Pasak R. Šadžiaus, ministerijos ekspertų skaičiavimais, pagal blogiausią scenarijų šie pakeitimai šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą sumažintų 0,2 proc.

Interviu BNS ministras teigia, jog daugiausia diskusijų visuomenėje sukėlęs nekilnojamojo turto (NT) mokestis maždaug 250 tūkst. vertės butą turinčiai šeimai kainuos 7 eurus per mėnesį, Ministras nusileido politikams ir pasiūlė iki 40 tūkst. eurų vertės vieno asmens turimo būsto visai neapmokestinti, o šeimai, jei tai bendra nuosavybė, šios grindys būtų 80 tūkst. eurų.

Šeimai su trimis ir daugiau vaikų arba auginančioms neįgalų vaiką mokesčio grindys būtų atitinkamai 50 tūkst. ir 100 tūkst. eurų. 

Ministerijos pasiūlymuose neliko ir 2 proc. NT tarifo itin brangiam turtui (virš 600 tūkst. eurų vertės) – jis bus apmokestintas 1 proc. tarifu.

Tačiau ministras siūlo papildomu 0,2 proc. tarifu apmokestinti visą komercinį turtą, išskyrus žemės ūkio veiklai  naudojamus objektus, ir šias lėšas skirti Gynybos fondui.

Gyventojų pajamos, kaip jau skelbta, nepriklausomai nuo šaltinio, būtų apmokestinamos progresiniais – 20, 25 ir 32 proc. – tarifais, tačiau siūlomas ir ketvirtas – 36 proc. tarifas didžiausioms pajamoms, viršijančioms 120 vidutinių darbo užmokesčių.

Mažesnių pajamų gavėjams, įskaitant ir dirbančius individualiai, siūloma lengvatų.  

R. Šadžius taip pat pasiūlė naują idėją – 2 proc. visų gyventojų valstybei sumokėto pajamų mokesčio skirti Gynybos fondui.

Pelno mokestį R. Šadžius siūlo didinti iki 17 proc., o lengvatinį – iki 7 proc.

Be to, siūloma keisti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas – knygoms, neperiodiniams leidiniams PVM tarifą siūloma mažinti nuo 9 iki 5 proc., o lengvatinį 9 proc. tarifą, taikomą apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams, didinti iki 12 proc.

Tačiau centralizuotam šildymui PVM siūloma didinti iki 21 proc. kartu padidinant kompensacijoms skaičiuoti naudojamo turto vertę. Šias kompensacijas gaunančius gyventojus siūloma visiškai atleisti nuo NT mokesčio.

Draudimo sutartims siūlomas 10 proc. tarifas, išskyrus civilinę vairuotojų atsakomybę.

– Pagal tai, ką mes, žiniasklaida, ištransliavome jau anksčiau ir ką vėliau politikai patvirtino, šiandien jūsų siūlomuose projektuose yra pokyčių. Kaip suprantu, atsižvelgėtę į kai kuriuos pasiūlymus, į dalį jų ir, kaip sakote, yra kompromisinių dalykų. Ar sunku buvo rasti tuos kompromisus?

– Iš tikrųjų nelengva buvo, bet politika yra kompromisų menas, o mokesčių įstatymai galiausiai yra politikų darbo rezultatas. Ir politinio sutarimo dėl mokesčių pakeitimų būtinai reikės ir neturime mes nuslysti į vienos vienintelės ar keleto mažų visuomenės grupių interesų gynimą, mes turime atsižvelgti į visos visuomenės nuostatas.

Konkretus pavyzdys: su verslu buvo ilgai kalbama apie pelno mokesčio tarifą. Jis buvo padidintas vienu procentiniu punktu dar dirbant anai Vyriausybei (Ingridos Šimonytės – BNS) ir buvo rastas politinis, beje, tarppartinis sutarimas. Mes iš pradžių ėjome su mintimi ir aptarinėjome su verslo asociacijomis dviejų procentų papildomą mokesčio tarifą, tačiau atsižvelgus į visas aplinkybes nutarėme, kad realistiška šiuo metu ir turbūt būtų teisinga likti prie vieno dar papildomo procentinio punkto. Tas ir buvo realizuota.

– Ką jūs ir siūlote – padidinti iki 17 procentų.

– Taip. O atitinkamą lengvatinį tarifą, kuris buvo penki, dabar šeši, – iki 7 procentų. 

– Ir dar viena naujiena, matau, – siūlote pailginti mokestines atostogas naujoms įmonėms nuo vienerių iki dvejų metų. Kodėl?

