G. Landsbergis: karinis tribunolas Rusijos vadovams gali būti neišvengiamas | Diena.lt

G. LANDSBERGIS: KARINIS TRIBUNOLAS RUSIJOS VADOVAMS GALI BŪTI NEIŠVENGIAMAS

Rusijai naudojant hipergarsines raketas, toliau naikinant Ukrainos civilinę infrastruktūrą, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragina Vakarus nubrėžti „raudonas linijas“ Maskvai.

„Manau, kad šis klausimas skirtas pasaulinei bendruomenei, sakykime, sąjungai, kuri palaikė sankcijas, turi bendrą požiūrį dėl Rusijos. Turime pradėti diskusijas dėl raudonų linijų, ar jos yra, ir kas būtų ta raudona liniją Vakarams, mums visiems“, – žurnalistams sakė ministras, pirmadienį atvykęs į ES šalių diplomatijos vadovų susitikimą Briuselyje, klausiamas apie hipergarsinių raketų panaudojimą Ukrainoje.

„Matome bombarduojamus civilių miestus, matome tūkstančius nužudytų civilių. Akivaizdu, tai dar nėra raudona linija, bet kažkur ji turi būti. Manoji jau buvo peržengta. Bet aš esu globalaus aljanso dalis, kuriame mes bandome pasiekti konsensuso, taigi, kalbėjimo vienu balsu, kad tai yra mūsų karas. Nes jei mes jį pralaimėsime, tai atsisuks prieš mus“, – pridūrė G. Landsbergis.

Matome bombarduojamus civilių miestus, matome tūkstančius nužudytų civilių. Akivaizdu, tai dar nėra raudona linija, bet kažkur ji turi būti. Manoji jau buvo peržengta.

Jis taip pat pripažino, kad Vakarai nebegali vengti diskusijų dėl galimo tiesioginio įsikišimo į karą Ukrainoje.

„Mes nebegalime vengti šių diskusijų, jei Rusija ir toliau eskaluos situaciją imdamasi masinio naikinimo ginklų, net ir ribota apimtimi – kalbu apie biologinę, cheminę ataką. Ar tai ir toliau vertinama, kaip įprasta situacija, tai, ką mes tik žiūrime per žinias?“, – svarstė ministras.

Rusija šeštadienį ir sekmadienį paskelbė Ukrainoje panaudojusi savo naujausias hipergarsines raketas „Kinžal“.

Pasak Rusijos gynybos ministerijos, atakos buvo nukreiptos prieš požeminį sandėlį su raketomis ir aviacijos amunicija vakarinėje Ukrainos dalyje, netoli sienos su NATO nare Rumunija, bei prieš degalų bazę pietinėje Ukrainos dalyje.

Karinis tribunolas Rusijos vadovams gali būti neišvengiamas

Užsienio reikalų ministras G.Landsbergis sako, kad panašaus į nacių nusikaltimus tyrusio karinio tribunolo kūrimas Rusijos vadovams gali būti neišvengiamas, nes yra daug panašumų tarp „nacizmo ir putinizmo“.

„Tai gali būti neišvengiama, nes iš esmės kyla daug debatų, ką reikėtų kaltinti dėl šios situacijos. Aš asmeniškai manau, kad yra daugybė panašumų tarp putinizmo ir nacizmo“, – žurnalistams Briuselyje pirmadienį sakė ministras, paklaustas, kaip vertina siūlymus steigti tribunolą, panašų į Niurnbergo procesą prieš nacius po Antrojo pasaulinio karo.

„Tai yra sistema, turinti ideologiją, lyderius, turinti sekėjus, ji netgi turi simbolį. Taigi, manau, mes privalome turėti sisteminį požiūrį į patį putinizmą, jis turi būti įvertintas. Ir, galbūt, tribunolas galėtų būti tokia vieta“, – pabrėžė G. Landsbergis.

Tai yra sistema, turinti ideologiją, lyderius, turinti sekėjus, ji netgi turi simbolį. Taigi, manau, mes privalome turėti sisteminį požiūrį į patį putinizmą, jis turi būti įvertintas.

