Vėlų ketvirtadienio vakarą žvalgybinį skrydį vykdžiusio VSAT Aviacijos valdybos sraigtasparnio įgula Nemune užfiksavo vienas paskui kitą plaukiančius tris įtartinus objektus. Informacija apie tai nedelsiant buvo perduota Kapčiamiesčio ir Druskininkų užkardų pareigūnams. Pastarosios pasieniečiai į vandenį operatyviai nuleido motorinę valtį. Ryšulius ištraukus į krantą paaiškėjo, kad balta polietileno plėvele aptrauktose kartoninėse dėžėse – baltarusiškos „Fest“, „NZ Gold“ ir „Minsk“ markių cigaretės. Prie visų trijų ryšulių buvo pritvirtinti GPS prietaisai, prie vieno – dar ir mobiliojo ryšio telefonas.

Net penkis tokius cigarečių plaustus Druskininkų užkardos pasieniečiams iš Nemuno teko traukti šeštadienį, teigiama VSAT pranešime. Visus juos pasienio pareigūnai iš tarnybinės valties „sužvejojo“ ties Druskininkų savivaldybės Švendubrės kaimu.

Šįkart kontrabandininkai iš Baltarusijos tarpusavyje surištas gamyklines cigarečių dėžes apdrabstė purvu, ledu bei sušalusio sniego gabalais. Tokia pažeidėjų gudrybė yra puikiai žinoma VSAT pareigūnams – žiemos metu neteisėtus rūkalus plukdyti mėginama imituojant upės srovės nešamas ledo lytis. Šiems kroviniams sekti kontrabandininkai taip pat panaudojo GPS prietaisus.

VSAT nuotr.

Devintą rūkalų krovinį Druskininkų pasieniečiai Nemune pastebėjo vėlų sekmadienio vakarą ties Druskininkų savivaldybės Gerdašių kaimu. Jį iš vandens VSAT pareigūnai ištraukė priplaukę motorine valtimi.

Iš viso per šventinį savaitgalį Druskininkų užkardos atsakomybės ruože į VSAT pareigūnų rankas pateko 9 savadarbiai „plaustai“, kuriuose aptikta 14 tūkst. 754 pakeliai cigarečių „Fest“, „NZ Gold“ ir „Minsk“. VSAT duomenimis, toks kiekis rūkalų Lietuvoje, įskaičiavus visus privalomus sumokėti mokesčius, yra vertas daugiau kaip 50 tūkst. eurų.

Kai Nemunas iš Baltarusijos įteka į Lietuvą, juo aukštupyje 17 kilometrų eina siena su Lietuva. Kontrabandos kroviniai paprastai nuleidžiami į upę kaimyninės šalies krante planuojant, kad srovė juos atneš į Lietuvos pusę. Čia veikiančių kontrabandininkų tikslas yra rūkalus ištraukti iš vandens ir kuo skubiau juos gabenti į Lietuvos gilumą. Kontrabandos vietai sekti naudojami GPS įrenginiai.

Jau sausio mėnesio pabaigoje miestas kviečia pasigrožėti nuostabia ledo pasaka, rašoma organizatorių pranešime.

Ledo skulptūrų festivalis Druskininkuose vyks dvi dienas – 2019 m. sausio 26-27 dienomis.

Visus miesto gyventojus ir svečius stebins išskirtinės, magiškos skulptūros, sukurtos iš ledo. Sutemus skulptūros bus apšviestos ir sužėrės visu grožiu.

Ledo skulptūras pjaustys ir ornamentuos profesionalūs menininkai iš viso pasaulio.

Sausio 26 d. visi susirinkusieji galės stebėti menininkų techninio pasiruošimo ir kūrybinio darbo pradžią, kitą dieną – kūrybinį procesą bei šio proceso rezultatus – ledo skulptūrų ekspozicijas, išdėstytas Druskininkų gydyklų parke.

Pasakiškos, magiškos, romantinės dvasios pripildytos skulptūros pakerės savo unikalumu.

Druskininkai – iškiliojo M. K. Čiurlionio miestas, jo kūrybos ir ramybės oazė, tad skulptūrose bus atskleisti menininko kūrybos momentai: festivalio metu bus sukurta 12 didelių ledo skulptūrų M. K. Čiurlionio „Zodiakai“ tema, siejamų su Naujųjų metų pradžia, vaizduojančių 12 mėnesių ir 14 mažųjų skulptūrų M. K. Čiurlionio „Pasaka. Karaliai“ tema.

Ledo skulptūrų ekspozicijomis bus galima grožėtis ir lankytis tol, kol gamtinės sąlygos joms leis išsilaikyti.

VTEK nurodo tyrimą pradėjusi balandžio 6 dieną, gavusi Druskininkų tarybos narių pranešimą, jog mero sprendimai galėjo turėti įtakos jam priklausančiam sklypui Latežerio kaime.

„Jame teigiama, jog, būdamas gyvenamojo namo prie Ratnyčios upės savininkas, pernai gruodį R.Malinauskas dalyvavo priimant savivaldybės tarybos sprendimą „Dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių integravimo į Druskininkų savivaldybės bendrojo plano korektūros sprendinius“, - nurodo VTEK.

