Retas susimąsto, ar kas lieka aplinkoje, kai suvartojame vaistus ir naudojame kosmetiką. Nuotekose aptinkami įvairiausi mikroteršalai, kurie kol kas neišvalomi.

„Išvalome aukščiau nei reikia pagal reikalavimus, esame įrengę modernų tretinį valymą, kuris išvalo daleles iki 12 mikronų dydžio. Tai yra mažesnės dalelės už plauką iki 5 kartų“, – teigė „Vilniaus vandenų“ gamybos tarnybos vadovas Viktoras Matonis.

„Kuo toliau, tuo turime naujų specifinių teršalų, kurie susidaro farmacijoje ar kosmetikoje, pavyzdžiui, antibiotikai“, – pranešė aplinkos viceministras Tomas Vaitkevičius.

Tokie teršalai, net per mikroskopą sunkiai įžiūrimi, patys savaime neišnyksta, tad specialistų dar vadinami amžinaisiais. Jie kenkia tiek aplinkai, tiek žmogui.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Efektyvesnį jų valymą turėtų užtikrinti naujoji Europos Sąjungos Miesto nuotekų valymo direktyva.  

„Atsiranda pareiga juos įsivertinti, išsitirti, kiek atiteka, išteka ir pradėti juos valyti, taikant ketvirtinį valymą. Atsiranda gamintojo atsakomybės principas“, – aiškino asociacijos „Vandens jėga“ vadovas Egidijus Anulis.

Mikro teršalų kaina didžiulė. Juos įveikti kainuos milijonus eurų.  

„Tokioje nuotekų valykloje kaip Vilniaus, kuri sutvarko 30 proc. Lietuvos nuotekų, investicija kainuos dešimtimis milijonų“, – skaičiais dalinosi V. Matonis.

„Realiai tai paliestų keturis didžiuosius miestus: Vilnių, Klaipėdą, Kauną ir Panevėžį. Nuotekų valyklos turėtų būti modernizuotos“, – šnekėjo T. Vaitkevičius.

„Apie 80 proc. kaštų, skirtų ištirti ir pagerinti valymą, turėtų padengti gamintojai, kurie į rinką išleidžia gaminius, kuriuose yra teršalų. 20 proc. kalbama apie pačių vandentvarkos. Valstybės narės turėtų prisidėti – Vyriausybės programose tam turėtų būti numatytos lėšos“, – kalbėjo E. Anulis.

Iš kieno kišenės milijonai bus paimti? Ar neįvyks taip, kad galiausiai už švaresnę aplinką susimokės eiliniai piliečiai?

Tai vadinama išplėstine gamintojų atsakomybe, bet teršėjas yra pacientas, kuris vartoja vaistus.

„Tai vadinama išplėstine gamintojų atsakomybe, bet teršėjas yra pacientas, kuris vartoja vaistus“, – akcentavo vaistų gamintojų asociacijos direktorė Genutė Voverienė.

„Nesvarbu, iš kur yra importuojamas vaistas. Ši direktyva apie tai, kur vaistas yra suvartojamas“, – pabrėžė vaistų gamintojų asociacijos Valdybos pirmininkė Laisvida Krušienė.

Specialistai jau paskaičiavo, kiek vaistų kainos gali didėti.

„Jeigu imsime plačiai žinomą vaistą – medforminą, kurį vartoja pusę diabetu sergančių pacientų, tai jo kaštai, būtent susiję su nuotekų valymu, yra didesni nei jo paties kaina. Tai tikimasi, kad jis išbrangtų iki 8 ir 9 kartų“, – teigė G. Voverienė.

Jeigu gamintojams neapsimokės, tai ir nebegamins, tad galimas ir vaistų trūkumas.

Ginčijama tai, jog ketvirtinis valymas turėtų būti ne tik farmacijos ir kosmetikos atsakomybė.

„Tačiau teisminiai procesai nestabdo pačios direktyvos įgyvendinimo“, – aiškino L. Krušienė.

Ir nors specialistai jau dabar kalba, kad kainos didės, sveikatos apsaugos ministrė ramina.

Ketvirtinį valymą kol kas taiko dar nedaugelis – pažengę šveicarai ir vokiečiai.

„Jau šiandien turime pradėti daryti paruošiamuosius darbus, nes tokios didelės infrastruktūros įrengimas užtrunka iki 5 metų“, – kalbėjo „Vilniaus vandenų“ gamybos tarnybos vadovas.

Anot Aplinkos ministerijos, iki 2028 metų gamintojo atsakomybės principas turės būti perkeltas į šalies teisinę bazę, o dar po 5 metų pasiektas jau realus pokytis išvalant bent 20 proc. teršalų. 2045 m. turės būti užtikrinamas pilnas išvalymas.