, CO2 kiekį, ieškant būdų trumpinti tiekimo grandines – su mažiau padaryti daugiau. Turime aiškius rodiklius. Pradėjome nuo gamybinių įmonių, matuojame, kaip geriname veiklą mažindami neigiamą įtaką mūsų planetai.

Partnerio nuotr.

Kalbant apie žemės ūkį, vienas tokių būdų yra neariminė ir tikslioji žemdirbystė. Mes čia jau daug pasiekę. Įeiname į anglies kreditų rinką. Renkamės modernią techniką, taip dirbame našiau, efektyviau, sunaudojame mažiau kuro. Darome tai ne tik dėl to, kad ES reikalauja, ar kad vartotojas reiklesnis, bet pirmiausiai dėl to, kad  kiekvienam mūsų tai yra svarbu. Ne tik vadovui, aplinkosaugos specialistui, bet ir darbuotojui prie linijos. Plačiąja prasme turime veikti taip, kad galėtume ramiai vasarą nuvažiuoti su vaikais prie Baltijos ir maudytis švarioje jūroje.

– Prieš susitikimą su darbuotojais dėl požiūrio į įmonių kultūrą pakalbinote ir dirbtinį intelektą. Kokie rezultatai? Ar sutapo nuomonės?

– Nuo tada, kai pernai „ChatGPT“ buvo atvertas visuomenei, daug kas pradėjo jį naudoti savo veiklose. Pasmalsavau ir aš. Prieš susitikimus su darbuotojais, kuriuose daug kalbėjome apie įmonių kultūrą, užklausiau „ChatGPT“: „Kaip įmonės kultūra įtakoja veiklos rezultatus?“ Gavau atsakymus, pagal kuriuos aišku, kad ir dirbtinis intelektas (DI) su manimi sutinka. Taip, stipri įmonės kultūra turi daug įtakos, net ir įmonėms galutiniams finansiniams rezultatams, didina darbuotojų įsitraukimą ir produktyvumą, padeda įgyti ir  išlaikyti talentus, gerina klientų pasitenkinimą ir lojalumą, greitina inovacijas ir prisitaikymą prie rinkos pokyčių, gali turėti įtakos įmonių reputacijai ir prekės ženklo vertei.

Partnerio nuotr.

Galima į tai žvelgti kaip į žaidimą, bet esu tikras, kad ateityje dirbtinis intelektas vienokiu ar kitokiu būdu, kuo toliau, labiau dalyvaus įmonių veiklose. Ką tik grįžau iš Suomijos, iš „Nordic Business Forum 2023“, kur buvo labai daug temų, susijusių su DI. Vieni baiminasi, kad DI sparčiai tobulėja ir yra grėsmė, kad mus pačius išnaikins, o kiti yra tikri, kad jis suteiks sparnus kitam kokybiniam evoliuciniam šuoliui. Aš optimistas ir nedramatizuoju: manau, kad reikia ieškoti būdų kaip DI įdarbinti. Apie tai kalbėsime su vadovų komanda: tačiau ne apie tai, kad DI atliktų už mus darbus, o kad juos palengvintų, pagreitintų, išplėstų veiklos apimtis.

– O su kokiomis dar idėjomis grįžote iš „Nordic Business Forum 2023”?

– Dar viskas nesusigulėjo, daug galvojau. Man patiko temos apie DI, apie lyderystę, apie tai, kokie turėtų būti šiuolaikiniai lyderiai, kurie vestų ir padėtų siekti rezultatų, apie naują požiūrį į kapitalizmą, kur labai svarbūs yra žmogiškumo, tvarumo elementai. Ne tik aš, bet ir kolegos grįžo pakylėti, tikiuosi, kad atrasim dalykų, kurie gerins mūsų visų aplinką. Ateitis prasideda šiandien. Į ją ir einame žinodami tikslus, nusibrėžę juos, judėdami kryptingai, būdami lankstūs, turėdami stiprų vertybinį pagrindą tuos tikslus pasiekti. Ir būtinai – gerbdami save, savo aplinką, šalia esančius žmones.

„Kėdainių konservų fabriko“, priklausančio „Vikonda grupei“, gamybos vadovui Gyčiui Zakarauskui šis agurkų sezonas jau antras. Ir daug lengvesnis, nes jau aišku, kas ir kur. Jis džiaugiasi, kad šiemet itin puiki agurkų kokybė, taip pat marinuotų agurkų mėgėjams pristatytas naujo skonio produktas. Apie tai ir kalbame su G. Zakarausku.

– Kada šiemet pradėjote agurkų sezoną?

– Gražus sutapimas, kad agurkų sezoną, kuris mūsų fabrikui jau devynioliktas, atidarėme birželio 19 dieną. Norėjome darbus pradėti anksčiau, bet dėl oro teko kiek palaukti: vasaros pradžia buvo šaltoka, todėl agurkai lėčiau augo. Gamybą baigti planuojame iki rugsėjo pradžios. Žinoma, tai irgi priklausys nuo orų.

Gytis Zakarauskas. „Kėdainių konservų fabriko“ nuotr.

– Kiek marinuotų agurkų planuojate pagaminti?

– Planuojame pagaminti 2,9 mln. stiklainių ir 260 tūkst. skardinių marinuotų agurkų. Daugiau nei po vieną kiekvienam Lietuvos gyventojui.

– Iš kur į fabriką atkeliauja žaliava?

– Konservuojame agurkus, kurie užaugo ne šiltnamiuose, o laukuose. Laukuose auginti agurkai daug traškesni ir kokybiškesni. Mums reikalingi labai dideli šios žaliavos kiekiai, o Lietuvoje nėra tokių augintojų, kurie patenkintų mūsų poreikius, čia nėra tokių didelių agurkus laukuose auginančių ūkių. Nuo 2017 metų bendradarbiaujame su Vokietijos augintoju. Jo ūkis specializuojasi agurkų auginime, turi tam reikalingos technikos, jų agurkų kokybė labai gera, mus sklandžiai aprūpina viso sezono metu. Tiesa, tada, kai pas mus siautėjo audros, jos neaplenkė ir Vokietijos. Tiekėjas buvo kiek sunerimęs, kelios mašinos vėlavo, nes technika negalėjo išvažiuoti į laukus skinti agurkų, tačiau agurkai nenukentėjo ir vėliau nebuvo jokių problemų. Šiemet agurkų kokybė labai džiugina.

„Kėdainių konservų fabriko“ nuotr.

– Ar vasarą tenka samdyti papildomos darbo jėgos?

– Esame vienintelis fabrikas Lietuvoje, kuris konservuoja tokius didelius kiekius agurkų per tokį trumpą laiką. Agurkų sezono metu keičiame fabriko darbo grafiką: kitu laiku dirbame nuo pirmadienio iki šeštadienio, o agurkų sezono metu mūsų darbas trunka 24 valandas per parą septynias dienas per savaitę. Vietoj trijų pamainų pluša keturios.

Tuo metu kitų mūsų produktų gamyba beveik nutrūksta, nebent nebeužtenka padažo ar majonezo, tada pagaminame. Bet pagrindinis dėmesys skiriamas agurkams. Jie vasarą karaliauja mūsų fabrike.

