V.Putinas, „saugumiečių“ klanai, jų kovos ir intrigos dėl vietos po Kremliaus žvaigžde

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netikėtai pakeičia premjerą. Netrukus prezidentas atsiliepia į darbo žmonių prašymus ir sutinka Valstybės Dūmos rinkimuose būti įrašytas pirmu numeriu Kremliui ištikimos partijos „Vieningoji Rusija“ kandidatų sąraše. Kartu V.Putinas užsimena, kad jis nieko prieš tapti premjeru.

Maždaug tuo pat metu suimami ir už grotų atsiduria keli vienos Rusijos specialiųjų tarnybų – Rusijos federalinės narkotikų kontrolės tarnybos (RFNKT) – generolai. RFNKT vadovas Viktoras Čerkesovas netrukus dienraštyje „Kommersant“ tarsi per išpažintį išpasakoja, kad Rusijos valdžios viršūnė priklauso „saugumiečių klanams“ ir ragina juos nesivelti į tarpusavio kovas. Apie tai iki šiol užsimindavo nebent koks drąsesnis žurnalistas, bet jokiu būdu ne aukštas pareigūnas.
Tuoj po to viena Rusijos specialiųjų tarnybų nutekina informaciją apie galimą pasikėsinimą į V.Putiną per jo vizitą Irane. Kita specialioji tarnyba pranešimus apie pavojų išjuokia. Pats V.Putinas taip pat su ironija žvelgia į šiuos perspėjimus.
O V.Čerkesovo už ilgą liežuvį ne tik kad niekas neišbara, bet atvirkščiai – prezidentas specialiai jam sukuria naują jėgos struktūrą.
Visa tai – pastarųjų savaičių įvykiai Rusijoje. Tai nauja šachmatų partija, kurią pradėjo V.Putinas, apsisprendęs vienokiu ar kitokiu būdu likti valdžioje.
„Dabar „saugumiečių“ klanų lyderiai nėra tokie tikri dėl prezidento planų. Jie baiminasi, kad V.Putinas gali juos pakeisti ir į jų vietas susodinti sau ištikimus žmones, naująją kartą“, – išskirtiniame interviu „Vilniaus dienai“ teigė netrukus knygą apie Kremliaus klanus išleisiantis nepriklausomas politikos ir saugumo buvusiose SSRS teritorijose ekspertas Jevgenijus Limarevas.

V.Putino iškilimo paslaptis

– Norint suprasti, kas dabar darosi Kremliuje, tikriausiai reikėtų pradėti nuo pat pradžių – nuo V.Putino atėjimo į valdžią. Jūs ne kartą tvirtinote, kad tarp „saugumiečių“ buvo sudarytas sandėris, kurio dėka V.Putinas tapo premjeru. Bet kodėl būtent jis? Kodėl ne koks kitas, labiau žinomas asmuo arba aukštesnis pagal turėtą rangą KGB? – A.Limarevo klausė „Vilniaus diena“.
– Aš niekada nebuvau sąmokslų teorijos šalininkas. Taip jau išėjo, kad 1998–1999 m. tapau „saugumiečių“ intrigų prieš tuometinį Rusijos prezidentą Borisą Jelciną dalyviu. B.Jelcinas atsidūrė spąstuose ir turėjo išsirinkti įpėdinį iš „saugumiečių“ pateikto sąrašo. Ten buvo generolo Nikolajaus Bordiužo, ekspremjerų Jevgenijaus Primakovo ir Sergejaus Stepašino bei V.Putino pavardės.
1999-ųjų kovą B.Jelcino jau, atrodo, niekas negalėjo išgelbėti. Nuolat išlįsdavo korupcijos skandalų, kuriuose figūravo „Šeimos“ (anuomet taip vadinta B.Jelcino aplinka – red. past.) vardas. Taip pat pradėti pulti „Šeimos“ „maitintojai“ – oligarchai Borisas Berezovskis, Vladimiras Gusinskis ir kiti.
Visai tai surengė „saugumiečiai“. Tuomet Federalinės saugumo tarnybos (FST) (KGB įpėdinė) vadovas V.Putinas vaidino bandymus apsaugoti B.Jelciną nuo pražūties. Šis patikėjo ir sudarė sandėrį.
Kai V.Putinas tapo Rusijos saugumo tarybos sekretoriumi, visi gerai informuoti žmonės jau neabejojo, kad B.Jelcinas netrukus jį paskirs savo įpėdiniu.
Taigi V.Putino kandidatūra – ir atsitiktinė, ir ne. Mat jis nuo pat pradžių dalyvavo „saugumiečių“ specialioje valdžios perėmimo operacijoje.

