Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė su „Kauno diena“ pasidalijo medikų apklausos duomenimis. Rezultatai – iškalbingi.
Apklaustieji vardija didžiausius skaudulius, kurie viešai jau seniai nebėra naujiena: maži atlyginimai, didžiulis krūvis, kalnai kasdienės biurokratijos, beprasmybės jausmas dėl darbo dieną valandomis prailginančios stringančios e. sveikatos platformos, perdegimas, vadovaujamojo personalo savivalė, mobingas.
Didelė dalis apklaustųjų nemato teigiamų postūmių ir rimtai svarsto emigruoti arba išeiti į pensiją. LMS ir kitos medikų, pacientų, privačių sveikatos priežiūros įstaigų atstovus vienijančios organizacijos rankų nuleisti neketina.
– Kaip vertinate SAM inicijuotus sveikatos sistemos pokyčius? – pasiteiravome A. Gerliakienės.
– Pokyčiai brutaliai nuleidžiami iš viršaus, neišdiskutavus su socialiniais partneriais apie galimas grėsmes visiems sistemos dalyviams. Neatlikus poveikio analizės, neturint ekonominio pagrindimo, korupcijos rizikos vertinimo ir, galų gale, nesugebant suprantamai paaiškinti, kokią realią naudą jie turėtų duoti sistemai, ne tik nesukurs žadamos vertės, bet, atvirkščiai, – inicijuos sistemos griūtį.
Birželio 27 d. vykusio LMS susitikimo su Socialdemokratų frakcija Seime metu SAM viceministrė Jelena Čelutkienė pasakė, kad tik dabar, kai įstatymų pakeitimai jau pateikti Seimui, planuojama atlikti poveikio analizę. Tai turėjo būti atlikta iki nusprendžiant siūlyti tokius įstatymų pakeitimus.
Taikant įprastą teisėkūros praktiką, būtina įvertinti, kokių padarinių teisės aktų pakeitimai sukels valstybei tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Deja, matome, kad SAM šios praktikos tradiciškai nesilaiko.
– Ar yra tokių sprendimų, kuriuos medikų bendruomenė vertina teigiamai arba labiau teigiamai nei neigiamai?
– Vienintelis dalykas, kurį būtų galima vertinti teigiamai, – tai, kad pradėta kalbėti apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto ribotumą ir kad valstybė negali mokėti už visas sveikatos paslaugas.
– Didžiausios priešpriešos sulaukia priemokų panaikinimas, kai, pasirinkus PSDF nefinansuojamą paslaugą arba vaistą, teks mokėti visą kainą, o ne kainos skirtumą. Kur, Jūsų manymu, SAM įžvelgia galimybę, kad minėtas pokytis sistemą paveiktų teigiamai?
– Iš to, kaip SAM atstovai, pasitelkę viešųjų ryšių kampaniją, bando paaiškinti, kokios naudos gali duoti priemokų panaikinimas, akivaizdu, kad jie patys to nežino ir nesupranta, nes, kaip minėjau, pokyčiams nebuvo ruošiamasi iš esmės, įvertinant turimus resursus sistemoje, nustatant ir analizuojant priežastis, kodėl viešajame sektoriuje nepavyksta pagerinti paslaugų prieinamumo, padidinti sveikatos paslaugų teikimo efektyvumo, sumažinti korupcijos.
Iš dalies tai lemia, kad SAM nelinkusi atsižvelgti į socialinių partnerių ir ekspertų teikiamus pasiūlymus. Praėjusią Seimo kadenciją LMS pateikė daugiau kaip 30 raštų su pastabomis ir pasiūlymais, į kuriuos nebuvo atsižvelgta. Šios kadencijos SAM reakcija dar konservatyvesnė, komunikacija su socialiniais partneriais praktiškai visai nevyksta. Buldozeriu stumiami pokyčiai yra politinio pobūdžio ir paremti tikėjimu, o ne analize, todėl pagrįstai galiu tai įvardyti kaip nepateisinamą eksperimentą su visuomene ir medikų bendruomene.