– Pelno mokesčio įstatymo pakeitimuose yra realizuota keletas idėjų, kurios, beje, buvo įrašytos ir į Vyriausybės programą ir anksčiau buvo taip pat įvairių koaliciją sudarančių partijų rinkiminėse programose: pirma, skatinti įmones augti, plėstis, stotis ant kojų. Tai viena iš šitų priemonių – prailginimas tų mokestinių atostogų iki dvejų metų.

Kita labai svarbi priemonė yra tas vadinamas momentinis įsigyto turto nusidėvėjimas, kada atlikus tam tikrą investiciją šįmet, ją galima būtų perkelti į sąnaudas ne per keletą metų – dvejus, trejus ar ketverius, priklausomai nuo turto rūšies, o perkelti čia ir dabar. Ir tokiu būdu apmokestinamasis pelnas smarkiai sumažėja šįmet ir pelno mokesčio mokėjimas, jis neišnyksta, bet jis atsideda vieneriems arba dvejiems metams. Ir tai yra tam tikra paskata įmonėms atlikti tas investicijas čia ir dabar ir naudoti tuos resursus, kuriuos įmonė turi, nereikalaujant užšaldyti tam tikrų lėšų pelno mokesčio mokėjimui.

– Gerai, einam toliau prie gyventojų pajamų mokesčio ir didžiausia intriga ir naujiena, kurią aš čia matau, yra 36 proc. tarifas didžiausioms pajamoms, tai yra virš 120 vidutinių darbo užmokesčių, kas šiandien būtų, jeigu nesuklysiu, apie 250 tūkst. eurų per metus...

– Bet tas tarifas pradėtų veikti papildomoms virš tos sumos gaunamoms pajamoms. Tai jeigu būtų 130 VDU per metus, tai dar nelabai daug to procento ir prisidėtų.

– Bet premjeras Paluckas minėjo, kad atsisakoma 8 proc. papildomo tarifo būtent didžiausioms pajamoms, toks variantas, anot jo, nesvarstomas. Kodėl jūs vis dėlto pridedat keturis procentus – vietoj 32 proc. siūlote 36 proc.?

– Iš tikrųjų, pačioje pradžioje, kai mes braižėme pradinę schemą, ėjo kalba apie papildomus 8 proc. kurie tokiu būdu kompensuotų – čia mes turim irgi turėt omeny tą faktą, kad pajamoms virš 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus nebetaikomos „Sodros“ įmokos. Ta mokestinė našta pranykus „Sodros“ įmokoms, jinai santykinai kiekvienam uždirbtam papildomai eurui mažesnė. Tai tie 8 proc.  tarsi būtų atstatę „Sodros“ įmokas.

Dėl to mes galvojome, kad dėl 8 proc. sutarimo nerasime, bet siūlome 4 proc. kaip kompromisinį variantą. Seimas po to spręs. Racionalu ar neracionalu, galiausiai Seime bus galutinis apsisprendimas. Ir matyt, dėl šito punkto, aš prognozuočiau, bus diskusijų.

– Bus, manau, nes lobistai dirbs savo darbą ir mes jau girdėjom ne kartą minint, kad išeis investicijos ir tai skausmingai atsilieps verslui būtent šitų didžiausių pajamų apmokestinimas, nes vadovai, kapitalo savininkai, jie gali trauktis iš Lietuvos. 

– Iš tikrųjų papildoma mokestinė našta nėra reikšminga, nebent labai didelėms pajamoms, kurių atvejų Lietuvoje turbūt vienas kitas. Maksimalias pajamas gaunantys asmenys yra prižiūrimi Mokesčių inspekcijos. Tai gudravimo galimybės, viena vertus, yra ribotos. Antra vertus, tas nuolat skambantis argumentas, kad iš čia pabėgs visos investicijos, mano galva, yra labai pritemptas.

Labai naivu būtų tikėtis, kad plūs į Lietuvą papildomos investicijos, jeigu mes neužtikrinsime saugumo. Saugumo užtikrinimas ir saugumo situacija yra žymiai svarbesnis argumentas investuotojams, negu vienas ar kitas papildomas procentas gyventojų pajamų mokesčio įmonės vadovui.

– Tai einam toliau. Gyventojų pajamoms, kaip ir skelbta, iki 36 VDU siūlomas 20 proc. tarifas – didžioji dalis Lietuvos žmonių mokės tokį tarifą. Nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., nuo 60 iki 120 VDU – 32 proc.

