Stadiono griaučius saugos „Veikmė“ | Diena.lt

STADIONO GRIAUČIUS SAUGOS "VEIKMĖ"

Aukščiausiajam Teismui panaikinus nacionalinio stadiono statybos sutartį liko neaišku, kas nuo penktadienio atsakingas už statybvietės apsaugą ir galimus nelaimingus atvejus. Atsakomybė tarsi tektų turto savininkei – savivaldybei. Tuomet kodėl apsauga iki šiol rūpinasi "Veikmė"?

Netikėtas rangovo dosnumas

Nors Teismo nutartis priimta praėjusį penktadienį, lapkričio 13 d., pirmadienį nė viena iš šalių nebuvo gavusi Teismo nutarties originalų. Tiek savivaldybės, tiek jai pavaldžios bendrovės "Vilniaus kapitalinė statyba", tiek buvusios stadiono rangovės, bendrovės "Veikmė", teisininkai narsto iš interneto išsitrauktą dokumentą. Šis – 14 lapų, todėl išnagrinėti kiekvieną žodį truks savaitę, o gal ir ilgiau.

Tačiau kai kurių sprendimų dėl nebaigto nacionalinio stadiono statybų reikia nedelsiant. Pavyzdžiui, pasirūpinti tolesne objekto apsauga. Mat iki Teismo nutarties ši atsakomybė slėgė "Veikmės" pečius. Ji buvo atsakinga už aikštelėje stovintį turtą ir statybvietėje galimus nelaimingus atvejus. Teismui panaikinus sutartį, būtų logiška "Veikmei" kuo greičiau iš aikštelės išsivežti visą turtą: medžiagas, kranus, kitą įrangą ir atsakomybę už stadiono griaučius perduoti "Vilniaus kapitalinei statybai". Mat ši yra savivaldybės, tikrosios stadiono savininkės, įgaliotas asmuo.

Tačiau "Veikmė" savo turto iš statybvietės vežti neskuba. Dar daugiau, bendrovės valdybos pirmininkas Kęstutis Maksimavičius pirmadienį pasitarime pas Vilniaus vicemerą Romą Adomavičių sutiko dar savaitę įmonės lėšomis rūpintis statybvietės apsauga. Aikštelės priežiūra jai kainuos ne vieną tūkstantį litų. Iš kur toks bendrovės dosnumas?

"Mes dar tik laukiam Teismo dokumentų, todėl negaliu atsakyti, kada stadioną perduosim savininkui. Pirmiausia reikia visoms šalims išanalizuoti Teismo nutarties tekstą, tik tada sėsti ir sprendimus priimti. Iki tol statybvietę prižiūrėsime savo lėšomis. Juk saugosim ne tik savivaldybės turtą, bet ir savo: statybines medžiagas, armatūrą, būdeles, kabelius. Galų gale, neduok Dieve, šiandien panaikiname apsaugą, rytoj susirinks į statybvietę būrys ir kokie trys keturi asmenys nuo konstrukcijų nukris ir užsimuš. Ką tada daryti?" – motyvus dėstė K.Maksimavičius.

Išgelbėjo valdžią nuo išlaidų

Saugoti statybvietę už mokestį po Teismo nutarties "Veikmė" nebeturi jokio teisinio pagrindo. Vilniaus valdžia apsidžiaugė suskubusi tuo pasinaudoti.

Mat vos sekmadienį vakare iš komandiruotės Kinijoje sugrįžusiems merui Viliui Navickui, vicemerui R.Adomavičiui ir "Vilniaus kapitalinės statybos" direktoriui Renatui Dūdoniui vakar būtų tekę verstis kūlvirsčiomis ieškant naujo statybvietės sargo. O ir už paslaugą būtų tekę susimokėti. Turint omenyje skylėtą ir praskolintą miesto iždą, ši užduotis būtų buvusi neįmanoma. Nebent "Vilniaus kapitalinė statyba" būtų atvėrusi savo krepšelį. Tačiau R.Adomavičiui pavyko sugraudinti "Veikmės" valdybos pirmininką.