„Saugumiečių“ geneologija

– Kas konkrečiai yra tie „saugumiečiai“?
– Kremlinologai iki šiol neturi tikslaus atsakymo į šį klausimą, nors esmė visiems suprantama. „Saugumiečiai“ – tie, kurie turi jėgą ir ją aktyviai naudoja.
Siaurąja prasme žodis „saugumietis“ reiškia priklausymą sukarintoms struktūroms, aktyvų naudojimą administracinių ir jėga paremtų priemonių. Dažniausiai tai politikai arba valdininkai, kurie yra arba buvo specialiųjų tarnybų darbuotojais.
Plačiąja prasme „saugumiečiai“ – dabartinis Rusijos politikos elitas, atskira kasta, kurios nariai aukština Rusijos imperiją ir neva jos išskirtinį kelią arba net misiją.
Pats žodis „saugumietis“ („silovik“) yra sovietinės kilmės, bet Rusijoje jį aktyviai naudoti pradėta dar valdant B.Jelcinui. O elitu ši grupė tapo V.Putinui atėjus į valdžią. Bet jei anksčiau jie vengdavo išsiskirti, tai dabar – atvirai demonstruoja, kad valdo Rusiją, maudosi prabangoje.
Dabar Rusijoje egzistuoja keletas „saugumiečių“ klanų. Juos būtų sunku tiksliai įvardyti, nes nėra griežtos struktūros. Be to, klanai ir jų nariai yra dinamiški, nuolat jungiasi, skiriasi, įgauna arba netenka galių.
Bet kokiu atveju kiekvienas „saugumietis“ turi sau ištikimų žmonių, kuriuos sieja bendra profesinė praeitis ir kuriuos jis stengiasi prastumti į svarbiausius valdžios postus. Pavyzdžiui, vienas galingiausių „saugumiečių“ pirmasis vicepremjeras Sergejus Ivanovas iki šiol yra supamas žvalgybininkų. Būdamas gynybos ministru jis į ministeriją sukišo aibę savo žmonių, todėl iki šiol ten turi stiprų užnugarį.
Vakaruose „saugumiečiai“ yra laikomi politine frakcija, kuri yra priešpastatoma „liberalams“ (buvęs ekonomikos vystymo ministras Germanas Grefas) ir „technokratams“ (vicepremjeras Dmitrijus Medvedevas). Tačiau tai labai sąlygiškas suskirstymas. Iš tiesų, „saugumiečiai“ „užsako muziką“ ir jų įtaka vis didėja, o į konkurentų gretas įkiša sau ištikimus žmones.

Pasikeitė tik taktika

– O kokia buvo minėto susitarimo tarp „saugumiečių“ esmė?
– Pagal šį sandėrį, po dviejų V.Putino kadencijų būtų keičiama konstitucija ir tai jam leistų likti valdžioje, arba prezidento postą užimtų kitas kompromisinis „saugumiečių“ kandidatas – dabartinis vicepremjeras S.Ivanovas.
– Bet paskyręs premjeru didelių ambicijų neturintį ir gan pagyvenusį Viktorą Zubkovą, V.Putinas tarsi nutolo nuo sandėrio. Dabar daugelis ekspertų įsitikinę, kad V.Zubkovas bus įpėdinis, o V.Putinas užims premjero ar kokį kitą postą ir vėliau vėl taps prezidentu – bet kokiu atveju liks valdžioje. Kaip į tai reagavo „saugumiečiai“?
– Dalis jų mano, kad V.Putinas pažeidė susitarimą. Ypač nepatenkintas S.Ivanovas, ir dar lieka atviras klausimas, ar jis nemes V.Putinui pirštinės.
Kita vertus, didžioji dalis „saugumiečių“ yra šventai įsitikinę, kad V.Putinas turi likti valdžioje, vienokiame ar kitokiame poste. Mat jis sukūrė tokią valdžios galių sistemą arba kaip Kremliaus pareigūnai sako „valdžios vertikalę“, kuri yra visiškai orientuota į jį ir be jo netrukus sugriūtų. Tada prasidėtų anarchija – valdžios ir galių perdalijimo epocha, kuri niekam nieko gero nežada.
Būtent apie tai savo kaip niekada atvirame neseniai „Kommersant“ pasirodžiusiame straipsnyje ir kalbėjo RFNKT vadovas V.Čerkesovas.
Tad V.Putinas tik netikėtai pakeitė taktiką, o strategija arba tikslas lieka tas pats – išlikti valdžios viršūnėje.
V.Putinas puikiai vaidina taikytojo ir vienytojo vaidmenį. Ir dabar jis turi neblogą galimybę aplošti savo „krikštatėvius“, kurių dėka iškopė į valdžios Olimpą. Bet kokiu atveju – ar V.Putinas laimėtų šią partiją, ar kas kitas iš „saugumiečių“ – demokratijos Rusijoje daugiau neatsiras. Visa šalies vidaus politika vis labiau primena caro ir bojarinų santykius. Caras – V.Putinas, bojarinai – „saugumiečiai“.

Baimės akys didelės

– Kalbant apie Kremliaus klanus, dalis analitikų įsitikinę, kad dabar kaip niekada arši jų tarpusavio kova – neseniai įvykdytas RFNKT generolų areštas, tas pats V.Čerkesovo straipsnis ir neva atskleistas pasikėsinimas į V.Putiną. Kodėl būtent dabar, juk V.Putinas – taikytojas ir vienytojas, lieka valdžioje?
– „Saugumiečių“ klanai nuolat pešėsi tarpusavyje dėl vietos po saule. Tik kartais (kaip V.Putino iškėlimo atveju) susivienydavo bendram tikslui pasiekti.
Dabar ši kova tapo praktiškai atvira ir tokia arši, kad V.Putinas ėmėsi netikėtų permainų. „Saugumiečiai“ nėra tokie tikri dėl prezidento planų. Jie baiminasi, kad V.Putinas gali juos pakeisti ir į jų vietas susodinti sau ištikimus žmones, naująją kartą.