KOVA DĖL DAUGIABUČIŲ: NESUTARIMAI, ĮTARIMAI, KALTINIMAI IR NETGI ATVIRI KONFLIKTAI

1,3 tūkst. gyventojų turinti daugiabučių namų savininkų bendrija Šilainiuose dūzgia kaip sujudintas avilys: įtampą kelia įtarimai dėl apskaitos skaidrumo, konfliktai ir administracijos rinkimai.

Bendrystės nėra

226-oji daugiabučių namų savininkų bendrija (DNSB) jungia per 20 daugiabučių, esančių Kuršių ir Šarkuvos gatvėse. Tai viena didžiausių bendrijų Kaune. Tačiau bendrystės dvasia joje neviešpatauja. Atvirkščiai: daug nesutarimų, įtarimų, kaltinimų ir netgi atvirai konfliktinių situacijų, kai tenka panaudoti priverstines priemones.

Ne vieną mėnesį besitęsiančią priešpriešą dar labiau pakurstė prasidėjęs balsavimas, bandant perrinkti bendrijos administraciją. Pakeisti administraciją teko po Registrų centro sprendimo, kurį inicijavo Kauno miesto savivaldybė ir bendrijos vadovais nepatenkinti gyventojai. Pastarieji turėjo ir tebeturi abejonių dėl apskaitos skaidrumo bendrijoje ir jos nariams galimai nepalankios ar net žalingos veiklos.

226-ąją DNSB kritikuojančius gyventojus atstovaujanti Ieva Bagdonavičienė tvirtino matanti akivaizdžių bendrijos nelegalios veiklos požymių.

„Kreipėmės į Kauno miesto savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyrių (BMAES), kaip į prižiūrinčią instituciją, prašydami padėti iš bendrijos gauti gyventojams aktualią informaciją, ir sulaukėme paaiškinimo, kad, remiantis Juridinių asmenų registro duomenimis, 226-osios bendrijos pirmininkas Vidmantas Ardzijauskas išrinktas 1999 m. sausio 28 d., tad bendrijos valdymo organų kadencija seniausiai pasibaigusi“, – pasakojo I. Bagdonavičienė.

Tai „Kauno dienai“ patvirtino ir BMAES Administravimo ir valdytojų veiklos poskyrio vedėja Grita Jasevičienė, pabrėžusi, kad pirmininkas turi būti perrenkamas kas treji metai.

Anot poskyrio vedėjos, minėtoje bendrijoje pirmininkas neperrinktas 20 metų ir situacija čia panaši į pelkę, iš kurios išsikapanoti bus nelengva.

Kvartalai: bendrijai priklauso daugiabučiai, esantys Kuršių ir Šarkuvos gatvėse. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Nepateikė dokumentų

I. Bagdonavičienė pasakojo apie galimai neteisėtus bendrijos valdymą siekiančių išlaikyti žmonių veiksmus.

„Bendrijoje nesuformuoti valdymo organai, neatnaujinti duomenys Juridinių asmenų registre. Gyventojų ir savivaldybės iniciatyva buvo inicijuotas bendrijos likvidavimas. Pradėtas neplaninis veiklos patikrinimas, tačiau pirmininkas per numatytą terminą informacijos ir dokumentų kopijų nepateikė. Jam buvo paskirta administracinė bauda“, – pabrėžė I. Bagdonavičienė.

Netrukus buvo atliktas dar vienas patikrinimas, po kurio ir nuspręsta imtis bendrijos veiklą stabdančių sprendimų.

„Pagal naują skundą darėme papildoma patikrinimą. Pamatėme, kad niekas nesikeičia. Prašėme informacijos dėl kaupiamųjų lėšų, bet bendrijos pirmininkas mums nepateikė jokių dokumentų. Už tai jam buvo skirta bauda ir mes dėl 226-osios bendrijos veiklos nesuderinamumo su teisės aktais kreipėmės į Registrų centrą dėl bendrijos likvidavimo“, – „Kauno dienai“ paaiškino BMAES poskyrio vedėja G. Jasevičienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad bendravimas su 226-osios bendrijos vadovu – komplikuotas ir neproduktyvus.

