Kristina Nemaniūtė-Gagė, Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė

Vaistinių asociacijos pirmininkė: vaistinė nėra vieta tik vaistams atsiimti

Jau senai vaistinė nėra vieta tik vaistams atsiimti, čia žmonės ateina su įvairiausiais rūpesčiais.

Yra toks lietuvių liaudies posakis – devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk. Jis pirmiausia ateina į galvą, pagalvojus apie tai, kaip pokyčiai vyksta, o gal tiksliau būtų sakyti – nevyksta, vaistinių veiklos ir farmacinių paslaugų srityje. Jau senai vaistinė nėra vieta tik vaistams atsiimti, čia žmonės ateina su įvairiausiais rūpesčiais. Visi sutaria, kad vaistinėse teikiamų paslaugų apimtis turi augti – tiek pacientai, tiek vaistinės, tiek Sveikatos apsaugos ministerija. Devyni kartai jau kaip ir atmatuoti, bet realių pokyčių vis dar nėra.

Taip, diskutuojama, sudarinėjamos darbo grupės, komisijos, rengiamos tvarkos, aprašai, atliekamos analizės, nuolat dalinami pažadai apie greitus pokyčius. Tačiau pacientų problemos, kurias turime spręsti, juk nėra popierinės, tad ir sprendimų popierinių bei nesibaigiančių pažadų neužtenka. Į pernelyg atsainų institucijų požiūrį bei niekaip nepadaromus darbus dėmesį savo ataskaitoje atkreipė ir Valstybės kontrolė. Norisi tikėti, jog tai prikels atsakingas institucijas iš letargo miego ir privers imtis įgyvendinti pokyčius: išspręsti vaistų trūkumo vaistinėse bei geresnio fizinio jų prieinamumo klausimą, tobulinti vakcinavimo vaistinėse tvarką, kurti realiai veikiančias farmacinės rūpybos paslaugas.

Kristina Nemaniūtė-Gagė. Lietuvos vaistinių asociacijos nuotr. 

Vaistų trūkumo problema – padarykime bent tiek kiek nuo mūsų priklauso

Viešojoje erdvėje jau ne vieną mėnesį linksniuojamas vaistų trūkumo klausimas. Labiausiai ir graudina, ir kelia juoką tai, kad šį klausimą linksniuoja ir tie, kurių rankose yra visi įrankiai jam greitai išspręsti.

Tiekimo sutrikimai, sutikime, būna nulemti ir išorinių problemų, tokių kaip veikliųjų medžiagų trūkumas, logistiniai trikdžiai, išaugęs tam tikrų vaistų pasaulinis poreikis. Tačiau yra ir nemažai darbų, kurie dar nepadaryti mūsų valdžios institucijų „kieme“, kad pacientai galėtų įsigyti Lietuvos vaistinių tinkle jau esančius vaistus.

Dažnas atvejis, kai vaistininkas negali pakeisti gydytojo išrašyto vaisto kitu. 

Dažnas atvejis, kai vaistininkas negali pakeisti gydytojo išrašyto vaisto kitu. Taip itin dažnai nutinka su antibiotikais. Tuomet pacientas turi grįžti pas gydytoją ir prašyti išrašyti kitą vaistą. Skaitmeniniame amžiuje tai absoliučiai nesuvokiama, juolab, kad tam spręsti yra paprastas būdas – papildyti e. sveikatos sistemą funkcionalumu, leidžiančiu asmens sveikatos priežiūros specialistui išrašant vaistą matyti, kokių vaistų vaistinėse trūksta, o kokių yra, ir pagal tai išrašyti tuos preparatus, kuriuos pacientas galės įsigyti. Kodėl tokios funkcionalumo vis dar nėra?

Kita problemos pusė – valstybinės institucijos sistemiškai nesilaiko terminų, nustatytų teisės aktuose. Sveikatos apsaugos ministerija vėluoja pasirašyti didelę dalį įsakymų dėl kompensuojamųjų vaistų kainyno pasikeitimų, o Valstybinė ligonių kasa teikia duomenis likus mažiau nei parai iki tokių įsakymų įsigaliojimo. Šią problemą savo ataskaitoje išryškino ir Valstybės kontrolė. Taip gydytojai ir vaistinės nespėja susipažinti su patikslintais kainynais, atnaujinti duomenų̨ informacinėse sistemose, tokie „paskutinės minutės“ pakeitimai prisideda prie to, kad vaistų nespėjama užsakyti laiku ir jų pristatymas į vaistines vėluoja.

