GYVENIMAS BE GLIUTENO: TIKROS DUONOS SKONĮ PRIMENA KVAPAS

Maždaug po pusmetį Amerikoje ir Lietuvoje praleidžianti verslininkė Kristina Pozingytė grįžusi į gimtinę tarsi mokosi gyventi iš naujo. Klaipėdietė juokauja, jog jos apsipirkimai maisto parduotuvėse reikalauja žvalgybinių įgūdžių, o apsilankymas kavinėje ar restorane prilygsta kone žygdarbiui.

Vos išlipdavo iš lovos

Sunku patikėti, tačiau šią energingą jauną moterį gali pakirsti vos kąsnis daugeliui įprasto maisto ar net visiškai "nekalta" kosmetikos priemonė. O konkrečiau – bet kuris gaminys, kurio sudėtyje yra gliuteno (glitimo).

Pirmuosius simptomus, jog netoleruoja šio augalinio baltymo, Kristina pajuto maždaug prieš dešimtį metų.

Galbūt su tragiškomis ligų baigtimis susidūrę žmonės ir pasakytų – anokia čia liga, veikiau negalavimas. Tačiau savo patirčių Kristina nelinkėtų niekam.

Per dvidešimtmetį perkopusią merginą netikėtai ėmę kamuoti sveikatos sutrikimai, pradedant prastu virškinimu, vidurių problemomis, kankinamu skrandžio rūgštingumu, odos bėrimais ir baigiant kitais nemaloniais potyriais, ne tik sparčiai alino organizmą, bet ir tapo neįmenama mįsle medikams.

"Gydytojai jokių problemų nerado. Tiesiog diagnozavo nervinį išsekimą ir skyrė raminamųjų vaistų, kurie mane dar labiau slopino – vos galėdavau išlipti iš lovos", – prisiminė Kristina.

Po ilgų ir bevaisių negalavimų priežasties paieškų mergina kreipėsi į garsų Lietuvos mediką – profesorių Gediminą Grybauską. Per pusantrų metų ji buvo nuodugniai ištirta, o lemiamu tapo kraujo antikūnių tyrimas.

"Nustačius pakitimų, gydytojas pasiūlė laikytis begliutenių produktų dietos. Ir jau po pusantro mėnesio man taip pagerėjo, kad pasijutau lyg naujai gimusi", – šypsojosi Kristina.

Grietinė su miltais

Diagnozė – neceliakinis jautrumas gliutenui – merginos gyvenimą pakeitė negrįžtamai.

Iš raciono buvo išbraukti ne tik įvairūs miltiniai produktai (gliutenas aptinkamas kviečių, rugių bei miežių luobelėse, kai kuriuose šaltiniuose minimos ir avižos, be to, jis "atsakingas" už produkto skonines savybes).

"Jau baigiu pamiršti tą nuostabų purios bandelės skonį. Nors sakoma, kad viskam įmanoma atrasti pakaitalą, tačiau tokios gardžios begliutenės duonos tikrai neiškepsi. Kartais, ilgėdamasi to skonio, pauostau plikytos duonos riekę. Iš pradžių dar bandydavau pakramtyti duonos kąsnį ir išspjaudavau. Žinoma, kad taip daryti negalima. Bet nors taip "pasilepindavau", – atviravo pašnekovė.

Kristinai teko patirti, kad jos organizmą nuodijantis baltymas gali klastingai slėptis ir sultinio milteliuose, specialiuose mišiniuose, kurie kai kuriuose restoranuose naudojami bulvinei cepelinų masei, netgi lūpų dažuose, dantų pastoje ar vaistų apvalkaluose, o ką jau kalbėti apie kryžminę taršą.

"Pavyzdžiui, į cepelinų masę, kad ji geriau sukibtų, gali būti dedama manų. Padažų ir taip vengiu kaip ugnies, tačiau visai atsitiktinai sužinojau, kad kai kuriose maitinimo įstaigose net į grietinę įplakama miltų, nes taip ji tampa puresnė, įgauna daugiau apimties", – netikėtais atradimais dalijosi klaipėdietė.

Ėmė rašyti blogą

Norėdama padėti kitiems bendradaliams, visais šiais atradimais bei asmenine patirtimi Kristina ėmė dalytis ir savo įkurtame internetiniame dienoraštyje – specializuotame tinklaraštyje begliuteno.lt.

Klaipėdietės pastebėjimu, stinga ne tik paprastos informacijos lietuvių kalba – žmonės, netoleruojantys gliuteno, Lietuvoje susiduria ir su skurdžiu begliutenio maisto pasirinkimu, neinformatyviu produktų ženklinimu bei aplinkinių nejautrumu, nesupratingumu.

"Kai ant produkto pažymėta, kad jis be gliuteno (glitimo), viskas paprasta, žinome, kad jis saugus. Bet Lietuvoje tai daryti neprivaloma. Tarkime, vieni sūreliai gali būti su gliutenu, kiti – be. O kaip tai sužinoti?" – retoriškai klausė moteris.