– Agurkams marinuoti naudojate šviežius prieskonius. Su džiovintais būtų lengviau. Kodėl renkatės šviežius?

– Taip, su džiovintais prieskoniais būtų daug paprasčiau: juos ir įsigyti lengviau, jų tiekimas nepriklauso nuo oro sąlygų. Šiemet turėjome iššūkių su krapais: buvo šalta vasaros pradžia ir krapai prastai augo. Tiekėjai nerimavo. Bet paskui viskas susitvarkė.

Krapus, ąžuolo lapus, petražoles perkame iš Lietuvos augintojų. Žinoma, pagrindinis prieskonis yra krapai. Kai naudojame juos šviežius, tada ir atsiskleidžia tikrasis prieskonio skonis ir jis suteikia dar daugiau skonio marinuotiems agurkams. Dideli pramoniniai fabrikai Turkijoje gamina agurkus su sausais prieskoniais ir, kai palygini skonį, jaučiasi skirtumas: jų pagamintų yra blankesnis.

„Kėdainių konservų fabriko“ nuotr.

Tomis dienomis kai marinuojami agurkai, visas fabrikas kvepia krapais. Švieži prieskoniai ruošiami ir į stiklainius talpinami rankomis, kantriai su meile.

Saldžiarūgščiai agurkai labai populiarūs Vakarų Europoje, Skandinavijoje. Išmėginome ir matome, kad ir lietuviams jie labai patinka.

 

– Ar šiemet pristatysite naujienų?

– Iškėlėme sau tikslą kiekvienais metais išbandyti ką nors nauja. Šiemet tai bus saldžiarūgščiai agurkai. Jei tiksliau, tai jau pernai pagaminome bandomąją jų partiją ir ji akimirksniu buvo iššluota. Gavome daug gerų atsiliepimų, juos ragavę neatsidžiaugė skoniu. Todėl šiemet jau drąsiai paleidome saldžiarūgščius agurkus į masinę gamybą ir šią mūsų naujieną galės išbandyti daug daugiau vartotojų nei pernai. Saldžiarūgščiai agurkai labai populiarūs Vakarų Europoje, Skandinavijoje. Išmėginome ir matome, kad ir lietuviams jie labai patinka.

– Ar pastebite, kad lietuvių skonis keičiasi?

– Dalis Lietuvos vartotojų yra naujų skonių ieškotojai. Jiems reikia vis kažką išbandyti. Jiems patinka, tada dalinasi su kitais, rekomenduoja. Tačiau patys populiariausi ir šiandien yra „Geras vaizdelis“ agurkai. Juos kasmet vis labiau vejasi pagal senovinį receptą su ąžuolo lapais marinuoti agurkai.

„Kėdainių konservų fabriko“ nuotr.

– Šį pavasarį „Kėdainių konservų fabrikui“ suteiktas A lygio „BRC Foods“ kokybės sertifikatas. Ką tai reiškia jums ir jūsų produkcijos vartotojams?

– „BRC Foods“ yra pasaulinis maisto kokybės sertifikatas, kad jį gautų ir išlaikytų įmonė audituojama kelis kartus per metus. Mūsų fabrikui suteiktas A lygio sertifikatas. Anksčiau buvo sertifikuotas majonezo ir padažų cechas, jis sertifikatą gavo dar 2019 m. Dabar šį reikšmingą sertifikatą turi ir visas fabrikas. Jis patvirtina aukščiausią produktų kokybę. Tai svarbu mūsų vartotojams, ieškantiems aukščiausios kokybės produktų, o dar labiau – partneriams užsienyje. Didesni užsienio prekybos centrai dar prieš pradėdami bendrauti paklausia, ar turime sertifikatą. Ir tik tada prasideda derybos. Be šio sertifikato esi žemesnės lygos žaidėjas, su juo patenki tarp geriausių.

„Kėdainių konservų fabriko“ nuotr.

– „Vikonda grupės“ įmonės garsėja kaip ieškančios tvarių, Žemei palankių sprendimų. Pernai rudenį ant „Kėdainių konservų fabriko“ fabriko stogo pradėjo veikti saulės energijos kolektorių sistema. Ar pasiteisino šis sprendimas?

– Tikrai taip. Šią vasarą dienos metu mes naudojame tik žaliąją energiją, ji šimtu procentu patenkina mūsų gamybos poreikius. Rudenį saulės bus mažiau, tada teks naudoti ir kitą šaltinį, bet vasarą energijos poreikiai yra didžiausi, nes dirbame kasdien ir visą parą, tad sprendimas tikrai pasiteisino. Jau nekalbant apie naudą gamtai.

Gaminant produktus iš daržovių lieka nemažai žaliųjų atliekų. Visos jos naudojamos biodujoms gaminti. Visiškai nieko neišmetame.

 

– Dar vienas jūsų sprendimas tvarumo link – modernizuotas garo katilas. Kaip sekasi jį bandyti?

– Kaip tik šiuo metu jis yra išbandomas ir jau matome, kad šis garo katilas tikrai ekonomiškesnis, mažesnės dujų sąnaudos. Kai jau visiškai paleisime, tada bus dar aiškiau, bet jau dabar matome, kad sutaupome apie 11 proc. sąnaudų.

Tai ne vieninteliai tvarūs mūsų sprendimai. Kaip žinia, gaminant produktus iš daržovių lieka nemažai žaliųjų atliekų. Visos jos naudojamos biodujoms gaminti. Visiškai nieko neišmetame.

Taip pat stengiamės mažinti pakuočių, plastikinių plėvelių naudojimą, ieškome būdų, kurie būtų naudingesni Žemei, saugotų aplinką.

– Artėja „Kėdainių konservų fabriko“ aštuoniasdešimtmetis. Kas bus dar truputėlį geriau?

– Mūsų fabriko šūkis „Visada truputėlį daugiau“ yra ne tik gražiai skambantys žodžiai, mes jais gyvename, jie atsispindi kasdieninėje mūsų veikloje: analizuojame  rinkos poreikius, pagal tai kuriame naujus produktų skonius. Nauji vartotojų poreikiai įgalina diegti naują gamybinę įrangą. Štai rinkoje jau pasirodė  paruoštos valgyti sriubos, papuoštos naujo tipo etiketėmis: jos saugiai apgaubia stiklainį, yra smagios ir modernios.

„Kėdainių konservų fabriko“ nuotr.

Tapome ryškesni, tvaresni, inovatyvesni. Išlaikome pagrindinius produktus, kuriais esame įsitvirtinę rinkoje, mūsų tikslas, kad vartotojai, kurie jau daug metų su mumis, ir toliau rinktųsi mūsų gaminamą produkciją, mėgautųsi žinomais skoniais, atrastų naujus. Tokiomis nuotaikomis ir keliaujame pasitikti „Kėdainių konservų fabriko“ aštuoniasdešimtojo gimtadienio.