Galime lengvai įsivaizduoti, kokios pasekmės būtų verslui ar gyventojams, jei jie nesilaikytų įstatymuose numatytų terminų ir savo pareigas vykdytų nuolat vėluodami. Tuo tarpu nesilaikant terminų valstybinėms institucijoms niekas negresia, tik tai, kad visi likusieji turi verstis per galvas, įgyvendindami neįgyvendinamus dalykus.

Farmacinės rūpybos vaistinėse vis dar nėra

Jau keletą metų kalbama, kad itin vertinga visuomenei būtų receptinių vaistų pratęsimo vaistinėse paslauga. Asmens sveikatos priežiūros specialistams sumažėtų rutininių darbų, sutrumpėtų pacientų eilės, o pacientai, kurie ilgai vartoja tuos pačius vaistus, juos prižiūrinčiam gydytojui sutikus, receptą galėtų pratęsti vaistinėje ir iš karto gauti reikiamą vaistą.

Yra prošvaisčių, kad šiemet kalbos pagaliau baigsis ir vaistinėse atsiras recepto pratęsimo galimybė.

Yra prošvaisčių, kad šiemet kalbos pagaliau baigsis ir vaistinėse atsiras recepto pratęsimo galimybė. To tikimės kiek abejodami, nes turime patirties, kuomet farmacinė paslauga taip ir liko tik popieriuose. Dar 2016 m. buvo reglamentuota farmacinės rūpybos paslaugą įkvepiamuosius vaistinius preparatus vartojantiems pacientams, vaistinės tam ruošėsi, įrengė kabinetus, tačiau neproporcingi reikalavimai ir nepakankamas asmens sveikatos priežiūros specialistų informavimas lėmė, kad paslauga taip ir liko tik popieriuje. 

Lygiuojamės į Europos Sąjungos (ES) šalis, tad ir šis, receptų pratęsimo klausimas, neturėtų būti išimtis. Jei norime gerinti gyventojų sveikatos rodiklius, turime kurti sistemą, kur pacientai vaistinėse galėtų naudotis platesnėmis farmacinės rūpybos paslaugomis.

Ar pasieksime ES vaistinių skiepijimo galimybes?

Šiandien vaistinėse galima pasiskiepyti nuo gripo, erkinio encefalito ir pneumokokinės infekcijos. Besiskiepijančių vaistinėse kiekvienais metais vis daugėja, o tuo pačiu daugėja ir klausimų, kodėl vaistinės skiepija tik šiomis vakcinomis ir kodėl vaistinėse negalima paskiepyti vaikų nuo 12 metų.

Vakcinacijos plėtra vaistinėse gerokai per lėta. Ir ne vaistinės čia „stabdo“, o vėlgi – atsakingos institucijos.

Tenka sutikti, kad vakcinacijos plėtra vaistinėse gerokai per lėta. Ir ne vaistinės čia „stabdo“, o vėlgi – atsakingos institucijos. Vaistinės ruošiasi, investuoja į skiepų kabinetus, kuria reikiamas sąlygas, kad pacientams galėtų pasiūlyti kuo patogesnę vakcinaciją, tačiau trūksta leidimo skiepyti ne vien nuo trijų, bet ir nuo kur kas daugiau kitų ligų. Vaistinėms turėtų būti suteikta galimybė skiepyti taip vadinamais kelioniniais skiepais, dėl kurių gyventojai nuolat teiraujasi vaistininkų: vidurių šiltinės, choleros, hepatito A, hepatito B, pasiutligės, difterijos, stabligės, kokliušo ir kitais. Nuo šių ligų vaistinėse jau seniai galima pasiskiepyti Danijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Portugalijoje ir kitose šalyse.

Kitas svarbus klausimas – šiuo metu rizikos grupėje esantys pacientai nuo gripo ar pneumokokinės infekcijos vaistinėse negali pasiskiepyti nemokamai, nors asmens sveikatos priežiūros įstaigose – gali. Valdžia nuolat skelbia, kad kuo daugiau gyventojų, ypač esančių rizikos grupėje, turėtų pasiskiepyti, tad kodėl iki šiol nesudaromos sąlygos tokiems pacientams valstybės kompensuojamą vakcinaciją atlikti vaistinėse?

