Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite e. paštu merui@kl.lt. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau. Dienraščio "Klaipėda" pirmadienio numeryje rubrika pasirodo du kartus per mėnesį.

– Šalies valdžiai priėmus sprendimus dėl koronaviruso plitimo prevencijos, miestų savivaldybėms teko skubiai spręsti daug klausimų, pavyzdžiui, iš užsienio grįžtančių asmenų apgyvendinimas savivaldybės patalpose, aprūpinimas apsaugos priemonėmis, dezinfekavimo priemonių pirkimas ir kt. Iš kokių lėšų miestas visa tai finansuoja?

– Suprantama, nė viena Lietuvos savivaldybė nebuvo ir negalėjo būti pasirengusi tokiai situacijai, kokia susiklostė dėl koronaviruso grėsmės. Prevencinėms šios užkrečiamos ir mirtinai pavojingos ligos priemonėms miesto biudžete nebuvo numatyti finansiniai resursai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rezerve, patvirtinus šių metų biudžetą, buvo 29 tūkst. eurų, kurių aiškiai buvo per mažai. Juolab kad išlaidos koronaviruso plitimui suvaldyti nuolat auga. Teko skubiai ieškoti resursų, todėl savivaldybė peržiūrėjo Strateginio veiklos plano programas, surinko informaciją apie tai, kiek lėšų kokiose programose gali būti sutaupyta. Iš savivaldybės administracijos padalinių gauta informacijos, kad galima perskirstyti beveik 1,1 mln. eurų biudžeto lėšų. Tai – savivaldybei priskirtų teritorijų valymo, biudžetinių įstaigų komunalinių paslaugų pinigai, sutaupyti dėl šiltos ir besniegės žiemos, sutaupytos lėšos dėl karantino metu nevykstančių renginių ir kt.

Jeigu šitų po pirminio biudžeto perskirstymo sugeneruotų lėšų neužteks, miestui teks dar kartą peržiūrėti biudžetą.

– Kovo 30 d. uostamiesčio mokyklose, kaip ir visoje šalyje, startuoja naujovė – nuotolinis mokymas. Ar jam pasirengta?

– Nuotoliniam mokymui reikalingų kompiuterių Klaipėdoje neturi 315 vaikų, dar 83 mokiniai neturi prieigos prie interneto – šią įrangą privalo suteikti mokyklos. Iš esmės Klaipėdos miesto bendrojo ugdymo įstaigos nuotoliniam mokymui yra pasirengusios.

Informacijos apie pokyčius ugdymo procese mokiniai ir jų tėvai turėtų ieškoti ugdymo įstaigų interneto puslapiuose ir (arba) elektroniniuose dienynuose. Nesitikime, kad viskas iškart vyks be jokių nesklandumų, tačiau raginame tėvus netylėti – apie problemas kalbėtis su vaikų ugdymo įstaigų darbuotojais. Bendromis pastangomis įveiksime ir šį iššūkį.

– Ar darželius ir įvairius būrelius lankančių vaikų tėvams reikės mokėti mokesčius ir už karantino laikotarpį, kuris leidžiamas namie?

– Savivaldybė jau paskelbė, kad Klaipėdos ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių mažamečių tėveliams dėl visoje šalyje sustabdytos vaikų priežiūros mokėti už darželius nereikės. Taip pat mokestis nebus taikomas ir už pailgintos dienos grupes bei už neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimus, įvairius būrelius.

– Ar savivaldybė pasirūpins vaikais iš socialiai remtinų šeimų, kuriems priklauso nemokamas maitinimas?

– Taip, neabejotinai. Teisę į nemokamą maitinimą turinčių šeimų atstovai turi kreiptis į ugdymo įstaigas, kurios yra įpareigotos kiekvieną pirmadienį saugiai išduoti sauso maisto davinius už penkias dienas pagal iš anksto suderintą laiką. Didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, kurie ugdomi Litorinos, "Medeinės" mokyklose, M.Mažvydo progimnazijoje bei Baltijos gimnazijoje, nemokamas maitinimas bus pristatomas į namus. Tačiau maitinimas nutraukiamas veiklos nevykdančių sporto klasių mokiniams bei Jūrų kadetų mokyklos ugdytiniams.

Naudodamasis proga noriu atkreipti visų miestiečių dėmesį ir paprašyti primygtinai paisyti Vyriausybės nustatytos karantino tvarkos. Saugokime save ir vieni kitus. Nesibūriuokime, atsisakykime nebūtinų išėjimų iš namų. Kuo mažiau žmonių bus viešose erdvėse – tuo mažiau asmenų, kurie gali užkrėsti ar užsikrėsti virusu ir jį toliau platinti.

Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite el. paštu merui@kl.lt. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau. Dienraščio „Klaipėda“ pirmadienio numeryje rubrika pasirodo du kartus per mėnesį.

– Kokių priemonių imasi Klaipėda, kad mieste neplistų koronavirusas?

– Koronavirusas, deja, jau fiksuotas ir Klaipėdoje. Kadangi tokiai situacijai ruoštasi buvo rimtai ir iš anksto, todėl niekam panikuoti nereikia, kviečiu ir raginu visus elgtis ramiai, santūriai ir žinoma labai atsakingai, bet suvokti, kad šis grėsmingasis virusas jau ir uostamiestyje, būtina.

Įgyvendiname visus Vyriausybės sprendimus bei rekomendacijas. Jau praėjusį ketvirtadienį priėmėme sprendimą, nuo penktadienio, kovo 13 d., mokyklose stabdyti ugdymo procesą. Į darželius tądien vaikų taip pat rekomendavome nebevesti, tačiau suprasdami, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūra gali kelti didesnių rūpesčių, palikome šiek tiek laiko tėvams pasiruošti. Ugdymo procesas darželiuose stabdomas nuo šio pirmadienio, kovo 16 d.

Raginu visus darbdavius būti supratingais ir, jei tik yra galimybė, leisti mažamečius vaikus auginantiems tėvams dirbti nuotoliniu būdu. Jei tokios galimybės nėra, tėvai gali pasiimti nedarbingumo pažymėjimą. Ugdymo procesas stabdomas iki kovo 27 d., šis terminas, esant reikalui, bus pratęstas. Tačiau tai nereiškia, kad vaikai nesimokys neribotą laiką, per šį laikotarpį reikia pasiruošti nuotoliniu būdu organizuoti ugdymo procesą, jei to prireiks. Taip pat tikėtina, kad dėl šiuo metu nevykstančio ugdymo proceso, bus sutrumpintos kurios nors kitos mokinių atostogos, tai šią savaitę patikslins Vyriausybė. Ugdymo procesas šiuo metu negali vykti ir universitetuose, kolegijose, dienos ir užimtumo centruose, neformaliojo švietimo įstaigose.

Vyriausybė savivaldybėms nurodė, kad šios privalo užtikrinti vaikų priežiūrą išimtiniais atvejais įstaigose, kai to neįmanoma padaryti namuose. Penktadienį vykusioje savivaldybės ekstremalių situacijų komisijoje nutarėme, kad išimtiniais atvejais bus laikomi tokie atvejai, kai vaikų tėvai dirba medicinos bei statutinėse įstaigose ir dėl savo darbo specifikos negali nei dirbti nuotoliniu būdu, nei pasinaudoti laikino nedarbingumo galimybe vaikams prižiūrėti. Galutinius sprendimus, kaip ir kur organizuoti vaikų priežiūrą, priimsime šiandien, įvertinę realų poreikį.