– Pajamoms virš 36, virš 60 – tai daliai virš... Spaudoje man yra tekę matyti, kai yra daroma ta elementari klaida. Ne visiems aišku, kad čia daliai, viršijančiai tą ribą, pradedamas taikyti didesnis tarifas. Jisai palies tuos, kurie šiek tiek virš, tarkime, 36 VDU per metus uždirba. Ir tarp jų yra labai svarbių žmonių – tai yra, pavyzdžiui, ministrai ir Seimo nariai. Jų atlyginimai viršija šitą ribą. Tai ministrai ir Seimo nariai iš tikrųjų pajus papildomą mokestinę naštą.

– Bet ten tik 5 procentiniai punktai prisidės, ne taip ir daug.

– Bet ta didžioji dalis, vadinkime, vidurinės klasės atstovų, jie greičiausiai šito tarifo išaugimo nepajus. Tai yra, mes įgyvendinam socialinio teisingumo principą, kad ne mažiausias pajamas ir ne vidurinės klasės atstovai, o būtent turtingiausi visuomenės nariai svariau prisidės prie mūsų biudžeto formavimo.

– Yra dar šiokių tokių lengvatų mažesnių pajamų gavėjams.

– Mažų pajamų gavėjams, pavyzdžiui, kurie gauna individualios veiklos pajamas iki 35 tūkst.eurų, apmokestinimo situacija niekaip nepasikeis. Didesnes pajamas gaunantiems – nuo 35 tūkst. iki 42 tūkst. – mokesčio tarifas pamažu didės, kol pasieks 20 proc.  Ir jau virš 42 tūkst. gaunantiems įsijungia progresinis apmokestinimas kartu su kitom pajamom.

Labai svarbios išlygos yra gaunantiems socialines pašalpas arba išmokas iš ilgalaikio darbo fondo,  honorarus, palūkanas, dar kažką. Jiems išlieka 12 VDU limitas, iki kurio pajamų mokestis išlieka 15 proc., kaip ir dabar.

– Pakalbėkime dar apie nepamokestinamąjį pajamų dydį. Čia irgi yra naujienų.

– Yra supaprastinta formulė, nes dabar neapmokestinamas pajamų dydis, taip, augant darbo pajamoms iki 2 tūkst. su trupučiu, jisai mažėja. Jisai sumažės truputį sparčiau ir dėl to supaprastės formulė ir nereikės labai sudėtingų perskaičiavimų kiekvienais metais keičiantis minimaliai algai. Tai kad 100 kartų nekaitaliotume įstatymų ir nelaužytume tų formulių, mes siūlome supaprastinimą, kurio žmonės net nepastebės.

– Plius 8 milijonai eurų į biudžetą...

– Nuo visų darbo užmokestį gaunančių, kiek pas mus dirba? Milijonas turbūt. Atlyginimai, be to, šalies ūkyje auga, tai žmonės tikrai to apmokestinimo pasikeitimo niekaip nepastebės.

– O kaip dėl papildomo NPD vaikus auginančioms šeimoms, ką siūlo prezidentas?

– Prezidento pasiūlymas yra Seime. Mes į šituos projektus šito neįtraukėm. Ką mes įtraukėm dar papildomai – mes siūlome 2 proc. visų gyventojų pajamų mokesčio įplaukų nukreipti į Gynybos fondą.

Dabar mes metams pasibaigus galime tam tikrą nedidelį procentą (1,2 proc.– BNS) savo valia nukreipti į politinių partijų sąskaitas arba į visuomeninių organizacijų sąskaitas. Mes siūlome dar 2 proc. ir tam nereikės jokios žmogaus valios išraiškos. Ir tokiu būdu, man atrodo, ir visuomenė, visi dirbantys išreikš savo solidarumą.

Antra vertus, gyventojų pajamų mokesčio įplaukos yra paskirstomos tarp valstybės ir savivaldybių biudžeto. Procentas šiuo metu yra maždaug vienodas, maždaug pusė ten, pusė ten. Šitokiu būdu ir valstybė su savivaldybėm išreikš savo solidarumą kaupiant lėšas, kurios stiprintų šalies gynybą ir užtikrintų jos saugumą. Man atrodo, tai yra toks simboliškai teisingas veiksmas.

– Bet tai tik perskirstymas to GPM išeitų?

– Tikrai taip.

– Apie 140 milijonų skaičiuojat per metus būtų tokiu būdu gauta į Gynybos fondą?

– Taip. Būtų konkrečiai skirta Gynybos fondui.

– Nauja ir tai, kad jūs siūlote apmokestinamoms išlaidoms priskirti darbuotojų naudą, kai darbdavys sumoka už sveikatos draudimą. Kodėl atsirado toks siūlymas?

