Nauda visai visuomenei
Lietuvoje personalizuotos medicinos galimybės po truputį skinasi kelią į klinikinę praktiką, tačiau iki realaus proveržio dar laukia ilgas kelias, sako ekspertai.
Vis dėlto tai, kad pokyčiai Lietuvoje po truputį įsibėgėja, rodo šį mėnesį įvykusi konferencija „Personalizuotos medicinos akademijos vasaros mokykla 2025”, kurioje pirmą kartą po vienu stogu susirinko medicinos srities specialistai, mokslininkai, politikos formuotojai, verslo ir pacientų atstovai.
Renginyje buvo pristatytos naujausios personalizuotos medicinos kryptys: CAR-T terapija, imunoterapija ir mikrobiota onkologijoje. Tai ne tik rodo stiprėjančią tarpsektorinę partnerystę, bet ir kad Lietuva jau imasi sisteminių žingsnių diegiant vis pažangius gydymo metodus.
Dr. Eglė Radzevičienė, Ateities biomedicinos labdaros ir paramos fondo, siekiančio paspartinti personalizuotos medicinos pažangą Lietuvoje, valdybos pirmininkė, pabrėžia, jog personalizuotos medicinos principais paremtas gydymas naudingas ir pacientui, ir visai visuomenei – mažėja gydymo klaidų, trumpėja kelias iki veiksmingo gydymo, o ilgainiui taupomi sveikatos sistemos ištekliai.
„Pacientui tai reiškia mažiau klaidžiojimo tarp jam netinkančių gydymo būdų. Vietoje metodo „bandykime šitą, o jei neveikia – keiskime“, iškart būtų skiriamas duomenimis pagrįstas, konkrečiam žmogui tinkamiausias gydymas. Gydytojas žinotų, kuris gydymo metodas ar vaistas turėtų geriausiai veikti pagal paciento genetinę sandarą, medžiagų apykaitą ir kitus svarbius rodiklius“, – tvirtina dr. E. Radzevičienė.
Valstybės institucijoms vis dar trūksta supratimo, kad personalizuota medicina, nors iš pradžių brangi, ilgainiui leidžia sutaupyti.
Anot fondo valdybos pirmininkės, personalizuota medicina leidžia tikslinti gydymui vartojamų vaistų dozę ir dažnį, nes žmogaus organizme vaistas gali būti įsisavinamas ir suskaidomas skirtingu greičiu, priklausomai nuo paciento genetinės sandaros. Gydytojai gali laiku įvertinti ligų rizikas, įtraukti žmogų į stebėjimo programas ar pateikti individualizuotas sveikatos rekomendacijas.
Modernėjantys gydymo metodai keičia gydytojo ir paciento bendradarbiavimo modelį. Dėl šios priežasties planuojama organizuoti ir Personalizuotos medicinos akademijos renginį konkrečiai pacientų bendruomenei.
Svarbus inovacijų prieinamumas
Galimybė tiksliau diagnozuoti ir veiksmingiau gydyti labai aktuali onkologijoje. Tam būtini pažangūs diagnostiniai testai ir specialūs vaistai – imunoterapija, taikinių ar ląstelių terapija.
Pasak prof. dr. Sonatos Jarmalaitės, Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotojos mokslui ir plėtrai, kalbant apie onkologinių ligų gydymą viena iš svarbesnių sričių yra inovatyvių vaistų kūrimas. Tačiau Lietuvos pacientams jų prieinamumas yra ribotas.
„Remiantis naujausiais EBPO duomenimis, Lietuvos pacientams šiuo metu prieinama tik apie 40 proc. naujausių vėžio vaistų, kai ES vidurkis – 60 proc. Liūdniausia, kad esame antri nuo galo pagal greitį, kuriuo šios inovacijos pasiekia pacientus. Naujam vaistui įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą Lietuvoje prireikia daugiau nei trejų metų, kai ES vidurkis – kiek daugiau nei vieni metai. Lėtai veikiantis biurokratinis aparatas atima iš žmonių galimybę prailginti kokybiško gyvenimo metus ar net įveikti vėžį“, – sako prof. dr. S. Jarmalaitė.
Trukdo struktūrinės spragos
Anot prof. dr. S. Jarmalaitės, šalyje jau yra pavienių personalizuotos medicinos elementų – pavyzdžiui, valstybė finansuoja išsamų navikų genetinių pokyčių tyrimą. Tačiau trūksta aiškių taisyklių, kaip su šiais duomenimis elgtis toliau. Nėra kokybės kontrolės, nėra bendros duomenų bazės, neapibrėžta, kaip surinkti genetiniai ir klinikiniai duomenys turėtų būti perduoti į biobankus, siekiant kurti ateities vaistus.
„Valstybės institucijoms vis dar trūksta supratimo, kad personalizuota medicina, nors iš pradžių brangi, ilgainiui leidžia sutaupyti. Tokie vaistai prailgina pacientų gyvenimo trukmę, pagerina jo kokybę, sumažina poreikį lankytis ligoninėje, dažnai vaistus galima vartoti tiesiog namuose. Bet svarbiausia – šie vaistai padeda įveikti sunkias ligos formas. Prieš personalizuotos medicinos erą tik 5 proc. pacientų, sergančių išplitusia melanoma, išgyvendavo penkerius metus. Dabar – jau apie 50 proc.“, – pabrėžia mokslininkė.
Vietoje metodo „bandykime šitą“ iškart būtų skiriamas duomenimis pagrįstas, konkrečiam žmogui tinkamiausias gydymas.
Pažangai trukdo ir struktūrinės spragos – Lietuvoje vis dar nėra personalizuotos medicinos studijų programų, nėra stiprių tyrimų grupių ir verslų, veikiančių šioje srityje. Neaišku, kaip praktiškai pritaikyti Lietuvos mokslininkų sukurtus sprendimus – tam trūksta tiek aiškaus plano, tiek skatinimo priemonių.
Visgi, pasak S. Jarmalaitės, yra ir teigiamų ženklų. Naujoji Vyriausybė personalizuotą mediciną įtraukė į savo prioritetus. Per pastaruosius šešis mėnesius į kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukta nemažai naujų onkologinių vaistų, taip pat patvirtintas detalaus naviko ištyrimo naujos kartos metodu įkainis ir toks tyrimas yra kompensuojamas valstybės lėšomis.
Naujausi komentarai