Anot jo, tai yra „Vakarų pasitikėjimo klausimas“.

„Todėl aš tikrai prašyčiau kolegų dalyvauti diskusijose pritaikant naujus mechanizmus“, – kalbėjo ministras.

Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, jei viena valstybė negali to imtis, privaloma kelti šį klausimą Jungtinėse Tautose ir „vėl išrasti mechanizmus, kurie buvo po Antrojo pasaulinio karo“.

„Ši realybė – mes negalime joje gyventi ir apsimesti, kad nieko nenutiko. Manau, mes pereiname į lygmenį, kur mes privalome tai padaryti“, – tvirtino G. Landsbergis.

Kaip skelbė britų transliuotojas BBC, apie 140 akademikų, teisininkų bei politikų, tarp jų – buvę Jungtinės Karalystės Vyriausybių vadovai Johnas Majoras (Džonas Meidžoras) ir Gordonas Brownas (Gordonas Braunas) paragino sukurti teisinį mechanizmą tiriant Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje.

Siūloma, kad tribunolas būtų sukurtas 1945-ųjų Niurnbergo proceso prieš nacių nusikaltimus pavyzdžiu.

Tačiau kritikai įžvelgia kliūčių, kadangi Tarptautinis Baudžiamais Teismas Hagoje negali imtis persekiojimo be Jungtinių Tautų Saugumo tarybos sankcionavimo.

Taryboje veto teisę turi pati Rusija.

Būtina „aiški žinia“, jog padedantys Rusijai atsidurs sankcijų taikiklyje

G. Landsbergis ragina pasiųsti „aiškią žinią“ visoms valstybėms, svarstančioms suteikti galimybę Rusijai apeiti Vakarų sankcijas, jog jos pačios gali būti nubaustos.

„Turime pasiųsti aiškią žinią kiekvienai valstybei, trečiajai šaliai, kuri padėtų Rusijai apeiti sankcijas, kad tos pačios sankcijos gali būti pritaikytos taip pat ir jai pačiai. Turime į tai žiūrėti rimtai, nes nuo to priklauso ir mūsų patikimumas“, – Briuselyje žurnalistams pirmadienį kalbėjo G. Landsbergis, klausiamas, kaip būtų galima užtikrinti, kad sankcijos Rusijai nebūtų apeinamos, pavyzdžiui, per Turkiją ar Serbiją.

Turime pasiųsti aiškią žinią kiekvienai valstybei, trečiajai šaliai, kuri padėtų Rusijai apeiti sankcijas, kad tos pačios sankcijos gali būti pritaikytos taip pat ir jai pačiai.

Jis akcentavo, kad tęsiantis karui Ukrainoje „Europa negali sukurti įspūdžio, jog yra pavargusi“.

„Negalime pavargti taikant sankcijas, negalime pavargti siūlydami pagalbą Ukrainai, turime rimtai įvertinti Ukrainos prašymą pradėti kandidatės į ES procesą“, – kalbėjo ministras.

„Kyla įspūdis, kad mes norėtumėme prisėsti ir atsipūsti, nes pirmosios trys-keturios savaitės buvo neįtikėtinai sunkios ne Ukrainai, bet mums, europiečiams. Manau, tai yra bloga žinia tiems, kurie kovoja Ukrainoje“, – pridūrė jis.

Daugeliui Vakarų valstybių po Rusijos karinės invazijos į Ukrainą uždarius Rusijos orlaiviams oro erdvę, prie šių sankcijų neprisijungė geresnius ryšius su Rusija palaikančios valstybės, tarp jų – ir Serbija bei NATO priklausanti Turkija.

Anot G. Landsbergio, „yra neišvengiama“ diskusija apie tolesnes sankcijas prieš Rusijos energetikos sektorių, pirmiausia, naftos importo boikoto.

Pasak jo, rusiška nafta sudaro didžiausią Rusijos biudžeto pajamų dalį, bet Europoje yra „lengvai pakeičiama dėl infrastruktūros ir daugybės kitų tiekėjų“.

Ministras išreiškė viltį, kad tokioms sankcijoms besipriešinanti Vokietija išgirs ne tik kitų ES valstybių, bet ir savo piliečių raginimus.