Kitas svarbus aspektas – renginių atšaukimas. Šiuo metu uždarose patalpose renginiai nebegali vykti, o atvirose erdvėse taikomos išimtys tik tokiems renginiams, kuriuose dalyvauja ne daugiau kaip 100 žmonių ir kur galima užtikrinti saugų atstumą tarp dalyvių, rankų dezinfekciją, svarbu ir tai, kad renginys negali būti skirtas rizikos grupės žmonėms – vyresnio amžiaus ar sergantiems lėtinėmis ligomis. Kalbant apie renginius, kuriems leidimus išduoda Klaipėdos miesto savivaldybė, nuspręsta iki kovo 27 d. naujų leidimų nebeišduoti, o jau išduoti leidimai buvo įvertinti pagal minėtas sąlygas. Šiam laikotarpiui Klaipėdoje buvo išduoti leidimai trims renginiams, vieno jų atsisako patys organizatoriai, kiti du numatyti Melnragėje ir Giruliuose, atvirose erdvėse, miške. Jei organizatoriai apsispręs jų neatšaukti, jie privalės užtikrinti, kad dalyvių skaičius neviršytų šimto, saugų atstumą tarp dalyvių ir kitus reikalavimus. Savo ruožtu Klaipėdos savivaldybė taip pat atšaukia savo renginius, pristatymus, į balandžio mėnesį perkėlėme kovo 26-ąją planuotą savivaldybės tarybos posėdį, neorganizuoti posėdžių rekomenduojame ir komitetų bei komisijų pirmininkams. Iki balandžio 14 d. atšaukėme ir visas savivaldybės darbuotojų bei savivaldybei pavaldžių įmonių vadovų komandiruotes į užsienį.

Vyriausybė taip pat rekomenduoja valstybės ir savivaldybių institucijoms maksimaliai aptarnauti gyventojus nuotoliniu būdu, vengiant tiesioginio kontakto. Primenu, kad Klaipėdos savivaldybė, kaip ir nemažai kitų valstybinių institucijų, teikia elektronines paslaugas, priima prašymus, kitą informaciją elektroniniu paštu, todėl prieš vykdami, pasidomėkite, ar jūsų klausimo negalima išspręsti internetinio ryšio priemonėmis arba telefonu.

Svarbus klausimas – artėjantis kruizinių laivų sezonas. Pirmasis laivas į Klaipėdą turėtų atplaukti kovo 31-ąją. Klaipėdos miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijoje sutarėme kreiptis į Vyriausybės ekstremalių situacijų komisiją, kad ši pateiktų aiškius sprendimus dėl kruizinių laivų priėmimo. Sprendžiant dėl priemonių oro uostuose, traukiniuose, autobusuose, kruizinės laivybos segmentas sostinėje liko už dėmesio zonos.

Didesnis aiškumas aktualus ir kalbant apie Klaipėdoje besišvartuojančius keleivinius keltus. Pagal informaciją, kurią turime šiandien, didžiausias dėmesys yra koncentruojamas į atvykstančius keleivius, tačiau, ar lygiai tokio paties dėmesio susilaukia ir keltais atplaukiantys automobilių bei vilkikų vairuotojai, informacija prieštaringa. Ši situacija turėtų būti labai aiškiai reglamentuota, kad neužsiregistravęs ir nepatikrintas neliktų nė vienas įvažiuojantis į Klaipėdą. Lygiai taip pat už dėmesio ribų neturi likti krovininių laivų įgulos, kurios gali laisvai judėti po miestą.

Tačiau gerokai aukščiau visų ribojimų yra mūsų visų atsakomybės jausmas. Kaip pavyks suvaldyti virusą, labai daug priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Net ir griežčiausi draudimai gali negelbėti, kol bus tokių, kurie ieškos, kaip juos apeiti. Būkite dėmesingi, būkite atsargūs ir visi rūpinkimės vieni kitų saugumu.

Ši publikacija spausdinimui perduota sekmadienio ryte. Situacijai nuolat keičiantis, galimi informacijos pasikeitimai bei atnaujinimai. Oficiali savivaldybės informacija skelbiama interneto svetainėje www.klaipeda.lt.

– Skelbta, kad rengiamas savivaldybės strateginis veiklos planas. Kokie svarbiausi darbai numatomi, kokių pokyčių pajus gyventojai ir kur bus nukreiptos miesto investicijos?

– Strateginis veiklos planas apima trejų metų laikotarpį – 2020–2022 m. Jis bus tvirtinamas jau vasario 27 d. tarybos posėdyje. Pagal šį planą paskirstomos ir savivaldybės biudžeto lėšos, kurios šiemet sudarys beveik 223 mln. eurų.

Svarbu pabrėžti, kad planui įgyvendinti naudojamos ne tik savivaldybės biudžeto lėšos, bet ir kiti finansavimo šaltiniai – gauname ir valstybės biudžeto finansavimą, dalyvaujame įvairiuose ES ir kitų programų projektuose, taip pritraukdami papildomų lėšų.

Dokumentas apima ir savivaldybės biudžetinių įstaigų veiklą, jame nustatyti rodikliai kiekvienam kuruojamam sektoriui – nuo švietimo iki susisiekimo sistemos vystymo.

Svarbi strateginio veiklos plano dalis – investiciniai projektai, kurių plane – net 98. Artėjančių trejų metų laikotarpis ypatingas tuo, kad reikia panaudoti miestui skirtas ES struktūrinių fondų lėšas. Šiuo metu įgyvendiname per 20 projektų, kuriems skirta ES parama – tai Dangės upės krantinių ir skvero rekonstrukcija, viešosios erdvės prie buvusio "Vaidilos" kino teatro konversija, Jono kalnelio, Ąžuolų giraitės, Malūnų parko sutvarkymas ir kiti projektai. Iš dalies ES lėšomis finansuojama ir miesto gatvių rekonstrukcija: Tilžės g. nuo Šilutės pl. iki geležinkelio pervažos, pertvarkant šalia esančią žiedinę sankryžą, Šilutės plento ruožo nuo Tilžės g. iki geležinkelio pervažos (ties Kauno g.), Teatro, Sukilėlių g. rekonstrukcija, taip pat – senamiesčio grindinio atnaujinimas ir universalaus dizaino pritaikymas.

Svarbi strateginio veiklos plano dalis – investiciniai projektai, kurių plane – net 98.

Vienas svarbiausių projektų – Baltijos prospekto–Šilutės plento sankryžos rekonstrukcija – bus vykdomas kooperuojant miesto ir valstybės lėšas. Šio projekto rangos darbus ketinama pradėti šiemet. Kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija šiemet planuojame pradėti ir kitą gyventojų ilgai lauktą projektą – įvažiavimo į miestą pro Tauralaukį–Pajūrio g. rekonstrukciją.

Klaipėda – viena iš nedaugelio Lietuvos savivaldybių, kuri yra pajėgi į miesto infrastruktūros išvystymą investuoti savo lėšų. Per praėjusius penkerius metus buvo investuojama į pietinę miesto dalį – sutvarkytos centrinės Pempininkų, Debreceno, Žardės gyvenamųjų rajonų aikštės, Klaipėdos miesto poliklinikos prieigos, įrengta nauja Sąjūdžio parko dalis, rekonstruotas ir išplėstas lopšelis-darželis "Puriena". Nors per artėjančius trejus metus savivaldybei reikės investicijas nukreipti prisidėjimui prie ES projektų, yra nemažai objektų, kurie bus finansuojami vien miesto lėšomis. Pavyzdžiui, kapitalinis "Žaliakalnio" gimnazijos remontas, Vitės progimnazijos ir H.Zudermano gimnazijos stadionų atnaujinimas ir kt.

