„Sieksiu užtikrinti, kad šioje ligoninėje būtų teikiamos aukščiausios kokybės paslaugos, būtų pritraukiami reikalingi specialistai, užtikrinamos tinkamos darbo sąlygos, taikomos motyvavimo priemonės“, – miesto savivaldybės išplatintame pranešime cituojama A. Nikolajevienė.

Kaip nurodė Klaipėdos savivaldybė, iš viso konkurse Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigoms užimti dalyvavo 5 kandidatai. 

A. Nikolajevienė yra įgijusi reabilitacijos ir slaugos bakalauro bei viešojo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį. Nuo 2012 metų ji vadovavo Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams, taip pat nuo 2022 metų yra Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos narė. 

Klaipėdos medicininės slaugos ligoninė yra miesto savivaldybės įsteigta sveikatos priežiūros įstaiga. Čia teikiamos palaikomojo gydymo ir slaugos bei stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugos suaugusiems asmenims.

Apie darbą

Darbas yra didelė mano gyvenimo dalis, kupinas ne tik rūpesčių. Esu labai laiminga jį dirbdama. Nes kasdien per tai aš augu, tobulėju. Darbas teikia didelį pasitenkinimą, nes galiu padėti kitiems. Mane labai džiugina, kad galiu pagerinti vaikučių, kurie serga lėtinėmis, nepagydomomis ar progresuojančiomis ligomis, gyvenimo kokybę. Būnu laiminga, kai matau besišypsančias mamas ir tėčius, kurie augina tokius vaikus. Džiugina, kad mums įstaigoje pavyko sukurti saugią, patikimą, atliepiančią šeimos poreikius aplinką. Smagu, kad pavyko sutelkti vieningą komandą šiam darbui, kuri geba atsiliepti į kiekvienos šeimos ir kiekvieno vaiko poreikius. Ir visa tai mūsų darbuotojai daro su meile, nes be meilės tokių rezultatų, kuriuos šiandien turime, nebūtume pasiekę. Daugelis mamų ir tėčių ne taip seniai sakydavo, kad tai yra jų likimo kryžius, gyvenimo našta, dabar jau, gaudami pagalbą – atokvėpio paslaugą, jie pradeda suprasti, kad jų gyvenimas gali būti ir kitoks. Kad ta našta ir tuo kryžiumi, kuris duotas turbūt iš aukščiau, jie gali dalytis ir su kitais. Kada jie pakliuvę į mūsų bendruomenę pajunta saugumą, išgirstame labai daug šiltų padėkos žodžių, kurie man ir darbuotojams yra pats didžiausias įvertinimas už mūsų darbą, stimulas toliau plėstis, augti ir džiaugtis tuo. Taigi darbas yra mano gyvenimo misija – padėti kitiems. Šis darbas, kaip turbūt ir bet kuris kitas, be meilės būtų neįmanomas. Labai daug širdies ir empatijos reikia skirti ir darbuotojams, komandai, kad jie priimtų tą misiją taip pat nuoširdžiai. Priešingu atveju, žmonės labai greitai pajustų šaltumą, abejingumą. O tokių dalykų pas mus būti tiesiog negali. Be šio darbo, esu dar ir Klaipėdos Rotary klubo „Karalienė Luizė“ narė. Šalia visų veiklų pernai Klaipėdos Rotary akademijoje tapau mentore, tai irgi teikia didžiulį džiaugsmą, nes jaučiu, kad noriu padėti žmonėms, dalintis asmenine ir profesine patirtimi.

Apie šeimą

Nepaisant labai įtempto darbo grafiko ir kitų veiklų, šeimai randu laiko, nes tai pats didžiausias gyvenimo turtas ir lobis, kurį pavyko sukurti, puoselėti. Artimiesiems stengiuosi rasti laiko visada, nes buvimas kartu, skanios vakarienės, pietūs, bendravimas yra dalykai, kurie stiprina ir įkvepia. Mano šeima – žmonės, į kuriuos bet kada galiu atsiremti, kurie mane girdi, supranta ir niekada nepriekaištauja dėl to, kad per mažai jiems skiriu laiko. Jie myli mane ir supranta tai, ką ir dėl ko darau. Už tai esu labai dėkinga savo šeimai.

Apie pomėgius

Pomėgių turiu nemažai, nes jei neprasiblaškyčiau, būtų labai sudėtinga. Protas kas rytą turi būti apsivalęs ir švarus. Vasarą mėgstu kapstytis gėlyne, itin patinka rožės. Grįžusi iš darbo, apeinu savo rožyną, pasidžiaugiu kiekvienu žiedu. Mėgstu skaityti knygas, mėgstu keliauti, važinėti dviračiu, vaikštinėti pėsčiomis, mėgstu bendrauti su artimaisiais ir draugais prie kavos ar arbatos puodelio. Labai vertinu kiekvieną žmogų, draugą, svečią.

Apie Klaipėdą

Esu klaipėdietė, čia gimiau, užaugau ir gyvenu. Klaipėda yra ne tik uostamiestis, bet ir mano pačios šeimos uostas. Visa mano šeima yra čia, tik viena mano dukra nutekėjo į Kauną. Klaipėda yra miestas, kurį labai myliu, branginu ir be kurio savęs neįsivaizduoju. Kiekviena gatvė, kiekvienas kampelis yra išvaikščiotas, čia pilna malonių prisiminimų. Kartais pagalvoju, kaip norėčiau, kad miestas keistųsi, taptų dar gražesnis ir pritrauktų kuo daugiau žmonių. Būna momentų, kai pajuntu, kad miestas yra tuštokas, čia per mažai gyvybės. Bet tikiu, kad ilgainiui viskas keisis ir Klaipėda taps patrauklesnė ir čia kursis daugiau žmonių, tikiu, kad mieste atsiras daugiau veiklų, švenčių ir norėsis čia atvažiuoti, būti, gyventi. Manyčiau, kad Klaipėda vis gražėja, ir tai yra smagu.

Gyvenimo kredo

Gyvenimo kredo – niekada nesakyk niekada.

Apie „Metų klaipėdietę“

Į „Metų klaipėdietės“ konkursą buvau pakliuvusi ir 2015 metais. Kai pirmą sykį buvau pasiūlyta į šitą gražų konkursą, buvau labai sutrikusi ir jaučiau, kad man čia dalyvauti dar per anksti, kad dar nesu nuveikusi tiek daug gražių darbų, lyginant su kitomis pretendentėmis. Tąkart labai džiaugiausi už Aldoną Kerpytę. O šiandien po tų devynerių metų jaučiuosi jau tvirčiau, nors, žinoma, visada galvoju, kad galėčiau dar daugiau ir dar prasmingesnių darbų nuveikti. Šiandien, po 12 metų, kuriuos vadovauju įstaigai, jaučiu, kad padaryta jau gerokai daugiau. Labai džiugu, kad žmonės pastebėjo mūsų darbą, mūsų pastangas. Mes tiesiog sukamės kasdienybėje ir nebematome, kad darome kažką išskirtinio. Ir kai kažkas iš šalies pasako, kad mes tiek daug padarėme, kad mums pavyko, labai džiugina. Bet turiu dar daug minčių, kaip viską tobulinti, kad tik šeimos Klaipėdoje, auginančios ypatingus vaikus, būtų laimingesnės ir jaustų visavertį gyvenimą, galėtų gyventi kokybiškai.

