Turėtų labiau pasirūpinti

Dėmesį į savo sveikatos būklę visų pirma turėtų atkreipti vidutinio amžiaus ar vyresni žmonės, rūkaliai, tie, kurių padidėjęs arterinis kraujospūdis ar didelė blogojo cholesterolio (MTL) koncentracija kraujyje.

„Tačiau, jei ir be šių rizikos veiksnių jaučiate bent menkiausių negalavimų – didesnį nei įprasta dusulį fizinio krūvio metu, skausmą krūtinėje ar širdies permušimus, prieš planuojant aktyvias keliones būtinai rekomenduojama apsilankyti pas kardiologą. Tokia profilaktika gali padėti išvengti širdies negalavimų ir užtikrinti saugų fizinį aktyvumą“, – pranešime spaudai sako gydytoja kardiologė Gabrielė Žemaitaitė.

Reikia ruoštis iš anksto

Gydytoja pastebi, kad asmenims, kurie ilgą laiką nesportavo, tačiau atostogas planuoja praleisti aktyviau, reikėtų žinoti, kad tai gali būti pavojinga jų širdžiai.

„Tie, kurių kasdienis gyvenimas pasyvus – dirbantys sėdimą darbą, neužsiimantys jokia sportine veikla, prieš fiziškai aktyvias keliones turėtų organizmą iš anksto paruošti. Rekomenduojama likus kelioms savaitėms iki kelionės pradėti užsiimti aerobine veikla, pavyzdžiui, sparčiai vaikščioti, važiuoti dviračiu, lengvai pabėgioti“, – pataria medikė.

Tie, kurių kasdienis gyvenimas pasyvus – dirbantys sėdimą darbą, neužsiimantys jokia sportine veikla – prieš fiziškai aktyvias keliones turėtų organizmą iš anksto paruošti.

Jos teigimu, tokia veikla padeda sumažinti riziką patirti nemalonių širdies ir kraujagyslių sistemos reiškinių, išvengti pernelyg didelio širdies plakimo, permušimų, dusulio ar staigus arterinio kraujospūdžio padidėjimo.

Pirmieji ženklai

Labai svarbu atpažinti pirmuosius simptomus, galinčius signalizuoti apie širdies problemas, ir žinoti, kada būtina nedelsti kreiptis pagalbos.

„Jei fizinio krūvio metu atsiranda spaudžiančio pobūdžio skausmas už krūtinkaulio, plintantis į kairę ranką ar apatinį žandikaulį, kartu jaučiamas pykinimas, prasideda vėmimas, išpila šaltas prakaitas, tai gali būti ūminės širdies būklės požymiai. Ypač pavojinga, jei skausmas trunka ilgiau nei 20 minučių ir nepraeina pailsėjus, – tokiu atveju būtina kuo skubiau kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą“, – pabrėžia G. Žemaitaitė.

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje tebėra pagrindinė mirties priežastis. Mūsų šalis, palyginti su Vakarų Europa, Šiaurės ir Pietų Amerika, vis dar išsiskiria aukštesniu sergamumu ir mirštamumu. Lietuvoje kone kas antra mirtis susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis, todėl prevencija ir sveikas gyvenimo būdas išlieka ypač svarbūs.

Medikė pasakoja, kad tarp pagrindinių rizikos veiksnių išsiskiria dislipidemija – padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, kuri skatina aterosklerozinių plokštelių susidarymą kraujagyslėse.

Tai sukelia kraujagyslių susiaurėjimą ir riboja kraujo tekėjimą. Be dislipidemijos, itin reikšmingi rizikos veiksniai yra rūkymas, nutukimas, genetinis polinkis, arterinė hipertenzija ir cukrinis diabetas. Šie veiksniai ypač paplitę Lietuvoje, todėl nuosekli profilaktika ir rizikos vertinimas tampa gyvybiškai svarbūs.

Neignoruoti rizikos veiksnių

Gyventojai, siekiantys apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų, turėtų skirti dėmesio rizikos veiksnių korekcijai, nes tai efektyviausia prevencijos priemonė.

„Laiku pradėtas dislipidemijos gydymas, rūkymo atsisakymas, antsvorio mažinimas, pakankamas fizinis aktyvumas ir tinkamas gretutinių ligų, pavyzdžiui, arterinės hipertenzijos ar cukrinio diabeto, valdymas padeda sustabdyti širdies ir kraujagyslių ligų progresavimą ir sumažina miokardo infarkto ar insulto riziką“, – pažymi kardiologė.