Išnaudokime specialistų kompetencijas gyventojų sveikatinimui

Visi suprantame, kad asmens sveikatos priežiūra turi būti arčiau gyventojų tam, kad reikalingas paslaugas ir vaistus žmonės gautų greičiau. Vis tik Valstybė kontrolė savo ataskaitoje atkreipia dėmesį, kad fizinis vaistų prieinamumas pacientams yra nepakankamas. Ši problema turi keletą sluoksnių, vienas jų – farmacijos srities specialistų rengimas ir jų kompetencijų įdarbinimas.

Kalbant apie būsimų vaistininkų rengimą, valstybė turėtų skirti didesnį finansavimą, kurio prašoma jau ne vienerius metus. Tiesa, praėjusiais metais vaistininko studijoms buvo papildomai skirta 11 valstybės finansuojamų vietų, bet tai žymiai mažiau nei rinkos poreikis ir universitetų galimybės.

Taip pat pasigendame sprendimų, daugiau įgalinančių farmakotechnikus. Nuo praeitų metų uždraudus jiems dirbti vaistinėse su nuotoline vaistininko priežiūra vaistinėse, ne tik užsidarė 34 vaistinės, bet ir 4500 valandų per savaitę sutrumpėjo bendras visų vaistinių darbo laikas, tad viską sudėję turime 64 nebedirbančias vaistines.

Farmakotechnikai turi išsilavinimą, kompetencijas ir įgūdžius, kuriuos būtų galima įdarbinti kitoms funkcijoms atlikti. Juk siaurinant funkcijas vienur, niekuo nekainuoja pagalvoti apie kitų funkcijų priskyrimą šiems specialistams. Pavyzdžiui, ES šalyse farmakotechnikai skiepija pacientus, kuriuos prieš tai pakonsultuoja vaistininkas. Aukštoji mokykla, šiuo metu ruošianti farmakotechnikus, rengia ir slaugytojus, tad būtų nesudėtinga suteikti papildomą kvalifikaciją farmakotechnikams, reikia tik sprendimų valstybės institucijose. Gana matuoti, atėjo metas kirpti.

Tad labai laukiame valstybinių institucijų reakcijos į Valstybės kontrolės audito ataskaitą dėl vaistų prieinamumo gyventojams bei konkrečių įsipareigojimų, ką, kada ir kaip ruošiamasi tobulinti. Tikimės tai išgirsti jau šį mėnesį tiek Seimo Audito, tiek Seimo Sveikatos reikalų komitetuose.

Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės teigimu, įsigalioję Farmacijos įstatymo reikalavimai gerokai sumažino galimybę gyventojams greitai ir laiku įsigyti vaistų: pokyčių paveiktos vaistinės trumpina darbo laiką, nebedirba savaitgaliais, stabdo veiklą arba užsidaro.

„Net 34 tinklinės vaistinės nuo liepos 1-osios sustabdė veiklą ar užsidarė, taip pat sutrumpino darbo laiką daugiau nei 4,5 tūkst. valandų per savaitę. Šias valandas pavertus vaistinių darbo valandomis, susidarytų 64 vaistinės, dirbančios visą darbo dieną, – pranešime sako K. Nemaniūtė-Gagė.

Pasak jos, vien sekmadieniais po liepos nebedirba daugiau nei 150 vaistinių ir tikėtina, kad šis skaičius augs. K. Nemaniūtės-Gagės teigimu, sudėtingiausia prisitaikyti smulkioms vaistinėms, ypač regionuose.

„Šiuo metu daugelis vaistinių dirba įtampos režimu, kalbamasi su kiekvienu vaistininku, planavusiu išeiti į pensiją, planavusiu atostogas ar anksčiau išeiti į vaiko priežiūros atostogas, kad sutiktų bent kiek ilgiau padirbti, kol bus surasta pamaina“, – tvirtino K. Nemaniūtė-Gagė.

Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė BNS negalėjo pasakyti, kiek vaistinių uždaryta dėl naujos nuo liepos įsigaliojusios tvarkos. SAM Farmacijos politikos departamento direktorė Anželika Oraitė teigė negirdėjusi, kad ministeriją būtų pasiekę skundai dėl vaistinių darbo laiko trumpinimo ar nedarbo savaitgaliais.