Geria ir nėštumo metu

Vos per vieną mėnesį Klaipėdoje nuskambėjo net keturi atvejai, kai su savo pačių vaikais moterys pasielgė labai žiauriai.

Kelios besilaukiančiosios nėštumo metu vartojo  alkoholį, o vienas kraujais plūstantis naujagimis pamestas prie darželio tvoros.

Apie "naujausią" girtutėlę gimdyvę pranešta praėjusį penktadienį, jos kraujyje rasta 2,8 promilės etilo alkoholio.

Po kelių savaičių gimdyti turinti 25 metų moteris į Klaipėdos universitetinę ligoninę atvežta iš Telšių.

Tarsi siaubo filme

Kūdikiu tarsi nereikalingu daiktu atsikračiusių ar net gyvybę atėmusių gimdytojų uostamiestyje buvo ne vienas.

Senieji klaipėdiečiai iki šiol prisimena dvi vaikžudystės istorijas, įvykusias tarybiniais metais.

Danėje, prie vadinamosios "fanerinės", kadaise aptiktas mažos mergytės kūnelis. Netruko paaiškėti, kad ją nuskandino motina. Dukra trukdė romanui su meilužiu. Moteris buvo nuteista dešimt metų kalėti, o vaiką palaidojo giminės ir kaimynai.

Kita kraupi istorija baigėsi kaltininko savižudybe. Tėvas plaktuku į galvas užmušė du savo vaikus ir pats pasikorė. Tokio jo poelgio motyvai liko nežinomi. Spėliota, kad vyras buvo praradęs sveiką nuovoką.

Dar vienas šiurpus incidentas nutiko 2000-ųjų gruodį. Vytauto gatvėje polietileno maišelyje rastas miręs naujagimis berniukas. Tąkart nustatyta, kad vaikas gimė negyvas septyniolikmetei.

Kitas kraupus įvykis visuomenę sukrėtė dar po kelerių metų. Tvenkinyje, netoli E.Balsio menų gimnazijos, aptiktas naujagimio lavonas.

Tačiau 2009-ųjų Motinos dieną įvykusios tragedijos klaipėdiečiai nepamirš dar ilgai.

Sausio 15-osios g. šalia daugiabučio, šiukšlių konteineryje, benamis rado du išmestus naujagimius. Paaiškėjo, kad tai dvynukai, kurių vienas galėjo gimti negyvas, o antrasis buvo sveikas, tačiau uždusintas motinos.

Dar vienas langelis neišgelbės?

Prieš porą savaičių Žardininkų mikrorajone likimo valiai paliktas naujagimis žmones privertė susimąstyti, galbūt mieste trūksta gyvybės langelių?

Šiuo metu vienintelis būdas moteriai būti neatpažintai ir sykiu saugioje aplinkoje palikti naujagimį – nuo 2009-ųjų veikiantis gyvybės langelis Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

Pasinaudoti šia paslauga pietinėje miesto pusėje, kur blogesnė kriminogeninė padėtis, galimybių nėra.

Veikiausiai reta moteris, iškart norinti atsikratyti kūdikiu ir paniškai bijanti viešumo, vežtų jį autobusu į kitą miesto galą.

Vis dėlto specialistai neįžvelgia poreikio įsteigti daugiau gyvybės langelių Klaipėdoje.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus atstovės Gretos Bliutaitės, šis klausimas neturėtų būti paskirtas vienos institucijos atsakomybei.

"Labiau būtų reikalinga švietimo programa, kuria visuomenės nariai nuo tam tikro amžiaus būtų supažindinami su lytiniu pasauliu, tėvyste ir jiems priskiriama atsakomybe už padarytus veiksmus. Žmones reikia šviesti tiek dėl apsaugos priemonių, tiek dėl to, kur kreiptis bei kokius veiksmus atlikti besilaukiant kūdikio ir pagimdžius", – komentavo G.Bliutaitė.

Gyvybės langelyje palieka retai

Per dešimtį metų Klaipėdos universitetinės ligoninės administruojamame gyvybės langelyje buvo rasti du naujagimiai.

Gyvybės langelyje veikia signalizacija, vos jį atvėrus užsidega šviesa ir pradedama šildyti.

Ligoninės personalas jau po minutės gauna signalą apie paliktą kūdikį.

Tačiau šia galimybe pasinaudoti linkusios ne visos gimdyvės. Kodėl moterys vaikus ryžtasi pasmerkti mirčiai, užuot palikusios juos gyvybės langelyje?

Medikai abejojo, kad gyvybės langeliai situaciją pakeistų.

"Per tiek metų sulaukėme tik kelių kūdikių. Nemanau, kad langelių reikia daugiau, nes paprasčiausiai nėra ką į juos dėti", – teigė Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.

Pasak vyriausiojo gydytojo, gyvybės langelio priežiūra daug išlaidų nereikalauja.

"Langelyje patiesta patalynė, padėtos būtiniausios priemonės. Jam išlaikyti skiriamos minimalios lėšos", – pridūrė V.Janušonis.

Įvaikina nuo 3 mėnesių

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovės G.Bliutaitės žodžiais, gyvybės langelyje radus kūdikį, pirmiausia sveikatos priežiūros įstaigoje patikrinama jo sveikatos būklė.

Kol vaikas bus apgyvendintas šeimoje, vaiko laikinoji globa nustatoma globos centre ar globos institucijoje, išskyrus tuos atvejus, kai vaikui yra būtinos sveikatos priežiūros paslaugos.

Jeigu gimdytojai nepalieka dokumentų iš sveikatos priežiūros įstaigos arba vaiko gimimo pažymėjimo, kurie leistų nustatyti motinos tapatybę, kviečiami teritorinės policijos įstaigos pareigūnai.

Teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius organizuoja vaiko gimimo registravimą ir per tris paras nuo radimo dienos pateikia pareiškimą Civilinės metrikacijos skyriui dėl gimimo įregistravimo – mažyliui suteikiamas vardas, pavardė, įrašoma medicininiais tyrimais nustatyta galima gimimo data.

"Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, gavusi informaciją apie gyvybės langelyje rastą vaiką, atsižvelgdama į geriausius vaiko interesus, parenka labiausiai jo poreikius atitinkančią įvaikintojų šeimą. Teritorinis vaiko teisių apsaugos skyrius, informuodamas šiuos asmenis apie galimybę globoti rastą kūdikį, įspėja, kad jį bus galima įvaikinti tik tada, kai mažyliui sueis trys mėnesiai", – aiškino tarnybos atstovė.

Vaiko tėvai turi teisę susigrąžinti vaiką, paliktą  gyvybės langelyje, iki teismo sprendimo dėl įvaikinimo įsiteisėjimo dienos.

Vaizdai draskė širdį

Per dešimtmetį, iki prasidedant globos namų pertvarkai, į Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namus pateko 298 globotiniai. Net 75 vaikus tėvai paliko vos gimusius.