Žmonės, kurie maitinasi daugiausiai augaliniu maistu, o kartais suvalgo mėsos ar žuvies, vadinami fleksitarais: tokią mitybą propaguojančių Europoje yra penktadalis jos gyventojų ir šis skaičius auga. Taip pat auga ir augalinės kilmės mėsos alternatyvų pasiūla bei jų kokybė. Šios mitybos gerbėjų daugėja ir Lietuvoje: jiems „Kėdainių konservų fabrikas“ siūlo augalinės kilmės produktų seriją „Moving Mountains“, iš augalinių baltymų, grybų ir daržovių sukurtą augalinę mėsos alternatyvą.

Šiuo metu „Moving Mountains“ tvarios mitybos gerbėjams tiekia jautienos skonio maltinius burgeriams, žuvies skonio pirštelius, kiaulienos skonio dešreles. Tai puikūs produktai tiems, kas seniai svajoja vartoti mažiau mėsos, bet kol kas nėra radę jai alternatyvų. Laiko stokojančiam ir užsiėmusiam žmogui dar vienas privalumas yra tas, kad šiuos produktus yra labai paprasta paruošti: išsitrauki iš šaldymo kameros, įsimeti į keptuvę, apkepi, pasirenki garnyrą arba suvoži tarp dviejų bandelės pusių – ir mėgaujiesi originaliu maistu bei puikiu skoniu.

„Moving Mountains“ produkciją mėgsta ir Lietuvos virtuvės šefai, giria šių produktų kokybę ir skonines savybes. „Moving Mountains“ burgerių galima rasti Kauno restoranuose „Pelėdinė“ ir „Šventas dūmas“, Vilniaus „Burger street“ ir „Meatbusters“. Yra buvę atvejų, kai burgerius su augaline mėsos alternatyva užsisakę restoranų klientai nepatikėjo, kad jie pagaminti ne iš tikros mėsos.

Savo tekstūra, spalva ir skoniu augaliniai „Moving Mountains“ produktai labai panašūs į mėsą, juose gausu proteinų bei vitamino B12. Skirtingai nuo tik iš sojos, žirnių ar kviečių gaminamų, „Moving Mountains“ mėsainių pagrindinis ingredientas – natūralūs grybai: gluosninė kreivabūdė, austrių grybas ir kiti, o graži „mėsiškos“ spalvos paslaptis – burokėlių sultys.

Ne tik skani, bet ir paprasta gaminti mėsos alternatyva

Augalinius „Moving Mountains“ produktus jau kelerius metus su malonumu renkasi ir modelis bei tinklaraščio „KitchenJulie“ autorė Julija Steponavičiūtė. Ji yra visavalgė, o taip pat labai mėgsta vegetariškus, veganiškus patiekalus, neįsivaizduoja savo raciono be daržovių, domisi tvaria mityba.

„Fiziškai negerai jaučiuosi, jei valgau per mažai augalinės kilmės produktų, – pasakojo Julija. – Man patinka įvairovė, kuo įvairiau valgau, tuo geriau jaučiuosi.“ Ji yra išbandžiusi skirtingus augalinius mėsos pakaitalus, bet labiausiai patiko „Moving Mountains“ produkcija. Julija šio gamintojo augalinės kilmės maltinukus išpopuliarino ir savo draugų bei pažįstamų rate. „Labai gerai priėmė ir pamėgo, stebisi, kad pagaminti iš kreivabūdžių, o skonis itin artimas mėsai“, – draugų įspūdžiais dalijosi maisto gaminimo knygos „KitchenJulie“ autorė.

 „Moving Mountains“  nuotr. 

Jos manymu, „Moving Mountains“ maltinukas - universalus produktas: savo spalva, skoniu, išvaizda, tekstūra panašus į mėsos maltinuką, todėl jį ir norisi naudoti ten, kur ir tą, kuris iš mėsos. „Gaminti nepaprastai lengva, nes šį maltinuką gali naudoti iškart: jis būna užšaldytas, gali kepti keptuvėje, nereikia atšildyti, na, tikrai labai paprasta,“ – pasakojo Julija. Telieka pasiruošti produktus, su kuriais valgysi maltinuką ir viskas. Patiekalo pateikimo variantų irgi labai daug. „Man jis labai skanus, smagu valgyti su skirtingais garnyrais: su šviežiomis salotomis, bulvytėmis, šakninėmis daržovėmis, jų piurė, gali kepti kaip kotletą, ruošti burgerį, įsukti į duonelę, – patarimais dalijosi Julija. - Atrodo neįprastas produktas, bet kai pabandai, tai pamatai, kad labai paprasta jį paruošti.“

Ne paslaptis, kad daug žmonių, net ir norinčių pakeisti savo mitybą, valgyti daugiau augalinės kilmės gaminių baiminasi, o gal jau yra jais ir nusivylę. Kaip Juliją padrąsintų juos išbandyti „Moving Mountains“ produkciją? „Tikrai nenusivilsite skoniu, – tikino ji. – Nemaža problema, kad alternatyvos mėsai dažnai būna neskanios, keista tekstūra, gaminys yra kietas, guminis. Esu išbandžiusi nemažai sojos kepsnelių, kurie nenudžiugino. Po tokių bandymų gali pradėti žvelgti nepalankiai į tokius produktus. Tačiau, jei pasirinksite „Moving Mountains“ maltinuką, neabejoju, kad jis jums patiks: jo smagi tekstūra, jis labai skanus, dėl to verta pabandyti ir pažadu, tai taps tikrai labai gera patirtimi.“

Gaminant maistą svarbiausia kokybiški produktai

Maisto gaminimas Juliją sužavėjo dar ankstyvoje paauglystėje. Mergaitė augo su tėčiu ir močiute, abu jie skirtingai gamindavo, o jai patikdavo stebėti procesą, jame dalyvauti. „Buvo įdomu, pastebėjau, kad maistas suburia žmones, o šeima man visada atrodė laba brangi, norėjosi šilumos, todėl ir pamėgau gaminti maistą“, – prisiminimais dalijosi Julija. Ją žavėjo skoniai: visada buvo labai smalsi, noriai ragaudavo naujų dalykų, paskui pradėjo gaminti ir pati.

Gaminant maistą Julijai svarbiausia – kokybiški produktai. O paskui viskas jau pagal nuotaiką. Dažniausiai gamina paprastus patiekalus, svarbiausia, kad tie keli ingredientai būtų švieži, kokybiški, gryni. Jei pipiras, tai tik šviežiai grūstas: tik taip atsiskleidžia pipiro skonis, o ne tik aitrumas. Būna, kad kartais kyla noras pagaminti ir sudėtingesnių patiekalų, su daug sudėtinių dalių, iš įmantresnių produktų. Kaip ji renkasi receptus? „Tas pasirinkimas – tai visa ko plakinys. Gali gimti iš dienos nuotykio, kai eini gatve, pamatai violetinę spalvą, tau iškyla asociacija su violetiniu produktu, sugalvoji patiekalą, o vakare bandai jį pagaminti, – pasakojo maisto tinklaraščio autorė. – Smegenyse yra duomenų bazė iš matytų vizualų, knygų, žurnalų, socialinių tinklų, filmų, draugų receptų, ragautų patiekalų.“

Julija daug keliauja ir tai laiko dideliu privalumu: kelionės praplečia akiratį, esi lankstesnis, nes lengviau priimi naujus skonius, derinius. „Keliaudama įsikvepiu“, – teigė ji.

