ĮSPĖJA: ATEITYJE ALERGIŠKAS BUS KAS ANTRAS

Alerginės reakcijos neretai vadinamos šių dienų epidemija. Prognozuojama, kad po kelerių metų alergiškas bus kas antras europietis. Medikai primena: jei esate alergiškas, nereikia kentėti, manant, kad vis tiek nieko negalima padaryti. Šiais laikais galima efektyviai suvaldyti alergijos simptomus, tačiau visų pirma reikia ištirti, kam esate alergiškas.

Pagrindinės alergenų grupės

„Viskas, kas supa mus, yra potencialus alergenas, tačiau konkrečiam pacientui gali būti aktualus tik vienas iš tūkstančio“, – sako gydytoja alergologė, klinikinė imunologė Živilė Korsakienė ir išskiria tris pagrindines alergenų grupes: aplinkoje skraidantys alergenai, maisto alergenai ir cheminės medžiagos. „Visi jie gali sukelti skirtingų alerginių reakcijų, veikti atskirai ar sustiprinti vienas kitą. Svarbu suprasti alergijos patomechanizmus, kad galėtume įvardyti skirtingas alergines reakcijas ir, siedami su klinikiniais požymiais, tinkamai interpretuoti. Tik taip numatysime tinkamiausią gydymo taktiką ir strategiją, aptarsime prevencines priemones, akcentuosime galimas grėsmes“, – pastebi gydytoja.

Dažniausiai pasitaikančios alergijos: žiedadulkėms, namų dulkėms, naminiams gyvūnėliams. Vis aktualesnė tampa alergija cheminėms medžiagoms, kurių jokiais kraujo tyrimais neįmanoma nustatyti – reikalingas kruopštus, kartais kelias dienas trunkantis tyrimas.

Nesuvaldyta alergija gali būti kelias į sunkesnes ligas, komplikacijas, netgi psichosocialines problemas.

Svarbi molekulinės alergologijos dalis – kryžminės alergijos. Šiuolaikiniai tyrimai leidžia pamatyti kryžminių reakcijų elementus – tam tikrą molekulę, kuri atsikartoja žiedadulkėse, šviežiose daržovėse ir vaisiuose. „Kai kuriems (bet ne visiems) žmonėms tai sukelia vadinamąjį burnos alergijos sindromą – nemalonius pojūčius, kurių atsiranda iškart po šviežio produkto pavartojimo. Tai mažos žaizdelės burnoje, bėrimas aplink lūpas, liežuvio ar gomurio kutenimas, nutirpimas, gerklės gniaužimas, – paaiškina alergologė. – Žinodami, kad kryžminių reakcijų sukeliančios molekulės labai nestabilios, galime patarti pacientui, kokių veiksmų reikia imtis ir į kokius simptomus labiausiai atkreipti dėmesį.“

Nustato tyrimais

Šiandien yra daugybė tyrimų, kurie gali padėti identifikuoti aktualius alergenus. Vis dėlto, pastebi Ž. Korsakienė, tik tinkamai įvertinus pradinius ligos simptomus ir jų dinamiką, galima išrinkti tinkamiausią tyrimų kryptį. Vienaip tiriamos slogos, kosulio, astmos priežastys – tokiais atvejais svarbiausios greito tipo, imunoglobulino E (IgE) nulemtos reakcijos. Kiek kitaip – dermatito, šiuo atveju dažniausiai tiriama dėl lėto tipo, T limfocitų nulemtų alerginių reakcijų. Dar kitoks tyrimo planas būtų įtariant virškinimo trakto ligas.

„Kiekvienam pacientui tyrimo planas labai individualus, jis priklauso nuo simptomų visumos, tad nėra vienintelio tyrimo visiems. Be to, tyrimas ligos negydo, tad svarbiau tolesni žingsniai, siekiant pagerinti paciento gyvenimą. Ligai įveikti reikalingas ne tik profesionalus tyrimų vertinimas ir diagnozė, bet ir gydytojo ir paciento partnerystė, abipusis įsitraukimas į gydymo procesą“, – akcentuoja gydytoja.

Tam tikrais atvejais pacientams gali būti taikomas ir alergologinis molekulinis tyrimas, kuris išsiskiria tuo, kad yra platus ir gilus – tiriami ne tik specifiniai IgE antikūnai prieš alergenus, bet ir jų molekuliniai komponentai. Žinios apie molekulinius komponentus yra gana naujos ir vis besipildančios. Pasak Ž. Korsakienės, šis tyrimas svarbus norint įvertinti galimų alerginių reakcijų grėsmės lygį, pavojus ir alerginės ligos prognozes ateičiai. Remdamasis šio tyrimo rezultatais ir paciento patiriamais simptomais, gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas tiksliau parinks individualų gydymą konkrečiam pacientui.

Linkę į du kraštutinumus

Anot Ž. Korsakienės, dirbtinio intelekto laikais svarbu suprasti, kad alergologijoje universalių sprendimų nėra. Tai, kas tinka vienam, gali visiškai netikti kitam ir tai galioja ne tik gydymo rekomendacijoms, bet ir diagnostikai. Apskritai, gydytojos teigimu, alergijos tema ir įvairūs bėrimai sulaukia daug dėmesio socialiniuose tinkluose, tačiau pateikiama informacija dažnai yra paini ar net klaidinanti.

Vis aktualesnė tampa alergija cheminėms medžiagoms, kurių jokiais kraujo tyrimais neįmanoma nustatyti, – reikalingas kruopštus, kartais kelias dienas trunkantis tyrimas.

„Lietuviai mėgsta tyrimą pasiskirti patys – tą, kurį atliko kaimynui ar tą, kuriam taikoma nuolaida. Mano nuomone, požiūris „pirmiau tyrimas, o paskui žiūrėsime“, ypač, alergologijoje, yra neteisingas. Tyrimų rinkoje gausu mokslu nepagrįstų tyrimo galimybių. Dažnai žmonės nebežino, ką su tais tyrimais daryti. Todėl patarčiau visuomet pasikonsultuoti su alergologu ir klinikiniu imunologu prieš numatant tyrimus. Skirtingoms alerginėms ligoms diagnozuoti yra skirtingi alergologiniai tyrimai.

Svarbu žinoti, kad vienoks ar kitoks tyrimas gali būti vienas iš ištyrimo etapų, padedantis negalavimą diferencijuoti su kitomis ligomis, kurių simptomai panašūs į alergijos. Pastaruoju metu vis dažniau pasitaiko, kad pacientas vienokį ar kitokį tyrimą „pasidaro“ pats. Toks atvirkščias procesas, mano patyrimu, kartais sukelia labai sudėtingų situacijų tiek pacientams, tiek gydytojui alergologui ir klinikiniam imunologui“, – įspėja gydytoja.

Kitas kraštutinumas – kentėti alergijos simptomus, manant, kad vis tiek nieko negalima padaryti. Gydytoja drąsina keisti šį požiūrį ir imtis sprendimų: „Toks elgesys XXI a. nebepriimtinas. Skaičiuojama, kad alergija sergantis žmogus praranda trečdalį savo darbo efektyvumo ir gyvenimo kokybės. Nesuvaldyta alergija gali būti kelias į sunkesnes ligas, komplikacijas, netgi psichosocialines problemas. Reikia daryti viską, kad jūsų gyvenimo, darbo, poilsio kokybė nuo alergijos kentėtų kuo mažiau. Man tenka konsultuoti žmonių, kurie šį nuostabų žydėjimo sezoną praleidžia užsidarę namuose, o juk yra įvairių alergijos valdymo priemonių, tik, žinoma, reikia jas kruopščiai pasirinkti.“