Kaip BNS sakė vienas skundo autorių Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Karolis Kaklys, opozicijos atstovų skundą VTEK priėmė „ne visa apimtimi“ ir žada svarstyti jį trečiadienį.

„Jis nenusišalino dėl sprendimų, jei kalbant konkrečiai apie Malinauską, susijusių su Latežerio jam nuosavybės teise priklausančia sodyba“, - sakė jis.

Pats R.Malinauskas BNS neneigė, jog priimant sprendimą balsavo, bet sakė interesų negalėjęs supainioti, nes sprendimai neturėjo įtakos vandens telkinių pakrančių zonoms ir kaltino opoziciją, kad ji „eilinį kartą nori įvesti sumaištį, išvesti sąmokslo teoriją“.

„Specialusis planas, kuris buvo parengtas ir priimtas, reikalingas tam, kad savivaldybės teritorijoje esančius telkinius įvertintumėme turizmo, rekreacijos ir poilsio atžvilgiu, kur gali būti šiai paskirčiai skiriami objektai, objektėliai. Minėtas planas nesprendžia, neaptarinėja, nei keičia, nei naikina jokių pakrančių zonų“, - BNS sakė R.Malinauskas.

Praėjusią savaitę Druskininkų apylinkės teismas, įvertinęs prokurorų prašymą ginti viešąjį interesą, nusprendė, jog R.Malinauskui priklausančios sodybos projektavimo ir statybos dokumentai išduoti teisėtai. Tačiau įpareigojo per pusmetį nugriauti kai kuriuos statinius, įeinančius į Ratnyčios upės 5 metrų apsaugos juostą: dalį tvoros, stoginę ir lauko židinį.

R.Malinauskas sako svarstantis, ar sprendimą skųsti.

„Teismas pripažino, kad pastatas yra teisėstas ir teisingai išduoti (leidimai), stovi savo vietoje, kur ir stovėjo, o tvora, kuri taip pat tų pačių metų statybos, bet taip pat, kaip pastatas, rekonstruota, pasirodo, stovi ne taip. Nors stovi senosios tvoros vietoje. Tai man kyla klausimas, kaip šeimininkui,  norinčiam vis dar galvoti, kad tiesa turi būti, o ne emocijos: jei iš keturių objektų, esančių tame sklype, vienam taiko vienas taisykles, kitam - kitas, diskutuoju su advokatais, ar skųsti tą sprendimą, ar vieną kartą numoti ranka ir galvoti, kad gyvename ne teisinėje valstybėje“, - sakė jis.

Druskininkų savivaldybės taryba penktadienį nusprendė savivaldybei priklausančio sveikatingumo ir poilsio centro „Aqua“ įstatinį kapitalą padidinti 21,254 mln. eurų.

Kapitalas didinamas turtiniu įnašu - šiuo metu savivaldybei priklausančiu turtu, įskaitant ir vandens pramogų parką.

Toks sprendimas taryboje priimtas 17-ai tarybos narių nubalsavus už, niekam nebalsavus prieš ar susilaikius. Opozicija balsuojant dėl šio klausimo protestuodama paliko balsavimo salę.

Prieš balsavimą opozicijos atstovai teigė, kad jiems nebuvo pateikti argumentai, kaip buvo skaičiuojama turtinio įnašo vertė.

„Turto vertintojas įvertino šitą turtą 21 mln. eurų. O kodėl ne 50 mln., kodėl ne 10 mln., mes taip ir nesužinome, nors nurodoma, kad pajamų metodu vertinta, bet kaip tas vertinimas vyko, kur tie visi skaičiavimai mes, kaip tarybos nariai, nežinome, kokį turtą atiduodame“, - tarybos posėdyje sakė konservatorius Vilius Semeška.

Jis taip pat teigė, kad tokios investicijos į „Aqua“ rizika yra nepamatuota.

Opozicinio Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Juozas Šarkus sakė, kad sveikatingumo centro įstatinio kapitalo didinimas turtu riboja konkurenciją savivaldybėje.

„Mano nuomone, čia bandoma daryti galios centrus, o tai yra gerai tai mažai valdančiųjų grupelei, o visuomenė ką iš to gauna, visiškai neaišku“, - kalbėjo politikas.

Jis apskritai pasigedo „Aqua“ naudos Druskininkų savivaldybės gyventojams, sakydamas, kad į savivaldybės biudžetą turėtų patekti didesnė „Aqua“ uždirbto pelno dalis.

„Jeigu į savivaldybės biudžetą ateitų bent 50 proc. pelno, tai būtų aišku, kad tai yra mūsų mokesčių mokėtojų pinigai“, - sakė J.Šarkus.

Tuo metu Druskininkų meras Ričardas Malinauskas sakė, kad sprendimas didinti „Aqua“ įstatinį kapitalą yra „tiesiogiai naudingas visiems“.

„Jis tiesiogiai naudingas visiems, tiek savivaldybei, tiek įmonei, Antikorupcijos komisija pripažino, kad savivaldybė gerai tvarkosi su savomis įmonėmis, ir mes toliau siekiame, kad mūsų įmonės dirbtų pelningai, atsakingai, socialiai, ekonomiškai, finansiškai ir taip toliau“, - BNS teigė savivaldybės vadovas.