Kūdikiai į globos įstaigą buvo perkelti tiesiai iš gimdymo namų.

Kiek mažylių per šį laikotarpį buvo diagnozuotas vaisiaus alkoholinis sindromas, duomenų nėra.

Tačiau, pasak Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorės Aušros Nikolajevienės, įstaigos darbuotojai ne kartą stebėjo, kokias kančias patiria abstinenciją išgyvenantys kūdikiai.

"Besilaukiančios moterys turėtų jausti atsakomybę ir visiškai atsisakyti minčių apie alkoholį. Mums tenka matyti sukrečiančių vaizdų. Pavyzdžiui, kaip kenčia trijų parų kūdikiai. Vaikai būna neramūs, dirglūs, nuolat verkia, netgi klykia, sunkiai užmiega tiek dieną, tiek naktį. Kūdikiai negali pasakyti, kad jaučiasi negerai, kad skauda. Apie savo kančias jie stengiasi pranešti susiriesdami, verkdami, muistydamiesi, nuolat sukiodami galvytę. Buvo atvejų, kai abstinencija tęsėsi net pusmetį", – prisiminė A.Nikolajevienė.

Pasak direktorės, moterys nesuvokia, jog, neatsisakydamos žalingų įpročių, negrįžtamai paveikia besivystantį vaisių.

Toks mąstymas lemia graudžias pasekmes.

"Kartais mamos teigia, kad per nėštumo laikotarpį alkoholio nevartojo, tik taurę alaus kasdien. Toks mąstymas lemia graudžias pasekmes", – liūdną tiesą konstatavo pašnekovė.

Vaikščioti pradėjo ketverių

Pasibaigus abstinencijos laikotarpiui, sveikatos sutrikimus kūdikiai jaučia ilgą laiką, o neretai ir visą gyvenimą.

Dažnais atvejais šiems vaikams nustatomas vaisiaus alkoholinis sindromas.

A.Nikolajevienė pasakojo, kad šiuo sindromu sergančių vaikų raida smarkiai atsilieka nuo bendraamžių.

"Turėjome vaikučių, kurie vaikščioti pradėjo tik sulaukę ketverių", – atskleidė direktorė.

Šie kūdikiai dažnai gimsta mažo svorio, užauga žemesnio ūgio, pirmaisiais mėnesiais vangiai reaguoja į aplinką.

Veido bruožai taip pat turi išskirtinių požymių – maža galva, plonesnė viršutinė lūpa, žema nosies nugarėlė.

Jiems augant bruožai kinta, tačiau atsilikimas lydi visą likusį gyvenimą.

Vaikai vėliau pradeda kalbėti, atpažinti artimus žmones, sukoncentruoti dėmesį, sudėtingiau socializuojasi.

Šeimas randa užsienyje

Pasak A.Nikolajevienės, itin sunkią negalią arba vaisiaus alkoholinį sindromą turinčius kūdikius lietuviai įsivaikina labai nenoriai.

Dažniausiai saugų prieglobstį vaikams suteikia užsieniečiai.

"Praktika parodė, kad vaikų su vaisiaus alkoholiniu sindromu lietuvių šeimos nenori. Juos auginti nėra paprasta. Vis dėlto užsieniečiai tokius mažylius įvaikinti sutinka kur kas dažniau. Pernai labai džiaugėmės, kai užsieniečių šeima ėmėsi globoti mergaitę. Iš įvaikinimo tarnybos sulaukiame atsiliepimų, kaip vaikams sekasi augti naujose šeimose. Matome, kaip vaikai keičiasi, su jais dirbama labai intensyviai, įtėviai stengiasi, kad vaikui suteiktų kuo geresnes gyvenimo sąlygas", – pasakojo direktorė.

Įvaikinti ir jau šeimose užaugę vaikai dažnai siunčia laiškus, sugrįžta aplankyti įstaigos darbuotojų, prisiminti gyvenimą Lietuvoje.

"Tuomet emocijų netrūksta. Kartu ir juokiamės, ir verkiame", – sakė direktorė.

Prieš kelerius metus prasidėjus pertvarkai, kuri tęsiasi iki šiol, abstinencijos kamuojami arba vaisiaus alkoholinį sindromą turintys naujagimiai į kūdikių namus nebepatenka. Jiems iškart ieškoma laikinųjų globėjų arba, jeigu tai įmanoma, stengiamasi šiuos vaikus sugrąžinti į šeimas.

Šiuo metu Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose gyvena 11 vaikų, turinčių itin rimtų sveikatos problemų.

Kai kuriuos vaikus retkarčiais aplanko tėvai, tačiau šventes mažieji dažniausiai sutinka globos namuose.

Kad sveikata neblogėtų, vaikus nuolat konsultuoja gydytojai, psichologai, kineziterapijos, ergoterapijos specialistai, logopedai, masažistai, dietistas. Šiuo metu labai reikalinga ir savanorių pagalba.

Už vaiką – 152 eurai

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų pateiktais naujausiais duomenimis, uostamiestyje šiuo metu šeimose auga 141 paliktas vaikas, globos institucijose – 78, o vadinamosiose šeimynose – 19.

Laikinosios globos pagrindu šeimose yra 41 vaikas, globos institucijose – 18, globos centre – 3, šeimynose – 5 vaikai.

Kiekvienam vaikui, globojamam šeimoje, jo rūpybos laikotarpiu kas mėnesį mokama keturių bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka, iš viso – 152 eurai.

Nuo 2020-ųjų pradžios numatoma, kad iš šeimos paimtą vaiką laikinai prižiūrintys giminaičiai ar kiti artimieji per mėnesį gaus 228 eurų išmoką.

Popierinės gerovės kūrimas

Valdžia nori po dvejų metų valstybėje panaikinti kūdikių ir vaikų globos namus. Mažieji šalies piliečiai turi augti šeimoje.

Taip turėtų būti, bet tai kol kas tai tik popierinė biurokratų svajonė, kurią, nepaisant realios situacijos, jie uoliai įgyvendina.

2020 m. ir Klaipėdoje turėtų nebelikti 71 metus gyvavusių sutrikusio vystymosi kūdikių namų.

Juose turėtų atsirasti Vaikų užimtumo dienos centras, kuris teiktų kompleksines paslaugas vaikams, turintiems vystymosi raidos sutrikimų.

Tam per pastarąjį posėdį pritarė ir Klaipėdos taryba.

"Šalyje siekiama sukurti kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai gauti individualias paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, o kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti saugioje aplinkoje", – toks yra technokratinis burtažodis, kurį kartojant, Lietuvoje veikiausiai turėtų nebelikti našlaičių, nes jie esą patektų į šeimas ar pas profesionalius globėjus.

Tačiau realybė kitokia.

Liko tik 25 vietos

Dar prieš aštuonerius metus, kai Klaipėdos miestas iš apskrities pavaldumo perėmė Giruliuose veikiančius kūdikių namus, čia buvo 110 mažylių.

Pernai jų liko jau tik 50, nuo šių metų įstaigoje paliktos 25 vietos.

