Ar matėte neįgaliuosius, važinėjančius uostamiesčio gatvėmis? Beveik nematau. O ir kur jiems važinėti?

Ko gero, tai buvo pirmąkart. Uostamiestyje skambėjo toks elegantiškas džiazas. Ne, nešokiravo nei koncertuojančios grupės, nei pavieniai muzikantai. Tiesą sakant, pirmąkart Klaipėdoje, senamiesčio gatvėje, mačiau taip smagiai besiraitantį saksofonininką. Miestiečiai atsikvėpė. Pagaliau vieną kartą buvo rastas kompromisas ir tai tenkino, regis, daugumą. Pagaliau turėjome galimybę rinktis. Argi ne todėl ėjome į Atgimimą?

Bet Klaipėdoje tai turi dar ypatingą reikšmę, kuršmarėmis plaukiantys laivai tiesiog gražiai ūkauja. Regis, tik todėl ši muzika įgyja kitokią reikšmę. Jokiame kitame Lietuvos mieste šito nepamatysi ir neišgirsi.

Net miesto gatvėse siautėjantys dviratininkai tomis dienomis buvo lyg ir aprimę. Ar tai muzikos įtaka? Visko gali būti.

Kur beeitų svečiai, retas aplenkia senąją turgavietę. Nieko ypatingo joje nėra. Tie keli apgriuvę, pradėti tvarkyti ir nežinia kam palikti pastatai. Ten, netoli Pilies gatvės, pačiame Senosios turgavietės gale, stovi bene vienintelis restauruotas pastatas. Čia Daržų gatvėje buvo buvusios 4-osios vidurinės mokyklos pradinė mokykla. Su šiltomis krosnimis, tualetu lauke, koridoriuje uždengta metaline statinaite geriamam vandeniui ir prie tos statinaitės grandinėle pritvirtintas metalinis puodukas. Vanduo buvo labai skanus ir šaltas.

Ten iš raudonų plytų ne taip jau ir seniai buvo sumūrytas tualetas. Architektas Saulius Manomaitis irgi žino tą istoriją. Ir kai toje vietoje buvo atkasti palaikai, jis ten buvo, todėl paklausiau: kas čia bus. Kiek pyktelėjęs atsakė žargonu: „vychudkė“.

Nepatikėjau savo akimis, kai tas pastatas iš tiesų išdygo. Tiesą sakant, dabar būtų įdomu žinoti, kas atsitiko su tais palaikais? Ar tas pats, kas jau atsitiko ir su kitais? Įdomu, ką miesto valdžia ketina aptverti. Menamas kapines, o jų mieste, beje, yra ir daugiau, tualetą ar būsimąsias statybas Senojoje turgavietėje? Tik man regis, pirmiausia reikėtų baigti pradėtas statybas, o paskui imtis naujų darbų. Ar geras šeimininkas daro kitaip?

Kad ir kaip ten būtų, tačiau Klaipėdoje paveldas nėra saugomas. Nežinau priežasties. Gal dėl labai nevienareikšmės istorijos. Tačiau perrašinėti istoriją yra labai nedėkingas darbas.

Vokietija, kaip žinoma, karo metais buvo labai sugriauta. Bet žiūrėkite, kaip ji daro. Daugelį senų pastatų jie atstatė. Negana to, prie tokių pastatų prikabina lenteles, kur parašo, koks tai yra pastatas, kada pradėtas atstatinėti ir kada baigtas. Nemačiau vadinamųjų amžiaus statybų. Pagaliau viešumas užkerta kelią blogiems darbams.

Nežinau, kaip dabar turi jaustis tie, kurie iš buvusio Vitės rajono padarė tai, kas dabar čia yra. Turėjo būti nemažas interesas, jei senutėlė, puikiausiais tašytais akmenimis grįsta Uosto gatvė atiteko uosto bendrovei. Dabar yra likęs tik nedidukas senosios gatvės ruožas. Kaip dar tų tašytų akmenų niekas neišlupo?

Bet juk tie, kurie sugalvojo Senąjį turgų paversti statybviete, matyt, žino, kodėl tai daro. Gal pakvipo Europos Sąjungos fondų pinigais?

Miestą paversti statybviete labai nesunku. Bet kodėl neatsiranda noro apleistų pastatų savininkus Senojoje turgavietėje paprašyti paaiškinti, kodėl nieko nedarė? Lygiai taip pat turėtų paaiškinti, pavyzdžiui, kodėl laukiama, kol sunyks buvusio Odos ligų dispanserio patalpos? Ir vis dėlto kas bus daroma su senuoju malūnu? Ant griuvėsių jau beržai auga.

O juk tai yra vietos, kur turistai neraginami eina. Jie eina, žinoma, ir link Žaliosios vaistinės. Gaila, kad iki šiol juos pasitinka apmusiję langai. Ir tokių apleistų pastatų yra daug.

Karo nuostolius palikime karui. Bet mes jau esame 23 metus nepriklausoma valstybė. Ne naujos architektūros važiuoja žiūrėti, o stengiasi pažvelgti, kas liko iš senosios istorijos. Toli pavyzdžių ieškoti nereikia. Pažiūrėkite, kas liko iš Raudonojo Kryžiaus ligoninės, statytos prieškaryje. Dabar ji atrodo lyg kregždės lizdas. Gražu? Kai kam, matyt, gražu ir degalinių tinklai, išsidėstę centrinėje miesto arterijoje.

Beje, šalia rotušės yra stovėjęs nedidelis pastatėlis su bokštu ir laikrodžiu. Patyliukais nugriauta. Dabar toje vietoje žvilgantis pastatas. Tad toks mūsų supratimas apie istoriją ir mūsų ryšius su ja.

Anądien netoli kepyklėlės, esančios priešais Senąjį turgų, keli vokiškai kalbantys turistai ieškojo senamiesčio. Parodžiau, kur Taravos Anikės aikštė su fontanėliu, kur jų ieškomas Senasis turgus, kur Marijos Taikos Karalienės bažnyčia, kurlink reikia eiti, norint rasti paminklinį akmenį evangelikų liuteronų šventojo Jono bažnyčiai. Tie žmonės buvo brandaus amžiaus. Sakė, kad kitądien bus apžvalginė ekskursija.

Aišku tik viena, jog vakariečiams mūsų gyrimasis senamiesčiu sunkiai suprantamas. Senamiestis atrodo apgailėtinai. Ir ne tik todėl, kad atgrubnagių bet kaip sudėlioti akmenys siaurose gatvelėse yra tiesiog neįveikiamos kliūtys neįgaliesiems. Mačiau, kaip iš vieno kruizinio laivo grupė turistų, tarp kurių buvo ir viena neįgaliojo vežimėlyje, ties senuoju paštu pastovėjo ilgokai, o paskui keliese ėmė ir pernešė tą vežimėlį su moterimi į kitą gatvės pusę. Jie juokėsi. O mes? Turėtume rausti iš gėdos tai pamačius. Ar matėte neįgaliuosius, važinėjančius uostamiesčio gatvėmis? Beveik nematau. O ir kur jiems važinėti? Juk jie ne dviratininkai, kuriems nutiesė specialius takus.

Puiku, kai mieste skamba muzika. Bet ne tik dėl jos turistai įveikia tūkstančius kilometrų. Juk dabar dėl per miestą tekančios upės vardo ginčijamasi. Kam, jeigu ne istorikams, reikėtų padėti tašką, viešai nurodant, kuris upės pavadinimas yra senesnis? O ta gyventojų apklausa vis tiek yra piliečių nuomonė. Ar ji tikrai nieko nereiškia?