Grįžusi iš kelionių Julija gamino ir patiekalus su „Moving Mountains“ maltinukais. Pirmiausiai, paruošė klasikinį burgerį su čederio sūriu, majonezo padažu, keptomis bulvytėmis, daug šviežių daržovių, marinuotais svogūnais, saldžiarūgščiais agurkėliais. Antram patiekalui pasirinko maltinio kepsnį su daug įvairių skirtingų daržovių. Iškepusi trečią maltinuką Julija jį įsuko į duonelę su įvairiomis šviežiomis daržovėmis, pagardino tahini padažu. „Toks Vidurio Azijos kebabas, jausmas, kad ragauji Izraelio virtuvės“, – sakė Julija.

Burgeris su „Moving Mountains“ maltiniu

„Moving Mountains“ nuotr. 

Ingredientai:

1 „Moving Mountains“ maltinis.

1 sviestinė brioche burgerių bandelė.

Keli traškios salotos lapai.

Kelios didesnio pomidoro riekelės.

Keli „Kėdainių konservų“ marinuoti agurkėliai.

1 čederio sūrio riekelė.

„Kėdainių konservų“ majonezo.

„Kėdainių konservų“ barbekiu padažo.

1 salotinis arba raudonasis svogūno.

Obuolių acto arba citrinos.

Brioche bandelę perpjaukite per pusę. Įdėkite į 180 C orkaitę ant grotelių, kad gerai apskrustų. Svogūną supjaustykite plonomis riekelėmis, užpilkite actu arba citrinos sultimis taip, kad apsemtų. Palikite pasimarinuoti bent 10 minučių.

Ant įkaitintos sausos keptuvės dėkite „Moving Mountains“ maltinį. Kepkite vidutinėje ir aukštesnėje temperatūroje, kol apskrus iš abiejų pusių, iš viso maždaug 10 minučių. Maltiniui baigiant kepti, ant viršaus uždėkite čederio riekelę ir kepkite, kol įi gražiai išsilydys.

Sluoksniuokite: apatinę brioche bandelę aptepkite barbekiu padažu. Ant viršaus kraukite salotos lapą, pomidorą, „Moving Mountains“ maltinį, kelias marinuoto svogūno riekutes bei griežinėliais supjaustytus agurkėlius. Užvožkite majonezu aptepta viršutine bandele ir iškart patiekite.

„Moving Mountains“ maltinio kepsnys su bulvėmis ir įvairiomis daržovėmis

„Moving Mountains“ nuotr. 

Ingredientai:

 „Moving Mountains“ maltinis.

Bulvytės: virtos, keptos ar gruzdintos.

Keli pomidoriukai.

Keli šaukštai grietinės.

1 šaukštas rikotos sūrio.

Saujelė šviežių krapų bei svogūno laiškų.

Garintų sojos pupelių edamame arba bet kokių kitų mėgstamų daržovių.

Šviežias salotinis svogūnas arba poras.

„Moving Mountains“ maltinį iškepkite gerai įkaitintoje keptuvėje, kol apskrus iš abiejų pusių. Tai užtruks maždaug 10 minučių. Kol maltinis kepa, pomidorus susmulkinkite ir sumaišykite su šviežiomis žolelėmis, grietine, rikota, jūros druska bei pipirais. Edamame pupeles kelias minutes apvirkite arba pakaitinkite garuose.

„Moving Mountains“ maltinį patiekite su bulvėmis arba kitomis mėgstamomis šakninėmis daržovėmis, pomidorų salotomis bei edamame pupelėmis.

Tortilija su „Moving Mountains“ maltiniu, tahini ir traškiomis daržovėmis

„Moving Mountains“ nuotr. 

Ingredientai:

1 „Moving Mountains“ maltinis.

1 didesnė tortilija.

švieži pomidorai.

1 šalotinis svogūnas.

Šviežios kalendros.

Traškios salotos (pvz.,„ Iceberg“).

Kelių šaukštų sezamų sėklų pastos tahini.

1 česnako skiltelė.

1 šaukštas alyvuogių aliejaus.

2 šaukštai citrinos sulčių.

Keli šaukštai vandens.

Žiupsnis jūros druskos.

Mėgstamas čili arba salsos padažas.

„Moving Mountains“ maltinį kepkite gerai įkaitintoje keptuvėje, kol apskrus iš abiejų pusių: maždaug 10 minučių. Pomidorus supjaustykite riekelėmis, salotas susmulkinkite, svogūną supjaustykite skiltelėmis. Paruoškite padažą: tahini sumaišykite su aliejumi, citrinos sultimis, druska, išspauskite česnaką. Skieskite vandeniu, kol gausite vidutinio tirštumo konsistenciją.

Tortiliją paskrudinkite orkaitėje arba ant sausos keptuvės. Sudėkite salotas, pomidorus, svogūną, perpus perpjautą „Moving Mountains“ maltinį. Apšlakstykite tahini padažu bei čili pagardu arba salsa. Pagardinkite kalendromis.

„Tai, kai gerai jaučiausi egzaminuose buvo tarsi ženklas, parodęs, kad patiks tuo užsiimti ir ateityje. Lyg ir labai neplanavau, o sėkmingai susiklostė ir visą gyvenimą darau tai, kas man labai patinka“, – pasakojo. Kalinina.

Dvidešimt metų finansuose kaip žuvis vandenyje nardanti Aneta į buhalterinės apskaitos įmonę „EVA paslaugos“ atėjo sausio pradžioje. „Ko tikėjausi, tą ir turiu“, – teigė finansininkė. Ji neatsidžiaugia, kaip čia gera ir smagu dirbti. 

„Vikonda grupei“ priklauso skirtingos įmonės – gamybinės, žemės ūkio, mažmeninės prekybos ir kitos, kurioms buhalterinę apskaitą „EVA paslaugos“ ir vykdo, tad įdomu gilintis į jų veiklas. „Man  tinka bendravimo stilius, pagal tai, kaip sprendžiami klausimai, kaip komanda atkakliai siekia tikslų, bendrauja“, – vardijo Aneta. Ji prisipažįsta, kad didžiausias iššūkis – padaryti tai, ko iš jos laukia, nenuvilti, pasiekti iškeltus tikslus.

Tikslas: per skaičius papasakoti klientui apie jį patį

Anksčiau ir su didesniais kolektyvais dirbusi Aneta šiuo metu vadovauja dvidešimties žmonių komandai. Jos manymu, esminis klausimas, kurį kasdien sprendžia vadovas – komunikacijos. Svarbu, kad kolektyvas žinotų, suprastų ir palaikytų idėjas, kurias vadovas nori realizuoti. Ne mažiau svarbu, jog ir pats vadovas išgirstų kolektyvo poreikius ir nepraleistų pro akis tų dalykų, kurie svarbūs darbuotojams. Sugebėjimas jausti atmosferą kolektyve ateina su laiku, su patirtim, tai išsiugdoma, – taip mano „EVA paslaugos“ direktorė.