– Eina kalba apie privatų sveikatos draudimą ir tai iš tikrųjų yra darbuotojų nauda ir siūlome šitos lengvatos, kuri buvo kažkada įdėta, atsisakyti kaip ne pačios būtiniausios, vadinkim taip.

– Na ką gi, einam prie nekilnojamo turto mokesčio, kuris čia sukėlė didžiausią erzelį, nors jūs kažkada interviu esate sakęs, kad bus mažiausiai ginčų dėl šito mokesčio. Deja, deja, įvyko atvirkščiai.

– Žinot, psichologiškai kai kurie dalykai atrodo baisesni už kitus, nors, sakykim, finansiškai paskaičiavus man neatrodo, kad mūsų pasiūlyti variantai yra jau tokie absoliučiai baisūs.

– Jūs atsitraukiat nuo savo pasiūlymo pirminio apmokestinti nekilnojamą turtą nuo nulinės vertės ir dabar siūlot grindis – 40 tūkst. eurų vienam asmeniui arba 80 tūkst. eurų bendrasavininkiams.  

– Kompromisinis variantas yra žmonių turimam pirmajam būstui, kuriame jie deklaravę savo gyvenamąją vietą, iš esmės taikyti trigubą lengvatą. Viena – tai yra vertės grindys. Antra – apskaičiuotas tam būstui mokėtinas nekilnojamo turto mokestis mažinamas pusiau.

– Bet ne visiems?

– Visiems mažinamas pusiau. Ir trečia, jeigu likutis mokėtino nekilnojamo turto mokesčio per metus neviršija 5 eurų, tai jo nei skaičiuot, nei mokėt.

Siūlome skaičiuoti tokiu būdu – sakykim, šeima turi pirmąjį būstą, neblogą būstą, 250 tūkst. eurų vertės, paskaičiuotą pagal vidutinę rinkos vertę, neatsižvelgiant, kaip gerai tas būstas įrengtas. Rimtas būstas. Kadangi šeima iš dviejų asmenų ir tai yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai skaičiuodami mokestį, pirmiausia dalinam 250 tūkst. abiem ir kiekvienam iš jų lieka po 125 tūkstančių.

Kiekvienam atimame 40 tūkst., kadangi kiekvienas iš jų turi teisę į 40 tūkst. grindis. Lieka 85 tūkst. Ši suma patenka į 0,1 proc, tarifo ribą. Vadinasi, mokestis vienam iš jų būtų 85 eurai per metus. Visai ūkiškas mokestis.

– O šeimai būtų 170 eurų?

– 170. Tačiau kadangi jie abu deklaravę gyvenamąją vietą, mes taikome 50 proc. lengvatą ir bendroj sumoj už šitą neblogą būstą mokėti visai šeimai reikėtų 85 eurus per metus, tai yra 7 eurus per mėnesį. Nemanau, kad tai nepakeliama mokestinė našta šeimai, kuri gali gyventi 250 tūkst, eurų vertės būste.

– O jeigu ta šeima gyvena savo būste, bet dar turi penkis butus, kuriuos nuomoja?

– Kadangi ta nuolaida yra taikoma pirmam būstui, visa likusi turto vertė sumuojasi ir kiekvienam mes taip pat padalinsim pusiau ir tada skaičiuojam pagal skalę: nuo 40 tūkst. iki 200 tūkst. eurų – šitai daliai taikomas 0,1 proc. tarifas, atitinkamai po to skalė 0,2 proc., 0,5 proc. ir 1 proc. (0,2 proc. tarifas – būsto vertei nuo 200 tūkst. vieno euro iki 400 tūkst. eurų, 0,5 proc. – nuo 400 tūkst. vieno euro iki 600 tūkst., 1 proc. – nuo 600 tūkst. vieno euro – BNS).

– Ir jokios nuolaidos 50 proc. jau čia nėra?

– Tik pirmam būstui.

– O jei nuomininkas deklaravęs savo gyvenamąją vietą?

– Su nuomojamais būstais mes atsisakėme idėjos 50 proc. nuolaidą duoti, nes pamatėme, kad čia prasidės ir piktnaudžiavimas, ir praktiškai labai sunku įgyvendinti, ir administruoti šitą.

Turi daugiau turto – moki daugiau mokesčių.

– Kitaip tariant, reikalavimo, kad nuomininkas užsiregistruotų nuomojame būste, nebebus?

– Ne. Yra nuomininkas, nėra nuomininko, atneša pajamas, neatneša pajamų, svarbiausia, kad žmonės turi šitą turtą ir tai yra turto mokestis. Tai yra labai teisinga. Turi daugiau turto – moki daugiau mokesčių.