Miestas taip pat finansuoja Irklavimo bazės ir Futbolo mokyklos pastato bei stadiono rekonstrukciją. Jei finansinė padėtis išliks stabili, 2022 m. planuojama pradėti ir naujos sporto salės statybas.

Miestas investuoja ir į ikimokyklinių įstaigų infrastruktūrą – vyks lopšelio-darželio "Klevelis" rekonstrukcija, parengti dar 9 lopšelių-darželių pastatų modernizavimo projektai. Rekonstruojant lopšelio-darželio "Svirpliukas" pastatus bus padidintas ugdymo vietų skaičius centrinėje miesto dalyje.

Toliau bus investuojama į daugiabučių namų infrastruktūrą – tai bus daroma ir miesto lėšomis, ir įgyvendinant ES projektą, pagal kurį kompleksiškai bus tvarkoma didžiulė teritorija Rumpiškės kvartale.

Kalbant apie kultūros sritį, išskirčiau pokyčius bibliotekose. Šiemet planuojama atidaryti rekonstruotą biblioteką-bendruomenės namus Kauno g. ir parengti bibliotekos-bendruomenės namų pietinėje miesto dalyje statybos projektą. Artėjančiais metais planuojama pradėti ir Melnragėje esančios bibliotekos rekonstrukciją.

Siekiant sutrumpinti socialinio būsto laukiančiųjų eiles, savivaldybė stato dar vieną naują šiam tikslui skirtą daugiabutį Rambyno g. ir projektuos tokį namą šiaurinėje miesto dalyje, Akmenų g.

Socialinėje srityje taip pat bus sprendžiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo vaikų dienos centre paslaugos trūkumo problema – bus įrengtos patalpos vaikų dienos centrui, taip pat numatoma skirti daugiau nei dvigubai lėšų šios paslaugos pirkimui iš nevyriausybinių organizacijų.

Siekdama informuoti gyventojus, savivaldybė sausio 20 d. paskelbė strateginio veiklos plano projektą internete ir kvietė teikti pastabas bei siūlymus. Iš viso gautos 37 pastabos ir siūlymai, kuriuos teikė seniūnaičiai, tarybos nariai, visuomeninės tarybos, gyventojai. Pastabos daugiausia susijusios su gyvenamosios aplinkos gerinimu – žmonėms rūpi, kada bus tvarkomos jų gyvenamojo rajono gatvės, šaligatviai, parkai, viešosios erdvės, kiemai. Susistemintos pastabos pateiktos savivaldybės tarybai, kuri ir spręs, ar į jas atsižvelgti.

Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite e. paštu merui@kl.lt. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau.

Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite e. paštu merui@kl.lt. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau.

– Kada prasidės Baltijos pr. ir Šilutės pl. sankryžos rekonstrukcija? Kas daroma, kad vykdant darbus nebūtų paralyžiuotas eismas mieste?

– Šios sankryžos rekonstrukcija bus didelis iššūkis miestui, tačiau pokyčiai būtini ir neišvengiami. Augant tiek uosto, tiek miesto bei rajono gyventojų transporto srautams, apie jokį projekto atidėjimą kalbos būti negali. Tokios pozicijos laikosi miestas, siekiantis užtikrinti savo gyventojų interesus, tikiuosi, kad tokios pat pozicijos nuosekliai laikysis ir Vyriausybė, nuolat pabrėžianti uosto svarbą visos valstybės mastu – natūralu, jog kartu tikimės dėmesio ne tik pačiam uostui, bet ir į uostą važiuojančių transporto srautų suvaldymui.

Reikia nusiteikti, kad vykdant darbus patirsime nepatogumų.

Baltijos pr., Šilutės ir Vilniaus pl. sankryžos rekonstrukcijos projektas jau baigiamas, tad planuojame, kad gruodį galėsime pradėti viešųjų pirkimų procedūras darbus vykdysiančiam rangovui parinkti, o darbai sankryžoje, realu, kad prasidės artėjančių metų vasarą.

Pagal projektą, čia iškils estakada, kuria transportas judės rytų–vakarų kryptimi, po estakada liksianti žiedinė sankryža bus pertvarkyta į vadinamąjį turbo žiedą, taip pat bus praplėstas ir rekonstruotas Vilniaus plente esantis geležinkelio viadukas, ties kuriuo prasidės estakada.

Numatoma, kad darbai gali trukti apie dvejus su puse metų, tačiau tam, kad procesas vyktų maksimaliai glaustais terminais, būtinas ne vien savivaldybės dėmesys. Vyriausybės suplanuotas 10 mln. eurų finansavimas – tai tik geras pirmasis patiekalas, nes visa projekto įgyvendinimo kaina gali siekti apie 36 mln. eurų. Dar apie 4,7 mln. gali kainuoti geležinkelio viaduko rekonstravimas, tačiau šiuos darbus pagal pasirašomą bendradarbiavimo sutartį turėtų finansuoti Lietuvos automobilių kelių direkcija, nes geležinkelio viadukas – jai priklausantis statinys.

Reikia nusiteikti, kad vykdant darbus patirsime nepatogumų, tačiau siekiame, kad jų būtų kiek įmanoma mažiau. Iš pradžių bus klojami inžineriniai tinklai, statoma estakada – tai darbai, dėl kurių didelių ir ilgalaikių eismo ribojimų neplanuojame. Didžiausias iššūkis kalbant apie transporto srautų suvaldymą – pačios žiedinės sankryžos pertvarkymas, kurį planuojame jau 2021-aisiais, tačiau tikimės, kad iki to laiko turėsime papildomą jungtį su keliu Klaipėda–Šilutė. Išvažiuoti į šį kelią bus galima iš Statybininkų prospekto per LEZ teritoriją, kur bus įrengta laikina geležinkelio pervaža. Taip pat siekiame, kad iki to laiko būtų atlikta didžioji darbų dalis kitose svarbiose miesto susisiekimo jungtyse, t. y. Tilžės, Pajūrio, Joniškės gatvėse.

Tilžės gatvės rekonstrukcija gali būti atnaujinta dar šį mėnesį – sutartis su rangovu jau pasirašyta. Žinoma, šaltuoju sezonu gali būti atliekami ne visi darbai, žiemą numatyta ir technologinės pertraukos galimybė, tačiau pavasarį šio ruožo bus galima imtis iš esmės. Kaip daugelis turbūt žino, darbai čia buvo sustoję, nes juos vykdžiusi įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais ir nebepajėgė įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl savivaldybei teko nutraukti sutartį ir pradėti viešųjų pirkimų procedūras iš naujo.

Kitos svarbios miesto susisiekimo sistemos arterijos – Joniškės gatvės rekonstrukcija jau vyksta, projektas apima ir Šienpjovių gatvelės rekonstravimą, ties šia vieta dabar ir dirba kelininkai. Pabaigus darbus čia, bus keliamasi į pačią Joniškės gatvę, tada transportas galės judėti per Šienpjovių gatvelę arba Jaunystės gatvę. Vėliau bus rekonstruojama ir Joniškės bei Liepų g. sankryža, sieksime, kad čia darbai būtų atlikti iki kitų metų rugsėjo 1 d.

Artėjančiais metais numatoma ir Pajūrio gatvės rekonstrukcija. Darbų pradžia planuojama pavasarį, o trukmė – apie pusantrų metų, tačiau ir čia sieksime, kad didžioji darbų dalis būtų atlikta iki pradedant rekonstruoti Baltijos pr. ir Šilutės pl. žiedinę sankryžą.