Jau minėtoje penktadienio diskusijoje paaiškėjo, kad net SAM atstovai pripažįsta, jog esminės sveikatos paslaugų prieinamumo problemos viešajame sektoriuje kyla dėl medikų trūkumo, prastos vadybos ir tinkamų kontrolės mechanizmų nebuvimo. Verta paminėti, kad eilės viešajame sektoriuje susidaro ir dėl realaus asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikio neatitikties su Valstybinių ligonių kasų kvotuojamomis, ribojamomis sutartimis ir PSDF biudžeto lėšomis apmokamomis paslaugomis. Įstaigos sutartines sumas išdalija metams bandydamos išlaikyti nors šiokią tokią pusiausvyrą, nes teikiant paslaugas pagal realų paslaugų poreikį kvotos išnaudojamos nepraėjus nė pusmečiui. Pagal nuo gegužės 1 d. atbuline tvarka įsigaliojusią tvarką, viršsutartinės suteiktos paslaugos nebus apmokamos 100 proc. Prioritetines paslaugas planuojama apmokėti 70 proc., kitas – 50 ir 30 proc. Kyla pagrįstas klausimas, ar SAM tiki, kad viešosios gydymo įstaigos dirbs nuostolingai, kai net 80–90 proc. PSDF sumokamų lėšų gydymo įstaigos skiria medikų algoms?
Kažkodėl neieškoma sprendimų išvardytiems trūkumams taisyti, o siekiama panaikinti priemokas tam pasitelkiant net dviejų įstatymų pakeitimus. Išties sunku suprasti, kokia logika vadovaujasi šio projekto autoriai.
SAM turės grąžinti ES daugiau kaip 0,5 mln. eurų lėšų dėl netinkamai įgyvendinto e. sveikatos projekto.
Negaliu nepaminėti jau ne kartą girdėtos tiek ministrės Marijos Jakubauskienės, tiek viceministrės J. Čelutkienės kartojamos frazės, kad privačios sveikatos paslaugų įstaigos pablogina eilių situaciją viešajame sektoriuje, nes privačiame eilių nėra, o viešajame labai didelės. Norisi dar kartą priminti, kad privatus sektorius, kaip ir visos kitos ūkio šakos nepriklausomoje Lietuvoje, vadovaujasi rinkos ekonomikos dėsniais, o SAM atkakliai tvirtina, kad sveikatos sistema yra ne ūkio šaka, todėl čia dominuoja planinės ekonomikos valdymo ir kontrolės elementai, iš čia ir kitokie rezultatai, veiklos efektyvumo skirtumai.
Be to, verta paminėti, kad SAM veiklos fokusas į priemokų naikinimą ir atitinkamų įstatymų pataisų rengimas užgožė praėjusią kadenciją pradėtos sveikatos sistemos reformos vykdymą, o tai sukels rimtų padarinių dėl įsipareigojimų nesilaikymo. Iš Europos Komisijos kyla finansinių nuobaudų grėsmė, kurias turės mokėti visi Lietuvos mokesčių mokėtojai. Kaip pavyzdį galiu pateikti faktą: SAM turės grąžinti ES daugiau kaip 0,5 mln. eurų lėšų dėl netinkamai įgyvendinto e. sveikatos projekto.
– Atsižvelgiant ir į medikų apklausas, jeigu bus priimti šie pakeitimai, vietoj paslaugų prieinamumo sumažės kokybė, padidės medikų emigracija, o likusius prislėgs dar didesni krūviai, ilgės pacientų eilės. Kaip medikai, privačios įstaigos pasiruošę reaguoti? Ar dar turi jėgų?
– Ne kartą tiek LMS, tiek mūsų socialiniai partneriai yra įspėję reformuotojus apie galimus neigiamus negrįžtamus padarinius sveikatos sistemai. Tai aiškiai įvardija ir Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos atliktos apklausos duomenys. Apklausoje dalyvavo 3 820 asmenų. Daugiau kaip 96 proc. medikų nurodo, kad, įgyvendinus SAM sprendimus, pablogės paslaugų prieinamumas, išaugs korupcija, padidės medikų emigracija. Jaunimas nesitaikstys su pakeitimais, nesusivilios valdišku atlyginimu ir darbo sąlygomis. Didesnės algos, saviraiškos, pagarbių santykių ir kompetencijų ugdymo galimybių ieškos Europos valstybėse, kuriose yra laukiami ir vertinami.
Noriu pabrėžti faktą, kurį ignoruoja SAM, kad sistemoje vis dar dirba apie trečdalis pensinio amžiaus gydytojų ir apie pusė slaugytojų. Iš šalies išvykus jaunimui, minėtų darbuotojų krūvis taps nepakeliamas ir dalis pasitrauks. Todėl žadėti gerėjantį paslaugų prieinamumą gyventojams yra neatsakingas visuomenės klaidinimas.
– Jūsų pasidalytose skaidrėse nurodoma, kad kas trečias sveikatos priežiūros specialistas mano, jog psichologinis smurtas, įskaitant mobingą, yra gana stipriai paplitęs Lietuvos viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Tyrimai ir papildomi duomenys rodo, kad medikai Lietuvoje ir pasaulyje kasdieniame darbe patiria daug streso, psichologinį smurtą, įskaitant mobingą, balansuoja ties perdegimo sindromo ir sunkesnių sutrikimų riba, susiduria su didesne savižudybės rizika. Ar situacija kažkiek keičiasi į gerąją pusę? Kas nuo rudens įgyvendinta naujo ir veiksmingo šioje srityje?