„Iš visų alternatyvų ši yra palankiausia tiek savivaldybei, tiek įmonei, o jeigu vienam ar kitam opozicijos atstovui norisi „prichvatizuoti“ kažką savivaldybės, tai kol aš būsiu Druskininkų savivaldybės meru ir Druskininkų žmonės manimi pasitikės, nei vienam nesąžiningam verslininkui vietos Druskininkuose nebus“, - pridūrė jis, tačiau nekonkretizavo, ką turi omenyje.

Į detalesnius klausimus meras neatsakė ir siūlė oficialiai kreiptis į savivaldybę: „Visus klausimus, kuriems reikia ypatingos kompetencijos ir atsakingumo, jūs pateikite juos raštu, atsakysime ne tik į klausimus, bet pateiksime ir visą darytą analizę bei ekspertų vertinimą“.

Druskininkų savivaldybė nurodo, kad „Aqua“ perduoto vandens pramogų parko, įskaitant pirtį ir baseinus, vertė siekia 15,837 mln. eurų. „Aqua“ perduotas ir šalia vandens pramogų parko esantį viešbutis su boulingu, kazino, diskotekų ir konferencijų salėmis, kuris yra įvertintas 4,198 mln. eurų, taip pat 1,219 mln. eurų vertės purvo gydyklos pastatas.

Įstatinio kapitalo didinimo motyvai sprendimo projekte nenurodomi, tačiau minimina, kad investavus savivaldybės turtą bus gauta ekonominė nauda.

Šiuo metu „Aqua“ įstatinis kapitalas yra 2,188 mln. eurų, visos akcijos priklauso bendrovei „Druskininkų pramogų parkas“, kurios vienintelė akcininkė yra Druskininkų savivaldybė Padidinus „Aqua“ įstatinį kapitalą jis sieks 23,442 mln. eurų, jo galutine kontroliuojančia akcininke išliks Druskininkų savivaldybė.

Sveikatingumo ir poilsio centro „Aqua“ pardavimo pajamos 2014 metais siekė 8,289 mln. eurų (13,6 proc. daugiau nei 2013-aisiais), grynasis pelnas padidėjo 28,5 proc. iki 935,4 tūkst. eurų. 2014-ųjų pabaigoje bendrovė turėjo 1,588 mln. eurų nepaskirstyto pelno.

Kitais metais 222 metus švęsiantys Druskininkai niekada nebuvo praradę vieno žymiausių šalies kurortų vardo. Miestui pasukus pramoginio turizmo keliu, į antrą planą nepelnytai nustumtas ypatingas kurorto ir jo apylinkių gamtos grožis.

Kvepia oras

Jau per 30 metų čia gyvenanti kaunietė Lolita Babilienė įsitikinusi, kad didmiesčių gyventojus Druskininkai vilioja unikalia gamta, naujai įrengtais, gražiai sutvarkytais parkais, gaiviais pušynais. 1982-aisiais į Druskininkus kartu su vyru, gavusiu čia paskyrimą dirbti, atsikrausčiusi moteris į gimtąjį miestą taip ir negrįžo.

"Vienu metu svarstėme sugrįžti, tačiau auginti vaikus Druskininkuose sveikiau ir saugiau. Vaikai užaugo, bet mes likome, o dabar jau mūsų gyvenimas – čia. Tačiau aš visiems išdidžiai sakau, kad esu tikra kaunietė. O ir retkarčiais sugrįžti į Kauną labai gera. Čia gyvena mano sesuo, artimieji, čia mano tėvų kapai", – pasakojo L.Babilienė. Vienas jos sūnų, pasimokęs Vilniuje, taip pat sugrįžo į Druskininkus ir čia įkūrė savo verslą.

Prieš 20 metų Lolita su vyru įsigijo sodybą Žiogelių kaime netoliese Druskininkų ir nuo tada vasarą ir savaitgaliais mėgaujasi gamtos teikiama ramybe.

"Viena kolegė anądien pasakė: būtinai paminėk ypatingą Druskininkų kvapą. Čia tikrai kvepia oras. Jis suteikia energijos, atgaivos, svaigina, užburia. Ne veltui jau 200 metų Druskininkai garsėja kaip balneologinis kurortas, kuriame gaivus pušynų oras, mineralinis vanduo ir gydomasis purvas gydo nuo įvairiausių negalių", – pasakojo L.Babilienė, sutikusi "Kauno dienos" žurnalistus pavedžioti po ypatingas kurorto ir jo apylinkių vietas.

Miesto simbolis

Pirmas maršruto taškas – Lenktasis tiltelis per Ratnyčėlės upelį. Prie tiltelio stovinti Broniaus Vyšniausko skulptūra "Ratnyčėlė", vaizduojanti rankomis semiančią vandenį moterį, – Druskininkų simbolis. Kiekvienais metais Padėkos vakaronės metu nusipelniusiems druskininkiečiams yra įteikiamos "Ratnyčėlės" skulptūrėlės.

"Dabar Lenktasis tiltelis gal kiek primirštas, tačiau anksčiau jis būdavo vaizduojamas ant atviručių kaip romantiška vieta. Nuo senų laikų čia buvo mėgstama fotografuotis. Man tai miela vieta. Tas Ratnyčėlės šniokštimas, kur ji įpuola į Nemuno glėbį. Juolab kad juo dar ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis vaikščiojo", – pasakojo L.Babilienė, toliau aprodydama Gydyklų parką.