"Yra vykdomas pertvarkos procesas. Siekiama, kad vaikai augtų šeimose. Vaikų skaičius yra mažinamas, tačiau tai nereiškia, jog neatsiranda naujų be globos likusių kūdikių. Kur juos reikės priglausti, gyvenimas parodys", – taip trumpai pakomentavo Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vadovė Aušra Nikolajevienė.

Realybė neatitinka lūkesčių

Lietuva, deja, ne Armėnija, kurioje nėra vaikų globos namų, nes ten našlaičius priglaudžia giminaičiai.

Pas mus visos viltys dedamos į profesionalius arba socialinius globėjus, kurie turėtų pradėti globoti kūdikių namų augintinius.

Pas tokį globėją vaikas gali gyventi iki 12 mėnesių.

Tačiau, kas bus, kai tas globėjas pavargs nuo šio darbo anksčiau ir norės atsisakyti vaiko globos, atsakymo nėra.

Socialinių globėjų kursus rengia Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centras.

Pabaigęs kursus, už vaiko globą toks globėjas, atskaičius mokesčius, gautų 219 eurų, dar 150 eurų yra vadinamieji vaiko pinigai, vienkartinė išmoka vaiko gyvenamosios vietos įrengimui, drabužiams, kitiems daiktams – 400 eurų.

Ir tai visa parama.

"Šiuo metu mes turime tik vieną socialinį globėją, su kuriuo esame sudarę sutartį. Nuo pernai liepos tam darbui buvome parengę 4 žmones, bet kiti apsigalvojo dėl asmeninių priežasčių ar dėl to, kad netenkina darbo užmokestis. Dabar mūsų paruošiamojoje grupėje yra trys būsimieji socialiniai globėjai, bet irgi neaišku, ar jie sutiks dirbti tą darbą", – teigė Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centro specialistė Laura Lukauskienė.

Globojant neįgalų vaiką, išmokos per mėnesį globėjams yra maždaug 100 eurų didesnės ir šiek tiek viršija 300 eurų.

Teigiama, kad socialinės globos tikslas yra vaiką grąžinti į biologinę šeimą.

Esą, jei nėra jokios galimybės grąžinti vaiko į šeimą, ieškoma nuolatinių globėjų.

Neįgalūs mažyliai – nereikalingi

A.Nikolajevienė prisiminė, kad yra buvęs ne vienas atvejis ir kai biologinė šeima atsisakė rūpintis savo neįgaliu naujagimiu, todėl jie patekdavo į kūdikių namus.

Taigi tikimybė, jog toks vaikas paklius pas įtėvius, dar mažesnė.

Klaipėdos šeimos ir vaiko gerovės centro specialistė L.Lukauskienė pripažino, kad mažai kas nori globoti neįgalų vaiką, nes jam reikia specialios priežiūros, įrangos ir kitų dalykų, o atlygis – labai kuklus.

Be to, norint globoti tokį vaiką, faktiškai kito darbo dirbti ir papildomai uždirbti neįmanoma.

Kūdikių namuose tokio vaiko priežiūrai skiriama per tūkstantis eurų.

"Turiu pripažinti, kad mūsų visuomenė nėra pasirengusi rūpintis neįgaliu našlaičiu. Dirbti mama ir tėčiu 24 valandas yra labai sunkus darbas, ką jau kalbėti, kai tenka auginti ligotą vaiką. Todėl mes ne kartą svarstėme, ar nėra paskubėta naikinti kūdikių namus. Popieriuje viskas atrodo gražiai, tačiau realiame gyvenime daug klausimų kyla. Per 10 metų mano darbo praktiką nė viena lietuvių šeima neįsivaikino sunkią fizinę negalią turinčio mažylio", – pastebėjo L.Lukauskienė.

"Suprantu, kad vaikų su negalią niekas nesiryžta globoti, bet, kai panaikins kūdikių namus, juos bus galima perkelti į globos namus "Rytas", "Smiltelė" arba "Danė". Tokiuose globos namuose vaikai gali gyventi nuo gimimo. Nors mes ir patys neįsivaizduojame, kaip viskas bus po 2020-ųjų", – suabejojo Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė Gražina Aurylienė.

Ketinimai liks utopija?

Klaipėdos miesto tarybos narė Lilija Petraitienė – viena šios vaikų ir kūdikių namų naikinimo idėjos priešininkė.

Politikė teigė, kad šeimos savų vaikų atsisako, o kas ims auginti svetimus ir dar nesveikus.

"Mano supratimu, tai yra utopinis projektas. Apie tai kalbėjau dar su buvusia socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene, išsakiau jai savo poziciją, pamenu, sulaukiau priekaištų, kad neturiu socialinės atjautos, pasakiau jai tik, jog esu realistė", – teigė L.Petraitienė.

Tarybos narės įsitikinimu, neretai vaikai, gyvenantys globos namuose, gauna žymiai daugiau finansinių ugdymo galimybių nei varganose asocialiose šeimose.

"Nežinau, ar valstybė pajėgi įveikti šį rebusą taip greitai. Ne tuos dalykus jie sprendžia. Tai, ką dabar daro, tik parodomieji veiksmai. Turiu pavyzdį, kur šeimoje augo psichiškai nesveikas globotinis. Žinau, kad šeimai tai kainavo didelę emocinę įtampą ir sveikatą, galiausiai jie buvo priversti vaiką grąžinti į globos namus, nes jį auginti buvo ne jų jėgoms. Todėl kalbėjimas, kad tuoj visus našlaičius apgyvendinsime globėjų šeimose, yra kol kas nepasiekiama svajonė", – įsitikinusi L.Petraitienė.

Laimė – kol kas ne Lietuvoje

Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams 20 metų vadovavusi gydytoja Irena Genytė irgi stebisi valdžios siekiu naikinti kūdikių namus.

Gydytojos įsitikinimu, naujagimiai neturi augti bet kur, juolab – neįgalūs, kurių čia globoti niekas neskuba.

"Tai daro tik užsieniečiai. Jie anksčiau iš Lietuvos išvežė labai daug neįgalių vaikučių, kurie čia būtų buvę našta visuomenei ir našta patys sau. Mūsų mentalitetas kol kas kitoks, tai pasikeis nebent labai negreitai. Ir kol Lietuvoje yra tokių vaikų, turi būti ir tokie kūdikių namai", – mano I.Genytė.

Dabartinė kūdikių namų vadovė A.Nikolajevienė kaip tik vakar sulaukė buvusio globotinio ir jo įtėvių vizito. Vaikas, kuriam šiandien 10 metų, gyvena Italijoje.

"Tas berniukas įvaikintas prieš penkerius metus. Vaikas turėjo negalią, tačiau tai neatbaidė šeimos iš Italijos. Ir štai jis apsilankė pas mus labai pagražėjęs, ūgtelėjęs, tiesa, lietuviškai nebemoka, gražiai kalba itališkai. Jo įtėviai sakė, kad jį labai traukia aplankyti kūdikių namus. Jis sakė, kad prisimena savo draugus, darbuotojus, Kalėdų eglutės šventimą, gera širdyje pasidarė jį pamačius. Bet jis auga ne Lietuvoje", – teigė A.Nikolajevienė.