„Tik viešojoje erdvėje matome, kad pasisako ir dalis vaistinių savininkų, yra nusiskundimų iš gyventojų, kad vaistinės savaitgaliais nedirba“, – BNS tvirtino SAM atstovė.

Anot jos, Vaistų kontrolės tarnyba nerenka informacijos apie vaistines, trumpinančias darbo laiką.

A. Oraitė aiškino, kad tarnybos duomenimis, vien liepą buvo panaikintos šešių vaistinių licencijos, o birželį – aštuonių, tuo metu atsidarė šešios naujos vaistinės.

„Prašymų dėl veiklos sustabdymo Vaistų kontrolės tarnyba nei birželį, nei liepą kol kas nėra gavusios“, – BNS sakė ji. 

Jos teigimu, trys iš šešių liepą netekusių licencijos vaistinių yra Kaune. Mieste dabar veikia 194 vaistinės. Pavyzdžiui, Telšiuose viena vaistinė liepą nutraukė veiklą ir viena atsidarė.

Sustabdžiusių veiklą vaistinių licencija naikinama, jeigu jos nepradeda vėl veikti per trejus metus.

Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, sudėtingiausia situacija yra Biržuose, Kuršėnuose, Naujojoje Akmenėje, Pabradėje, Švenčionyse, Švenčionėliuose, Širvintose, Zarasuose, Skuode, Birštone, Prienuose, Alytuje, Rokiškyje, Panevėžyje, Mažeikiuose, Šiauliuose ir Pasvalyje.

Jos teigimu, kai kur, pavyzdžiui, Zarasuose, Pasvalyje, Biržuose, Skuode, Švenčionyse, Švenčionėliuose – savaitgaliais vaistų įsigyti tapo rimtu iššūkiu, o Visagine ir Pabradėje sekmadienį nebedirba nė viena vaistinė, o Zarasuose ir šeštadieniais iki 14 val. veikia vienintelė vaistinė.

Pasak jos, šiuo metu dirba daugiau kaip 420 vaistininkų, kuriems jau suėjęs pensijos amžius ir jie bet kada gali išeiti į pensiją. 

Nauja tvarka numato, kad vaistinėse visu jų darbo metu fiziškai turi dirbti vaistininkas. Iki liepos nors dalį dienos galėjo dirbti farmakotechnikai, nuotoliniu būdu prižiūrimi vaistininko.

Dabar išimtis farmakotechnikams palikta tik kaimuose ir mažuose miestuose, kur gyvena ne daugiau nei 3 tūkst. gyventojų, tačiau ir čia tokiu režimu toliau gali dirbti tik tie farmakotechnikai, kurie studijas baigė iki 2006 metų.

„Mes tikrai esame šokiruoti Konkurencijos tarybos sprendimu, to nesitikėjome, nes nepažeidėme nei konkurencijos teisės, nei sudarėme kokių nors neleistinų, negalimų susitarimų“, – spaudos konferencijoje sakė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Ji pabrėžė, kad Lietuvos vaistinių asociacija buvo pakviesta į Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą darbo grupę, todėl tarybos sprendimas kelia klausimų, kaip ateityje asociacijos galės dalyvauti teisėkūros procesuose.

Jei tai laikoma kaip konkurencinės teisės pažeidimas, tai ant visų asociacijų pakimba kaip Damoklo kardas.

„Pagal Asociacijų įstatymą tai yra galimybė dalyvauti teisėkūroje, tokiu būdu asociacijos teikia vienokius ar kitokius siūlymus ir tai daro per darbo grupes ir buvo ne vaistinės pakviestos į darbo grupę, o asociacija“, – sakė LVA vadovė.

„Jei tai laikoma kaip konkurencinės teisės pažeidimas, tai ant visų asociacijų pakimba kaip Damoklo kardas, kuris iškelia klausimą, kaip reikės veikti“, – pridūrė K. Nemaniūtė-Gagė.

Kristina Nemaniūtė-Gagė (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Ji pabrėžė, kad SAM nusprendė pakeisti kompensuojamų vaistų antkainius bei tam sudarė darbo grupę, kurioje dalyvavo ir pacientų organizacijos, ir valstybinių institucijų atstovai, ir jų paprašė pateikti siūlymus. 