Per kaitros išsekintą Nemuną neseniai pastatytas ir transportui bei pėstiesiems skirtas naujasis Parko tiltas. Anot pašnekovės, antro tilto Druskininkams labai trūko, tačiau ne visos su juo siejamos viltys išsipildė. "Už tilto įrengė didelę automobilių aikštelę, tikėjomės, kad žmonės paliks savo automobilius ir į centrą eis pėsčiomis, bet, žinoma, taip nėra. Sveikas kurorto oras su automobilių teršalais visiškai nesiderina", – pastebėjo L.Babilienė.

Lieka vardas

Nemuno pakrantėje įrengtoje mažoje prieplaukoje stovi laivai. Rugpjūčio pabaigoje, Druskininkams atsisveikinus su vasaros sezonu, mieste sumažėjo turistų. Juolab kad seniai lietaus nemačiusiu Nemunu didesnių laivų laivyba tapo neįmanoma.

"Meilės sala" – skelbia vieno laivo ekskursijos iškaba. Pasak pašnekovės, Meilės sala buvo garsi XX a. pradžioje. Ją mėgę įsimylėjėliai, valtimi nuplaukdavę į salą, kur romantiškai praleisdavo vakarus. Sala egzistuoja, tačiau apaugusi meldais, ir laivai dabar tik apiplaukia aplink ją.

"Keičiasi laikai, o vardas lieka. Kaip ir Grožio šaltinis. Prieš 200 metų jis čia tryško ir dar tiek tikrai tekės. Anksčiau žmonės tikėjo, kad nusiprausus šiuo vandeniu būsi amžinai jaunas", – šypsojosi kaunietė, rodydama šaltinį, prie kurio buriavęsi žmonės eliksyrą pylė į dideles taras.

Nėra sezoniškumo

Kiti alternatyvaus Druskininkų maršruto punktai – garsiausi parkai: Vijūnėlės, esančio tarp Druskonio ir Vijūnėlės tvenkinių, Poilsio, siūlančio ramų pasivaikščiojimą pušyne, ir Karolio Dineikos sveikatingumo parkas, po rekonstrukcijos atidarytas tik šį sezoną.

Karštą dieną įžengus į Poilsio parką padvelkia malonia gaiva ir pušyno aromatu. Čia galima pasivaikščioti arba, sėdus ant dviračio, per miškus pasiekti Druskininkų apylinkes, Raigardo slėnį, Švendubrės kaimą.

L.Babilienė, įpratusi visur važinėti dviračiu, parodo paslaptingą ežeriuką viduryje miško, pavadintą Mergelių akimis. Tiesa, maudynėms jis nepritaikytas, tačiau ant patogaus apžvalginio lieptelio galima stebėti paukščių įvairovę. Ant kalnelio šalia ežerėlio, anot L.Babilienės, daugeliui druskininkiečių šventa vieta – čia palaidoti pokario partizanai.

Parke – maudyklės ir pirtys

"Druskininkus galima lyginti su Palanga, tačiau priešingai nei prie jūros, čia nėra tokio sezoniškumo. Mūsų kurorte yra ką veikti ištisus metus, žiemą gyvenimas nesustoja. Vis daugiau vietinių druskininkiečių aktyviai leidžia laisvalaikį, propaguoja sveiką gyvenimo būdą", – pasakojo Lolita, išduodama kitą būtiną aplankyti vietą – Sveikatingumo parką.

Sveikos gyvensenos pradininkas Lietuvoje K.Dineika Druskininkų gydomosios fizinės kultūros ir klimato terapijos parką įkūrė dar sovietmečiu. Dabar moderniai rekonstruotas parkas siūlo ne tik jau anksčiau veikusias kaskadines maudykles ir pirtis bei jonoterapiją, bet ir didelę žaidimų aikštelę vaikams, masažinį akmenukų baseiną, po kurį reikia pavaikščioti basomis, paplūdimio tinklinio aikštelę, mechaninius treniruoklius, dviračių takus, pasivaikščiojimą po gėlynus ir prieskonių darželius.

"Du kartus per savaitę čia vyksta nemokami jogos užsiėmimai, organizuojami šiaurietiškojo ėjimo mokymai. Tikrai puikus parkas", – džiaugėsi L.Babilienė.

Įamžino M.K.Čiurlionis

Išbandę gamtos prieglobstį mieste, patraukiame į apylinkes. Čia yra išlikę du etnografiniai kaimai – Švendubrė pietuose ir Žiogeliai rytuose, kuriuose sodybą turi pati L.Babilienė. Gatviniame Švendubrės kaime šalia vietinės parduotuvės įrengtoje pavėsinėje atsiveria vaizdas į legendinį Raigardo slėnį. Legendomis ir padavimais apipintas slėnis buvo įamžintas ir M.K.Čiurlionio triptike "Raigardas".

Pavažiavę miško keliukais atsiduriame prie geologinio gamtos ir istorijos paminklo – Velnio akmens. Legenda, įrašyta prie akmens, skelbia, kad jį nešęs velnias norėjo užtvenkti Nemuną.