Klientai iš buhalterines paslaugas teikiančios įmonės tikisi atsakomybės: svarbu, kad klientas jaustųsi ramiai, užtikrintai, jog viskas bus padaryta laiku ir teisingai. Taip kuriamas pasitikėjimas. Apskaitos pagrindas yra teisingai atspindėti įmonės rezultatus, padaryti viską pagal įstatymus, nuolat sekti pasikeitimus. Klientas tikisi lankstumo, jo verslo supratimo, tad čia svarbu ne tik sudėlioti varneles, bet detalizuoti klientui skaičius pagal jo poreikį, per juos jam papasakoti apie jo įmonę.

„Svarbu išgirsti klientą, jausti, ko jis nori, – sakė A. Kalinina. – Laiku pateikti atskaitomybę, deklaracijas, teisingai apskaičiuoti mokesčius yra savaime suprantamas dalykas. Dar labai svarbu nepateikti skaičių sausai, o dar ir išaiškinti, ką vieni ar kiti skaičiai reiškia įmonei.“

Man labai patinka, kad įmonė nėra užsikonservavusi, nuolat keičiasi pagal poreikius ir galimybes, taikosi prie gyvenimo, siekia efektyvumo, geresnio darbo organizavimo.

„Vikonda grupei“ priklauso skirtingos įmonės. Vienų buhalteriją tvarko anksčiau ten dirbę žmonės. Jie gerai išmano procesus, turi patirties. Tačiau, kaip sako Aneta, kiekvieno žmogaus karjera yra ne tik apie tai, kiek jis įdeda keldamas kvalifikaciją, bet ir apie tai, kaip pasisuka gyvenimas. Todėl mano, kad reikia laviruoti, nebijoti keisti. „Būna labai gerų rezultatų, kai žmogų įvedi į kitą sritį ir ten atrandami nauji sprendimai, pasiekiamas geresnis rezultatas“, – patirtimi dalijosi finansininkė. Tokie veiksmai būdingi lanksčioms, besikeičiančioms organizacijos, kurioms priklauso ir „EVA paslaugos“.

„Man labai patinka, kad įmonė nėra užsikonservavusi, nuolat keičiasi pagal poreikius ir galimybes, taikosi prie gyvenimo, siekia efektyvumo, geresnio darbo organizavimo. Man tas labai tinka“, – neatsidžiaugė A. Kalinina.

Paklausta, kokias trys „EVA paslaugos“ stiprybes ji įvardintų, Aneta pirmiausiai pamini atvirą ir lankstų kolektyvą. „Jis kaip plastilinas pasiduoda naujovėms, – giria koleges ji. –  Būna, kai žmonės priešinasi naujiems dalykams, o čia kolektyvas labai geranoriškai palaiko.“ Kita stiprybė jos akimis – vadovų palaikymas: gali laisvai veikti, skatinamas iniciatyvumas, vadovus lengva pasiekti, jie girdi ir sprendžia problemas. Trečia stiprybė – „Vikonda grupei“ priklausančios bendrovės, kurioms „EVA paslaugos“ teikia buhalterinės apskaitos paslaugas. „Visi dirba kaip kumštis. – tvirtino pašnekovė. – Jei, pavyzdžiui, kokiu klausimu kreipiesi į personalo skyrių, jie tave girdi, visi pasiruošę pagelbėti, ieško būdų ir galimybių“.

Partnerio nuotr.

Poilsis – kaimas ir mezgimas

Kas rytą į darbą „EVA paslaugos“ direktorė keliauja iš Kauno. Daug metų gyvenusi Vilniuje pabandė įsitvirtinti Klaipėdoje, vėliau persikėlė į Kauną ir kasdien save vis labiau laiko kauniete. Būna, kad pakeliui į Kėdainius planuoja dienos darbus, bet dažniausiai klauso audio knygų. Jei įdomi, net nepastebi, kaip atvažiuoja. Mėgstamiausias žanras – istorinis romanas. Ypač mėgsta rašytojo Boriso Akunino knygas. Jei knyga sukrečia, puola siūlyti dukrai, kad ir ši perskaitytų.

Anetos vaikai jau suaugę: dukrai dvidešimt ketveri, sūnui – dvidešimt dveji. Abu gyvena atskirai, bet dažnai visi susirašo ir susiskambina. Dukra Darija dirba viešuosiuose ryšiuose, rašo straipsnius,  dabar ėmėsi didesnės apimties kūrinio. Sūnus Danila šiemet baigia kompiuterijos mokslus.

Daug metų Aneta augino šunį, kuris penkiolika metų buvo namų siela. „Grįžti ir tave sutinka barzdočius, kuris tave labai myli vien už tai, kad esi, tai didelis džiaugsmas“, – su lengvu liūdesiu balse prisiminė pašnekovė. Prieš pusmetį, deja, su mylimu augintiniu teko atsisveikinti. Vis kyla minčių, kad gal reikėtų kito šuns, bet kol kas nusveria jausmas, kad dar iki galo neatsisveikinta. „Prabundi ryte ir pirma mintis, kad reikia išvesti šunį. Tik po kiek laiko ateina suvokimas, kad nebėra, ko vesti“, – pasakojo A. Kalinina.

Laisvalaikį finansininkė leidžia kaime, kur su mylimu vyru prieš porą metų įsigijo namą. Ten dabar kartu praleidžia daug laiko, gauna taip trokštamos tylos ir fizinio krūvio. Anetai tai geriausias poilsis: pavargsta fiziškai, bet protas ilsisi. Kaime visada yra ką veikti. Šiuo metu ieško būdų apšildyti namą, įrenginėja po truputį, tvarkosi lauke. Ten išdygo ir kelios pakeltos lysves. „Dar žiemą sakiau, kad nieko nesodinsiu, nieko nedarysiu, nes tada esi pririštas. Pavasarį  įsirengėm bent jau pakeltas lysves, kad atvažiavę rastume kokios žalumos“, – sakė Aneta. Rauginti ir marinuoti ji nežada: ir laiko gaila, o paskui arba lieka nesunaudota, arba ilgai turi valgyti to paties skonio agurkus. „O man patinka valgyti skirtingus valgius“, – teigė ji.

Keliauti Aneta nelabai mėgsta. Jai norisi pamatyti kitokią aplinką, vaizdus, bet po dviejų dienų širdis jau šaukia namo. Todėl gaila skirti laiką skrydžiams arba pačiai kelionei iki tos vietos. Daug mieliau „EVA paslaugos“ vadovė keliaują po Lietuvą: tai į savo kaimą traukia, tai į pajūrį, šilumos jai pakanka. Laiką mieliau leidžia su draugu, vaikais ir namie. Visada suranda, ką veikti. Pavyzdžiui, megzti, o ypač kojines. „Nes jas gali greitai numegzti – tik pradėjai ir jau turi, gražu ir greitas rezultatas“, – juokiasi Aneta. Ši veikla labai nuramina, padeda susidėlioti mintis ir realizuoti savo idėjas.

Antanas „Vikonda grupės“ įmonėse darbuojasi nuo 1995 metų, o vasarį jis švenčia darbo „Kėdainių konservų fabrike“ dvidešimtmetį, yra vienas ilgiausiai čia dirbančių darbuotojų. Jis rūpinasi ne vien fabriko energetika, bet ir statinių bei aplinkos priežiūra: ne tik pačiame fabrike, bet ir kituose įmonei priklausančiuose nekilnojamojo turto objektuose.