„Natūralu, asociacija tam, kad pateiktų siūlymus, klausia savo narių vienokių ar kitokių siūlymų ir Lietuvos vaistinių asociacija tuos siūlymus patiekė. Svarbu akcentuoti, kad jokia konfidencialia informacija vaistinės tarpusavyje nesikeitė, visi skaičiavimai padaryti iš viešai prieinamų duomenų“, – teigė asociacijos pirmininkė.

„Šis kaltinimas mums pasako, kad mes negalėjome teikti duomenų Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupei, kas iš esmės iš viso eliminuoja asociacijų veiklą“, – pridūrė ji.

K. Nemaniūtė-Gagė pakartojo, kad Konkurencijos tarybos sprendimas bus skundžiamas teismui.

Konkurencijos taryba antradienį pranešė, jog Lietuvos vaistinių asociacijai ir aštuonioms vaistų prekybos ir konsultacijų bendrovėms, susitarusioms dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, skirta beveik 73 mln. eurų baudų.

Šis kaltinimas mums pasako, kad mes negalėjome teikti duomenų Sveikatos apsaugos ministerijos darbo grupei, kas iš esmės iš viso eliminuoja asociacijų veiklą.

„Eurovaistinei“ skirta 27,5 mln. eurų, „Gintarinei vaistinei“ – 16,7 mln., „Tamro“ – 9,2 mln., „Benu“ – 7,7 mln., vaistų tiekimo įmonei EVD – 2,7 mln., konsultacijų, valdymo, tyrimų ir rinkodaros bendrovei EVRC – 1,27 mln., „Limedikai“ – 7,4 mln., „Siromed Pharma“ – 11,2 tūkst., Lietuvos vaistinių asociacijai – 7,4 tūkst. eurų baudos.

Konkurencijos taryba išsiaiškino, kad 2017 metais Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) nusprendus įvertinti, ar reikia keisti vaistų mažmeninės ir didmeninės prekybos antkainius, ji paprašė asociacijos pateikti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus antkainių pasiūlymus.

Pasak pranešimo, tarpininkaujant LVA, vaistų prekybos bendrovės suderino ministerijai pateiktus kompensuojamųjų vaistų antkainius, tariamai pagrįstus jų veiklos kaštais. Vėliau konkurentės kartu parengė vaistinės prototipo dokumentą, kuris esą turėjo parodyti, jog tik ministerijai nustačius jų siūlomus antkainius, bendrovės galės išlikti rinkoje.

Tokį siūlymą Sveikatos apsaugos ministerijai išsakė šalies vaistinių atstovai, motyvuodami, jog sergantys, judėjimo negalią turintys, besiizoliuojantys asmenys dažnai neturi kitų būdų gauti jiems reikalingus vaistus ir dėl to sutrinka jų gydymosi režimas.

„Pandemijos metu gydytojai teikia nuotolines konsultacijas pacientams, kurių metu išrašo receptinius vaistus, tačiau įsigyti juos pacientai vis dar turi vykti į vaistines. Daliai žmonių to padaryti neįmanoma dėl įvairių priežasčių: ligų, judėjimo apribojimo, artimųjų neturėjimo. Be to, sergantys lėtinėmis ligomis bei rizikos grupių pacientai nuolat raginami vengti prekybos vietų, nors dažnai tokio pasirinkimo jie neturi. Reaguodamos į tai vaistinės siūlo laikinai, ekstremalios situacijos metu, sudaryti teisines galimybes receptinius vaistus pristatyti pacientui į namus“, – sako Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Vaistus atvežtų kurjeriai

Kad pacientams tokia tvarka būtų naudinga, mano ir Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.

„Tikrai yra nemažai žmonių, ypač vyresnio amžiaus, kurie patys negali kada panorėję nueiti į vaistines, o paprašyti pagalbos neturi ko, nes yra vieniši. Kiti pandemijos metu gal ir vengia eiti į prekybos vietas, bijodami užsikrėsti. Sergant lėtinėmis ar daugybinėmis ligomis vaistus reikia vartoti nuolat, taip, kaip paskirta gydytojo, kitaip gali kilti pavojus gydymo sėkmei. Todėl žmonės turi nuolat turėti reikiamus vaistus, o jų pristatymas į namus daugeliui būtų labai didelis palengvinimas ir išsigelbėjimas“, – įsitikinusi V. Augustinienė.

