Nobelio premijos laureatų atradimą medicinos ir fiziologijos srityje Lietuvos gydytojai prilygina laiko mašinai, kurią galima pasukti atgal.

Laiko mašinos sinonimas

„Kraujo vėžys ir yra ne kas kita, o tik somatinių ląstelių mutacijos išdava. Nobelio premijos laureatų atradimas turėtų išspręsti imuninio atmetimo problemą ir padėtų išgydyti ne vieną onkologinę, nervų sistemos ligą ir suprasti jų atsiradimo priežastis", – į klausimą, ko tikėtis praktikoje iš Nobelio premiją medicinos ir fiziologijos srityje pelniusių mokslininkų Johno Gurdono ir Shinyos Yamanakos darbų, atsakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Biologinių sistemų ir genetinių tyrimų instituto lektorius Laimutis Kučinskas.

Kaip suprasti šį mechanizmą, kaip jis veikia? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurologijos klinikos sektoriaus vadovas docentas Kęstutis Petrikonis, susižavėjęs mokslininkų atradimu, teikiančiu vilčių išgydyti Parkinsono ligą, jį sulygina su laiko mašina.

„Paimama gyvūno, taip pat ir žmogaus, odos ląstelė. Keturi jos genai, pasitelkus inžineriją, pakeičiami ir ląstelė pradeda daugintis atbuline evoliucijos kryptimi, pavirsdama motinine kamienine, panašia į embrioninę, ląstele, iš kurios gali vystytis visas organizmas“, – aiškina docentas K.Petrikonis.

Jis priduria, kad ši mintis gali būti artima fantastinei idėjai, kai iš odos ląstelės galvota išauginti visą organizmą.

Genetikas L.Kučinskas sugrąžina prie realybės: greito rezultato tikėtis nereikia, kaip ir iki atradimo eita labai ilgai – pusę amžiaus. Iš pradžių buvo žinoma tik tai, kad ląstelės diferencijuojasi viena kryptimi, o ir pati sritis nebuvo detaliai ištirta. Didžiausias brito J.Gurdono ir japono S.Yamanakos nuopelnas – mechanizmų, reguliuojančių ląstelės diferenciacijos eigą, išaiškinimas.

Tai tik instrumentas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Onkologijos klinikos gydytojas onkologas-radioterapeutas Laimonas Jaruševičius taip pat tvirtina, kad Nobelio premijos laurėtų tyrimai nukreipti ne į dabartį, o į ateitį.

„Tai labiau instrumentas, o ne rezultatas. Tai nėra kasdien vartoti paruoštas produktas. Be abejo, kamieninių ląstelių tyrimai žada fantastinių galimybių medicinoje, ypač onkologijos, neurologijos srityse. Pavyzdžiui, galimybę išauginti naują organą. Vis dėlto tai – ateities klausimas“, – sakė L.Jaruševičius, neįvardydamas laiko.

Gydytojas akcentavo etinę laimėjimo pusę. Jo nuomone, Nobelio premijos laureatų darbai leidžia išvengti etinių problemų, susijusių su embrionų panaudojimu. Tai leistų paspartinti ir išplėsti tyrimų šioje svarbioje srityje mastą.

Po 10–15 metų

„Šių metų Nobelio premija skirta už tyrimus ir atradimus, kurie tiesiogiai kasdienę mediciną pasieks per 10–15 metų. J.Gurdono ir S.Yamanakos, ypač pastarojo, atradimai gali pakeisti medicinos mokslą taip, kad pagrindiniai mokslai – ląstelės biologija ir genetika – dar labiau priartės prie paciento lovos", – gydytojas neurologas K.Petrikonis kiek tikslesnis, įvardydamas ateities perspektyvas.

Jis aiškino, kad jau dabar atlikti tyrimai, kurie seka S.Yamanakos metodika. Dviejų pacientų, sergančių nepagydoma nervų-raumenų liga, odos ląstelės, panaudojus specialius virusus, pakeičiant genetinę informaciją mėgintuvėlyje, paverčiamos daugiagalėmis kamieninėmis ląstelėmis. Esant šioms specialioms sąlygoms, jos dauginasi ir virsta nugaros smegenų neuronais, kurie turi tokius pačius požymius kaip ir tikrieji ligos kaltininkai.

