Žiemos sezono sąlygos nemenkai paveikia didžiausią žmogaus organą – odą. Netinkama odos priežiūra ir netinkamos kosmetikos priemonės gali lemti gausybę problemų. Kokia turėtų būti teisinga odos priežiūros rutina, belaukiant kalendorinio pavasario?

Žiemos paveldas

Vaistininkė Jurgita Jankauskienė pastebi, kad šaltajam metų sezonui einant į pabaigą, pacientai dažniau skundžiasi išsausėjusia, jautria, pleiskanota, paraudusia ar net niežtinčia oda. Anot jos, išsigąsti nereikėtų – tai įprasta mūsų klimato juostoje gyvenantiems žmonėms. Neretai šaltuoju metų laiku odos priežiūros rutina tampa grubesnė, darome daugiau klaidų.

„Žiemą daugiau laiko praleidžiame uždarose, gausiai šildomose ir neretai prastai vėdinamose patalpose, vilkime daugiau drabužių sluoksnių, susiduriame su oro temperatūrų kaita ir kitais odos pokyčius skatinančiais veiksniais. Be to, kai spusteli šaltukas, natūraliai norisi mėgautis ilgomis maudynėmis po karštu dušu, neretai aptingstame prižiūrėti kūno odą – kadangi žiemą ją slepiame po storais drabužiais, pamirštame reguliariai nušveisti ir drėkinti. Iš tiesų, kūno ir veido odos sveikata turėtume rūpintis nuolat, nepriklausomai nuo sezono ar aplinkinių dėmesio. Svarbu suprasti, kad jei įdėsime pakankamai pastangų šaltuoju sezonu, nereikės pernelyg vargintis atėjus pavasariui“, – kalba vaistininkė.

Stengiantis turėti sveiką, skaisčią ir elastingą odą, parinkti tinkamas kosmetikos priemones yra labai svarbu, tačiau reikia įvertinti ir visavertės mitybos, kokybiško poilsio ir vandens svarbą.

Kūno odos priežiūra

Tikslinga odos priežiūros rutina turėtų vadovautis tiek moterys, tiek vyrai, o ir kosmetikos priemonės gali būti naudojamos tos pačios. Svarbiausia atsižvelgti į odos tipą, jautrumą, galimas alergines reakcijas.

„Kūno odos priežiūra itin didelių pastangų nereikalauja. Praustis duše rekomenduojama kasdien arba kas antrą dieną. Jei oda prarado elastingumą, atrodo papilkėjusi, pleiskanoja, jaučiamas tempimas, atsiranda išsausėjusių plotų, patarčiau rinktis prausimosi priemones be papildomų dažiklių, cheminių kvapiklių. Sausai odai labiausiai tinka dušo aliejai ar želė su hialurono rūgštimi, omega-3 riebiosiomis rūgštimis, šlapalu, pantenoliu, glicerinu, alantoinu, alijošiumi ir natūraliais, maitinamaisiais aliejais. Šių drėkinamųjų medžiagų reikėtų ieškoti ir renkantis kūno kremus ar losjonus. Pastarųjų naudojimas – labai svarbus daugumos žmonių kūno priežiūros rutinoje, ypač jei oda yra linkusi į sudirgimus, alergines reakcijas. Naudinga kartą per savaitę naudoti ir švelnų kūno šveitiklį – jis pašalins negyvas odos ląsteles ir kitos priemonės veiks efektyviau“, – paaiškina farmacijos ekspertė.

Veidui – veikliosios medžiagos

Anot jos, veido odos priežiūros rutina reikalauja šiek tiek daugiau pastangų ir skirtingų priemonių derinimo. Pirmasis žingsnis, prieš pradedant dieną, turėtų būti veido prausimas švelniu valomuoju geliu ar putomis, parinktomis pagal odos tipą – tai padės pašalinti sebumo perteklių ir įvairius nešvarumus, susikaupusius per naktį.

Veido prausimui netinka rankoms skirtas muilas, dušo želė kūnui ar kitos ne veido odai skirtos priemonės – jų naudojimas gali ne tik nepašalinti nešvarumų, bet ir sukelti bėrimus, paūminti esamas odos problemas ar sukelti naujas.

Antrasis žingsnis – tonikas arba micelinis vanduo. Abi šios priemonės tarsi paruošia odą, kad ji efektyviau sugertų veikliąsias medžiagas, kurias naudosite vėliau. Atlikus šį veiksmą, reikėtų lengvais pirštų judesiais aplikuoti pasirinktą serumą. Visgi dažnas šiame etape susiduria su problema – kokį serumą pasirinkti? Pavasarį į veido priežiūros rutiną rekomenduojama įtraukti lengvesnių, drėkinamųjų ir apsauginių veikliųjų medžiagų priemones.