Mažieji uostamiesčio gyventojai penktadienį šėliojo Kaziuko mugėje. Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose surengtoje Kaziuko mugėje dalyvavo ne tik šios, bet ir kitų įstaigų auklėtiniai. Spalvingai mugei startą vaikai davė dainomis ir šokiais.

Penktadienį priešpiet dešimtys smagiai nusiteikusių vaikų susirinko Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, kur buvo surengta šventė „Guru, guru į Kaziuko turgų“.

Įstaigos vadovė Aušra Nikolajevienė teigė, kad Kaziuko mugė čia organizuojama jau eilę metų ir spėjo tapti tradicine.

„Tačiau tokia, kokia surengta šiemet – pirmoji. Šiemet mes sulaukėme gausybės svečių – ne vien tik stebėtojų ir pirkėjų, bet ir aktyvių dalyvių“, – pabrėžė A.Nikolajevienė.

Šiemet uostamiesčio sutrikusio vystymosi kūdikių namuose surengtoje šventėje dalyvavo ir specialiais pasirodymais nustebino lopšelio-darželio „Giliukas“ ir darželio „Mažųjų pasaulis“ auklėtiniai. Švente susidomėjo ir po mugę pasidairyti atskubėjo lopšelio-darželio „Pingvinukas“ vaikai.

Dešimtys vaikų prieš paskelbiant mugės pradžią drąsiai jungėsi į ratelius, šoko, deklamavo ir dainavo.

Po tokių linksmybių paskelbus Kaziuko mugės pradžią prie įvairiausiais pačių įstaigos ugdytinių pagamintais darbeliais nukrautų prekystalių netruko nusidriekti pirkėjų eilės.

Specialiai šiai Kaziuko mugei dešimtis įvairiausių pavasarine nuotaika alsuojančių suvenyrų pagamino 3–7 metų amžiaus įstaigos auklėtiniai.

Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vadovė pastebėjo, kad vaikai itin atsakingai ir kruopščiai ruošėsi ir aplinkinių darželių auklėtinius sudominusiai šventei.

„Darbelių paruošta tikra gausybė. Vaikai įdėjo ne tik daug rankų darbo, tačiau taip pat įdėjo ir daug širdies šilumos. Darbelių spalvų gama labai ryški, tai parodo mūsų nuotaikas gyvenant šiuose namuose“, – pastebėjo A.Nikolajevienė.

Šiuo metu Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose ugdomi 62 vaikai, kurių amžius svyruoja nuo pat gimimo iki 7 metų.

Šalį drebinant dar vienai vaikžudystės tragedijai, vaiko teisių saugotojai ir socialiniai darbuotojai dievagojasi padarę viską, ką galėję, kad tai neįvyktų. Tačiau dėl šių tarnybų kompetencijų vis dažniau kyla abejonių. Pavyzdžiui, kokiu pagrindu skandalingoje kraujomaišos byloje iš nepilnametės mamos buvo atimtas jos kūdikis ir jį pažadėta grąžinti tik tada, jei mergina sutiks išvykti gyventi į Vilnių?

Lemtingas sugrįžimas

Pernai pavasarį per Klaipėdą nuvilnijo kraujomaišos skandalas. 40-metis vyras su savo nepilnamete biologine dukra susilaukė kūdikio. Tokio atvejo uostamiestyje neprisiminė nei pareigūnai, nei Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai.

Ne asocialus, psichiškai sveikas vyras savo elgesio šiurpumo nesuvokė ir po teismo nuosprendžio. Jis prasitarė, jog atlikęs skirtą bausmės laiką, nusiteikęs ir toliau gyventi su savo dukra bei auginti su ja sugyventą mažylę.

Iki tol nepilnametė gyveno pas savo motiną, su kuria nelabai sutarė. Ji atvyko į uostamiestį, susipažinti su savo tėčiu, kurio nematė nuo vaikystės.

Susitikimas veikiausiai buvo jaudinantis, nes dukra pareiškė norinti gyventi su juo. Tėvas sutiko ją priimti.

Šiurpūs įtarimai

Nepilnametė su savo tikru tėvu netrukus atsidūrė vienuose pataluose. Jie ėmė gyventi kaip vyras ir žmona. Tuokart merginai sukako 16 metų.

Vyras teisme aiškino, kad jokios prievartos tarp jo ir dukros nebuvo, viskas įvyko abipusiu sutarimu.

Šie jų santykiai neliko nepastebėti. Nuodėmingus ryšius įtarė ne tik kaimynai ir buvusi vyro sugyventinė, bet ir agentūros "SOS vaikai" vadovė Virginija Kairienė.

Moteris teigė, jog šita pora jos įstaigoje Melnragėje apsilankė, kai mergina jau laukėsi kūdikio ir prašė, kad jai leistų apsigyventi šioje sodyboje.

"Prašau mane laikinai globoti iki pilnametystės su mano dukryte Z. Aš noriu pati auginti savo vaiką. Mano tėvas sutinka mus materialiai remti", – tokį raštišką prašymą dėl globos jau po gimdymo nepilnametė mama įteikė V.Kairienei.

"Iš karto supratau, kokie jų santykiai. Mane apėmė siaubas. Jai pasakiau, kad ji gali apsistoti pas mane. Apie to vyro gyvenimą čia nebuvo nė kalbos. Bet ji mūsų sodyboje taip ir neapsigyveno, nes Vaiko teisių apsaugos tarnyba neleido. Jie padarė išvadą, kad aš esu per sena globoti tą mergaitę iki pilnametystės", – dienraščiui teigė 66-erių V.Kairienė.

Klaipėdos rajono Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Irena Šaulytė dienraščiui teigė, kad V.Kairienė "neatitiko globėjams keliamų reikalavimų ir Civilinio kodekso", nors per visus praktikos metus išaugino du savo sūnus ir 16 globotinių.

Merginos globėja oficialiai įforminta panašaus amžiaus, kaip ir V.Kairienė, moteris – jaunosios mamos močiutė.

Ką padarė tarnybos?

Klaipėdos miesto, taip pat ir rajono Vaiko teisų apsaugos tarnybos tikina, jog darė viską, ką tik galėjo, kad šita tragedija neįvyktų.

Viešumo nepanorę liudininkai teigė, kad tarnybų darbuotojai pradžioje tik juokėsi iš jų įtarimų dėl nuodėmingų tėvo ir dukros santykių.

Tačiau, kai gimė kūdikis, juoko buvo mažiau. Bet vis tiek ir toliau nenorėta tikėti, kad vaikas atsirado iš nuodėmingos meilės. Juolab pats vyras iš pradžių irgi neigė kaltinimus kraujomaiša ir kad kūdikis – jo.

Vis dėlto atlikti DNR testai įrodė, jog jis yra ir jaunosios mamos, ir naujagimio tėvas. Tada vyras pripažino faktą, kad turėjo artimų santykių su savo dukra, po kurių jiems gimė dukrytė.