„Būdavo ir sunkiau, ir lengviau, bet visuomet jaučiausi savo vietoje“, – apie darbo metus „Vikonda grupei“ priklausančiose įmonėse kalba jis. Nors artėja pensinis amžius, inžinierius sako dar negalįs galvoti apie išėjimą, kol nepabaigs dabartinių projektų. Dar viena jo užduotis – paruošti jauną specialistą, kuriam ramia širdim bus galima palikti įmonės energetikos ūkį. Tada jau jis atliks tai, ką daro Antanas: dėlios skaičius, svarstys, ar verta imtis vieno ar kito projekto, ar tai bus naudinga įmonei.

„Kėdainių konservų fabriko“ nuotr.

Kai viskas sukrenta, svarbu nepraleisti galimybės

Ekonominiai skaičiavimai Antanui patiko nuo studentavimo laikų, tai visą gyvenimą su jais ir dirba. Pirma skaičiuoja pats, paskui kartu su kolektyvu. Visą laiką seka kainas, kas vyksta rinkose, prognozuoja, analizuodamas pasaulio įvykius, nuolat stebi elektros bei dujų kainų santykį biržoj. Esant palankioms kainoms fabrikas jungia elektros gamybos generatorių, kuris patenkina dalį gamybos sąnaudų bei pagamina pakankamai šilumos, kad būtų užtikrinti gamybos procesai.

Panašiai atsitiko ir su saulės kolektorių sistema, pernai suklota ant fabriko stogo: ilgus metus A. Bliūdžius sekė procesus. Iš pradžių atrodė, kad niekaip neatsipirks, kol pernai neištiko energetikos krizė: visiems tapo aišku, kad situacijai pasikeitus verta tai daryti.

Kartais stebi kitus ir pamatai, kad jie paskubėjo ir tada supranti, kad tu išlošei. Bet ir pavėluoti nesinorėtų.

Šiuo metu „Kėdainių konservų fabriko“ inžinierius dirba prie naujo garo katilinės projekto. Ši idėja taip pat buvo vystyta daug metų: ji reikalavo didelių investicijų, buvo abejojama, ar verta. Dabar jau matyti, kad investicijos į katilinę atsipirks per metus ar pusantrų: bus suprojektuoti net kelių pakopų ekonomaizeriai, kurie leis ne tik sutaupyti daug energijos, bet ir padės sprendžiant klimato kaitos problemas.

Antanas vis kuklinasi dėl savo indėlio į darbus įmonėje. „Ne pasaulio bamba aš, vienas to nepadarysi, tai kolektyvinis darbas“, – tvirtina jis, neužmiršdamas pagirti įmonės technikos vadovą Darių Bagdoną, su kuriuo, kaip jis sako, eina sutarti, o tada ir darbai sėkmingai vyksta. „Senokai reikėjo daryti katilinės rekonstrukciją, o pernykštė situacija tik paskatino, – pasakoja inžinierius. – Yra idėja, reikia sulaukti momento, kai viskas gražiai sukrenta, o tada jau turi nepraleisti galimybės. Kartais reikia drąsos, kartais atsargumo. Visada padeda patirtis. Kartais stebi kitus ir pamatai, kad jie paskubėjo ir tada supranti, kad tu išlošei. Bet ir pavėluoti nesinorėtų“.

Paklaustas apie Antaną „Kėdainių konservų fabriko“ technikos vadovas Darius Bagdonas jį apibūdina kaip universalų žmogų. „Jo atsakomybėje visa didžiulė fabriko energetika ir, nors jis užima vadovaujančias pareigas, niekada nevengia pats imtis iniciatyvos ir pasidarbuoti gamybos ceche, sumontuoti loginį valdiklį ar pakeisti sumanius valdymo algoritmus, savo rankomis pakeisti garo armatūrą, – pasakoja jis. – Antano sukauptos praktinės žinios padeda racionaliai naudoti gamybos ir energetinius išteklius, vandenį dujas ir elektrą. O tai labai svarbu ir aktualu šiuo sunkiu laikotarpiu.“

„Kėdainių konservų fabriko“ nuotr.

Bendradarbiai labai vertina Antaną ir dažnai kreipiasi į jį, konsultuodamiesi, kokį elektros tiekėją pasirinkti ar kokiais būdais namuose taupyti energiją.

Geriausias poilsis – gamtoje

Darbui fabrike pasibaigus Antanas Bliūdžius skuba leisti laiko gamtoje. Per valandą jis gali surinkti tris baidares, o tada belieka susirasti gerą kompaniją, su kuria smagu prasiplaukti. Tą Antanas daro jau daug metų: ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.

Kita aistra – žygiai po miškus. Antanas tebeprisimena savo pirmąją kelionę – tada dar studentavo: užsimetė kuprinę ant pečių ir išžygiavo. Sustojęs miške iš samanų ir šakų pasidirbdavo gultą, pramiegodavo ir toliau vienas per miškus. Tiesa, ta pirmoji kelionė baigėsi nekaip – pūslėmis ant kulno. Tačiau noro keliauti neatmušė, atvirkščiai – įžiebė.

A. Bliūdžio asmeninio archyvo nuotr.

Prie ankstesnių pomėgių prisidėjo važiavimas dviračiu. Dabar jis visada paruoštas ir laukia šeimininko. Pernai Antanas savotiškai pakartojo jaunystės kelionę: pasiėmė dviratį, pasiekė perkėlą, persikėlė į Karlshamną, ten tris dienas apsuko, vėl į perkėlą ir namo. „Palapinikė, minimalus komplekčiukas, turistinis dviratis ir – į vienišiaus kelionę, – pasakoja jis. – Mano siekiamybė yra toks keliautojas Julius: tas pasiima pripučiamą valtikę, dar kelis daiktus ir į tundrą, visą mėnesį vienas pats plaukioja, žvejoja tarp miškų. Ekstremalu, bet įdomu“.

Antanas save vadina vandeniniu žmogumi: prie vandens gimė, prie vandens ir gyvena. Iki didžiųjų šalčių įlenda į šalia tekančią Šušvę. Šaltas vanduo jam nebaisus. „Vaikystėje yra pakliuvę ir įlūžti į ledą, taip pat esu įkritęs į kalnų upę, o vanduo ten ledinis, – prisimena jis. – Išsimaudai, išsigręži ir gyveni toliau, nesuki galvos.“

Anksčiau Antanas su žmona Regina vis patrypdavo šokiuose ir pavaidindavo: priklausė Josvainių mėgėjų kolektyvui. Regina šoko dar nuo mokyklos, tad ir vyrą į tokias veiklas buvo įtraukusi. Ir po Lietuvą su kolektyvu smagiai pakeliavo. Deja, išėjo vadovė ir šios veiklos baigėsi.

