PER NORMALŪS

Vasarą roges reikia ruošti ne tik žiemai, bet ir „Eurovizijai“. Net kandidatų į Respublikos prezidentus debatuose buvo paklausta, ko reikia, kad Lietuva laimėtų šį konkursą. Štai kur valstybinės svarbos klausimas! Juk Estijai ir Latvijai tai yra pavykę, o mums – ne. Tačiau Latvijos tokios pergalės nesvaigina. Mūsų kaimynai svarsto pasitraukti iš muzikos olimpiada vadinamo konkurso, nes netiki, kad jis padeda šalies įvaizdžiui ir reputacijai.

Jau surinkta daugiau kaip 11 tūkst. parašų, kad Latvija visiems laikams pasitrauktų iš „Eurovizijos“ (tai įpareigoja svarstyti siūlymą Seime), o finansavimą vietoj to nukreiptų sportui. Iniciatyvos autoriai įsitikinę, kad didesni pasiekimai sporte suteiktų jaunimui daugiau sektinų pavyzdžių nei „Eurovizija“.

Nealpėja iš laimės ir Šveicarija, perėmusi konkurso rengimo estafetę iš Švedijos. Nors miestas, kuriame vyks 2025-ųjų „Eurovizija“, bus įvardytas rugsėjį, „prisimatavimai“ vyksta jau dabar. Tiktų konkursą rengti sostinėje Berne, turinčioje didžiausią šalyje uždarą areną, tačiau Berno kantono prezidentas pareiškė, kad toks „korumpuotas“ ir „politinis“ konkursas šiame mieste nelaukiamas. Nepaisant to, kad antrame pagal plotą ir gyventojų skaičių kantone yra šiųmetės „Eurovizijos“ nugalėtojo Nemo gimtasis miestas Bylis.

Apie tai, kad „Eurovizija“ praranda populiarumą, kalbama jau daugybę metų. Vis kuri nors šalis atsisako joje dalyvauti. Dažniausia priežastis – finansinė, bet gausėja ir kitų: kritikuojamas muzikinis lygis, LGBT dominavimas, politikavimas vadinamajame nepolitiniame konkurse ir t. t. Vis dėlto, kad ir kokių kritikos iečių sulauktų, nuo 1956-ųjų rengiamas konkursas išlieka vienas populiariausių ne sporto renginių visame pasaulyje. Šiųmetis nulaužė žiūrėjimo rekordus: konkursą stebėjo 163 mln. žmonių. Ir spėkite, kas Baltijos šalyse – daugiausia? Lietuviai. Finalą stebėjo pusė milijono tautiečių (Latvijoje – 250 tūkst., Estijoje – 230 tūkst.). Tik kodo mums niekaip nepavyksta nulaužti. Per normalūs.