Kad išsiaiškintų tokias subtilybes, Kristina siunčia užklausas gamintojams, o gautą žinią paskelbia tinklaraštyje.

Tiesa, kaip prisipažino, atsakymų sulaukia ne visada, kas būtų visiškai neįsivaizduojamas dalykas Jungtinėse Amerikos Valstijose.

"Amerikoje gamintojai vartotojus labai skatina rašyti, skambinti, jei jiems kyla kažkokių neaiškumų, klausimų. Todėl jei ten kreipčiausi su tokia užklausa, atsakymą gaučiau turbūt ilgiausiai per porą parų", – palygino pašnekovė.

Tenka pasijausti įkyruole

Dėl savo veiklos ir gyvenimo būdo Kristina neturi galimybių dažnai gaminti namuose, o ir sukiotis virtuvėje ne itin mėgsta.

Tad apsilankymų vienokiose ar kitokiose viešojo maitinimo vietose jauna moteris neišvengia. Ir vėlgi patirtį gimtinėje ir už Atlanto lygina ne Lietuvos naudai.

Anot pašnekovės, faktiškai visuose restoranuose Amerikoje begliuteniai patiekalai meniu yra aiškiai išskirti, o parduotuvėse – ištisos tokių produktų lentynos.

"Turbūt kiekvienas produktas su gliutenu turi begliutenį atitikmenį, ir pastarosios prekės taip pat labai aiškiai paženklintos", – pasakojo klaipėdietė.

Tuo tarpu ji sunkiai suskaičiuotų visus atvejus, kai Lietuvoje ne savo valia tapo "bandomuoju triušiu" – reakciją į gliuteną bėrimu, kitais negalavimais moteris pajaučia labai greitai.

"Būdama Amerikoje atsipalaiduoju, o kaskart grįžusi į Lietuvą susikaupiu, nes turiu labai gerai pagalvoti, ką dėsiu į burną, dar prieš tai kelis kartus pasitikslinti, ar tikrai nerizikuoju, ir vis tiek negaliu prarasti budrumo. Nes ir gavusi užtikrintus patikinimus, kad maistas bus saugus, iš restorano galiu išeiti išberta. Gal žmonės gliuteną painioja su glutamatu?" – juokais svarstė Kristina.

Pašnekovė neneigė, kad Lietuvos kavinėse, restoranuose ją lydi visa puokštė personalo emocijų: vieni įsižeidžia, imami klausinėti, ar žino, kas tai yra gliutenas, ar jo yra viename ar kitame patiekale, kiti pradeda nervintis, treti piktinasi "priekabia" kliente.

Išgirsta keistų replikų

"Kartais susidaro įspūdis, kad Lietuvoje į šią problemą žiūrima kaip į kažkokius išsigalvojimus ar mados reikalą, lyginama su žaliavalgyste ar vegetarizmu. Net išgirstu replikų, jog išties tai yra mano psichologinė problema, sako, gal pabandyk suvalgyti to gliuteno, pamatysi, viskas bus gerai", – šypsojosi Kristina.

Vis dėlto ji pripažino, kad situacija Lietuvoje pamažu gerėja: ant maisto produktų pakuočių išskiriami alergenai, kai kuriuose restoranuose meniu jau ženklinami begliuteniai patiekalai, tiesa, kiek pastaroji informacija patikima – kitas klausimas.

Ar tinklaraščio begliuteno.lt įkūrėja jaučia grįžtamąjį ryšį? Ar, jos akimis, daug žmonių Lietuvoje susiduria su gliuteno netoleravimo problema?

"Manau, jog tokių žmonių yra nemažai, tačiau tikėtina, kad daugelis to nežino ir kankinasi. Todėl, jei kyla įtarimų, geriausias būdas pasitikrinti – keletą savaičių pasilaikyti begliutenio maisto dietos, – patarė pašnekovė. – Tiek turint neceliakinį jautrumą gliutenui, tiek sergant celiakija vaistų nėra ir dietos tenka laikytis visą laiką. Nors ir vienu, ir kitu atveju simptomai panašūs, skirtumas yra. Sergant celiakija dėl gliuteno vyksta įvairios uždegiminės ir autoimuninės reakcijos, pažeidžiamas plonasis žarnynas."

Kristina pasidžiaugė, kad jos blogą atranda ne tik šių problemų kamuojami žmonės, bet ir jų šeimos nariai, kurie teiraujasi dėl mitybos subtilybių, atskirų produktų.

"Nors tai nėra pagrindinė kryptis, dalijuosi ir patiekalų receptais. Žmonės jais labai džiaugiasi, dėkoja, išbando, o vėliau parašo, kaip sekėsi. Nesitikėjau, kad jiems tai bus taip įdomu ir svarbu", – šypsojosi tinklaraštininkė.