"Čia dažniausiai būna galutinis dviračių žygių taškas. Visi susirenka, o po to fotografuojasi sulipę ant akmens", – juokėsi L.Babilienė.

Mėgsta vakariečiai

Suvalgę ledų prie pat Baltarusijos sienos esančios Švendubrės parduotuvėje, kurios didžiausias asortimentas – rusiškos prekės, keliaujame L.Babilienės sodybos link – į Žiogelius. Kitoje Druskininkų pusėje esantis etnografinis kaimas jau yra Dzūkijos nacionaliniame parke, dėl kurio unikalios gamtos pas pašnekovę kasmet atvyksta vis daugiau turistų iš Vakarų Europos.

"Čia atvažiuoja užsieniečiai iš didelių miestų, kuriems reikia tylos, kuriems ir Druskininkų kurorte per daug triukšminga. Sodyboje jie guli ant žolės, žiūri į dangų ir džiaugiasi ramybe", – juokauja L.Babilienė. Dažniausiai turistai iš Vakarų atsiveža dviračius ir miškais keliauja po Nacionalinį parką. Trasos sudarytos taip, kad dviračių takais galima įveikti ir 15, ir 30, ir 50 km.

Šiemet sodyboje Žiogeliuose lankėsi vokiečiai, belgai, olandai, prancūzai, suomiai, šveicarai. "Poilsiautojai dažniausiai renkasi gamtą. Jiems čia labai ramu. Nors tokie patys pušynai ir Varėnoje, bet pas mus poilsį galima pagyvinti kurortiniu gyvenimu", – Druskininkų pranašumus vardijo pašnekovė.

Nuotykis su karve

Padrikas kupetinis sielininkų kaimas unikalus savo išplanavimu. Čia gatvelė eina ratu, o sodybos, išdėstytos palei ją, atrodo lyg susimetusios į kupetą. "Kai nuvažiuosime, papasakosiu istoriją, įvykusią už tvoros", – intrigavo L.Babilienė.

Už tvoros – senas, etnografinis svirnas. Pasak moters, įdomiausias ne pastatas, o kieme įvykusi istorija. Vietiniai pasakojo, kad čia buvo filmuojama kultinio režisieriaus Arūno Žebriūno filmo scena, kurioje turėjo būti nušauta karvė.

"Karvę nupirko iš ūkininko, ją prigirdė naminuke ir krito gyvulys kaip negyvas. Sceną sėkmingai nufilmavo, o karvė po kurio laiko atsigavo lyg niekur nieko. Šeimininkas liko ir su karve, ir su gera kompensacija", – šypsojosi L.Babilienė.

Pagalvojusi, kad jau net 20 metų turi šią sodybą, moteris pati nustemba, kaip greitai lekia laikas. Viskas čia jai miela: žiogai, šokinėjantys ant keliuko, ir Nemuno pakrantė ties santaka su Mašnyčios upeliu, ir erdvius parkus primenantys grybingi miškai.

Komentarai

Vida Mažrimienė

M.K.Čiurlionio memorialinis muziejaus direktorė

"Vasara, Druskininkai, Čiurlionis, muzika. Gamta, peizažai, išlakios pušys, mėlynas dangus, žydinčios pievos, Raigardas... Tiek daug temų ir idėjų įgyvendinimui! Ypatinga tai, kad gyvenimo ir kūrybos patirtį, menines įžvalgas ir spalvų žaismę popieriuje galima lieti neskubriai, lėtai, tarsi žingsniuojant, atidžiai, pėda po pėdos dėliojant įspūdžių įspaudus", – sakė kaunietis akvarelininkas Eugenijus Nalevaika parodos "Andante" Druskininkų V.K.Jonyno galerijoje atidaryme.

M.K.Čiurlionio memorialinis muziejus, 1963 m. atvėręs duris lankytojams – žinomiausias traukos centras Druskininkuose. Šimtai lankytojų iš tolimiausių pasaulio kraštų kasdien praveria muziejaus duris. Daugiašakėje kultūrinėje įstaigoje vyksta parodos, susitikimai, naujų knygų pristatymai. Ar galima muziejuje kuo nors sudominti šių laikų paauglį, panirusį į modernių technologijų magiją ? Ir dar kaip! Ar matėte čiurlionišką saulės taką, kurį, skambant M.K.Čiurlionio muzikai, nutapė mokyklinukai, o darželinukai išlankstė laivelį Kastukui? Daug slapčiausių vaikų minčių atsiveria edukacijoje "Bičiulystė. Ar pasaulis pagal Čiurlionį tebeegzistuoja"?

Skrupulingai sudėliota M.K.Čiurlionio jubiliejinių metų programa sujungia Druskininkų savivaldybės, M.K.Čiurlionio memorialinio muziejaus, Miesto muziejaus, Čiurlionio menų mokyklos, Kultūros centro ir kitų institucijų pastangas. Vilnija Roko Zubovo "Fortepijoninės muzikos vasara", oriai prie fortepijono žengia mažieji laureatai iš Korėjos, Baltarusijos, Kazachstano, juos keičia Muzikos rėmimo fondo Tarptautinio menų festivalio virtuozai. Romantiškai nostalgiškoje aplinkoje pro M.K.Čiurlionio memorialinio muziejaus namelio langą sklinda preliudai ir fugos... O kiek dar plenerų dalyvių, kitų meno gildijos brolių, čiurlionianos tyrinėtojų suplūsta į Druskininkus? Regis, galime kalbėti apie čiurlionišką miesto dvasią.