„Kai Registrų centras priima sprendimą dėl bendrijos likvidavimo, savivaldybė turi skirti bendro naudojimo objektų administratorius. Tai ir buvo padaryta – administratorius pasirinko gyventojai ir mero potvarkiu jie buvo paskirti. Pagal Civilinį kodeksą, pasikeitus administracijai, reikia perduoti dokumentus. Bet ta bendrija dokumentų neperduoda, bando vykdyti funkcijas, kurių neturėtų vykdyti. Kiek girdėjau iš gyventojų, keliasi atlyginimus – žodžiu, kaip vykdė neteisėtai veiklą, taip ir tebevykdo. Gyventojai ne kartą skambino, sakydami, kad pas pirmininką neįmanoma patekti, kad jis šaukia, informacijos neduoda ir panašiai. Gyventojai skundžiasi negalintys net sužinoti, kaip naudojamos kaupiamosios lėšos. Taip neturėtų būti. Mes nežinome – gal su tomis kaupiamosiomis lėšomis viskas yra gerai. Bet jei gerai, kodėl neteikia informacijos, kodėl moka didžiules baudas?“ – svarstė savivaldybės specialistė.

Rengia balsavimą

I. Bagdonavičienės ir jos bendraminčių tvirtinimu, bendrijos pirmininkas V. Ardzijauskas bendrijos likvidavimui skirtą metų laikotarpį siekia išnaudoti savo naudai: surengti jam palankų balsavimą.

„Balsavimą dėl bendrijos atgaivinimo inicijavo tik keletas gyventojų, slaptai, nepasitarę su dauguma, nebuvo jokio susirinkimo. Naujoji numatoma pirmininkė yra dabartinio tariamo pirmininko gera pažįstama, jokių kitų kandidatų nėra. Niekas neinformavo ir nesiūlė kitiems kandidatuoti. Neva V. Ardzijauskas nusišalina. Visi kiti kandidatai yra tie patys dabar bendrijoje dirbantys asmenys – namų valdytojai, kaip jie juos vadina“, – pasakojo I. Bagdonavičienė.

Jos tvirtinimu, senosios bendrijos išsaugojimui galintys pasitarnauti gyventojų parašai renkami netinkamais būdais.

„Paaiškėjo, kad šiuo metu slapta renka parašus tik iš senųjų gyventojų, kad pasitvirtintų įstatus. Kaip žinoma, bendrijos likvidavimas trunka metus, šiuo atveju – iki rugsėjo 27 d. Tai arba sutvarkys ir dirbs toliau, arba bus likviduoti. Biuleteniai dalinami tik bendrijos nariams, kurių sąrašo taip pat neteikia, nors pagal įstatymą privalo tą daryti. Biuleteniai nėra adresuoti konkrečiai gyventojui, nėra nurodytas adresas. Tai suteikia galimybę juos klastoti. Jei gyventojas nepasirašo, kad paėmė, tai meta į pašto dėžutę. Taip net nebus aišku, kiek tų biuletenių buvo išdalinta“, – svarstė I. Bagdonavičienė.

Anot jos, balsavimui teikiami klausimai – painūs ir nesuprantami.

„Viskas suplakta. Kodėl, pavyzdžiui, neįtrauktas punktas dėl audito, nors labai gražiai rašoma, kad jau dabar bus viskas skaidriau. Ne visi kandidatai žinomi – pavyzdžiui, į revizoriaus poziciją. Naujieji įstatai taip pat taisyti su gyventojais nederinant ir nesitariant. Norima abejotinu būdu surinkti parašus ir kreiptis į teismą dėl likvidavimo statuso panaikinimo. Iš tiesų turėtų būti šaukiamas visuotinis susirinkimas, bet ir vėl ieškoma įstatymo spragų, todėl balsai renkami paštu“, – pastebėjo I. Bagdonavičienė.

Pasitelkia antstolius

226-osios DNSB veikla nepatenkintiems gyventojams atstovaujanti I. Bagdonavičienė pasakojo apie pasitaikančias ypač aštrias konfliktines situacijas.

I. Bagdonavičienės tvirtinimu, V. Ardzijauskas bendrauja ne geranoriškai ir dėl to kyla konfliktai, nesusipratimai.

„Geranoriškai neperduoda nei raktų, nei ataskaitų, nei namo dokumentacijos, nei informacijos apie sukauptas lėšas. Viena bendrovė, paskirta administruoti kai kuriuos namus, beveik visus juos savo žinion perėmė tik su antstolių pagalba, o trijuose daugiabučiuose (Kuršių g. 30, Šarkuvos g. 9 ir 19) teko net pjauti spynas“, – pasakojo I. Bagdonavičienė.