– Bet kaip sako kai kurie analitikai, tas mokestis bus perkeltas tiesiog nuomininkams.

– Jeigu jis nuomojamas.

– Taip, dažniausiai.

– Jeigu jis yra nuomojamas, yra įvairiai. Šiaip tas nekomercinio nekilnojamo turto mokestis, tų pačių analitikų nuomone, ir taip iš tikrųjų yra, turėtų motyvuoti racionaliai naudoti šitą turtą, o jeigu jis nenaudojamas, tai jo atsikratyti – gal netinkamas žodis, bet jo atsisakyti ir paleisti į rinką ir tokiu būdu nekilnojamo turto mokestis bet kurioje valstybėje, jis yra vienas iš stimulų pagyvinti nekilnojamo turto rinką.

– Atpiginti būstą, kaip jūs sakėte anksčiau.

– Ir tame tarpe atpiginti, kadangi jeigu apyvarta auga, jeigu pradeda judėt nekilnojamasis turtas rinkoje, tai kainos normalizuojasi, galiausiai, kas yra svarbu, kad jis pakliūtų į tas rankas tų žmonių,  kuriems jo labiausiai reikia. Tai yra stimulas, be abejo, mesti į rinką daugiau būstų. Jeigu daugiau būstų atsiras, tai kainos taip pat atitinkamai pavažiuos. Tai šiuo požiūriu tas turto mokestis yra rinkos skatinimo priemonė. Į tą ypatingai atkreipė dėmesį Lietuvos bankas, kuris faktiškai ir pasiūlė šitą modelį.

Ką mes siūlome dar? Mes siūlome atsisakyti to pradžioj buvusio 2 proc. tarifo – 1 proc. yra maksimalus tarifas. Nes analizė parodė, kad 2 proc. tarifas suvaidintų neigiamą vaidmenį – jis verstų žmones kažkaip gudraut ir pervesti tą turtą juridiniams asmenims. Tai mums nereikia tokių dirbtinių pervedimų, nereikia tokios dirbtinės nekilnojamo turto pertvarkos. Komercinis turtas, juridinių asmenų turtas, jisai jau ir dabar yra apmokestinamas ir tą tarifą nustato savivaldybės.

– Siūlote 4 proc. maksimalų tarifą komerciniam neprižiūrimam, apleistam turtui. Kodėl?

– Na, tokia savotiška paskata – jeigu negali prižiūrėt, jeigu tu apleidai tą turtą, tu atiduok jį kam nors, kuriam galbūt reikės, kuris prižiūrės, kuris perstatys tą namuką ar sutvarkys tą pastatą ir paleis jį antram, trečiam ar ketvirtam gyvenimui.

– Dar noriu paklausti dėl būsto apmokestinimo. Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė ponia Daiva Čibirienė neseniai kalbėjo nesuprantanti tokios logikos, kai brangiausią turtą turintys žmonės mokės mažiau nei dabar, o tie, kurie dabar nemoka arba moka labai mažai, mokės daugiau. Kodėl turėtų mokėti turtingiausieji mažiau, jeigu jie ir dabar tyliai moka ir nesipriešina tam mokesčiui?

– Mūsų analizė rodo, kad kadangi dabar 2021 metų kainomis yra skaičiuojamas mokestis, o 2026 metais jau bus skaičiuojama nuo didesnių kainų, kurios išaugo... Mes matome įverčius, kuriuos jau dabar turi Registrų centras 2026 metams ir modeliuodami šitą skalę taip pat turėjome omenyje, kad nenutiktų taip, kaip ponia Čibirienė sako, ir sukonstravome laiptelius tokiu būdu, kad to greičiausiai nenutiks arba tai bus tokie vienetiniai atvejai, kurie bendro paveikslo neiškreips. Tai į šitą socialinio teisingumo aspektą mes konstruodami laiptelius iki 1 proc., į tą mes atsižvelgėme.

– Bet po penkerių metų, ministre, bus dar didesnė nekilnojamo turto vertė ir kas šiandien turi 100 tūkst. vertės butelį kur nors provincijoj, tai jau bus 200 tūkst. galbūt.

– Mes atsižvelgėme į pasiūlymus, kurie jau buvo išsakyti ir koalicijos partnerių, kad tą vertinimą, kad jis būtų sklandesnis, jį reikėtų atlikti dažniau, kas trejus metus, kas yra priimta tarptautinė praktika. Aš asmeniškai manau, kad per artimiausius trejus metus turto verčių šuolis yra mažai tikėtinas.

– Toks didelis, kaip nuo 2021-ųjų iki dabar?

– Taip. Netgi ir mažesnis šuolis yra mažai tikėtinas. Tai yra tik mano spėlionė, tai nėra prognozė, Kodėl? Todėl, kad šitam turto šuoliui labai nemažos įtakos turėjo infliacijos pliūpsnis 2023 metais. Mes neprognozuojame infliacijos pliūpsnio ir juo labiau trumpesnis laikotarpis. Po trejų metų bus iš tikrųjų matyti, kas vyksta nekilnojamo turto rinkoje. Ir Seimas bet kuriuo momentu gali sugrįžti prie šitų laiptelių persvarstymo.

– Papasakokite dar apie išlygas šeimoms su daugiau negu trim vaikais ir arba neįgaliu vaiku. Čia yra jiems lengvatų.

– Jau ir šiuo metu gausesnės šeimos skaičiuojant brangaus nekilnojamo turto apmokestinimą pagal dabartinę schemą, jos taip pat turi išlygas ir lengvatas, jos turi aukštesnį neapmokestinamą laiptelį. Negalėtume pasakyti, kad tai kažkokia papildoma lengvata, mes tiesiog atkartojame tą schemą, kuri jau dabar įstatyme yra įrašyta.

Kas yra svarbu, kad tame pačiame įstatyme mes nustatome, kad nežiūrint to, kad savivaldybės nustato komerciniam ir juridinių asmenų turtui taikomą mokesčio tarifą, mes nustatome papildomą 0,2 proc. nekilnojamo turto, naudojamo ūkinėje veikloje, tarifą, ir tai būtų taikoma visiems objektams, išskyrus tuos, kurie turi ir dabar lengvatas, pavyzdžiui, žemės ūkio veikloje naudojami objektai, jiems tas nebūtų taikoma. Pajamos iš jo eitų į Gynybos fondą.

– Apie 28 milijonus per metus jūs planuojate gauti?

– Tai būtų dar papildomos pajamos į Gynybos fondą. Bet tai nepriklausomai nuo to, kaip savivaldybės nustato. Ta prasme, plius 0,2 proc. Savivaldybė savo biudžeto sąskaita, aišku, esamą tarifą, jeigu nori, gali mažinti.

– Jūs siūlote 50 proc. būsto mokesčio skirti Gynybos fondui ir pusę savivaldybėms. Čia jau sutarta su savivaldybėmis dėl tokio pasiskirstymo?

– Sakyčiau, kad taip, nes iš tikrųjų mūsų pradinė pozicija buvo visą šitą papildomą prieaugį paimti į Gynybos fondą, tačiau turėjome susitikimą su Savivaldybių asociacija ir su jais sutarta. Maža to, kad sąžininga yra pasiskirstyti tas mokesčių įplaukas – viena dalis valstybei, kuri užtikrina bendrą teritorijos saugumą, ir savivaldybėms, kurios turi sutvarkyti gatves, šaligatvius, tvoras, bendro naudojimo aikštes, vietas, apšvietimą.

– O kiek, ministre, jūs pats mokėsite nekilnojamo turto mokesčio, ar pasiskaičiavote?

– Pagal naują tvarką nepaskaičiavau. Šiuo metu mano šeima sumoka arti 900 eurų per metus ir, pirminiais įverčiais, mano mokama suma turėtų šiek tiek išaugti. Bet tai yra sąžininga.

– Kiek jūs turite nekilnojamo turto? Galite pasakyti vienetais?

–  Aš turiu deklaravęs tris butus, mūsų šeima turi tris butus...

– Vilniuje?

– Iš tiesų keturis butus: tris butus Vilniuje, vieną Lietuvos regione ir tris garažus. Prie kiekvieno buto po garažą.

– O sodybos neturite?

– Ne, sodybos neturim. Bet šitas viskas deklaruota, šitie turto vienetai yra mano turto deklaracijoje, kuri yra vieša.

– Ar jūs nuomojate kitus butus?

– Ne.

– Jie stovi tušti?

– Ne, juose gyvena mūsų vaikai.

– Pakalbėkime dar apie PVM lengvatas. Jūs siūlote knygoms, neperiodiniams leidiniams PVM tarifą mažinti nuo 9 iki 5 proc., kas yra naujiena, taip pat didinti lengvatinį 9 proc. tarifą iki 12 proc. O kodėl su knygomis taip nusprendėt?

– Dėl to, kad elektroniniai leidiniai ir periodiniai leidiniai ir dabar yra apmokestinami 5 proc. Tai logikos tame, kodėl kitos knygos yra 9 proc., o elektroninės 5 proc., nėra. Antra vertus, manau, kad didinti tą tarifą iki 12 proc. knygoms tuo metu, kai bus tam tikrų apmokestinimo pasikeitimų autoriams už jų gaunamą honorarą, irgi būtų nesąžininga. Tai pirmiausia motyvas vis dėlto suvienodinti elektroninius ir paprastus leidinius.

– Tai knygų skaitytojams gera žinia? Ar leidėjams?

– Sakykim taip, sumažinus PVM tarifą prekėms, kurios yra laisvoje rinkoje, tikėtis jų kainų sumažėjimo yra nelabai lengva. Greičiausiai tai bus tam tikra parama būtent gamintojams, šiuo atveju knygų leidėjams.

– O 12 proc. PVM tarifas bus centriniam šildymui vietoj 9 proc.?

– Ne, centriniam šildymui mes siūlome lengvatą apskritai naikinti. Dėl to, kad tai yra lengvata, ji netikslinga, jinai pasiekia tuos, kuriems iš esmės ji nėra reikalinga, pačius turtingiausius, turinčius daugiausia šildomo ploto. Tuo tarpu tiems žmonėms, kuriems yra nelengva susimokėti už komunalines paslaugas, jau dabar yra numatytos lengvatos ir šios Vyriausybės planuose yra reikšmingai išplėsti tas lengvatas, pavyzdžiui, nustatant žymiai liberalesnius turto limitus.

Yra sutarimas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tie turto apribojimai, atsižvelgiant į infliacijos mastą, kuris buvo, jie turi būti ženkliai atlaisvinti. Na, pavyzdžiui, reikalauti, kad šildymo kompensaciją gautų tik asmuo, pensininkas, kurio banko sąskaitoje turimos lėšos neviršija 8 tūkst. eurų, man atrodo, yra tikrai toli nuo logikos.

– Tai siūlysite tą lėšų sumą padidinti ir plotą turimą taip pat?

– Mano pozicija yra, kad šitie visi limitai turėtų būti reikšmingai atlaisvinti. Be to, mes ruošiamės pasiūlyti įrašyti į Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą nuostatą, kad asmenys, kurie naudojasi šildymo kompensacijomis, besąlygiškai būtų atleisti nuo bet kokio nekilnojamo turto mokesčio jų turimam turtui.

– Žodžiu, grįžta 21 proc. PVM šildymui kartu su tom išplėstom lengvatom turtui?

– Taip. Mes siūlome galiausiai priimti šitą sprendimą. Jis sukeldavo visokių kontroversijų anksčiau, bet man atrodo, šiandien iš tikrųjų susiklostė tinkamos sąlygos priimti tą sprendimą, kadangi energijos kainos nėra kosminėse aukštumose ir valstybė turi galimybę pasirūpinti tais, kuriems to labiausiai reikia.

– Dar liko draudimo mokestis – kaip suprantu, lieka vienas 10 proc. tarifas visoms sutartims, išskyrus civilinę vairuotojų atsakomybę, kuriai anksčiau siūlėte 5 proc. tarifą. Kodėl to atsisakėte?

– Dėl to, kad civilinės atsakomybės apdraudimas fiziniams asmenims yra įstatymo reikalavimas ir niekas, kas vairuoja automobilį, negali išsisukti nuo šito draudimo. Antra vertus, civilinės atsakomybės draudimo įmokos taip pat auga. Tai tie, kurie vairuoja, jie tam tikra prasme ir dabar jau neša tą papildomą infliacijos ir ekonominio augimo naštą, kurią galbūt būtų nesąžininga dar labiau padidinti.

Bet visoms kitoms draudimo rūšims labai nedidelis 10 proc. mokestis, kurį mes vadiname saugumo mokesčiu ir kuris eitų į Gynybos fondą, man atrodo, jis yra logiškas. Jeigu tu draudiesi, pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą, na, susimokėk dar ir tuos 10 proc. to turto saugumui, nes tavo turto išlikimas ir nuo to priklauso.

– Paskutinis liko cukraus mokestis...

– Tikrai ne cukraus – saldintų gėrimų ir taikomas ne cukrui kaip tokiam, o būtent saldintiems gėrimams, kur yra ir medicinos mokslo įrodymai, kad jų vartojimo ribojimas teigiamai paveiktų visuomenės sveikatą. Lengvatos būtų kūdikių mišinėliams arba jogurtams, arba pienui. Antra vertus, tai taip pat kompromisinis variantas.

– Po antro svarstymų raundo, kai dabar dvi savaites savo pastabas galės teikti tiek institucijos, tiek visuomenė, ir pataisos pagaliau pasieks Vyriausybę bei Seimą, dėl ko jūs labiausiai nerimaujate? Kas, jūsų manymu, galėtų keistis po diskusijų, ypač Seime?