– Apie mobingą plačiai pradėta kalbėti po rezonansinio tragiško atvejo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Nors tuometis ministras Arūnas Dulkys nedelsdamas sureagavo, SAM skyrė nemažai resursų, buvo priimtas įsakymas, kuriuo siekta nuosekliai užtikrinti medikų psichinę gerovę, kol kas ryškaus rezultato dar nesimato. Tai ilgalaikis procesas, į kurį turi įsitraukti ir pati bendruomenė.
Mane džiugina Jaunųjų gydytojų asociacijos iniciatyva ir drąsa kalbėti apie psichologines problemas ir pagalbą medikams, kviečiant medikus rūpintis savo būkle, nelaukiant perdegimo ar tragiškų išeičių. Jaunimas prisideda organizuodamas renginius ir festivalius, į kuriuos kviečiami psichoterapeutai ir psichologai, judesio terapijos specialistai, koučeriai. „Medfest“ – medikų gerovės festivalis sulaukia vis daugiau medikų dėmesio ir dalyvių.
– Gerą psichologinį klimatą žlugdo tarpusavio ryšio, bendravimo organizacijų viduje ir su išore trūkumas. Minite, kad gerinti komunikaciją įmanoma pasitelkiant Klivlando klinikinį standartą, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligonnės bendravimo standartą, Vilniaus miesto tarybos patvirtintą pacientų aptarnavimo standartą. Įžvelgiate, kad visas Europos fondų lėšas reikėtų skirti sisteminiam įstaigų vidinės komunikacijos trenerių rengimui, bendravimo kultūros mokymams ir palaikymui. Tai yra SAM galioje ar iniciatyvos turi imtis ir įstaigų vadovai, o gal įstaigų personalas ar pacientų bendruomenės?
– Jau šiuo metu kai kurios net viešosios gydymo įstaigos taiko naujus personalo komunikacijos modelius, vadinasi, tai įmanoma, reikia tik noro. Žinoma, svarbus vaidmuo tenka įstaigos administracijai, ir tai dažnai susiję su jos vadybinėmis kompetencijomis ir ilgalaikėmis įstaigos tradicijomis, kai bendravimo modelis, perduodamas iš kartos į kartą, tampa savaime suprantamas ir nekvestionuojamas.
Deja, tokių vadovų viešajame sektoriuje yra mažuma, todėl LMS siūlo investuoti į sisteminio įstaigų vidinės komunikacijos trenerių rengimą, bendravimo kultūros mokymą ir palaikymą. Tokios investicijos neabejotinai atsipirks, nes mažins emocinio smurto apraiškas viešajame sektoriuje, gerins pasitikėjimą tiek tarp administracijos ir darbuotojų, tiek tarp pačių darbuotojų. Tai teigiamai atsilieps ir pacientams. Noriu paskatinti ir medikų bendruomenės atstovus kiekvienam asmeniškai mokytis asertyviai brėžti ribas ir ugdyti empatiją savo pačių ir kolegų atžvilgiu, nes tai yra psichologinės higienos pagrindas.
– Kokių SAM sprendimų, įstatymų medikų bendruomenė laukia, bet nesulaukia? Kaip jie galėtų teigiamai paveikti esamą situaciją?
– Kad ir kokie būtų planuojami įstatymai, pakeitimai ar reformos, pradėti reikia nuo tinkamo jau turimų resursų įvertinimo, nuo sistemos inventorizacijos. Tai apima įvairių duomenų, kurių, deja, dar neturime, analizes, sistemos auditą. Šiai problemai įvardyti LMS sausio 8 d organizavo konferenciją Seimo Konstitucijos salėje, į kurią pakviesti sveikatos politikai klausė pranešimo apie būtinybę turėti ir analizuoti patikimus duomenis. Po konferencijos išgirdome pažadą, kad duomenys bus. Vis dar tikimės sulaukti.
Svarbu, kad įstatymų rengėjai aklai nesiremtų primetama politine valia ar tikėjimu, bet aiškiai suvoktų, kokius rezultatus vienoks ar kitoks įstatymas lems. Tikimės, kad prieš pateikiant įstatymo ar kito teisės akto projektą priėmimui būtų vadovaujamasi teisės aktų rengimo metodika: atlikti tyrimai, poveikio analizės, apklausos. Svarbu, kad rengiant teisės aktų projektus neformaliai būtų pasitelkti ekspertai ir socialiniai partneriai, kurie praplėstų rengėjų matymo lauką, padėtų į sprendžiamą problemą pažvelgti iš skirtingų taškų. Tai neabejotinai leistų pasiekti optimalų rezultatą.