Jos teigimu, vaistinėse nuolat natūraliai daugėja įvairių pacientams teikiamų paslaugų, tokių kaip kraujospūdžio matavimas, vakcinacija, galimybių paso išdavimas, tad ir receptinių vaistų pristatymas į namus galėtų būti dar viena į pacientus orientuota paslauga, jei tik vaistinės sutinka tai daryti.

Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, siūlomas būdas receptinius vaistus pristatyti tiesiai į namus nereikalautų valstybės biudžeto lėšų ir užtikrintų farmacinės paslaugos prieinamumą visiems pacientams.

„Visi vaistų išdavimo žingsniai būtų tokie pat kaip fizinėje vaistinėje – tik pacientas kreiptųsi ryšio priemonėmis. Farmacijos specialistas identifikuotų paskambinusį pagal vardą, pavardę, asmens kodą, patikrintų asmens duomenis e. sveikatoje. Pacientui taip pat, kaip būnant fizinėje vaistinėje, būtų suteikiama informacija apie vaistus, jų vartojimą, pigiausio vaisto pasirinkimo galimybę – tai yra pilna farmacinė paslauga, o jos suteikimo faktą įrodytų saugomi įrašai. Reikalingus vaistus pacientams pristatytų kurjeriai, kurie papildomai užtikrintų pirkėjo identifikavimą atiduodant vaistus paprašę pateikti asmens dokumentą“, – aiškina LVA pirmininkė.

Pacientai ryšio priemonėmis į namus negalėtų užsisakyti narkotinių, psichotropinių, taip pat specialaus temperatūrinio režimo vaistinių preparatų, vaistai tokiu būdu taip pat būtų neišduodami vaikams iki 16 metų.

Teoriškai galima, praktiškai – dar ne

Šiuo metu vaistinėms numatyta galimybė receptinius vaistus išduoti ne tik tiesiogiai e. recepte nurodytam pacientui, bet ir kitam asmeniui, kuris jų įsigyti atvyksta paciento ar jo atstovo prašymu. Tokiu atveju asmuo farmacijos specialistui turi pateikti popierinį receptą, o įsigyjant vaistus pagal elektroninį receptą, pasakyti paciento asmens kodą, vardą ir pavardę.

LVA pirmininkė sutinka, kad ekstremalios situacijos metu tai tikrai sprendžia nemažai problemų, susijusių su receptinių vaistų įsigijimu, tačiau toli gražu ne visas.

„Pandemijos pradžioje sergantiems, esantiems izoliacijoje ar turintiems judėjimo negalią padėjo didžiulis savanorių pajėgos. Tačiau pandemija jau trunka beveik dvejus metus, tad šitiek laiko kliautis tik savanoriais, kurių pagalba labiau reikalinga tose situacijose, kur verslas ir valstybė negali užtikrinti būtinų paslaugų suteikimo, mažų mažiausiai nekorektiška. Vaistinės turi galimybes ir norą pradėti receptinių vaistų pristatymą į namus, reikia tik valstybės institucijų palaikymo ir sprendimo“, – akcentuoja K. Nemaniūtė-Gagė.

Teorinė galimybė, kad receptiniai vaistai galėtų būti pristatomi tiesiai į namus, Lietuvoje egzistuoja jau porą metų. 2019 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Farmacijos įstatymo pakeitimas, numatantis teisę vaistinėms parduoti receptinius vaistinius preparatus pagal elektroninius receptus nuotoliniu būdu.

Praktiškai to įgyvendinti kol kas nėra galimybių, nes „Registrų centras“ dar vykdo nuotolinės prekybos receptiniais vaistais modelio diegimą.

Planuojama, kad jis turėtų pradėti veikti 2022 m. balandžio mėnesį, tačiau K. Nemaniūtė-Gagė teigia turinti abejonių dėl šio termino – matant šio modulio e. sveikatos sistemoje ilgus įgyvendinimo terminus, jo funkcionavimo pradžios data gali ir pasislinkti.