„Manau, kad Vokietijos visuomenė daro daug siekdama įtikinti Vokietijos vyriausybę ir, kol kas, jiems tai labai sekėsi. Tikiuosi, kad jie tai tęs“, – sakė G. Landsbergis.

Jis akcentavo, kad Europa pereina į „naują sankcijų lygį“, nes nei ES, nei bet kuri kita šalis anksčiau netaikė sankcijų tokiu mastu.

G. Landsbergis teigė, kad būtų galima netgi sukurti atskirą instituciją, kuri rūpintųsi sankcijų įgyvendinimu, priežiūra, kaip jos veikia.

„Manau, kad mums reikia rimtesnio priežiūros mechanizmo, nei iki šiol“, – nurodė Lietuvos diplomatijos vadovas.

G. Landsbergis taip pat teigė, kad bet kokia galima Pekino karinė parama Maskvai rodytų, jog Kinija „įsitraukia į konfliktą“.

Lietuvos diplomatijos vadovas sakė, kad taip pat palaikytų diskusijas dėl sankcijų Kinijai dėl jos veiksmų.

„Aš nebūčiau tarp nepritariančių tokiems debatams“, – teigė jis.

Nemano, kad Kinija galėtų būti mediatorė

Užsienio reikalų ministras nemano, kad Kinija galėtų būti mediatorė Rusijos kare su Ukraina.

„Kinija niekaip neparodė, kad renkasi teisingą istorijos pusę. Ir aš asmeniškai netikiu, kad yra kažkokia pilkoji zona, jokia valstybė negali tiesiog sėdėti ir stebėti viską iš šono. Mes turime pasirinkti pusę ir aš pasitikėčiau tais, kurie palaiko Ukrainą“, – žurnalistams Briuselyje teigė G. Landsbergis.

Būtina sukurti regiono gynybos planą

G. Landsbergis sako, kad saugumui Baltijos valstybėse užtikrinti dabar regione sutelktų NATO atgrasymo pajėgų nepakanka ir Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje turėtų būti dislokuota daugiau reikalingų karinių pajėgų.

„Baltijos šalims desperatiškai reikia papildomo dėmesio dėl regiono saugumo ir gynybos. Kliaudavomės atgrasymu, tačiau, manau, kad ši fazė jau turėtų baigtis. Turime pradėti realius gynybos veiksmus“, – žurnalistams Briuselyje, prieš Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos posėdį komentavo G. Landsbergis.

Be to, pasak ministro, Baltijos valstybėms turi būti parengti konkretūs gynybos planai.

„Turėtų būti daugiau įrangos ir paskelbti konkretūs Baltijos valstybių gynybos planai, kurie atspindėtų pasikeitusią saugumo padėtį regione“, – sakė ministras.

ELTA primena, kad apie būtinybę stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus anksčiau šį mėnesį kalbėjo ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda, užsiminęs, jog NATO sąjungininkų šiuo metu dislokuoti oro gynybos pajėgumai yra laikini ir Aljansas turėtų pasiųsti ilgalaikei gynybai ore užtikrinti būtinų karinių pajėgų.

Anot jo, Lietuvoje būtina stiprinti oro gynybos pajėgumus, o dabar vykdomų oro policijos misijų nepakanka.

„Mums reikia pereiti į kitą etapą ir iš oro policijos konkrečiai į oro gynybos sistemą, nes tai yra vienas svarbiausių kolektyvinės gynybos ir kolektyvinio atgrasymo veiksnių. Tikrai ketiname šį darbą tęsti“, – kovo pradžioje kalbėjo G. Nausėda.

Savo ruožtu NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas, atsižvelgdamas į Rusijos karo veiksmus Ukrainoje, pasiūlė ilgalaikį aljanso sustiprinimą Rytų Europoje, taip greičiausiai pažeisdamas saugumo susitarimus su Rusija, trečiadienį naujienų agentūrai dpa sakė keli diplomatai.

Gairės: Gabrielius Landsbergis, hipergarsinis ginklas, karas Ukrainoje
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS