„Su 38 proc. nuo BVP skolos lygiu, kuris buvo praėjusių metų pabaigoje, ar ilgą laiką išgyvensime, to negalime pasakyti. Prognozuojame, kad jei nieko nekeičiame, pragyvename pagal šių metų biudžetą, kitąmet padidiname krašto apsaugos išlaidas iki planuojamų didelių dydžių, jau 2027 metų pabaigoje kirstume 60 proc. Mastrichto kriterijų ribą“, – ketvirtadienį Seime vykstančioje konferencijoje „Viešieji finansai ir demografiniai iššūkiai: kaip pasiruošti ateičiai?“ sakė R. Šadžius.

Ministras teigė, jog nekeičiant valstybės fiskalinio plano, jos skola ilgesniu laikotarpiu galėtų tapti itin didelė, tačiau ją reikia valdyti atsakingai.

„Matome scenarijų, kad nesiimdami jokių priemonių, laikydamiesi dabartinės politikos, palikę dabar galioti tuos pačius mokesčių įstatymus ir stengdamiesi atliepti visuomenės poreikius, kuriuos reikėtų finansuoti iš viešųjų lėšų, apžiūrimoje ateityje, – iki 2040 metų galėtume „kirsti“ ir 200 proc. nuo BVP skolą“, – kalbėjo ministras.

„Šalies skola – kaip važiavimas vingiuotu keliu. Jei nesuvaldei automobilio, jei kryptelėjo vairas, gali nulėkti nuo kelio, trenktis į atitvarą, kurias reiškia labai dideles išlaidas skolos aptarnavimui“, – kalbėjo R. Šadžius.

Pasak jo, Lietuva su Europos Komisija susitarė, jog valstybė savo viešąsias išlaidas kasmet galės didinti vidutiniškai 5,2 proc., palyginti su 2025 metais, – į tai bus orientuojamasi planuojant ateinančių metų biudžetus.

Ministro teigimu, tiek valstybė galės padidinti savo išlaidas, jei sulėtėtų ekonomikos augimas. Nepaisant to, biudžeto deficitas nebus didesnis nei 3 proc. BVP, tikino jis.

„Jei staiga nutiks, kad ekonomika nuslys į žemesnę pusę, staiga prasidės kažkokie stagnacijos reiškiniai, nežiūrint to, vis tiek turime limitą išlaidoms augti. Ir deficitas tada, be abejo, kiekvienų metų gali padidėti. Jis pagal bazinius skaičiavimus neturėtų viršyti Mastrichto kriterijaus – 3 proc.“, – kalbėjo R. Šadžius.

Skaičiuojama, kad 2025-ųjų pabaigoje valstybės skola turėtų pasiekti 44 proc. BVP.

Vystant nacionalinę diviziją, įsigyjant naują techniką ir ruošiantis Vokietijos brigados priėmimui Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų ketina skirti papildomus 12–13 mlrd. eurų, tai kilstelėtų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP.

BNS rašė, kad Finansų ministerija siūlo išplėsti NT mokesčio bazę, jį vienam asmeniui taikant nuo 40 tūkst. eurų būsto vertės. Mokesčio tarifai, priklausomai nuo vertės, siektų nuo 0,1 iki 1 procento.

Taip pat siūloma nustatyti keturis GPM tarifus – nuo 20 iki 36 proc. – taip siekiant jį padaryti progresyvesnį. Jie būtų taikomi atsižvelgiant į bendrą metinę visų rūšių pajamų sumą, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno. 36 proc. tarifą siūloma taikyti didžiausioms pajamoms – virš 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).