Tačiau net tada Vaiko teisių apsaugos tarnyba vengė pripažinti, jog pavėlavo atlikti savo darbą ir galbūt padarė ne viską, kad ši makabriška meilės istorija neįvyktų.

Kūdikį – į globos namus

Nors valdiškuose namuose dėl abiejų šios istorijos santykių kilo sumaištis, po kūdikio gimimo jaunieji tėveliai kartu gyveno toliau bent keturis mėnesius iki pat pernykščio balandžio. Tarnybos apie tai negalėjo nežinoti.

Vėliau tėvas pateko į areštinę už piktybinį alimentų vengimą pirmosios santuokos vaikams. Netrukus jam iškelti ir kiti kaltinimai. Jis ėmė laukti teismo kraujomaišos byloje. Mergina vylėsi, kad santykių su ja tėvo labai ilgam nenubaus.

Vaiko teisių apsaugos tarnyba nusprendė, jog porą reikia atskirti, kad nepiktintų visuomenės.

Nuspręsta, kad merginą būtų geriau išsiųsti kuo toliau nuo akių. Tačiau savo noru ji, regis, niekur važiuoti nenorėjo. Tada iš jos atimtas kūdikis.

"Gegužės 7 d. ryte atvažiavo į namus Vaiko teisių tarnybos darbuotojos, radusios X su vaiku, liepė jai susirinkti vaiko daiktus ir važiuoti kartu su jais. Gargžduose prasidėjo posėdis, kur buvo sprendžiamas X vaiko likimas. Po posėdžio vaikas buvo paimtas iš mamos. Neleido net aprengti kombinezono, tik uždengė, nors vaikas smarkiai verkė. Jos, nekreipdamos dėmesio į tai, vaiko nedavė mamai. (...) Toks elgesys su mažamečiu vaiku nesuvokiamas, kai vaikas verkia vos ne iki pamėlynavimo ir į tai nekreipiama jokio dėmesio", – taip užrašyta liudininkės paaiškinime agentūros "SOS vaikai" vadovei V.Kairienei.

Atėmimo motyvai – slapti

Vaikučiui nebuvo nė pusės metų, kai Vaikų teisių apsaugos tarnyba nusprendė, kad kūdikį reikia paimti iš nepilnametės. Mergina nebandė pasipriešinti jų valiai, nes pritrūko jėgų.

V.Kairienės įsitikinimu, nebuvo jokio teisinio pagrindo iš mamos atimti kūdikį.

"Tam buvo priežastys. Viskas buvo apsvarstyta labai atsakingai. Vaikas tuo metu buvo netinkamose sąlygose", – teisinosi I.Šaulytė.

Vaikas nuvežtas į Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namus. Jo direktorė Aušra Nikolajevienė pripažino, kad mergaitė jų įstaigoje buvo globojama kelis mėnesius.

"Su vaiko mama mes nuėjome jos aplankyti. Mus išprašė lauk iš Kūdikių namų. Vėliau merginai vis tik leido užeiti pas savo mažylę. Baisiausia tai, kad jaunoji mama, negavo jokios psichologinės paramos ir palaikymo. Maža to, buvo išreikalauta, kad nepilnametė eitų dirbti ir kūdikių namuose laikomam savo vaikui pirktų sauskelnių, maistelio ir visa kita", – tikino V.Kairienė.

Moteris teigė, kad išgirdusi, ko reikalaujama iš jaunosios mamos, nelabai ja patikėjo, tačiau mergina parodė Kūdikių namų blanką, kurio kitoje pusėje buvo surašyta, ką ji privalo dukrytei nupirkti.

"Netiesa, kad mergina turėjo atnešti sauskelnes į Kūdikių namus. Reikalavimas yra tik toks – tėvai turi rūpintis savo vaikais. Ji deklaravo, kad rūpinasi savo vaiku, gal kas nors ir pasakė, kad ji turi ką nupirkti ir atnešti, aš tokios informacijos neturiu. Aš pati to neprašiau", – teigė A.Nikolajevienė.

Pasak Kūdikių namų direktorės, buvo žinomi motyvai, kodėl iš nepilnametės paimtas kūdikis ir apgyvendintas globos įstaigoje, nors jaunoji mama nėra nei asociali, nei psichiškai ar fiziškai neįgali pasirūpinti savo vaiku.

"Mergaitė pas mus buvo apgyvendinta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. O motyvų, kodėl tai buvo padaryta, nekomentuosiu, tai – konfidencialu. Kūdikių namai yra vykdytojai, mes pagal įsakymą apgyvendiname vaiką. Nieko aš nedangstau, nes neturiu tam pagrindo", – pabrėžė A.Nikolajevienė.

Visi veiksmai teisėti?

Paradoksalu, kad po dviejų mėnesių tarnybų požiūris į merginos motinystę staiga pasikeitė, ir nepilnametei mamai kūdikis buvo sugrąžintas. Paaiškėjo ir sugrąžinimo sąlygos.

"Jai buvo pasakyta, jei ji nepasirašys, kad sutinka išvykti į globos namus Vilniuje, iš jos atims vaiką visam laikui. Ji man pasakė, jog sutiks važiuoti bet kur, kad tik būtų su savo vaiku. Kai ji išvyko, susisiekti man su ja nebepavyko, manau, jos telefonas yra pakeistas. Pirmąkart susidūriau su tokiu kietaširdiškumu. Net nelabai patikėjau, kad tai įmanoma", – tikino V.Kairienė.

I.Šaulytė tikino, tokių sakinių iš jų tarnybos darbuotojų pusės esą nebuvo. Teigiama, jog iš pat pradžių buvo siekiama, kad vaikas augtų su mama.

Paklausus, jei mergina nebūtų sutikusi išvažiuoti į globos namus Vilniuje, ar jie būtų jai sugrąžinę kūdikį, I.Šaulytė sakė:

"Ne. Mes visą laiką ieškojome globėjo, kuris galėtų rūpintis ir vaiku, ir mama. Dabar globėjas yra įstaiga. Jei, ką mes padarėme negerai, tai įvertins mūsų vadovai. Aš žinau tą, ką aš žinau. Ir daugiau neturiu, ką pasakyti".

Pasiteiravus, kodėl mergina neapgyvendinta Klaipėdos moterų krizių centre, kur galėtų ją aplankyti jos artimieji ir ta pati oficiali globėja – močiutė, I.Šaulytė ilgai tylėjo, o paskui prasitarė, kad merginai geriausia ten, kur ji dabar yra.

Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Aušra Nikolajevienė – dar viena Metų klaipėdietės konkurso finalininkė. Našlaičių namams vadovaujančią medikę šiuose rinkimuose aktyviai palaikė ir jos pasiaukojantį darbą įvertino daugybė miestiečių.

Apie darbą

Pagal profesiją esu medikė. Savo darbo karjerą pradėjau Klaipėdos tuberkuliozės dispanseryje, ten trejus metus dirbau su vaikais. Kai tą skyrių uždarė remontui, nusprendžiau nelaukti, kol situacija pasikeis. Atsirado vieta Psichiatrijos ligoninėje, todėl nuėjau dirbti ten. Šiai gydymo įstaigai atidaviau 22 gyvenimo metus. Tačiau ties šiuo darbu nesustojau. Visada kažko siekiau, o kai buvo paskelbtas konkursas į Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktoriaus vietą, nusprendžiau pabandyti laimę.