„Net jei nuotolinės prekybos modelis e. sveikatoje ir pradės veikti kitų metų balandį, negalime sau leisti tiesiog laukti ir nieko nedaryti dar beveik pusę metų, juo labiau, kai tikėtina, kad tai gali būti sunkiausi pandemijos mėnesiai. Turime veikti dabar, ieškoti išeičių, kaip padėti žmonėms, kurie siekia turėti mažiau socialinių kontaktų, ir būdų, kaip valdyti pandemiją bei mažinti gyventojų srautus“, – įsitikinusi LVA vadovė.

„Po priimto sprendimo, kad viešuosiuose susibūrimuose reikės dėvėti medicinines kaukes arba respiratorius, žmonės intensyviau ėjo į vaistines. Matome, kad medicininių kaukų pardavimai išaugo tris kartus, o respiratorių pardavimai liko tokie patys“, – sakė Vaistinių asociacijos vadovė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

Ji paaiškino, kuo paprasta vienkartinė kaukė skiriasi nuo medicininės: „Kviečiame žmones atkreipti dėmesį, kad įsigyjant kaukę, atskirti, ar tai medicininė, ar paprasta kaukė, yra labai sudėtinga. Tai galima pamatyti ant pakuotės – jei yra užrašas „medicininė“, vadinasi, tai – ta kaukė, kurią dabar privalu dėvėti. Žmonėms tikrai vertėtų pasiteirauti, kokią kaukia įsigyja, o jei perka ne visą pakuotę, paprašyti, kad prie jų akių atidarytų ir jie matytų, kad dėžutė yra medicininių kaukių“.

Anot jos, nors veido kaukių yra pirkti daug kur, patikimiausia jas įsigyti būtent vaistinėse: „Vaistinėse tikrai žmogus neapsigaus ir neįsigys paprastos kaukės“.

K. Nemaniūtė-Gagė pakalbėjo ir apie pasikeitusius vaistinių ploto reikalavimus: „Labai džiaugiamės, nes 15 kv. metrų įpareigojimas labai skiriasi nuo prieš tai buvusių 30 kv. metrų. Eilės lauke dar tikrai yra, bet jos greičiau juda, ten mažiau žmonių, nes vaistinėje gali dirbti visos kasos. Prieš tai buvo, kad jeigu, pavyzdžiui, vaistinės dydis 50 kv. metrų, tai ji galėjo aptarnauti tik vieną žmogų. Tokiu atveju visos kitos kasos stovėdavo be darbo ir visi kiti vaistininkai taip pat negalėjo dirbti. Tai dar labiau ilgindavo eiles lauke, žmonės buvo tikrai nepatenkinti ir mes turėjome nemažai konfliktinių situacijų. Džiaugiamės, kad dabar taisyklės pasikeitė“.

Žmonės intensyviau ėjo į vaistines. Matome, kad medicininių kaukų pardavimai išaugo tris kartus.

„Jei žmogus negerai jaučiasi, yra sergantis, turi judėjimo negalią, stovėti lauke nėra labai patogu, ypač dabar, kai orai ne gerėja, o šaltėja, lyja. Tikrai būdavo tokių situacijų, kai vaistininkai ir į lauką užsimetę striukes bėgdavo surinkti receptų, kad būtų greičiau. Natūralu, kad ir tarp pačių darbuotojų buvo neramus laikas. Dar labai svarbus dalykas yra tai, kad šiuo metu nėra galimybės įsigyti receptinių vaistų nuotoliniu būdu. Vadinasi, tiems žmonėms, kuriems vaistų reikia čia ir dabar, jie užsisakyti į namus negali. Vienintelis kelias – laukti lauke“, – šnekėjo Vaistinių asociacijos vadovė.

„Būdavo žmonių, kurie atėję į vaistinę įsigyti jiems reikalingų vaistų stovėdavo eilėje ir nuspręsdavo tiesiog nebestovėti, nes, sakykime, pradėdavo lyti. Tai – blogas ženklas, nes žmogaus, laiku neįsigijusio vaistų, nutraukusio savo medikamentinį gydymą, sveikata gali dar labiau pablogėti. Mes, norėdami suvaldyti pandeminę situaciją, kaip tik turėtume skatinti žmones laiku išgerti jiems būtinus vaistus, kad jie nesikreiptų į sveikatos priežiūros įstaigas ir paliktų ten prižiūrėti tuos, kuriems labiausiai reikia“, – teigė K. Nemaniūtė-Gagė.