Suprantama, vienos Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcija neišspręs visų dėl uosto veiklos kylančių problemų. Būtinos ir naujos jungtys, todėl deramo dėmesio iš Vyriausybės tikiuosi ir Statybininkų prospekto tęsinio bei Pietinio aplinkkelio tiesimui. Apie tai dar kartą priminiau per Vyriausybėje spalio 22-ąją vykusį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos posėdį. Nors iš kai kurių posėdžio dalyvių nuskambėjo pasakymas, kad Lietuvoje savo eilės laukia 17 aplinkkelių, su visa pagarba kitiems miestams ir rajonams, mano pozicija aiški – apie Klaipėdą kalbant kaip apie vienintelį uostą, akcentuojant uosto svarbą valstybei, negali Klaipėdos pietinis aplinkkelis, Baltijos ar Statybininkų prospektas stoti į bendrą eilę.

– Klaipėdiečiams pernai buvo pristatyti planai sutvarkyti Rumpiškės kvartalą. Kada galima tikėtis darbų pradžios? Ar atliekant darbus bus išspręsta problema dėl kiemuose netelpančių automobilių?

– Rumpiškės kvartale iš tiesų numatoma daug permainų – didelė dalis šios miesto centrinėje dalyje esančios teritorijos bus tvarkoma kompleksiškai. Planuojamais darbais siekiama išspręsti ne tik vietų automobiliams trūkumo, bet ir kitas problemas, padidinti viso kvartalo patrauklumą. Rumpiškės kvartalas patenka į vadinamąją tikslinę teritoriją, kuriai tvarkyti yra numatyta skirti tiek ES fondų, tiek valstybės, tiek savivaldybės biudžeto lėšų.

Numatomoje tvarkyti teritorijoje vyrauja praėjusio amžiaus 7–8 dešimtmečio statybos daugiabučiai namai, kiemų infrastruktūra nusidėvėjusi, tad čia trūksta ir vaikų žaidimo, sporto aikštelių, želdynų, jungčių su viešosiomis erdvėmis.

Šiuo metu dar vyksta pasiruošimas šiam didžiuliam projektui įgyvendinti. Klausimas bus svarstomas ir artimiausiame miesto tarybos posėdyje, kuris numatomas rugsėjį. Tarybai pritarus, bus teikiama paraiška ES struktūrinių fondų finansinei paramai gauti. Bendra projekto vertė siekia apie 5,5 mln. eurų, planuojama ES lėšų dalis – 4,67 mln., o likusi suma turėtų būti dengiama iš valstybės bei savivaldybės biudžetų.

Įgyvendinus projektą 14,6 ha teritorijoje bus sutvarkyti daugiabučių kiemai, įrengta daugiau nei 670 vietų automobiliams, sukurta nauja privažiavimo prie namų struktūra, performuoti želdiniai, atkurtos žaliosios erdvės, įrengtas apšvietimas, sukurta nauja pėsčiųjų takų sistema, sujungiant daugiabučių namus ir viešąsias erdves, viešosiose erdvėse įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, suoliukai, dviračių stovai bei saugyklos, vaikų žaidimo aikštelės.

Projektavimas jau artėja pabaigos link, tad netrukus savivaldybė galės skelbti rangos darbų viešųjų pirkimų procedūras. Įgyvendinimas numatytas per 2020–2021 m.

Be dėmesio neliks ir kiemai kitose miesto vietose. Klaipėdos miesto savivaldybė jau kelerius metus įgyvendina daugiabučių kiemų infrastruktūros tvarkymo programą. Iš pradžių daugiausia dėmesio buvo skiriama želdynams tvarkyti, o nuo 2017 m. intensyviai pradėjome kloti apšvietimo tinklus. Per dvejus metus šviestuvai buvo įrengti 95 kiemuose, kurie apima 234 daugiabučius namus. Tikiu, kad šių namų gyventojai dabar vakarais gali jaustis gerokai saugesni. Darbai tęsiasi ir šiais metais, per 2019-uosius suplanuota įrengti apšvietimą dar 26 kiemuose, kurie apima 55 daugiabučius namus.

Pernai pradėtos tvarkyti ir prie daugiabučių namų esančios automobilių stovėjimo aikštelės. Aikštelės suremontuotos ir praplėstos prie šešių namų, čia įrengtos 82 vietos automobiliams. Vietų gyventojų transportui statyti trūkumo problemos sprendžiamos ir įgyvendinant kitus projektus – pavyzdžiui, pernai rekonstruojant pietinėje miesto dalyje pro daugiabučių namų kvartalą einantį Gedminų taką kartu buvo sutvarkytos ir praplėstos greta tako esančios automobilių stovėjimo aikštelės, kuriose iš viso telpa beveik 100 automobilių. Šiemet aikštelių remonto ir plėtros darbai taip pat tęsiami.

Iš viso šių metų planuose – aikštelių tvarkymas prie 23 daugiabučių, čia bus suremontuotos ir įrengtos 726 stovėjimo vietos. Dalis darbų jau padaryta. Programa tęstinė, tad dar daugiau aikštelių bus sutvarkyta ir daugiabučių teritorijų apšviesta per 2020–2021 m.

Šį kartą į klausimus atsako meras. Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite el. paštu merui@kl.lt. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau. Dienraščio "Klaipėda" pirmadienio numeryje rubrika pasirodo du kartus per mėnesį.

– Kodėl nauja mokykla bus statoma šiaurinėje Klaipėdos dalyje?

– Būtent šioje miesto dalyje vietų trūkumas mokyklose jaučiamas labiausiai, todėl čia ir suplanuotos naujos ugdymo įstaigos statybos. Mokykla iškils Senvagės gatvėje, 4 ir 6 numeriu pažymėtuose sklypuose. Renkant vietą buvo vertintas ne vienas kriterijus – visų pirma, gyventojų poreikiai, taip pat – būsimos mokyklos pasiekiamumas, gatvių pralaidumas, transporto srautai. Rinktasi iš kelių variantų, tačiau šis laimėjo dėl savo lokalizacijos – sklypai yra arčiausiai Tauralaukio ir kitų gyvenamųjų rajonų, kuriuose ugdymo vietų poreikis nėra tenkinamas. Be abejo, turbūt nėra sklypo, kuris absoliučiai idealiai atitiktų visų lūkesčius. Šiuo atveju dėl pasirinktos vietos ypatumų statyba bus sudėtingesnė, o tai turės įtakos ir išlaidoms, tačiau sudėjus pliusus ir minusus, pasirinktas optimalus variantas.

Naujos mokyklos statybos bus atidžiai stebimos.

Naujų mokyklų statyba Lietuvoje toli gražu nėra masinis reiškinys, Klaipėda bus vienas iš nedaugelio miestų, kur iškils visiškai nauja ugdymo įstaiga. Mokykla bus skirta pirmų–aštuntų klasių moksleiviams, čia galės mokytis apie 650 vaikų. Išskirtinė bus ir mokyklos architektūra, o šalia įrengtu sporto aikštynu galės naudotis ne tik mokiniai, bet ir kvartalo bendruomenė.