Diana Sinkevičiūtė

Druskininkų savivaldybės viešųjų ryšių specialistė

Druskininkai – gausiai gamtos apdovanotas kurortas, ištisus šimtmečius vertinamas dėl gamtinių ir gydomųjų išteklių. Ilgametė kurortologijos patirtis, ištobulinta ir efektyvi mineralinio vandens, purvo bei klimato terapija, aukštos kokybės procedūros, patraukli turistinė infrastruktūra bei paslaugų kokybės ir kainos santykis Druskininkuose prilygsta geriausiems Europos kurortams. Ištisus metus mieste sudarytos galimybės mėgautis natūraliais gamtos ištekliais, itin tyru oru, laisvalaikio pramogomis ir kultūriniais renginiais. Kurortas gali pasigirti apgyvendinimo ir laisvalaikio praleidimo vietų gausa, o gerai apgalvota pramogų bei įvairios veiklos pasiūla leido įveikti sezoniškumą – Druskininkuose yra veiklos ir žiemą, ir vasarą, tad turistų srautas ištisus metus išlieka tolygus.

Kalbant apie kaimo turizmą, Druskininkų apylinkėse veikia 17 kaimo turizmo sodybų. Gražios gamtos, šimtamečių pušų apsuptyje kurorto svečiai mėgaujasi tyru oru ir ramybe. Svečiams siūlomos labai įdomios pramogos, edukacinės programos, leidžiančios pažinti unikalų Druskininkų kraštą ir dzūkiškas tradicijas. Norintieji gerai praleisti dieną, gali rinktis vieną iš trijų atraktyvių-pažintinių maršrutų, kurių metu laukia pasivaikščiojimas po unikaliai išdėstytas dzūkiškas sodybas, senovinių amatų išbandymas, arbatų degustacija, žvakių gamybos, keramikos, molio, kalvystės edukacinės programos, pažintis su mūsų krašte gyvenančiais baliniais vėžliais, galimybė dalyvauti bitininkų arba sausainių kepimo edukacinėje programoje, ragauti dzūkiškų valgių, susipažinti su ūkio gyvuliais, panašiais į stumbrus – galovėjais. Leipalingio dvare turistų laukia dvaro gyvenimas, dvaro šokio pamokos. Ir tai dar ne viskas – turistams siūloma pamatyti, kaip tikrų dzūkų rankose gimsta ne tik lietuviški varškės, bet įvairiausi fermentiniai, brandinti ir pelėsiniai sūriai. Suteikiama galimybė ne tik degustuoti įvairiausių rūšių sūrių, melžti karvę, bet ir savo rankomis pasigaminti lietuvišką varškės sūrį. Šiuos maršrutus Druskininkų vietos veiklos grupė sukūrė kartu su kaimo bendruomenėmis. Į maršrutus įtrauktos Švendubrės, Jaskonių ir Naujasodės, Viečiūnų, Bilso, Leipalingio, Jovaišių ir Stračiūnų bendruomenės, jose gyvenantys aktyvūs kaimo gyventojai, ūkininkai ir amatininkai.

Lietuva turi dar vieną unikalų turizmo objektą – didžiausią pasaulyje „LIKE“ simbolį, skirtą socialiniams tinklams. Šis ženklas penktadienį, lapkričio 7 d., įžiebtas ant į geriausių pasaulio slidinėjimo trasų penketuką patenkančios Druskininkų „Snow Arena“ pastato fasado maždaug 50 metrų aukštyje. Miestą, kuriame stovės didžiausias pasaulyje „LIKE“ simbolis, dar praėjusiais metais išrinko socialinių tinklų vartotojai, naudojęsi specialia kampanijai „Like‘able Lithuania“ sukurta Miestų varžytuvių aplikacija.

„Nuo šiol ne tik Druskininkai, bet ir visa Lietuva turės dar vieną unikalų turizmo objektą – didžiausią pasaulyje LIKE simbolį, skirtą socialiniams tinklams. Norint sudominti ir pritraukti šiuolaikinių turistų svarbu pasiūlyti originalių, nestandartinių, įkvepiančių dalykų ir kuo daugiau Lietuva galės jų pasiūlyti, tuo jos patrauklumas ir žinomumas pasauliniame kontekste bus didesnis“,- kalbėjo Valstybinio turizmo departamento vyriausioji patarėja dr. Raimonda Balnienė.

