Net jei rinkoje vaistas egzistuoja ir galėtų padėti pacientui, jo ne visada pavyksta gauti. Vieni vaistai kol kas yra rezerviniame sąraše ir laukia kompensavimo – daugiausia tai vaistai vėžiui bei kardiologinėms ligoms gydyti.

„Dėl ko nauji vaistai išrandami? Dėl to, kad esamas gydymas nepakankamas arba jo nėra“, – sakė Lygiagretaus vaistų importo asociacijos direktorius Donatas Parulis.

Nauji vaistai kai kuriems yra gyvybės ar mirties klausimas. Jei valstybė nekompensuoja, pacientai kartais juos perka patys.

Kaina didelė.

„Kaina didelė. Pavyzdžiui, vienam iš pernai metų pacientų, sergančiam cistine fibroze, šiandien vaistas jau kompensuojamas, bet pernai jis kainavo 17 tūkst. per mėnesį“, – pasakojo D. Parulis.

„Kuo inovatyvesni vaistai, tuo jie turi mažiau pašalinių reiškinių, juos mokame geriau suvaldyti, pacientai geriau išmokyti. Bet svarbiausia – gaunamas vis geresnis atsakas į gydymą ir galime tikėtis, kad žmonės gyvens ilgiau. Pagrindinė žinia žmogui – gali ilgiau gyventi ir ne kančioje“, – tikino NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė Birutė Brasiūnienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Amerikos verslo rūmai Lietuvoje teigia, kad Lietuvoje tik apie 10 proc. visų naujų vaistų tampa prieinami pacientams – tai kur kas mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Visgi Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad situacija nėra tokia komplikuota.

„Į šį rodiklį reikia žiūrėti rezervuotai. Ar visi tie registruoti vaistai gali būti kompensuojami ir ar jie sukuria pridėtinę vertę – nežinome. ES šalys tokio rodiklio neskaičiuoja ir neskelbia viešai, kad būtų galima palyginti vaistų prieinamumą“, – aiškino SAM Vaistų kainodaros ir kompensavimo skyriaus vedėja Ieva Tinterė.

„Pagrindinė problema – Lietuvos pacientams per ilgai užtrunka inovatyvių vaistų skyrimas. Pagrindinės priežastys – ilgas sprendimų priėmimo procesas“, – teigė Valstybės kontrolės Planavimo ir poveikio departamento vadovė Laura Stračinskienė.

Valstybės kontrolė yra atlikusi vaistų prieinamumo auditą – išvadose teigiama, kad 92 proc. sprendimų dėl vaistų kompensavimo vėluoja – nustatytą terminą viršija pusmetį.

„Jeigu palygintume su pirmaujančia valstybe – Vokietija, kurioje vaistai pateikiami per 1,5 mėn. nuo registracijos, tai Lietuvoje procesas užtrunka nuo 1,5 metų. Kai kuriems pacientams reikėdavo laukti net 2 metus“, – kalbėjo L. Stračinskienė.

„5 metus net laukdavome. Labai norėtųsi greičiau, nes kiekvienais metais rinka pasipildo vis efektyvesniais vaistais daugumai vėžio lokalizacijų. Norisi, kad, kai vaistai registruojami Europoje, jų sulauktume ir pas save per metus“, – tikino B. Brasiūnienė.

„Pats procesas išsitęsia ne dėl to, kad specialistai nedirba ar nepriimami sprendimai, bet dėl paties proceso sudėtingumo“, – tvirtino I. Tinterė.

Auditas atliktas dar 2023 metais. Po pastabų ir rekomendacijų Valstybės kontrolė dabar lauks naujų rezultatų – ir jie jau netrukus.

„Tikėtina, kad 2026 metais turėsime pirmuosius realius rezultatus, kaip pasikeitė situacija“, – kalbėjo Valstybės kontrolės Planavimo ir poveikio departamento vadovė.

Naujų vaistų būtų daugiau, jei valstybė skirtų didesnį finansavimą, tačiau, anot ministerijos, dabar situacija geriausia per 7 metus – biudžetas vaistams išaugo tris kartus. Prieinamumui didinti žadama inicijuoti realų veiksmų planą, į procesą įtraukiant pacientus ir gydytojus.

„Yra numatytos priemonės kai kurioms grupėms atsisakyti ekonominio vertinimo“, – aiškino SAM Vaistų kainodaros ir kompensavimo skyriaus vedėja.

„Lietuvoje nuolat vykdomas sveikatos technologijų vertinimas naujiems vaistams. Komisija svarsto ir, jeigu nusprendžia, kad vaistas atitinka kriterijus, jis įtraukiamas į vaistų rezervinį sąrašą arba tiesiai į kompensuojamų vaistų sąrašą. Procesas vyksta nuolat, ir sąrašai nuolat pildomi“, – sakė VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

Praktikai taip pat mato pokytį – ir šį kartą jis pozityvus.

„Nuo praėjusio rudens klinikoje onkologai jaučiame vaistų prieinamumo pokytį. Atėjo papildomi vaistai penkioms lokalizacijoms – pirmą kartą imunoterapija krūties vėžiui, gimdos kaklelio vėžiui, nauji vaistai prostatos vėžiui. Net kartais vadinu tai vaistų cunamiu“, – teigė NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė.

„2028 metais yra planas (kol kas – projektinis lygmuo), į sveikatos sistemą pritraukti 1,5 mlrd. eurų. Tai dideli pinigai, ypač žinant, kad rezerviniame ministerijos patvirtintame sąraše dėl ribotų lėšų yra ne vienas vaistas“, – sakė Lygiagretaus vaistų importo asociacijos direktorius.

„Tose tarptautinėse lentelėse, apie kurias daugelį metų kalbėjau, kad esame pačioje apačioje pagal vaistų prieinamumą, turėtume pradėti kilti iš dugno“, – tvirtino NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė.

Anot Nacionalinio vėžio instituto, nuo 2000 metų atsiradus transplantacijai, pavyzdžiui, plaučių vėžio išgyvenamumas pagerėjo tris kartus.