Pašnekovė atkreipė dėmesį į kai kuriuos kitus bendrijos veiklos ypatumus.

„Bendrija, jungianti apie 1,3 tūkst. gyventojų, neturi nei interneto svetainės, nei elektroninio pašto. Oficialiai skelbiamas tik laidinis telefono numeris, todėl ribojamos galimybės pateikti ir gauti prašomą informaciją“, – sakė I. Bagdonavičienė.

Ji informavo, kad dėl bendrijos veiklos buvo kreiptasi į prokuratūrą.

„Deja, gautas atsisakymas pradėti tyrimą, nes dokumentų nepateikimas, prokuratūros aiškinimu, negali būti traktuojamas kaip nusikalstama veika. O kaip dokumentus gauti, jei nei gyventojams, nei savivaldybei jie nepateikiami?“ – retoriškai klausė kaunietė.

Jos tvirtinimu, nemažai bendrijos daugiabučių savininkų nuogąstauja, kad gali patirti nuostolių.

„Bijome, kad galime likti be sukauptų lėšų, nes rugsėjo mėnesį daugelyje namų buvo vykdomi lauko įėjimo laiptų keitimo darbai, kai kur tvarkomas liftas, kai kur stogas ir pan. Mūsų žiniomis, sąmatos su gyventojais nederintos, oficialiai ši informacija neskelbiama. Todėl gyventojams būtų aktualu sužinoti kaupiamųjų lėšų banko sąskaitos likutį ir įsitikinti, kad turimuose žiniaraščiuose pateiktos sumos yra tikrai realios ir pinigai yra banko sąskaitoje“, – sakė I. Bagdonavičienė.

Ketina teistis

– Gyventojai tvirtina neturintys informacijos, kaip naudojamos lėšos, negauna išlaidų sąmatos ir panašiai. Kaip tai paaiškintumėte? – „Kauno diena“ paklausė V. Ardzijausko.

– Yra namų valdytojai, yra namų susirinkimai… Niekam, kas kreipiasi, šiaip sau jokių sąrašų neduoda. Kovo mėnesio pabaigoje ir balandžio pradžioje bus padarytos kiekvieno namo ataskaitos. Noriu pabrėžti, kad namo gyventojų susirinkimuose visi dokumentai yra pateikiami raštiškai, o tiems, kas pageidauja, pateikiamos ataskaitos pagal kiekvieną butą. Kai į mus kreipiasi dėl ataskaitų, turime konkrečiai žinoti – bendrijos nariai kreipėsi ar ne. Tokia yra tvarka. Visi reikalai tvarkomi su atskiro namo valdytoju. Jei su namo valdytoju neišsprendžiama, yra valdyba. Aiškinti telefonais, žinutėmis mums jau pabodo, mes čia tokių reikalų net nedarome. Dėl to, kad neva gyventojai negauna informacijos… Kiekvienas namas išsirenka savo valdytoją. Būna namo susirinkimai ir gyventojai visą ataskaitą pilnai gauna. O abejojantiems net į pašto dėžutę įmetama.

Mes nežinome – gal su tomis kaupiamosiomis lėšomis viskas yra gerai. Bet jei gerai, kodėl neteikia informacijos, kodėl moka didžiules baudas?

– Gyventojai neturi informacijos apie išlaidas.

– O kodėl jie tai turi žinoti. Kiekvienas namas turi savo – savo valdytoją, santechniką, elektriką ir juos renka pats namas.

– Kodėl bendrijoje nėra sutarimo?

– Jo niekada nebus, nes ten atstovaujama įvairiems interesams.

– Redakcijos pašnekovai sako, kad atliekami fiktyvūs darbai, abejoja, ar teisėtai viename iš daugiabučių veikia kirpykla.

– Jokie darbai neatliekami be namo gyventojų susirinkimo arba atliekami avariniu atveju. Kalbant apie kirpyklą, yra namo gyventojų susirinkimo protokolai. Nuomojasi žmonės ne bendro naudojimo patalpas, moka mokesčius namui. Dėl mūsų buvo surašytas skundas policijai, trijų lapų didelis skundas. Policija tik juokėsi ir sakė, kad čia bus paskutinis skundas ant mūsų…

– Bandote atkurti bendriją. Kokiame etape dabar esate?