"K.Maksimavičius sakė, kad šiandien susirenka kranus, panaikina visą stadiono apsaugą ir palieka objektą. Tačiau mes tik per šią savaitę galėsime išsinagrinėti Teismo nutartį ir priimti konkrečius sprendimus, kaip elgsimės toliau. Po pokalbio, kuris truko vieną minutę, K.Maksimavičius sutiko dar savaitę objektą pasaugoti. Juk objektas negali būti nesaugomas, nes jau kitą dieną ten nieko nebeliks", – sakė R.Adomavičius.


Likę griaučiai – galvos skausmas

Be apsaugos, šią savaitę Vilniaus valdžia spręs ir kitą dilemą: o ką daryti su neužbetonuota armatūra, kyšančia iš konstrukcijų. Žiema ant nosies, statybos sustojusios, todėl stadiono griaučius verkiant reikia konservuoti. Šiems darbams, anot R.Adomavičiaus, reikia 15 mln. litų, antraip dėl temperatūros pokyčių ir drėgmės bus pažeistos konstrukcijos, į kurių statybą jau investuota 100 mln. litų. Kur valdžia ieškos trūkstamų milijonų – kol kas neįsivaizduoja.

Viltis tęsti stadiono statybas apskritai nereali. Mat Vilniaus valdžia biudžete 260 mln. litų neturi, o Vyriausybė delsia prisiimti įsipareigojimus su galimu investuotoju už stadiono pabaigtuves atsiskaityti per 15–20 metų. Be šios garantijos nė viena Lietuvos ar užsienio bendrovė į statybvietę neinvestuos nė lito.


Egidijus Vilkickas, Savivaldybės Teisės departamento direktorius

Aukščiausiasis Teismas, nutartimi nuo lapkričio 13 d. panaikinęs sutartį, nenurodė, kaip šalys – statybų rangovė "Veikmė" ir paslaugos pirkėja, bendrovė "Vilniaus kapitalinė statyba", – turėtų elgtis po to. Tenurodyta, kad už visus statybos darbus, atliktus iki nutarties priėmimo dienos, užsakovas turi atsiskaityti su "Veikme", o ši užsakovui nuosavybės teisėmis perleisti nebaigtą statyti stadioną.

Tačiau prieš tai "Vilniau kapitalinė statyba" turi užfiksuoti esamą padėtį statybvietėje, inventorizuoti, kokie darbai atlikti, už juos atsiskaityti su rangove ir aktu perimti stadioną savo žinion.

Toliau sprendimai turi būti priimami šalių susitarimu. Greičiausiai savivaldybė skelbs konkursą toliau statyti stadioną, tik ji turi apsispręsti, kokiu būdu: koncesijos ar bendradarbiaujant viešajam ir privačiajam sektoriams.

Tačiau sutartys, "Veikmės" ir "Vilniaus kapitalinės statybos" pasirašytos iki 2007 m. spalio 2 d., nenutrauktos. Teismas nurodė: jeigu 2007 m. šalys sudarė naują sutartį, tarsi išreiškė valią ankstesnėmis sutartimis nesiremti. Dėl to šalys turi galutinai susitarti dėl tų sutarčių galiojimo. Antraip jeigu ateityje atsirastų naujas stadiono rangovas, "Veikmė" turėtų teisę reikšti pretenzijas.


Meras kaltina buvusią valdžią

Vilniaus mero Viliaus Navicko nuomone, atsakomybę dėl stadiono statybos sutarties turėtų prisiimti buvusi valdžia: buvęs Vilniaus meras Juozas Imbrasas, buvęs vicemeras Evaldas Lementauskas ir buvęs mero patarėjas Remigijus Žemaitaitis.

"Tai – ta trijulė, kuri daugiausia dirbo prie šio projekto. Seniai sakiau, kad ta stadiono statyba neskaidri, kad sutartis, mano požiūriu, yra korupcinė", – sakė V.Navickas.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)