Projektą, kurio vertė beveik 11 mln. eurų, numatyta įgyvendinti ambicingais terminais. Pagal sutartį su rangovais visi darbai, įskaičiuojant ir darbo projekto parengimą, turi būti atlikti per 16 mėnesių, terminas gali būti pratęstas ne ilgesniam nei 2 mėnesių laikotarpiui. Pasirašydamas sutartį rangovus, kuriems teko atsakinga misija, patikinau, kad labai intensyviai seksime visą procesą, būsime labai reiklūs ir principingi, pirmiausia kalbant apie kokybę, o po to ir terminus. Tikiu, kad tiek rangovai, tiek savivaldybės administracija padarys viską, kad numatytu laiku galėtume turėti šiuolaikišką mokyklą.

Pastačius mokyklą, ugdymo vietų poreikis turėtų būti tenkinamas, tačiau niekas negali tiksliai numatyti, kas bus ateityje. Tačiau mūsų neturėtų gąsdinti mintis, jei po kurio laiko vietų vėl pritrūks, nes tai žymi miesto augimą, ko mes ir siekiame.

– Kokia situacija dėl Jūrų kadetų mokyklos? Kur ji veiks – Sportininkų ar Naikupės gatvėje? Ar šiais metais dar bus priimami vaikai?

– Šiuo metu Klaipėdos jūrų kadetų mokykla jau žino ir savo starto laiką, ir starto vietą. Mokykla duris atvers Naikupės g. 25, kur iki šiol veikė I.Simonaitytės mokykla. Siekiant jūrų kadetus pasitikti kuo geresnėmis sąlygomis, pastate bus atliktas kabinetų, valgyklos, kitų patalpų remontas, sutvarkyta aplinka.

Praėjusiame tarybos posėdyje kaip tik pakeistas I.Simonaitytės mokyklos pavadinimas ir patvirtinti nauji nuostatai, kuriuose įrašyta, kad mokykloje bus įgyvendinami Jūrų kadetų ugdymo sampratos elementai.

Pirminės idėjos įkurti mokyklą Sportininkų g. 13 artėjančiais mokslo metais atsisakyta užsitęsus sprendimų priėmimo procedūroms dėl pastato perdavimo. Jūrų kadetų mokykla, kaip ir planuota, duris Klaipėdoje atvers šių metų rugsėjo 1-ąją. Norintieji čia ugdyti savo vaikus, dar gali teikti prašymus dėl priėmimo. Artėjantiems mokslo metams formuojamos 5–8 klasės, tačiau mokykla bus auganti, tad ateityje mokiniai čia galės baigti 12 klasių ir įgyti vidurinį išsilavinimą.

– Savivaldybė gyventojams pristatė planus rekonstruoti Neringos skverą. Kas konkrečiai ten bus daroma?

– Vadinamasis Neringos skveras bus dar viena sutvarkyta viešoji erdvė pietinėje miesto dalyje. Tai skveras, esantis ties prekybos centru Šilutės pl. 40A. Čia vėl veiks fontanas, bus sutvarkyta danga, želdiniai, įrengtas apšvietimas, pastatyti suoliukai, šiukšliadėžės, dviračių stovai, erdvė bus pritaikyta žmonių su negalia judėjimui. Netoliese projektuojama ir sporto zona su krepšinio bei tinklinio aikštele, lauko treniruokliais, vaikų žaidimų įrenginiais, kiek atokiau siūloma įrengti stacionarų automatinį tualetą, atnaujintos erdvės bus stebimos vaizdo kameromis. Be to, numatoma rekonstruoti pro skverą besidriekiantį dviračių taką – tačiau ne vien jį, o visą ruožą nuo Šilutės plento iki Taikos prospekto. Vykdant darbus bus pakloti ir nauji lietaus nuotekų tinklai. Per šiuos metus numatoma parengti techninį projektą, o kitais metais savivaldybė turės spręsti dėl finansavimo rangos darbams ir projekto įgyvendinimo terminų.

Kalbant apie tai, kas vyksta jau dabar, priminsiu, kad tvarkomas ties I.Kanto ir S.Daukanto gatvių sankryža esantis skveras, taip pat skveras tarp Puodžių ir Bokštų gatvės, skirtas Vydūno paminklui įrengti, vyksta Jono kalnelio rekonstrukcijos I etapas. Šiose erdvėse suplanuotus darbus numatoma pabaigti jau šiemet. Artimiausi planai – Danės skvero ir greta esančių krantinių, Ąžuolyno giraitės, Malūno parko, viešosios erdvės prie buvusio "Vaidilos" kino teatro, Vingio mikrorajono viešosios erdvės rekonstrukcija, Sakurų parko įrengimas. Šie projektai bus įgyvendinti per kelerius metus, o daugelio jų darbai startuos pirmoje kitų metų pusėje.

– Ką reiškia Sveikatos priežiūros centro pertvarkymas į polikliniką?

– Klaipėdos sveikatos priežiūros centras, kurį nemažai gyventojų ir iki šiol tebevadino trečiąja poliklinika, netrukus įgis tikros poliklinikos statusą. Tai reiškia, kad čia gyventojams bus teikiamos visos poliklinikai privalomos antrinio lygio paslaugos, kurių pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą yra 13.

Iki poliklinikos statuso buvo einama pamažu – bėgant metams paslaugų vis daugėjo. Sveikatos priežiūros centre jau buvo teikiamos echoskopijos, endokrinologijos, neurologijos, akušerijos ginekologijos, otorinolaringologijos, chirurgijos, vaikų, vidaus ligų bei radiologijos paslaugos. Pernai savivaldybės taryba padidino įstaigos įstatinį kapitalą 50 tūkst. eurų, kurie buvo panaudoti akių ligų kabinetui įrengti. Šiemet įstatinį kapitalą padidinus dar 150 tūkst. eurų, įsigyta endoskopijos ir kardiologijos įranga leis poliklinikai būtinų paslaugų sąrašą užbaigti.

Planuojama, kad į pietinę miesto dalį poliklinika oficialiai "sugrįš" rugpjūčio 1-ąją. Klaipėdiečiams tai užtikrins galimybę gauti daugelį būtinų specialistų konsultacijų vienoje vietoje, o kartu tai reiškia ir geresnį medicinos paslaugų prieinamumą bei trumpesnes eiles pas medikus visame mieste.

– Kam paplūdimiams reikalingos mėlynosios vėliavos?

– Visų pirma, tai tarptautinis paplūdimio kokybės ženklas, reiškiantis, kad čia įrengta tinkama infrastruktūra, budi gelbėtojai, laikomasi aplinkosaugos reikalavimų, rūpinamasi švara. Nemažai kas mėgsta pabrėžti, kad, norint gauti mėlynąją vėliavą, už ją reikia ir susimokėti. Taip, dalyvavimas mėlynosios vėliavos programoje kainuoja, tačiau turime įvertinti ir tai, kad tokiu būdu siunčiame ženklą visam pasauliui, jog Klaipėdoje poilsiautojai ras tarptautinius kokybės standartus atitinkančius paplūdimius. Šiemet mėlynosiomis vėliavomis apdovanoti Antrosios Melnragės bei Pirmasis Smiltynės paplūdimiai. Antrosios Melnragės paplūdimys mėlynąja vėliava apdovanojamas antrus, o Pirmasis Smiltynės – trečius metus iš eilės.

Klaipėdos paplūdimiai, kaip ir kasmet, poilsiautojus pasitinka atsinaujinę ir bus dar labiau pritaikyti neįgaliesiems bei šeimoms su vaikais – atnaujinti pandusai neįgaliesiems, įrengta daugiau poilsio aikštelių, vaikams – žaidimų įrenginių. Kaip ir pernai, pliažuose darbuosis smėlio valymo mašina. Na, o gelbėtojai šį sezoną naudosis ir nuotoliniu būdu valdomu, lengvai bangas įveikiančiu gelbėjimo plaustu-robotu, kuris itin reikalingas gelbstint skęstančiuosius.