„Dėkoju Druskininkų gerbėjams ir bendruomenei, palaikiusiems Druskininkus šiame konkurse. Druskininkai gražėja, yra mylimi visų Lietuvos žmonių. To pasiekėme darnios bendruomenės dėka. Druskininkus kuriame visi kartu, šias pastangas įvertino ir beveik 8 tūkstančiai socialinių tinklų vartotojų, palaikiusių kurortą konkurse“, – „LIKE“ simbolio pristatymo metu sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

Praėjusių metų pabaigoje, išaiškėjus varžytuvių nugalėtojui, Druskininkų savivaldybės merui Ričardui Malinauskui buvo įteikta simbolinė LIKE ženklo  kapsulė, kuri simbolio įžiebimo ceremonijos metu buvo užpildyta ir taip palikta žinia ateities kartoms. Dokumentą, kuris įdėtas į kapsulę, pasirašė Lietuvos Respublikos ūkio ministras Evaldas Gustas, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos vyriausioji patarėja dr. Raimonda Balnienė ir Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas. Kapsulė kartu su simboliniu dokumentu viduje bus įrėminta ir eksponuojama Druskininkuose, komplekse SNOW ARENA.

„Like“ simbolis Druskininkuose iškilo kaip Lietuvos viešinimo kampanijos socialiniuose tinkluose „Like‘able Lithuania“ rezultatas – per pirmuosius kampanijos įgyvendinimo metus Lietuva surinko daugiau nei 1 000 000 „like‘ų“ – tiek interakcijų socialiniuose tinkluose įvykdė kampanijos gerbėjai. Tačiau čia kampanija nesustoja ir Lietuvos įvaizdis socialiniuose tinkluose ir toliau bus aktyviai formuojamas. Tikimasi, kad „Like‘able Lithuania“ kampanijos tęstinumas socialiniuose tinkluose leis ir toliau skatinti vietinį bei atvykstamąjį turizmą, potencialius turistus supažindins su Lietuvos kultūra bei įdomiais objektais, pateiks turistams naudingų patarimų, ką nuveikti, pamatyti ir patirti  mūsų šalyje.

Druskininkiečiams atsirado daugiau galimybių siekti aukštojo mokslo savo mieste – Alytaus kolegija atidarė savo studijų filialą. Toks pat filialas trečius metus veikia Varėnoje, kitąmet bus išleista pirmoji absolventų laida, o nuo rudens studijuoti galės ir kaimyninės Baltarusijos gyventojai.

Beveik trims dešimtims druskininkiečių Alytaus kolegija pasiūlė mokslus ištęstinių studijų programoje, kuri, pasak studijuojančiųjų, labai patogi dirbančiam ar šeimą sukūrusiam žmogui. Studijų trukmė – ketveri metai. Paskaitos vyksta svaitgaliais.

„Kai jaunas buvau, negalvojau, kad kažkada reikės mokytis. Pašaukė gyvenimas, 10 metų gyvenau užsienyje, grįžau prieš dvejus metus, galvoju, reikia kažką baigti, nes be mokslų Lietuvoje negali darbo rimtesnio turėti. Nežinau, ar darbą čia, Druskininkusoe, susirasiu baigęs kolegiją, ar kitur. Specialybė populiari, daug viešbučių yra, manau, kad administratoriaus darbą surasiu“, – tikisi Alytaus kolegijos studentas Aurelijus Gečiauskas.

Druskininkiečiai studijuoja buchalterinę apskaitą, transporto ir logistikos verslą, įstaigų ir įmonių administravimą.

„Tos socialinės pakraipos specialybės yra dėstomos čia, o techninių specialybių paskaitos dažniausiai vyksta Alytuje.Todėl žmonės, kurie pasirinko autotransportą, važinėja į Alytų, tik bendrus dalykus mokosi Druskininkuose. Norinčiųjų mokytis mums nestigo, kadangi mokymasis šalia namų yra patrauklus. Nereikia atitrūkti nuo darbo, šeimos, nereikia turėti papildomų išlaidų“, – aiškina Alytaus kolegijos Druskininkų studijų sk. vadovas Kęstutis Tamulevičius.

Alytaus kolegijos filialas jau trečius metus veikia ir Varėnoje, jame mokosi 40 studentų, o kitąmet bus išleista pirmoji absolventų laida.

Bendradarbiaujant su kaimyninės Baltarusijos Švietimo ministerija, kolegijos planuose – rudenį ištęstinių  studijų programą pasiūlyti Gardino srities gyventojams. Jiems specialybių bus siūloma mokytis anglų ir rusų kalbomis. Kolegijoje jau dabar organizuojami kvalifikacijos kėlimo kursai baltarusiams.

„Juos labiausiai domina techninės specialybės. Autotransportas, statybų inžinierija,transporto logistika – specialybės, kurios jiems labai reikalingos. Kai jie sužinojo, kad pas mus yra transporto logistika, tai stvėrėsi už galvų –jie sako seniai ieškantys kur, o pasirodo, kad viskas čia pat“, – sako K. Tamulevičius.

Vasario pabaigoje Baltarusijos sostinėje vyks Lietuvos Aukštųjų mokyklų mugė. Alytaus kolegija studentų žada dairytis ir Minske.

Sekmadienį Druskininkų kempinge bus atidaromi sutvarkyti šiaurietiškojo ėjimo takai. Kartu su Druskininkų savivaldybe ir Druskininkų miškų urėdija šią  iniciatyvą pristato Šiaurietiškojo ėjimo entuziastai – Lietuvos šiaurietiškojo ėjimo asociacijos (LŠEA) vadovas Laimontas Rakauskas ir „Leki“ akademijos šiaurietiškojo ėjimo instruktorius Arūnas Milkus. Kas yra šiaurietiškasis ėjimas? Kas yra šios sporto šakos  entuziastai, kurie vietoj sporto salės griebia į rankas keistas lazdas ir žygiuoja į parką, kaip į pačią geriausią treniruotę? Apie visa tai pasakoja vienas iš šiaurietiškojo ėjimo takų Druskininkuose atsiradimo iniciatorių Arūnas Milkus.

