Plačiau šia tema pakomentavo Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoja Aušra Tomkutė.
– Kam tokios karštos dienos yra pavojingos?
– Visiems žmonėms, bet svarbiausia yra tai, kad šios dienos yra pavojingos vaikams, senjorams, nėščiosioms ir žmonėms, turintiems lėtinių ligų.
– Kuo pavojinga yra vaikams ir kuo yra pavojinga senjorams?
– Tiek vaikai, tiek senjorai žymiai lengviau perkaista. Termoreguliacinė sistema, kuri reguliuoja mūsų šilumą ir karštį, yra šiek tiek jautresnė.
– Kalbant apie senjorus ir lėtines ligas, kas paūmėja ir su kokiais nusiskundimais karštomis vasaros dienomis ateina pacientai?
– Karštomis dienomis dažniausiai mums trūksta vandens – tai yra vadinamoji dehidratacija. Tai ypač veikia širdies ir kraujagyslių sistemą: padidėja širdies pulsas, širdies apkrova, gali būti spaudimo svyravimai. Žmonėms, turintiems širdies, kraujagyslių, inkstų ligų, karštomis dienomis yra tikrai pavojingiau.
– Kiek žmonės sąmoningai persikaitina ir kaip tai pajunta?
– Tokiomis karštomis vasaros dienomis reikėtų vengti tiesioginių saulės spindulių ir nesideginti tarp 11 ir 17 val. vakaro. Stengtis, jeigu leidžiate laiką prie upės, jūros arba ežero, būti pavėsyje arba turėti skėtį. Kas keisčiausia – užsienyje visi naudoja skėčius, bet Lietuvoje vis dėlto pajūryje retai pamatysime žmonių, gulinčių po skėčiais. Tačiau reikėtų save viešinti ir vengti tų tiesioginių saulės spindulių.
– Kokie pirmieji pojūčiai arba ką organizmas pradeda sakyti, kai perkaista?
– Perkaitimas yra vandens trūkumas. Dažniausiai mes pradedame labiau prakaituoti, su prakaitavimu prarandame daug elektrolitų. Viskas prasideda nuo pykinimo, galvos skausmo, galbūt pajusite raumenų spazmus, padažnėjusį pulsą, spaudimą širdies plote. Kai kuriems nuo prakaitavimo atsiranda net bėrimai. Tai šiais atvejais jau matome, kad trūksta vandens.
Kas yra blogiausia – gali ištikti šilumos smūgis, kai žmogus gali prarasti net sąmonę. Artimieji tai galėtų atpažinti iš to, kad pykinimas pereina į vėmimą, galvos skausmas tikrai sustiprėja, žmogus atrodo nerimastingas, sumišęs ir jau sako, kad bloga, griebiasi už širdies ir panašiai. Tokiu atveju žmogų reikėtų perkelti į vėsią vietą, pradėti šaldyti kaklą, galvą. Jeigu esate prie vandens telkinio – apšlakstyti žmogų vandeniu. Jei žmogus praranda sąmonę, reikėtų kviesti greitąją pagalbą ir jokiu būdu negirdyti vandeniu, nes jis tuo metu gali užspringti.
– Kalbant apie tuos, kurie šiek tiek galbūt perkaito, ar vandens gėrimas padėtų atstatyti tą skysčių kiekį? Ar tai jau yra pavėluota?
– Jeigu einate į saulę ar keliaujate prie jūros, turėkite mineralinio vandens, nes mineralinis vanduo yra su vadinamosiomis druskomis ir jis mums padeda atstatyti tą balansą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Gal tarp pacientų birželio mėnesiais ypač pasitaikė peršalusių?
– Taip, iš tikrųjų, tiek gegužės mėnesio gale, tiek visą birželį turėjome gana daug peršalimų – slogų, viršutinių kvėpavimo takų uždegimų, sinusitų, net ir plaučių uždegimų. Žmonės rengiasi kaip vasarą, bet iš tikrųjų buvo gana vėlyvas ruduo, tai reikėtų saugotis tiek šalto oro ar kondicionierių vasarą, tiek ir karšto oro.
– Kokia turėtų būti kondicionieriaus saugi temperatūra ir kiek laiko po juo būti ir vėsintis?
– Svarbiausia, kad kondicionierius nepūstų tiesiai į veidą, kaklą ar kūną. Tai gana didelė problema ofisuose, kiek girdžiu iš savo pacientų. Mes stengiamės laikyti apie 22 laipsnius, nes tiek apžiūros metu, tiek kūdikių apžiūros metu 18 laipsnių yra tikrai per maža temperatūra pacientui.
Naujausi komentarai