– Dabar žmonėms nešiojami biuleteniai, vyksta bendrijos narių raštiškas balsavimas. Ir praėjusį kartą buvo raštiškas balsavimas, turėjome narių daugumą, bet jie neužskaitė. Neteisėtai. Mūsų tikslas – atstatyti bendriją pagal naujus nutarimus. Būstų savininkai spręs, ar bendrijas kurti pagal atskirus namus, ar keli namai norės jungtis į vieną bendriją. Čia, manau, konfrontacijos nevyksta, vyksta pinigų perskirstymas. Žodžiu, seni gyventojai niekuo nesiskundžia, bet yra atėję nauji gyventojai.

– Kodėl paskirtiems naujiems administratoriams nepateikėte dokumentų, neįleidote į patalpas?

– Mes nieko nesiruošiame leisti, nes savivaldybės sprendimai yra neteisėti… Viską spręs teismai… Bendrija susitvarkys dokumentus dėl naujų įstatų… Bendrija susitvarkyti įstatus turi iki rugpjūčio pabaigos, tai ir bus padaryta… Garantuoju 150 proc. Ir mes jau baigiame padaryti. Ir visos bendrijos, patekusios į panašią situaciją, taip elgiasi – paduoda savivaldybę į teismą. Taip padarė 216–oji bendrija, kuri yra Sukilėlių gatvėje. Visi jai nepalankūs savivaldybės sprendimai buvo anuliuoti. Taigi turime pavyzdį, ir tas pavyzdys svarbus ne mums vieniems. Aš esu ilgametis bendrijos pirmininkas ir esu gavęs vėliavą iš savivaldybės už labai gerą darbą, o čia, pasirodo, tapau kažkokiu parazitu.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Didelėms – sunkiau

– Kokią išeitį jūs, kaip specialistė, pasiūlytumėte gyventojams, bandantiems išsikapstyti iš padėties, kuri susidarė aptariamoje bendrijoje? – „Kauno diena“ pasiteiravo Kauno miesto savivaldybės BMAES poskyrio vedėjos G. Jasevičienės.

– Bendrijos pirmininkas ir visi turėtų laikytis teisės aktų, naujiems admistratoriams turi perduoti dokumentus, perduoti kaupiamąsias lėšas ir, jei norima bendrijai gero, nekiršinti gyventojų. Dabar vyksta bendrijos likvidavimo procesas, kuris trunka metus laiko. Pasibaigus šiai procedūrai, gyventojai gali pasilikti tą administratorių, kuris skirtas, gali pakeisti į kitą. Jie turėtų suprasti, kad vieno namo bendrija yra daug patogiau ir paprasčiau. Kai yra didelė bendrija, valdymas yra sudėtingas. Reikia suprasti, kad pagal įstatymą bendrija ar administratorius yra bendro naudojimo objektams valdyti. Keli namai neturi bendro naudojimo objektų. Bendrija turėtų būti steigiama vieno namo pagrindu. Tai yra racionalu ir patys žmonės priima sprendimus… Dabar įsivaizduokite: toje bendrijoje kelios dešimtys namų, bendrijos įstatai nepakeisti, pirmininkas nepakeistas, sprendimų priėmimas neaiškus, nes pagal galiojančius įstatymus yra įgaliotinių susirinkimas. Įgaliotinių susirinkimas turėtų būti numatytas įstatuose, bet minėtoje bendrijoje tokių susirinkimų nevykdavo… Ten yra pelkė.

Pasak G. Jasevičienės, žmonių situacija toje bendrijoje yra nepavydėtina.

„Jei ta bendrija išsiardys, butų savininkams atsiras galimybė, jei, žinoma, jie turės valios, įsisteigti vieno namo bendrijas. V. Ardzijauskas gali būti vieno ar dviejų namų pirmininkas, jeigu jis žmonėms patiko. Kaune yra didelių bendrijų ir visose didelėse bendrijose situacija yra panaši, nes didelėms bendrijos tvarkytis yra sunku“, – apibendrino savivaldybės specialistė.