Tačiau ne vien paplūdimiai yra Klaipėdos vasaros sezono vizitinė kortelė. Turime užtikrinti, kad ir kitos miesto vietos turistams bei, žinoma, kiekvienam vietos gyventojui paliktų tik gerų įspūdžių. Šiemet problemų turime su Kruizinių laivų terminalo ir piliavietės prieigomis, kurios tapo rekonstrukcijos zona. Turbūt visi supranta, kad atsinaujinti būtina, tačiau pritrūko darbų kultūros. Sezono pradžioje į tai atkreipiau tiek rangovų, tiek teritorijos naudotojų, tiek savivaldybės specialistų dėmesį. Stebėsiu, kad per sezoną akių nebadytų netvarka.

– Pietinėje Klaipėdos dalyje vėl kenčiama smarvė. Kada tai baigsis?

– Labai norėčiau, kad tai baigtųsi čia ir dabar, tačiau realybė kiek kitokia. Lietuvoje turime daugybę kontroliuojančių institucijų, tačiau tos vienintelės, kuri operatyviai sugebėtų priversti įmones nebesmardinti, deja, ir nėra – tai įgaliojimai ne tie, tai taršos viršijimai nefiksuojami, tai baudos skirtos, bet situacija nesikeičia ir taip toliau. Vis dėlto, nors ir mažais žingsneliais, į priekį judame, o dėmesys šiai problemai ir toliau bus išskirtinis.

Ir praėjusią savaitę buvau sukvietęs visų atsakingų institucijų atstovus. Deja, skaičiai, kuriuos išgirdau, manęs tikrai nenudžiugino. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nuo birželio 3 d. jau buvo sulaukęs apie poros šimtų pranešimų dėl smarvės pietinėje miesto dalyje. Po sąlyginai ramaus laikotarpio, tai akivaizdus suintensyvėjimas, kuris mums liudija, kad turime į kovą kilti su naujomis jėgomis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras bei Aplinkos apsaugos departamentas veikia pagal savo įgaliojimus ir kompetencijas, o savivaldybė, siekdama prisidėti prie problemos sprendimo, nuo gegužės pabaigos gyventojams siūlo naudotis naujomis galimybėmis kvapams fiksuoti. Jau veikia schema, pagal kurią Klaipėda yra padalyta į 5 dalis. Kiekvienoje jų, pasitarus su bendruomene, buvo paskirtas atsakingas asmuo, dažniausiai seniūnaitis, kuris pasklidus kvapui turi tam tikrų įgaliojimų ir teisę kviesti mobilią laboratoriją, o ši atvykusi paims kvapo mėginį. Gyventojai, pajutę nemalonius kvapus, raginami skambinti savo gyvenamosios teritorijos atstovams. Žemėlapį, kaip suskirstytas miestas, bei kiekvienos teritorijos atstovo kontaktus galima rasti savivaldybės interneto svetainėje, informacija buvo skelbiama ir žiniasklaidoje. Šis kvapų fiksavimas ir tyrimas – tai ištisus metus truksianti stebėsena, po kurios bus gauti apibendrinti rezultatai, daromos išvados, numatomos priemonės. Tačiau vis dar pasigendu operatyvaus reagavimo ir žaibiškų sprendimų priėmimo mechanizmo. Tikiuosi, teigiamų pokyčių į kovą su smarve atneš nacionaliniu lygmeniu planuojami teisės aktų pakeitimai, o savivaldos lygmeniu veiklą privalo intensyvinti kovai su kvapais bei tarša suburta tarpinstitucinė darbo grupė.

Praėjusią savaitę įvyko susitikimas ir su ties pietine miesto dalimi įsikūrusių įmonių atstovais. Jo metu įmonės pristatė savo planus ir numatomas priemones, kaip mažinti į aplinką sklindančius kvapus. Susitikime, kuriame taip pat dalyvavo savivaldos bei kontroliuojančių institucijų atstovai, aptarėme ir tai, kad verta svarstyti elektroninių nosių įsigijimo galimybes. Specialistams pasiūlyta pasidomėti kolegų iš Ventspilio patirtimi. Taip pat sutarėme išplėsti kovai su tarša ir kvapais suburtos darbo grupės sudėtį bei pakviesti prisijungti didesnį ratą įmonių, kurių veikla taip pat kelia klausimų dėl galimo nemalonių kvapų sklidimo. Kartu kviečiu ir visų kitų įmonių vadovus dar kartą įvertinti savo technologinius procesus bei kuo greičiau pritaikyti visas įmanomas priemones, jei tik yra tikimybė, kad iš teritorijos gali sklisti tarša ar kvapai. Tai galioja net ir tuo atveju, jei normos neviršijamos, – tikiuosi sąmoningumo, nes jei gyventojai skundžiasi, problema yra, ir nesvarbu, kad formaliojoje matavimo skalėje ji dar nevertinama kaip ta, už kurią turi būti baudžiama.

Šį kartą į klausimus atsako meras.

– Kokios gatvės bus remontuojamos šiais metais? Ar daug laiko teks praleisti spūstyse?

– Bet kokie darbai gatvėse, žinoma, susiję ir su nepatogumais, tačiau turbūt visi supranta, kad gatvės dėvisi, tad vargu ar bus tokių metų, kai nereikės nieko atnaujinti. Tačiau darbus planuojantys specialistai, be abejonės, įvertina projektų apimtis ir galimą jų poveikį eismui.

Kalbant apie šiuos metus, turbūt labiausiai vairuotojai pastebi mūsų didžiuosius projektus. Vienas jų – Pamario gatvės rekonstrukcija, kurią planuojama baigti iki vidurvasario. Didelė dalis darbų padaryta jau pernai, o šiais metais liko sutvarkyti prieigas, dalyje kelio pakloti viršutinę asfalto dangą. Šiuo metu kaip tik vyksta asfaltavimas, tad tikiuosi, kad per patį vasaros sezono įkarštį klaipėdiečiai ir miesto svečiai jau galės važiuoti visiškai atnaujinta gatve, o šalia gatvės įrengtomis naujomis aikštelėmis automobiliams naudotis jau bus galima netrukus.

Darbų pabaigtuvės greitu laiku laukia ir Jūrininkų prospekte. Čia taip pat klojamas asfaltas, darbų liko nedaug. Tačiau vis dar sprendžiamas klausimas dėl tiltelio per Smeltalės upelį, norime, kad, rekonstruojant Jūrininkų prospektą, būtų suremontuotas ir pats tiltelis, o ne tik pakeista tiltelio važiuojamosios dalies asfalto danga. Jei būtų apsispręsta iškart remontuoti ir tiltelį, darbų pabaigtuvių dar tektų kiek palaukti, tikėtina, kad iki rudens.

Per šiuos metus taip pat bus pabaigti darbai Tauralaukyje esančiose Akmenų, Debesų ir Smėlio gatvėse bei Vėjo gatvės ruože nuo Akmenų iki Pajūrio gatvės, o į metų pabaigą, tikimės, prasidės ir pačios Pajūrio gatvės rekonstrukcija. Pastarąjį projektą įgyvendins Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Darbai tęsiasi ir vadinamojo Sendvario žiedo prieigose – šiuo metu kelininkai dirba Tilžės gatvėje, ties turgumi, siekiame, kad artimiausiu metu būtų sutvarkytas šis ruožas, o ateityje planuojama pertvarkyti ir pačią žiedinę sankryžą, kuri turėtų tapti keturšale.