– Sunku prognozuoti. Viešojoje erdvėje šiuo metu daugiausia diskusijų būtent dėl nekomercinio nekilnojamojo turto mokesčio. Pasiūlymų bus visokių. Šiuo metu aš net ir nenorėčiau prognozuoti, kur čia bus kažkokių punktų. Man tikrai labai norėtųsi, kad tas subalansuotas variantas toks į Vyriausybę ir atkeliautų.

Mūsų specialistai Finansų ministerijoje atliko ekonominio poveikio vertinimą ir jis rodo, kad esant kitom lygiom aplinkybėm, įgyvendinus šituos pakeitimus ir atsižvelgiant į didesnį gyventojų pajamų, įmonių pelnų apmokestinimą, pačiu blogiausiu atveju galima tikėtis 0,2 proc. BVP praradimo.

Antra vertus, tikrai nepamirškime, kad įgyvendinus šituos pakeitimus galų gale galima būtų atšildyti šiuo metu įšaldytą milžinišką RRF fondo pinigų sumą – 400 milijonų, kurių investavimas į mūsų ūkį keleriopai padengtų BVP praradimus. Tai va tokia yra ekonominė šito klausimo realybė.

– Premjeras pranešė, jog kitais metais gynybai numatoma skirti 5,25 proc. BVP ir toks biudžeto projektas turėtų atkeliauti į Seimą. Kiek jūs planuojate gynybai surinkti iš šitų mokesčių didesnių? Koks fiskalinis efektas bendras būtų – pusė milijardo, 400 milijonų, 700 milijonų ar 800, kurių trūksta?

– Jeigu aš neklystu, ne pirmaisiais, bet jau antraisiais, trečiaisiais metais pajamų prieaugis, esant kitom aplinkybėm tokiom pačiom, būtų arti 600 milijonų per metus.

– Bet tai per mažai.

– Tai yra per mažai. Antra vertus, nežiūrėkim plokščiai į gynybos finansavimą. Tie penki su virš procentų, jie nebūtinai turi būti įkalkuliuoti į mūsų valstybės biudžetą. Nepamirškime, kad mes paleidžiame milžinišką viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektą – tai yra gynybos išlaidos į karinio miestelio Rūdninkuose statybą. Iš valstybės biudžeto mes pradėsime kompensuoti tas investuotas lėšas nuo 2028 metų ir tas kompensavimas išsidėstys per ilgą laikotarpį, kurį mes suderėsime, pavyzdžiui, su Europos investicijų banku.

Tai tas skaičiavimas nėra toks tiesioginis. Tai, ką mes gynybai išleisime 2026-2027 metais, nebūtinai atsispindės valstybės biudžete. Tačiau tai, ko reikia mums valstybės biudžete, pavyzdžiui, įsigyjant ginkluotę arba dalyvaujant europiniuose įsigijimo projektuose, tai šitą iš Gynybos fondo lėšų papildytų tokiu būdu, manau, mes sugebėsime finansuoti, kad smarkiai nepažeistume Mastrichto kriterijų.

Be abejo, turėsime pasinaudoti Europos Sąjungos siūloma išlyga, kuri leis laikinai peržengti, bet tik laikinai peržengti 3 proc. Mastrichto kriterijaus deficito ribą. Bet sąlyga yra, kad po ketverių metų mes turime tą peržengimą susikompensuoti. Tai tokiu būdu mes pinigų srautus ir susiplanuosim.

– Ar jūsų analitikai paskaičiavo pesimistinį variantą, jeigu nepavyktų iš šitų mokesčių padidinimo surinkti jūsų planuojamų, tarkim, 600 milijonų, o pavyktų tik 300 milijonų, pavyzdžiui? Nes kai kurie ekonomistai kalba, kad jūs galit negauti to efekto, kurio tikitės.

– Kada mes prognozuojame ekonominę šalies ateitį, mes visada suskaičiuojame centrinį scenarijų. Ką mes po to šalia jo pasakome, tai didinančias ir mažinančias augimo tempus rizikas. Tų rizikų yra, aš tikrai neužmerkiu akių. Tos rizikos yra, bet mūsų fiskaliniai rezultatai yra paskaičiuoti centriniam scenarijuj. Kito scenarijaus nėra ir mes galim tik pasakyt, gali būt daugiau, gali būt mažiau, bet centrinis mūsų tikėtinas scenarijus yra toks.

– Grįšim po poros metų ir paskaičiuosim, kas iš to gavosi. Gal net ir poros metų nereikės. Ačiū Jums už pokalbį.