Medikų bendruomenė nebenori sprendimų, nuleidžiamų iš viršaus, nes toks vadovavimas ne tik neefektyvus, bet ir žalingas. SAM laikas iš esmės keisti požiūrį į vadybą, nes vertikalaus vadovavimo paradigma beviltiškai atgyveno. Moderni vadyba remiasi horizontalia komunikacija, pasitikėjimu, tolygiu atsakomybių paskirstymu ir saviraiškos laisve.
Minėtoje diskusijoje kalbėjome apie kontrolės griežtinimą nustatant pažeidimus sveikatos sistemoje. Susidarė įspūdis, kad SAM turi savo požiūrį – tai licencijų stabdymas, naikinimas, baudos gydymo įstaigoms už nustatytus trūkumus.
Medikų bendruomenė tikisi visai kitų kontrolės elementų, kurie taikomi dar ne visose SAM pavaldžiose institucijose, – tai neatitikimų, klaidų, trūkumų reglamentavimas ir atitinkamas vertinimas pagal lengvą, vidutinį ir grubų pažeidimo lygį. Labai norime, kad visos SAM pavaldžios kontroliuojančios institucijos iš baudėjų taptų konsultuojančios, padedančios medikams nekartoti klaidų ir ieškoti būdų, kaip tų klaidų nedaryti. Tokiems pokyčiams reikia keisti minėtų institucijų kontrolės reglamentus ir ugdyti darbuotojų kompetencijas. Tokie pokyčiai yra būtini gerinant sveikatos sistemos efektyvumą, sprendžiant senas ir naujai kylančias problemas. Kad tokie pokyčiai įmanomi, rodo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos transformacija.
– Kaip manote, kiek reikėtų laiko, kad sveikatos sistema atsigautų? Kaip apibūdintumėte dabartinę sveikatos sistemos būklę?
– Diskusijos su Socialdemokratų frakcijos atstovais metu bandėme išsakyti, kaip pasirašomų su VLK sutarčių prioretizavimas paveiks įstaigas. Toks sprendimas įneš sumaišties ir nestabilumo sistemoje, pakirs tiek vietinių, tiek užsienio investuotojų pasitikėjimą, niekas nenorės rizikuoti ir investuoti į sveikatos sektorių.
Seimo patvirtinti SAM siūlomi pokyčiai grąžins sistemą į sovietinius laikus, sukels chaosą sistemoje. Tikriausiai šie sprendimai sulauks teisinio vertinimo, bus užginčyti ir panaikinti, nes prieštarauja šalies Konstitucijai, tačiau tai užtruks ne vienus metus. Per tą laiką pokyčių sukelti padariniai gali tapti negrįžtami. Neatsakinga politikų veikla jau lėmė ne vieną medikų emigracijos bangą, galime tikėtis dar vienos. Ypač grėsminga situacija būtų, jei emigruotų slaugytojai, kurių trūkumas jau dabar labai juntamas.
Nesiimsiu prognozuoti, kada sistema pasveiks. Manau, prireiks ne vieno dešimtmečio.
– Ką dar norėtumėte pridurti apibendrinant apklausų rezultatus, esamą situaciją ir galimus išeities iš dabartinės situacijos sprendimus?
– Diskusijos metu ausį rėžė viceministrės J. Čelutkienės retorika, kurioje ji aiškiai atskyrė „Aš“, tarsi neginčijamo teisumo etaloną ir „Jūs“ (medikų atstovus), kartais tarsi netyčia patenkančius į „tą patį lapą“. Tokia palaikoma separacija ir atotrūkis nuo medikų bendruomenės dar kartą patvirtina, kad SAM atstovai nesugeba vadovautis horizontalios vadybos principais, siekia išlaikyti distanciją, nes tik taip tikisi suvaldyti kontrole ir bausmėmis palaikomą sistemos veikimą.
SAM ir jai pavaldžioms institucijoms noriu palinkėti nusileisti iš dramblio kaulo bokšto, sistemą kamuojančias problemas išdrįsti pamatyti iš apačios, tapti mediko partneriais, patarėjais, koordinatoriais, įsiklausančiais ir girdinčiais, neformaliai bendradarbiaujančiais priimant svarbius sprendimus sistemai. Parodžius pavyzdį, pradės keistis visa sistema, sumažės psichologinio smurto, didės efektyvumas, medikai savanoriškai grįš į viešąjį sektorių, gerės paslaugų prieinamumas.
(be temos)