Šis atradimas, anot docento K.Petrikonio, teikia vilties širdies raumens, Alzheimerio, Parkinsono liga, aklumu ir net šizofrenija sergantiems žmonėms. Susižavėjimas tokiomis tyrimų galimybėmis yra didžiulis, tačiau pakanka ir skeptikų, kurie įžvelgia tokių tyrimų pavojų, iškreipiant natūralų genetinės informacijos cirkuliavimą gamtoje. Ypač daug tokių skeptikų buvo 2006-aisiais, kai S.Yamanaka su bendradarbiais publikavo pirmąjį tyrimą su pelėmis.

Gydytojo pastangų prasmė

Gydytojo neurologo K.Petrikonio nuomone, Nobelio premijos laimėjimas duoda daug idėjų jauniems gamtos ir gyvybės mokslų tyrėjams.

„Šios srities moksliniai tyrinėjimai yra labai perspektyvūs. Viena vertus, visiems pacientams, kurie serga nepagydomomis lėtinėmis ligomis, tai nauja viltis pasveikti ar sulėtinti ligos progresavimą. Žinoma, už tai reikės sumokėti, nes personalizuota ir regeneracinė medicina, kurią stimuliuos pastarasis tyrimas, bus labai brangi“, – perspėjo K.Petrikonis.

Nors tyrimai ir suteikia vilties sunkiems ligoniams, tačiau, anot K.Petrikonio, gydytojo laikas, skiriamas pacientams, kruopščiai atlikti tyrimai gali atstoti daugelį brangių tyrimų.

„Gaila, kad sunkiomis ligomis sergantiems pacientams iki šiol negali padėti nei Lietuvos, nei geriausių pasaulio klinikų specialistai. Atradimai suteikia vilties", – pridūrė docentas.

Premijos ir laureatai

Bent trys per pastaruosius septynerius metus apdovanoti atradimai labai glaudžiai susiję su praktine medicina. 2010 m. apdovanoti dirbtinio apvaisinimo tyrėjai, 2008-aisiais – žmogaus papilomos viruso ir gimdos kaklelio vėžio bei ŽIV viruso tyrinėtojai, 2005 m. apdovanoti bakterijų, dalyvaujančių vystantis opaligei ir gastritui, tyrėjai. Šių metų apdovanojimas skiriasi, kad pirmasis mokslininkas apdovanotas už idėją, o antrasis už darbus, kurie atlikti tik prieš šešerius metus, tęsiami toliau ir revoliucingai, kaip Steve Jobso “Apple” kompiuteriai keitė pasaulį, “iPS” (indukuotos daugiagalės kamieninės ląstelės) gali turėti įtakos reikšmingiems pasikeitimams medicinos moksle.

Be abejonės, visi apdovanojimai susiję su tam tikrais subjektyviais kriterijais, todėl yra kilę nemažai nesusipratimų. Skirtingai nuo kitų tyrėjų, S.Yamanaka pastaraisiais metais gauna tikrai daug garbingų apdovanojimų. Tai greičiausiai neilinių gabumų žmogus, matantis ir pro mikroskopą (labai smulkiai ir kruopsčiai), ir pro žiūronus (neatsilieka nuo gyvenimo realybės). Labai įdomi jo gyvenimo istorija – tapęs ortopedu chirurgu, o tai pasaulyje reiškia beveik garantuotą darbą, gerą atlyginimą ir sėkmingo darbo atveju – gerovę, nusprendė ieškoti prasmės moksle. Iš 50 užklausimų tik vienintelis Gladstone institutas pakvietė jį į savo laboratorijas.

Pirmieji darbai buvo nesėkmingi – tirdamas vaistus, mažinančius cholesterolio poveikį kraujagyslėms, ir nustatęs, kad jie sukelia kepenų vėžį, pasinėrė į šio reiškinio priežasčių tyrimus, taip priartėjo prie kamieninių ląstelių tyrimų. Nepaprastai kruopščiai atlikti tyrimai penkiasdešimtmetį mokslininką išgarsino ir greičiausiai suteikė finansinį stabilumą. Ar tai suteiks pačiam tyrėjui, jo šeimai, bendradarbiams ir pacientams laimės, parodys istorija, tačiau knygos apie šį žmogų dar bus rašomos.