„Vitamino C serumas veiks ne tik kaip apsauga nuo aplinkos veiksnių, bet ir padės išlyginti odos atspalvį. Retinolio serumai pravers kovojant su raukšlelėmis ar akne, o hialurono rūšties priemonės padės išlaikyti odos drėgmę ir elastingumą. Populiarėjantis serumų ir kremų ingredientas – niacinamidas pagelbės odos uždegiminių procesų metu. Panašių sudedamųjų dalių vertėtų dairytis ir renkantis rytinei veido priežiūrai naudojamas drėkinamąsias priemones. Taip pat kartą per savaitę veido odą reikėtų atgaivinti švelniais šveitikliais, palepinti drėkinamosiomis kaukėmis“, – pažymi vaistininkė.

Ji ragina vengti kartu naudoti tam tikrų veikliųjų medžiagų priemones, tarkime, retinolį ir vitaminą C ar AHA rūgštis kartu su retinoliu – šios kombinacijos gali sudirginti odą, padidinti jautrumą saulei. Geriau vieną priemonę naudoti ryte, o kitą – vakare. Taip pat labai svarbu naudoti SPF priemones, ypač tada, kai kituose odos priežiūros produktuose yra stiprių veikliųjų medžiagų.

Vakare svarbiausia – švara

Vakarinės veido priežiūros rutinos pagrindas yra kruopštus sebumo pertekliaus, dulkių, nešvarumų, makiažo ir kitų priemonių likučių pašalinimas.

Vaistininkė pabrėžia, kad vakare rekomenduojama prausiklį naudoti net du kartus, kad vėliau ant švarios odos tepami serumai ar veido aliejai būtų tinkamai pasisavinami, taip pat reikėtų nepamiršti ir drėkinamojo kremo.

„Stengiantis turėti sveiką, skaisčią ir elastingą odą, parinkti tinkamas kosmetikos priemones yra labai svarbu, tačiau reikia įvertinti ir visavertės mitybos, kokybiško poilsio ir vandens svarbą. Išsimiegoję atrodysime žvalūs ir energingi, su maistu ar maisto papildais gaudami visus reikiamus vitaminus, tokius kaip E, D ar C, ir mineralus, paskatinsime odos atsinaujinimą, o sąžiningai išgerdami bent 2 l vandens per parą, palaikysime drėgmės balansą visame organizme, taip pat ir odoje“, – priduria J. Jankauskienė.

Ko reikia odai

Probiotikų. Gerai odos būklei ypač svarbus sklandus virškinimas. Neretai spuogai, padidėjęs odos jautrumas, uždegimo procesai gali reikšti virškinimo trakto problemas. Norint pagerinti jo veiklą, svarbu, kad organizme netrūktų gerųjų bakterijų, arba kitaip – probiotikų.

Vitamino D. Tai galingas antioksidantas, galintis pagreitinti odos ląstelių atsinaujinimo ir regeneracijos procesus. Kartu jis gali padėti kovoti su odos priešlaikinio senėjimo požymiais.

Geležies. Dėl geležies trūkumo gali sumažėti hemoglobino kiekis kraujyje. Tokiu atveju gali sutrikti deguonies apykaita – jis tinkamai nebepaskirstomas po visą kūną, taip pat ir odą. Tai gali lemti odos papilkėjimą, išblyškimą.

Omega-3 riebalų rūgščių. Jos gali padėti sukurti apsauginį odos barjerą ir aprūpinti odą būtinu drėgmės kiekiu. Tai gali padėti atitolinti odos senėjimo procesus.

B grupės vitaminų. Jų trūkumas gali lemti odos bėrimus, sausumą ir pleiskanojimą, skilinėjančius lūpų kampučius. Oda gali tapti jautresnė saulei ir priežiūros priemonėms, todėl gali greičiau parausti.

Cinko. Plaukų slinkimas, šiurkšti ir sausa oda, spuoguotumas ar lėtas žaizdų gijimas – simptomai, kurie gali reikšti cinko, kuris ypač svarbus odos sveikatai, trūkumą.

Vitamino A. Tai riebaluose tirpus vitaminas, svarbus daugeliui kūno funkcijų, taip pat ir sveikai odai. Vitamino A trūkumas gali sukelti odos sausumą, pleiskanojimą arba niežėjimą.