A. Bliūdžio asmeninio archyvo nuotr.

Mokosi į gyvenimą žvelgti anūkų akimis

Kilimo Antanas Bliūdžius yra nuo Švėkšnos, į Josvainius jį atvedė meilė. Žmona Regina buvo jauniausia dukrelė, kiti vaikai išsilakstė, taip pora ir atsikraustė gyvenimo kurti Kėdainių rajone. Nors jau buvo gavę butą, tačiau reikėjo slaugyti tėvus, todėl ir apsisprendė likti Josvainiuose. Žmona – farmacininkė. „Įsimylėjusi savo darbą“, – su meile sako Antanas. Su ja užaugino tris vaikus, visi baigė aukštuosius mokslus, dabar džiaugiasi šešiais anūkais. Abu sūnus – į tėtį, daugiau prie skaičiukų, o štai dukra – prie meno. Vyriausiasis sūnus turi bendrą su draugais estais įsteigtą informacinių technologijų įmonę.

A. Bliūdžio asmeninio archyvo nuotr.

Dukra – dizainerė, dirba knygų leidykloje. Jaunėlis baigė taikomąją fiziką ir dirba su lazeriais. „Kėdainių konservų fabriko“ inžinierius neslepia, kad prie meno, tiksliau, amatų, traukia ir jį. Ypač jis norėtų dirbti su medžiu. Anūkams vis išdrožia kokį žaisliuką. „Tokius paprastus, nieko ypatingo, – kuklinasi jis. – Pagriebi kokį šakotą medį, pasižiūri, dar kažką pridedi ir tada kažkas gaunasi. Anūkas tokį kurmiuką net kelerius metus tampėsi. Arba pripjaustai iš rąsto ratukų, malkų kaladžių užtenka... Jaunimas visą dieną ir konstruoja traktorius, traukinį. Geriausias projektas, tarnaujantis nuo maniškių vaikystės, o kartu mėgstamas ir naujosios kartos, yra specialus inkilas varnėnams: iš išorės tai tik kiaurymė daržinėje, o viduje yra medinis inkiliukas su stebėjimo skylute ir galimybe atidaryti dangtelį. Net man pačiam įdomu stebėti varnėnų gyvenimą: nuo tada, kai jie susisuka lizdą, iki tada, kai jį palieka apsiplunksnavę varnėniukai. Jei man patinka, tai ką jau kalbėti apie vaikus“.

Antanas mėgsta leisti laiką kartu su anūkais. Įsisodina į baidarę ir žemyn upe. „Dauguma dar negimę ja praplaukė“, – sako didžiuodamasis.

A. Bliūdžio asmeninio archyvo nuotr.

Mylintis senelis mokosi į gyvenimą žvelgti anūkų akimis. Stebi, kaip jie palipa ant kupetos ir ta jiems tampa puikiausiu laivu. Dar pats mielai paskatina fantazijas, pašnekina, užkabina ir vaikų vaizduotė toliau žaidžia žaidimus. Neslepia – tai jam labai smagus užsiėmimas. „Svarbiausia ne ką nors padaryti gatavą, o kažkaip nežymiai stumtelti, padėti kažką sukurti, paskatinti kūrybiškumą, - kalba gausiu vaikų ir anūkų būriu besidžiaugiantis josvainiškis. – Jaunėlio dar pradinėse klasėse sukurtas eilėraštis apie mazgotę iki šiol tebėra garbingoje mokytojos kolekcijos vietoje.“

Dar viena veikla drauge – skaityti knygas. Nei vienas anūkas neina miegoti be pasakos – ar būtų pas senelius, ar pas save namie. „Čia būtiniausiai, tiesiog privaloma“, – teigia Antanas. Pamena, kad savo vaikams irgi skaitydavo, matyt tie ir perėmė. Yra įsitikinęs, kad pasakos labai padeda gyvenime, o ir knygomis vaikai susidomi. „Kėdainių konservų fabriko“ inžinierius energetikas ir pats mėgsta leisti laiką su knyga. Pripažįsta, kad pritrūksta laiko, nes jo vis nuvagia galvosūkių, ypač sudoku, sprendimas, naršymas naujienų portaluose, bet laiko su gera knyga niekas neatstos.

Rekordinės agurkų ir majonezo gamybos apimtys

„Kėdainių konservų fabrikas“ šiemet užmarinavo rekordinį agurkų stiklainių kiekį – net tris milijonus. Kaip ir kasmet fabriko gamybininkai jaudinosi, koks sezonas išpuls, ar bus pakankamai žaliavos. Viskas susidėliojo palankiai ir įmonė džiaugiasi puikiais rezultatais.

Dar vieną rekordą „Kėdainių konservai“ pasiekė Lenkijoje: į čia esantį prekybos tinklą „Biedronka“ iškeliavo 3,5 milijono majonezo stiklainių. Sutartį bendradarbiavimu patenkintas Lenkijos tinklas pratęsė, o išvežamos produkcijos apimtys kitąmet dar augs.

Fabriką įvertino ir pasaulinio „BRC Foods“ kokybės auditas, pirmą kartą įteikęs sertifikatą, o moderniausias Baltijos šalyse majonezo ir padažų gamybos padalinys dar kartą gavo AA lygio sertifikatą.

Pasitvirtino fabriko investicijos į modernią keptuvę: metų pradžioje pristatyta atnaujinta plovų linija, kurioje puikuojasi trys gaminiai – „Lietuviškas plovas“, „Rytietiškas plovas“ ir „Indiškas plovas“. Šiais produktais itin susidomėjo partneriai ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio rinkose.

Viena iš svarbių „Kėdainių konservų fabriko“ krypčių – padažai gaminimui. Šiemet įmonė pristatė net penkias naujienas – padažus „Bolognese“, „Napoletana“, „Marinara“, saldžiarūgštį su ananasais ir itališką su kietuoju sūriu. „Šie gardūs padažai, plovai ne tik paįvairina mūsų pirkėjų meniu, bet ir sutaupo daug laiko ir energijos kaštų“, – įsitikinęs M. Snarskis.

„Vikonda grupės“ nuotr.

Sekėsi „Kėdainių konservų fabrikui“ ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos konkurse „Lietuvos metų gaminys 2022”: net du įmonės produktai apdovanoti aukso medaliu – „Bolognese padažas su mėsa“ bei „Lietuviškas plovas“. Sėkmė įmonę lydėjo ir pasaulinėse  parodose „PLMA 2022“ ir „SIAL 2022“, kur inovacijų ekspozicijoje pristatė savo naują gaminį „BBQ padažą su laimu ir kola“.

„Vikonda grupės“ nuotr.

„Kėdainių konservai” žengė dar vieną žingsnį didesnio tvarumo link: lapkritį ant fabriko stogo pradėjo veikti saulės kolektoriai, leidžiantys sumažinti elektros energijos kaštus. „Sudėtinga situacija verčia greitai spręsti“, – apie priimtą sprendimą kalbėjo „Vikonda grupės“ generalinis direktorius.

Naujas sūrelių cechas ir našesnė ledų gamybos linija

Metų pradžioje 25-erių metų gimtadienį šiemet šventusi įmonė „Vikeda“ užbaigė savo pirmąjį plėtros etapą. Jo metu buvo investuota 3,2 mln. eurų. Savo veiklą pradėjo naujas sūrelių cechas, o ledų fabrikas dabar pagamina penkiasdešimt procentų daugiau nei anksčiau – per parą iki 625 tūkstančių porcijų.