Tačiau neslėpsiu, kad darbų tempas nėra toks, kokio mes norėtume, kyla įvairių trukdžių, tad projektą kuruojantiems specialistams tenka nemenkas galvosūkis, kaip užtikrinti sklandų darbą. Atidžiai stebiu ir stebėsiu bei griežtai reikalausiu, kad tie laikini nepatogumai miestiečiams bei miesto svečiams būtų išspręsti ne tik sklandžiai, bet ir operatyviai bei, žinoma, kokybiškai. Kartu šiame objekte darbuojasi ir bendrovė "Klaipėdos vanduo", kuri rūpinasi lietaus nuotekų kolektorių tiesimu, darbų apimtis išties didžiulė, tad būtinas ypatingas susitelkimas.

Šiais metais taip pat rekonstruojama ir į Kruizinių laivų terminalą vedanti Priešpilio gatvė. Kadangi dirbama miesto istorinėje širdyje, darbų tempą diktuoja ir kartu vykstantys archeologiniai kasinėjimai, šiek tiek tenka derintis ir prie kruizinių laivų grafiko.

Šiemet bus atnaujinamos ir Gedminų, Šermukšnių bei Jurginų gatvės. Čia bus pakeista ištisinė asfalto danga bei sutvarkyti šaligatviai. Asfalto danga taip pat bus keičiama Šilutės plento ruože nuo Baltijos žiedo iki Mainų gatvės – vienoje pusėje (rytinėje). Gedminų gatvėje darbai prasidės jau šios savaitės viduryje ir truks apie keturis mėnesius, na, o Šermukšnių, Jurginų gatvėms bei Šilutės plento ruožui remontuoti vyksta viešųjų pirkimų konkursai rangovams parinkti. Tikėtina, kad darbai prasidės antroje vasaros pusėje.

Šiais metais taip pat planuojame skelbti konkursą Joniškės gatvės rekonstrukcijos antrajam etapui – ruožui tarp Liepų ir Klemiškės gatvių, į projektą įtraukta ir Šienpjovių gatvelė. Tikėtina, kad rangovai bus parinkti vasarą, tad darbai galėtų prasidėti rudeniop ir truktų apie pusantrų metų.

Žinoma, vyksta ir duobių remontas, darbuojamasi tiek šiaurinėje, tiek pietinėje miesto dalyje. Šiaurinėje dalyje jau buvo remontuojamos Luizės kvartalo gatvės, Kretingos gatvės kiemai, darbai taip pat vyko Melnragėje, netrukus planuojama keltis į Smiltynę, o pietinėje dalyje jau suremontuota didžioji dalis Vyturio gatvės kiemų, Baltijos prospektą dubliuojanti gatvelė, dabar dirbama Laukininkų gatvėje, o artimiausiuose planuose – Vingio, Bandužių gatvės, Gedminų gatvės kiemai.

– Ar šiuo metu vis dar laistomos miesto gatvės? Ar nuslūgus taršos pikui šis darbas jau nebeaktualus?

– Išties, balandžio pabaigoje susidūrėme su išskirtine situacija, kuriai reikėjo ir išskirtinio dėmesio. Žinoma, padidėjusią taršą lėmė ne vienas faktorius, o nuo jos kentėjo ne vien Klaipėda, bet ir kitos šalies vietovės. Tačiau jei oro sąlygų nesame pajėgūs pakeisti, gatvių laistymas, akivaizdu, bent jau iš dalies gali padėti spręsti problemą, tad turime tai ir užtikrinti. Paprastai gatvės Klaipėdoje nėra laistomos nuolat, tai daroma pagal poreikį, kuris pastaruoju metu tapo daugiau nei akivaizdus.

Siekiant išvengti situacijos pasikartojimo, praėjusios savaitės pradžioje rangovų vėl buvo paprašyta sutelkti tiek žmogiškuosius, tiek techninius išteklius ir dirbti intensyviu grafiku bei stengtis, kad gatvės, tiek pagrindinės, tiek šalutinės, būtų palaistytos tris kartus per parą. Planuojama, kad tai turės būti daroma tol, kol sulauksime intensyvesnio lietaus. Na, o valymas turi būti užtikrinamas nuolat. Šiltuoju sezonu pagrindines gatves yra numatyta valyti kartą per savaitę, šalutines – kartą per mėnesį. Prireikus – ir dažniau.

Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite el. paštu merui@kl.lt. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau. Dienraščio "Klaipėda" pirmadienio numeryje rubrika pasirodo du kartus per mėnesį.

– Skelbiama, kad šiemet jau galima registruotis ir į Jūrų kadetų mokyklą. Kuo ši mokykla skirsis nuo įprastos?

– Iš tiesų, registracija į Klaipėdos mokyklas jau vyksta, o renkantis įstaigą galima registruotis ir į Jūrų kadetų mokyklą. Kurie dar negirdėjo, Jūrų kadetų mokykla rugsėjo 1-ąją duris atvers buvusiose Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto patalpose Sportininkų gatvėje.

Šią mokyklą rinktis raginu visus, kuriems svarbu jaustis ir būti tikriems jūrinės valstybės piliečiams bei šalies patriotams, nes čia jūrinėms, laivybos ir karybos pagrindų disciplinoms bei patriotiškumui ugdyti bus skiriamas gerokai didesnis dėmesys.

Primenu, kad šiemet galima registruotis į 5–8 klases, tačiau mokykla bus auganti, todėl ją pasirinkę vaikai galės įgyti vidurinį išsilavinimą.

Tai nebus vien sukarinta mokykla. Mokiniai, kaip ir kitose mokyklose, mokysis lietuvių kalbos, matematikos, biologijos ir kitų bendrojo ugdymo programos disciplinų, negana to, įgis ir laivybos, buriavimo, karybos pradmenis, mokysis žygiavimo, rikiuotės. Planuojamos ir praktinės pratybos, o po pamokų bus siūlomas užimtumas visą dieną. Kartu bus rengiamasi mokymosi tęstinumui jūrinio bei karinio profilio aukštosiose mokyklose.

Tačiau net ir tie, kurie nesieja savo ateities su jūreivyste, laivyba ar karyba, gali drąsiai rinktis Jūrų kadetų mokyklą. Tikiu, kad tokios savybės kaip patriotiškumas, tvirtos moralinės nuostatos bei platus akiratis pagelbės bet kokioje veikloje.

Turime istorinį šansą padėti užaugti naujai kartai, kuriai jūrinė kultūra ir jūrinė valstybė nebūtų tik tušti žodžiai, kuri apie jūrą išmanytų gerokai daugiau nei vien žinotų, kad esame valstybė, turinti priėjimą prie jūros. Tikiu, kad Klaipėdoje turėsime pasididžiavimo vertą mokyklą, kuri reikalinga ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai – jūrinei valstybei.

– Gyventojai girdėjo apie savivaldybės pažadus pėsčiųjų perėjas padaryti saugesnes. Miestiečiai teiraujasi, kas konkrečiai bus atlikta? Ar negalima išvengti šviesoforų įrengimo, ar jie nedidins kamšačių?

– Turime aiškiai suprasti, kad saugumas yra pats didžiausias prioritetas, tačiau apie tai, kad nauji šviesoforai nedidintų automobilių spūsčių, žinoma, taip pat galvojama. Šviesoforai pėstiesiems įrengiami ten, kur nereguliuojamų perėjų negali būti, daugeliu atvejų tai yra plačios gatvės, turinčios po dvi tris eismo juostas į vieną pusę ir dar tiek pat į kitą.