- Šiaurietiškas ėjimas – sportas ar hobis?

-Tai yra lyg ir paprastas ėjimas, tik papildomai žmogus rankose laiko lazdas. O lazdos yra tam, kad būtų įdarbinta viršutinė kūno dalis. Kai žmogus eina be lazdų, jo rankos paprasčiausiai „kabo“ t.y. tuo metu nedirba nei rankų, nei nugaros, nei kiti raumenys. Šiaurietiškas ėjimas nėra sportas, kadangi čia nėra jokių varžybų, tai – greičiau sveikatingumo metodas, laisvalaikio leidimas ir aktyvi fizinė veikla gryname ore. Nors tarkime kaimynai lenkai rengia ir sporto varžybas, todėl neatmetu tokios galimybės, kad ateityje taip atsitiks ir Lietuvoje.

- Kokie šios veiklos pagrindiniai pliusai?

-Pliusų yra labai daug – sportuoti galima bet kada ir bet kur. Finansiškai tai tikrai nebrangu ir prieinama praktiškai visiems, netgi gaunantiems itin mažas pajamas. Įprastai treniruotės metu mes dėvime sporto ir laisvalaikio drabužius bei avalynę, todėl belieka įsigyti tik lazdas. Geras, kokybiškas, ilgaamžes lazdas galima nusipirkti už 130-200Lt. Tai – ir visa investicija, kuri atsiperka puikia nuotaika ir savijauta.

-Ar galima šios technikos išmokti savarankiškai?

-Savarankiškai išmokti galima viską taip pat ir šiaurietiškojo ėjimo, tačiau aš patarčiau bent 2-3 kartus nueiti į treniruotę su profesionaliu treneriu ar instruktoriumi. Treniruočių metu sužinosite pagrindinius teisingus ėjimo su lazdomis principus.

-Kada geriausia pradėti? Žiemą, vasarą? Ar yra amžiaus apribojimai?

-Nesvarbu kada, svarbu pradėti. Aš pats pradėjau vaikščioti žiemą vakarais, nes tik  taip galėjau išvengti kandžių žvilgsnių ir replikų. Dabar ko gero  jau nieko nestebina žmogus einantis su šiaurietiskojo ėjimo lazdomis. Jokių amžiaus apribojimų nėra. Per pastaruosius dvejus metus pastebėjome, kad šia sporto šaka noriai užsiima 30–40 metų ir jaunesni žmonės.

-Kaip jūs pats susidomėjote šia veikla?

-Tai nutiko prieš šešerius metus, būdamas užsienyje įsigijau lazdas ir, kaip dažnai nutinka, užsikabinau, o dabar vien tik vaikščioti su lazdomis jau nebeužtenka, norisi sukaupta patarti ir žiniomis pasidalinti su kitais ir kažką nuveikti daugiau.

-Gruodžio 1 d. Druskininkuose atidarysite šiaurietiškojo ėjimo takus. Kodėl nusprendėte juos atidaryti būtent šiame kurorte?

-Po to, kai Druskininkuose buvo atidaryta „Snow Arena“, tapo aišku, kad šis miestas yra atviras ne tik įprastam kurortiniam poilsiui, bet ir aktyviam laisvalaikiui. Šiaurietiškasis ėjimas sparčiai populiarėja Lietuvoje, todėl jis negalėjo aplenkti šio puikaus kurorto. Takų atidarymas tai tik patvirtina. Tai jau trečiasis takas, kurio įrengime tenka dalyvauti, todėl, manau, jis taps populiarius ir tarp miesto gyventojų, ir kurorto svečių.

-Pagal ką rinkotės šiaurietiškojo ėjimo trasą?

-Norėjome, kad takas būtų truputėlį toliau nuo miesto centro, kad būtų natūralioje miestą supančioje gamtoje. Tako pradžia sutapo su kurortu kempingu ir TVIC, o tai – puiku, nes vasara čia pilna turistų. Taigi parinkta vieta sujungiant Saulės tako ir Girios aido žaliąsias erdves yra tiesiog ideali.

-Ar esate jau suplanavę šiaurietiškojo ėjimo žygių, kitų renginių Druskininkuose kitiems metams?

-Dar ne, tačiau įvairių šiaurietiškojo ėjimo renginių Lietuvoje yra tikrai daug, todėl, manau, kad jie atkeliaus ir į Druskininkus. Net neabejoju, kad daugelis šios sporto sakos mėgėjų norės išbandyti Druskininkų šiaurietiškojo ėjimo takus.

-Ko palinkėtumėte druskininkiečiams ir miesto svečiams?

-Būti visapusiškai aktyviems ir nesvarbu, ar važiuoti dviračiu, ar bėgioti, ar eiti su šiaurietiškojo ėjimo lazdomis. Svarbu judėti, nes judėjimas – tai gyvenimas!