„Trūkinėjo tiekimo grandinės, vėlavo komponentai, todėl nespėjome pilnu pajėgumu paleisti naujosios linijos prieš sezoną, dėl to komandai teko nemažas iššūkis tai padaryti jau sezono įkarštyje, – prisiminė M. Snarskis. – Tačiau, nepaisant visų iššūkių, komanda plėtė eksporto apimtis, įmonės gaminta produkcija sėkmingai pristatyta Pietų Korėjoje“.

Investicijos į gamybą leido „Vikedai“ atnaujinti ir pristatyti rinkoje naują ledų ant pagaliukų liniją. Dabar 100 ml ledų porcijoje galima rasti didelius priedus: žemės riešutus, vyšnias ar sausainių gabaliukus. Šie ledai, kai ir 400 ml pintose sufasuoti jų analogai, sėkmingai įsitvirtino Lietuvos, ir eksporto rinkose. Konkurse „Lietuvos metų gaminys 2022“ aukso medaliu buvo apdovanoti „Dadu“ ledai su žemės riešutais ir sūria karamele.

„Vikonda grupės“ nuotr.

Skina ankstesnių metų darbo vaisius

Prieš kelerius metus priimtas žemės ūkio bendrovės „Krekenava“ sprendimas investuoti į modernią techniką ir išmaniuosius sprendimus pasiteisino su kaupu: šiuo metu įmonė skina investicijų vaisius. Moderni žemės ūkio bendrovė nesiliauja eksperimentuoti: šiemet su juodųjų serbentų ir smidrų pasėliais. Virš laukų savo sparnus ištiesė ir agrodronai, galintys sėti, stebėti pasėlius ir derlių, atrasti augalų ligas ir kenkėjus.

Linkiu, kad ateinantys metai atneštų ramybę namuose, sėkmę darbuose ir taiką Žemėje!

„Džiaugiamės „Vikonda grupės“ įmonių bendradarbiavimu: sėkmingai užsisuko maisto tiekimo grandinė iš „Krekenavos“ laukų į „Kėdainių konservų fabriką, – džiaugėsi M. Snarskis. – Pavyzdžiui, fabriko burokėlių poreikius žemės ūkio bendrovė patenkina jau 70 procentų“.

Didžiausią „Kėdainių konservų“ produkcijos asortimentą galima rasti bendrovės „Sibena“ valdomose parduotuvėse, o ypač toje, kuri įsikūrusi fabriko pašonėje. Dvidešimt dvi „Mini Market“ parduotuves jungiantis tinklas tikisi šiemet pasiekti rekordinę apyvartą – 8,4 mln. eurų.

Parama bendruomenėms

Vasarį prasidėjęs karas patikrino visų mūsų vertybes. „Vikonda grupės“ bendrovės nuo pirmos dienos tiesė ranką ukrainiečiams: apgyvendino karo pabėgėlius, suteikė jiems darbo, skyrė paramą produktais ir pinigais.

„Vikonda grupės“ nuotr.

Kaip kasmet įmonė padėjo rengiant Kėdainių miesto šventę: šiemet ji buvo ypatinga – miestas šventė savo 650-ąjį gimtadienį. „Mums, kaip prieš 32 metus šiame mieste gimusiai įmonių grupei, buvo svarbu prisidėti prie šventės mieste kūrimo: ir finansiškai, ir produktais, taip pat dalyvavimu“, – sakė „Vikonda grupės“ vadovas.

Grupės paramos fondo globojamas tarptautinis Paberžės festivalis šiais metais pritraukė ir Lietuvos, ir pasaulio pripažinimą sulaukusius atlikėjus. Kitąmet jis švęs savo dešimtąjį jubiliejų.

Gražia tradicija tapo ir biudžeto kalėdinėms partnerių dovanoms skyrimas socialinei veiklai. Jau trečius metus iš eilės „Kėdainių konservų“ produktų rinkiniai iškeliauja ant Kėdainių miesto ir rajonų senjorų ir vargingiau gyvenančių žmonių stalo. Šiemet sotesnis ir turtingesnis stalas pradžiugins šimtus namų ūkių.

Žvilgsnis į 2023-uosius

„Pagrindinės „Vikonda grupės“ veiklos kryptys išliks tos pačios, maisto pramonė ir žemės ūkis: tai gardūs, naujoviški  ir  leidžiantys sutaupyti vartotojų laiko produktai, modernūs ir našūs žemės ūkio sprendimai, tvarumo didinimas visose vykdomose veiklose, naujų eksporto rinkų paieška,“ – vardijo M. Snarskis.  Kitąmet „Vikonda grupė“ didins saulės jėgainių pajėgumus, jėgainę įsirengs UAB „Vikeda“. „Vikonda“ įmonių grupė neslepia ambicingų planų ir kitose grupės įmonėse įgyvendinti atsinaujinančių energijos šaltinių projektus.

„Artimiausiu metu rinkose tikrai dar truks stabilumo ir užtikrintumo, bus iššūkių dėl žaliavų kainų ir ne tik jų, tačiau esu įsitikinęs, kad pamokas išmokome ir matome, kad iššūkiai ateina ne tik su grėsmėmis: šios gali tapti ir galimybėmis“, – pastebėjo M. Snarskis.

Šiemet „Vikonda grupės“ vadovas apsilankė keliose pasaulinėse maisto inovacijų parodose, kur, kaip pats sako, pamatė kuo „kvėpuoja“ maisto industrija, susipažino su inovatyviais maisto technologijų sprendimais. „Artimiausiu metu planuojame ne tik plėsti mūsų įmonių gaminamą asortimentą naujais, pasaulines tendencijas atitinkančiais gaminiais, taip pati ieškoti bendradarbiavimo galimybių su alternatyvių bei šiuolaikiškų žaliavų tiekėjais visame pasaulyje ir plėsti eksporto rinkas“, – planais dalijosi M. Snarskis.

„Vikonda grupės“ nuotr.

Artimiausiu metu „Vikonda grupė“ ketina paskelbti apie strateginius įsigijimus maisto pramonės srityje, o taip pat teigia, kad jos durys visada atviros įdomiems bei įmonės strategines kryptis atitinkantiems maisto krypties startuoliams.

O ko „Vikonda grupės“ vadovas palinkėtų 2023-aisiais?

Mindaugas Snarskis: „Seniesiems metams iškeliaujant į istoriją, su viltimi ir tikėjimu laukiame naujųjų, peržvelgiame nueitą kelią, džiaugiamės sėkmės istorijomis, gražiomis partnerystėmis. Šie metai buvo nelengvi, tačiau jie mus augino, įtvirtino vertybes, atskleidė gerąsias savybes: rūpestį, atjautą, atsakingumą. Parodė, kad sunkiausioms akimirkomis esame drąsūs, iškilus sunkumams sugebame priimti tinkamiausius sprendimus, darbštumu atkakliai siekiame ambicingų tikslų. Linkiu, kad ateinantys metai atneštų ramybę namuose, sėkmę darbuose ir taiką Žemėje!“