Turbūt daugelis jau pastebėjo, kad nauji šviesoforai veikia Taikos prospekte, Šilutės plente, netrukus jie bus įjungti ir Baltijos prospekte. Šviesoforai eismą stabdys tik tada, kai pėsčiasis paspaus mygtuką, o tuo metu, kai nebus pėsčiųjų, vairuotojams prie raudono šviesoforo signalo stovėti tikrai neteks.

Kalbant apie naujus šviesoforus pėstiesiems, artimiausiuose planuose – dvi šviesoforinės perėjos Šilutės plente, ruože nuo Debreceno gatvės iki Statybininkų prospekto, dar viena – Smiltelės gatvėje, ties 47 namu.

Iš viso šiuo metu yra identifikuota 41 perėja, kur būtina didinti pėsčiųjų saugumą. Taip pat yra sudarytas planas, kokias priemones minėtose perėjose reikia įrengti.

Viena priemonių, kaip jau minėjau, – šviesoforų įrengimas, kita – kryptinis apšvietimas, o tai itin padidina saugumą tamsiuoju paros metu. Vien šiemet kryptinį apšvietimą numatoma įrengti 15-oje perėjų, esančių Taikos prospekte, Kauno, Agluonos, Debreceno, J.Janonio, Bangų, Mogiliovo ir Naikupės gatvėse.

Dalyje perėjų kartu bus įrengiamos ir saugumo salelės, o kai kurios perėjos bus perkeliamos į kitą vietą ar naikinamos, tačiau tokių sąraše – tik kelios. Šį priemonių planą svarstė bei patvirtino Saugaus eismo komisija, visos priemonės bus įgyvendintos per 3 metus pradedant nuo šių.

Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite el. paštu merui@kl.lt. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau. Dienraščio "Klaipėda" pirmadienio numeryje rubrika pasirodo du kartus per mėnesį.

– Metų pabaigoje įprasta skaičiuoti darbus. Gyventojai pastebėjo, kad ne viskas, kas buvo suplanuota, yra įvykdyta. Kas Klaipėdoje reikšmingo nuveikta per 2018-uosius ir kokie darbai nebuvo padaryti?

– 2018-uosius pavadinčiau išties intensyviais, aktyviais, tačiau kartu ir labai permainingais bei įtemptais metais. Vis dėlto, sumuodami darbus, matome, kad turime nemažai tokių, kuriais galime pasidžiaugti, žinoma, liko ir tokių, kurių tempas nebuvo toks, kokio tikėtasi metų pradžioje.

Turbūt labiausiai pastebimi miesto viešosiose erdvėse įvykę pokyčiai.

Klaipėdiečiai pagaliau gali didžiuotis turintys tarptautinius reikalavimus atitinkantį olimpinių matmenų baseiną, keitėsi parkai, skverai ir kitos erdvės – Sąjūdžio parke įrengtą naują BMX dviračių, riedlenčių ir riedučių aikštelę jau pamėgo ekstremalaus sporto mėgėjai, buvo tvarkomi mokyklų sporto aikštynai, pradėta Irklavimo bazės rekonstrukcija.

Toliau keitėsi pietinė miesto dalis – iš pagrindų atnaujinti du Taikos prospektą ir Gedminų gatvę jungiantys pėsčiųjų takai, Sveikatos priežiūros centro prieigos.

Kaip ir kasmet, vyko šaligatvių, gatvių remontas, be to, buvo rekonstruojamos strategiškai svarbios gatvės – Pamario, Jūrininkų, Tilžės, projektuojama Baltijos pr. estakada, Statybininkų pr. tęsinys.

Miesto istorijos lopšyje – Klaipėdos piliavietėje – atkurta šiaurinė kurtina, prasidėjo ir bastionų komplekso – Jono kalnelio – transformacija į patrauklią, poilsiui ir renginiams pritaikytą erdvę, senamiestyje tvarkomi unikalios fachverkinės architektūros pastatai. Kalbant apie kultūros objektų atnaujinimą, negalima nepaminėti ir vykstančios viešosios bibliotekos "Kauno atžalyno" filialo rekonstrukcijos bei pasiruošimo naujos bibliotekos statybai pietinėje miesto dalyje.

Taip pat keitėsi daugiabučių kiemai – prie 170 įrengtas naujas apšvietimas, prie keliolikos namų – ir pirmosios naujos aikštelės automobiliams. Programa yra tęstinė, tad daugiabučių, kurių kiemai sulauks pokyčių, pamažu vis daugės.

Per 2018-uosius mieste iškilo ir naujas socialinis daugiabutis, į kurį netrukus jau galės kraustytis gyventojai, vyko pasiruošimo procesas ir dar vieno naujo socialinio daugiabučio statybai. Tuo metu Dubysos gatvėje pastatyti ir greitai pradės veikti nauji laikino apnakvindinimo namai benamiams.

Nors ir planuota, tačiau šiemet dar nepradėta Atgimimo aikštės, Danės skvero, Malūnų parko, Ąžuolyno giraitės, Vingio mikrorajono aikštės rekonstrukcija. Tai lėmė užsitęsęs projektavimas, kiti procesai.

Tačiau planų atnaujinti šias erdves neatsisakoma, daugelyje jų darbai prasidės 2019-aisiais. Taip pat startuos ir Futbolo mokyklos konversija, toliau bus tvarkomi mokyklų sporto aikštynai, be to, bus pradėta statyti pirmoji per nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį nauja mokykla Klaipėdoje – ji iškils šiaurinėje miesto dalyje, Senvagės gatvėje. 2019-aisiais Klaipėdoje bus atidaryta ir Jūrų kadetų mokykla.

Ypač svarbiu 2018 m. įvykiu pavadinčiau kartu su partneriais savivaldybės parengtą ir patvirtintą Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją, kurios įgyvendinimas padės Klaipėdai dar sparčiau augti, spręsti žmonių skaičiaus mažėjimo problemą ir tapti geriausia vieta gyventi, studijuoti, dirbti ir investuoti Baltijos regione.

Metus vainikavo miesto jaunimui, o kartu ir viso miesto gyvybingumui be galo svarbi pergalė – Europos jaunimo sostinės 2021 m. vardas. Dabar svarbiausia racionaliai ir efektyviai tai išnaudoti pritraukiant į miestą daugiau jaunimo, o kartu ir didinant miesto gyvybingumą. Tai iššūkis tiek savivaldybei, tiek pačiam jaunimui.

Negaliu nepaminėti ir Laisvosios rinkos instituto sudaromo savivaldybių indekso rezultatų. Pirmoji vieta tarp didžiųjų savivaldybių – visų Klaipėdai dirbančių žmonių nuopelnas, o kartu ir įpareigojimas įdėti dar daugiau pastangų siekiant išlaikyti šį rezultatą.

Deja, kol kas lieka neišspręsti naujo miesto bendrojo plano klausimai miesto ir uosto santykių kontekste. Tačiau pagrindinė to priežastis – ne noras kažką stabdyti ar ryžto stoka, o siekis priimti tokį sprendimą, dėl kurio ateityje niekam nereikėtų gailėtis ir kuris užtikrintų, kad klaipėdiečiai netaptų galimos uosto plėtros įkaitais.

Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite el. paštu merui@kl.lt. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau. Dienraščio "Klaipėda" pirmadienio numeryje rubrika pasirodo du kartus per mėnesį.