Čia dirbu jau trečius metus. Nutuokiau, koks darbas laukia, bet išgąsčio nebuvo. Žinojau, kokias pareigas eisiu ir kokią atsakomybę turėsiu prisiimti. Šis darbas kėlė visokių pamąstymų, nes mūsų visuomenės požiūris į kūdikių namus, globos įstaigas yra pakankamai skeptiškas. Esu pati girdėjusi, kad esą "našlaityne" vaikai skriaudžiami, nekaip gyvena.

Bet čia ateidama turėjau viltį, kad negali viskas būti taip blogai – privalo egzistuoti ir gerų dalykų. Didžiausią džiaugsmą man sukelia, kai matau, kad čia būdami vaikai yra laimingi. Ir kai kuris jų pasako, kad čia yra geresnis darželis nei tas, kuriame jis buvo iki tol, tiek man, tiek darbuotojams tai yra pats geriausias įvertinimas. Tai kelia vidinį pasitenkinimą. Vadinasi, vaikas įstaigoje nesijaučia blogai.

Tačiau kiek liūdina visuomenės požiūris, kad kūdikių namai vis dėlto esą yra blogis. Čia augantys vaikai yra dar mažyčiai, neretai su pažeista vystymosi raida. Tačiau esu tikra, kad tą raidą jiems pažeidžia ne kūdikių namuose. Įstaigoje dirbantys specialistai – labai atsidavę mažyliams. Darbuotojos jiems yra tarsi mamos, jų labui daro viską, ką gali. Džiugu, kad į kitus globos namus išeina labai mažai vaikų. Per metus turime vos kelis tokius atvejus, dažniausiai mažyliai yra įvaikinami ar sugrąžinami į biologines šeimas. Kasmet pavyksta įvaikinti keliolika vaikučių, pernai į biologines šeimas sugrįžo 17 mažylių.

Negalime smerkti žmonių, kuriems likimas susiklosto ne itin dėkingai. Galbūt kai kuriose gyvenimo situacijose jie nesugebėjo priimti tam tikrų sprendimų, todėl ir esame mes, kad padėtume jų vaikui. Yra centrai, kurie gelbsti šeimoms, ir jei jos sugeba atsitiesti, mes grąžiname vaikutį. Tada džiaugiasi širdis. Bet būna atvejų, kai šeimai nepavyksta susitvarkyti ir jie vėl paslysta, tada mažyliai vėl grįžta pas mus.

Nežinau, ar ateis toks laikas, kai kūdikių namų Lietuvoje ir Klaipėdoje nebereikės. Sunku tai prognozuoti. Pavyzdžiui, per pirmuosius pusantro šių metų mėnesių mes apgyvendinome jau 12 vaikučių. Nedrįstu svarstyti, kaip bus ateityje, bet šiandien šie namai labai reikalingi. Įstaigoje vaikai gali išbūti iki septynerių metų, tačiau retai kada taip nutinka, nes paprastai stengiamės jiems surasti  globėjus.

Apie šeimą

Man šeima – didžiausias turtas, vertybė, meilė, gėris, supratimas ir begalinis džiaugsmas būti kartu. Kartu su vyru darniai išgyvenome jau 28 metus, užauginome dvi dukras, kurios jau "išskrido", ir dabar esame dviese.

Šeimoje svarbiausia yra vienas kito pajautimas, geranoriškumas ir vienas kito palaikymas. Kai būna sudėtingos gyvenimo situacijos, palaikantis petys būtinas šalia, kaip būtinas ir supratingas žodis. Šie dalykai stiprina šeimą ir suteikia galimybę gyvenimo keliu eiti pirmyn.

Apie pomėgius

Paskutinius dvejus metus esu labai pasinėrusi į darbą, todėl laisvo laiko yra mažiau. Tačiau kai jo atrandu, skaitau knygas, mezgu, mėgstu aktyviai leisti laisvalaikį. Kartu su vyru surandame laiko išvažiuoti su dviračiais, bent kartą per metus numiname iki Juodkrantės, plaukiojame baidarėmis. Mums tai teikia didelį džiaugsmą. Tokios išvykos labai atpalaiduoja nuo kasdieninių rūpesčių.

Apie Klaipėdą

Aš esu klaipėdietė, gyvenu čia nuo vienerių metų. Uostamiestyje užaugau, sutikau savo gyvenimo žmogų, čia gimė ir užaugo mūsų dukros. Klaipėdoje man žinomi visi miesto kampeliai, gatvelės. Augau aš, augo ir Klaipėda. Ji tada dar nebuvo tokia didelė, kaip dabar. Keitėsi gatvės, pastatai, žmonės. Niekada nepalikau Klaipėdos, todėl šis miestas man labai artimas ir mielas. Iš kur begrįžčiau, tik įvažiavusi į miestą nusišypsau ir tariu, kad pagaliau esu namie.

Gyvenimo credo

Mano gyvenimo credo yra niekada nesakyk niekada. Man šis pasakymas jau daugybę kartu pasitvirtino. Kartais netikėtai kažką prasitari, ir greitai viskas apsigręžia priešingai.

Apie Metų klaipėdietę

Metų klaipėdietės konkursu domiuosi ir kiekvienais metais seku rinkimus. Visada labai džiaugiuosi, kad miestiečiai pagerbia iškilias Klaipėdos moteris, pati aktyviai balsuoju už savo favoritę. Šiais metais buvau tiesiog priblokšta, kad pati patekau į kandidačių sąrašą. Man tai buvo sensacija, buvau labai sujaudinta, pradėjau galvoti, ką tokio padariau, kad žmonės mane įvertino.

Darbuotojos mane labai sveikino, pamenu, atbėgo į kabinetą su dienraščiu rankose ir sako – direktore, jūs pakliuvote tarp 40-ies moterų Metų klaipėdietės rinkimuose. Kai balsavimas dėl finalininkių baigėsi, pažiūrėjau į tinklalapį, buvau 10-a. Pamaniau, ne taip ir prastai mane žmonės įvertino ir palaikė. Ir tikrai nesitikėjau, kad pakliūsiu į finalinį septynetuką. Buvau labai nustebusi.

Klaipėdoje prabilta apie tai, kad mieste turėtų atsirasti vadinamoji atokvėpio paslauga. Ji suteiktų galimybę šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus, ar žmonėms, slaugantiems ligotus tėvus, kuriam laikui juos palikti specialistų priežiūroje, kad galėtų išvažiuoti atostogų ar kitais reikalais.

Atokvėpio paslauga – tai trumpalaikės socialinės paslaugos rūšis, kai neįgalus asmuo – vaikas ar suaugęs – apgyvendinamas globos įstaigoje, kai šeimos nariai ar artimieji neturi galimybės jo prižiūrėti dėl įvairių priežasčių.

Globotinis turėtų būti ne jaunesnis nei 6 mėnesių amžiaus, o atokvėpio paslauga gali būti teikiama nuo 12 valandų iki pusės metų. Šis sumanymas Klaipėdoje kol kas nėra įgyvendinamas, nes esą globos įstaigos yra perpildytos. Tvirtinama, kad norint teikti tokią paslauga turi būti sukurtos atitinkamos sąlygos.

"Beje, kai statėme "Lakštutės" patalpas, projekte buvo numatyta tokią paslaugą teikti 4 asmenims vienu metu, bet Dienos centras ir taip perpildytas, todėl šios idėjos vėliau atsisakėme", – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.

Klaipėdos sutrikusio vystimosi kūdikių namų direktorė Aušra Nikolajevienė teigė, kad jų įstaiga buvo paruošusi anketą dėl atokvėpio paslaugos reikalingumo regione ir atliko tyrimą. Teigiama, kad tokios socialinės paslaugos poreikis yra nemažas. Ši problema ypač aktuali ir liečia šeimas, auginančias neįgalius vaikus.

"Šiuo metu mūsų įstaiga tvarko visą dokumentaciją, kad gautume licenciją dėl trumpalaikės socialinės globos. Norinčiuosius savo įstaigoje planuojame priimti jau kitais metais. Teko pakalbėti su tėvais, auginančiais neįgalius vaikus, tad supratau, kad paslauga – reikalinga", – sakė A.Nikolajevienė.

Ši paslauga būtų iš dalies mokama, priklausomai nuo šeimos pajamų. Visa atokvėpio paslaugos kaina parai siektų daugiau nei 80 litų.

Kol kas Lietuvoje dar nė vieni kūdikių namai tokia veikla neužsiima, bet artimiausiu metu kai kurie planuoja tai pradėti daryti.

Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai šiemet sulaukė neregėtai daug dovanų. Duris užvėrus vieniems svečiams, į jas jau beldėsi kiti. „Klaipėdos“ dienraščio projektas „Gera daryti gera“, primindamas apie Giruliuose įsikūrusius kūdikių namų globotinius, laukiančius Kalėdų stebuklo, palietė daugelio įmonių atstovų ir paprastų klaipėdiečių širdis.

Nenorėjo viešintis

Projekto „Gera daryti gera“ šios savaitės socialinis partneris panoro likti nežinomas. Įmonė nepanoro skelbtis, nors savo iniciatyva užkrėtė ir kitus klaipėdiečius padėti kūdikių namams.

Dienraščio „Klaipėda“ redakcijos darbuotojos Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorei Aušrai Nikolajevienei vakar perdavė socialinio partnerio dovaną ir linkėjimus.

Klaipėdos rajone įsikūrusi įmonė skyrė tūkstančio litų paramą, už kurią kūdikių namų atstovai nusprendė nupirkti naują televizorių vaikų grupėje.

„Juk mums reikia kartais pažiūrėti animacinius filmus. Dviejose grupėse lyg ir bus televizoriai, o viena būtų likusi be jo. Todėl esame labai dėkingi šiems žmonėms, kurie mūsų nepamiršo ir dovanojo tokią puikią dovaną. Visa mūsų bendruomenė šiai įmonei linki, kad ji būtų palytėta Kalėdų angelo sparno. O kūdikių namų vaikučiams suteiktas džiaugsmas tegul pasilieka jų širdyse“, – kalbėjo A.Nikolajevienė.

Linkėdama sėkmės projekto „Gera daryti gera“ socialiniam partneriui, A.Nikolajevienė tikino, kad puikiai supranta įmonę, kuri nepanoro reklamuotis.

„Ne jie vieni tokie, šiemet ir daugiau atėjo žmonių, kurie nenorėjo viešintis. Gavome dovanų, kurias žmonės dovanojo anonimiškai“, – pasakojo kūdikių namų vadovė.

Vaikų prašymams – pirmenybė

Klaipėdos rajone įsikūrusios gamybinės įmonės atstovė tikino, kad nors kompanijoje daugiausia dirba vyrų, tačiau visi vienbalsiai sutiko paremti kūdikių namus.

„Juk ir vyrai yra tėvai. Kiekvienas iš mūsų, kurie augina vaikus, tikrai negalime atsakyti, kai reikia paramos patiems mažiausiems ir likimo nuskriaustiems. Juk tokie mažyliai savęs apginti negali. Todėl kažkas iš suaugusiųjų turi jais pasirūpinti“, – kalbėjo įmonės atstovė.

Moteris tikino, jog įmonės darbuotojai perdavė šilčiausius linkėjimus kūdikių namų personalui.

„Darbuotojoms linkime sveikatos, stiprybės, šilumos, nes jų meilės turi užtekti ne tik saviems, bet ir svetimiems vaikams. Tačiau manau, kad svetimais šių vaikučių jau niekas nepavadintų“, – jautriai kalbėjo pašnekovė.

Įmonė ne pirmą kartą paremia įvairias organizacijas ar įstaigas.

„Rėmėme neįgaliųjų rekreacijos ir sporto klubą „Kentauras“, SOS vaikų kaimą, lopšelį-darželį „Pagrandukas“. Iš tiesų – gera yra daryti gera ir net nelaukiame dėkingumo už tai. Labiausiai norime pagirti tuos, kurie dirba tokį sunkų darbą. Linkime, kad jų entuziazmas neišblėstų ir kuo mažiau gyventojų būtų kūdikių namuose“, – linkėjo įmonės atstovė.

Akcija sujaudino ir užkrėtė

Projekto „Gera daryti gera“ socialinis partneris, sutikęs finansiškai padėti kūdikių namams, paskatino ir daugiau gerų darbų.

„Po pirmosios projekto publikacijos sulaukėme labai daug dėmesio. Žmonės buvo be galo sujaudinti. Pernai tikrai taip nebuvo, šitiek gerumo šiemet. Negalėjau patikėti, kad tiek daug puikių žmonių. Vakar kreipėsi mažutė organizacija, sakydama, kad apie mus sužinojo iš projekto „Gera daryti gera“. Žmonės teiravosi, kuo gali padėti“, – tikino A.Nikolajevienė.

Vadovė džiaugėsi, kad svajonės išsipildė su kaupu – vieną televizorių mažylių grupei žadama pirkti už projekto „Gera daryti gera“ socialinio partnerio paramą.

„Kitus du padovanoti pažadėjo žmonės, kurie taip pat nori likti neįvardyti. Gavome pažadą, kad net turėsime naują fotoaparatą, nes norime įamžinti mūsų augančius mažylius. Sulaukėme labai daug gražių dovanų ir šiltų žodžių“, – pasakojo A.Nikolajevienė.

Visiems padėjusiems ji dėkojo ir išsyk atsiprašė, kad neįmanoma išvardyti kiekvieno, kuris pradžiugino kūdikių namų mažylius bei darbuotojus.

„Visų aplankiusiųjų dėmesys mums buvo labai svarbus ir kiekvienam už gerumą jaučiame dėkingumą. Tikimės, kad kiekvienuose namuose per šias Kalėdas nusileis gerumo angelas“, – dėkinga buvo A.Nikolajevienė.