Medicininės kaukės – ne problema

Vilniečiai dėl naujo sprendimo dėvėti tik medicinines kaukes tikino sunkumų nepatyrę.

„Turėjau įvairių kaukių, nematau problemos. Jų yra visur pilna, jau įpratome nuo pernai kovo prie visokių pasikeitimų. Tikrai ne problema. Kad tik tiek būtų problemų“, – teigė viena vilnietė.

„Dėvėjau medžiaginę, bet pirkau vienkartinių visą pakelį – 50. Man dabar užteks, nežinau, kuriam laikui“, – šnekėjo pensininkė.

Lietuvoje studijuojanti latvė šmaikštavo: „Aš kaukes vogiu iš butiokės – ji labai miela. Lietuviai šiaip labai mieli žmonės“.

„Mūsų bažnyčioje nemokamai kaukes duoda, tai nėra ko pirkti“, – kalbėjo kitas jaunuolis.

„Visada dėvėjau tik nemedicinines, bet dabar dėvėsiu medicinines. Jų yra namuose – pasiėmiau ir viskas“, – šnekėjo kitas kalbintas vyras.

"Sūnus nuolat ima greituosius kreditus, o man tenka juos grąžinti, nes sūnus registruotas mano bute ir bijau, kad pasibels antstoliai. Gal įmanoma kur nors užpildyti prašymą, kad jam neskolintų?", - klausia skaitytoja Audronė.

Atsako Kristina Nemaniūtė-Gagė, Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė

Smulkieji vartojimo kreditai (populiariai vadinami greitaisiais kreditais) teikiami tik pilnamečiams veiksniems asmenims, kurie patys privalo atsakyti už savo prisiimtus finansinius įsipareigojimas. Nei tėvai, nei seneliai, nei kiti asmenys neprivalo dengti tokių skolų ir įstatymas nenumato galimybės pilnamečių asmenų skolas išieškoti iš artimųjų turto. Net jeigu turintis laiku negrąžintų kreditų asmuo yra registruotas tėvų bute, jis už savo skolas atsako tik savo nuosavomis lėšomis ir turimu turtu. Tėvai dėl savo turimo turto gali būti ramūs – į jį pilnamečio vaiko skolų išieškojimo nenukreips joks antstolis.

Tėvams patariame kuo anksčiau pradėti kalbėtis su vaikais apie finansus, aiškinti, kaip kontroliuoti išlaidas, kaip taupyti būsimiems pirkiniams ar kitiems poreikiams, kada verta, o kada neverta skolintis, – tuomet jau užaugę vaikai su savo finansais gebės elgtis atsakingai. Neretai tiesiog sumokėjus už savo artimą skolas tokiam žmogui padaroma meškos paslauga: žmogus negauna pamokos ir kitą sykį vėl neatsakingai pasiskolina. Todėl jei jau ryžtatės grąžinti kreditą už savo suaugusį vaiką, rimtai pasikalbėkite su juo finansų tema, paaiškinkite, kokių padarinių gali sukelti neapgalvotas skolinimasis, kokią įtaką nepadengtos paskolos turi jo kredito istorijai, kokie galimi padariniai negrąžinus skolos.

Jeigu jums artimas žmogus turi tam tikrų priklausomybių – nuo alkoholio, lošimų, narkotikų, pirkimų ar pan., įtikinkite jį užpildyti prašymą ir įtraukti savo duomenis į registrą "Neteikit man kredito", kuris skirtas įvairių priklausomybių turintiems asmenis apsaugoti nuo impulsyvių sprendimų imti kreditus savo užgaidoms tenkinti. Atsakingai skolinančios įmonės griežtai įsipareigojusios neteikti vartojimo kreditų į šį registrą įtrauktiems asmenims. Tokį prašymą galima užpildyti Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijoje.

Lietuvoje steigiamas arbitražas ginčams dėl smulkiųjų vartojimo kreditų (vadinamųjų greitųjų kreditų) spręsti. Nepriklausoma kvalifikuotų teisininkų komisija nagrinės vartotojų ginčus su smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovėmis. Arbitražas darbą ketina pradėti lapkričio mėnesį, dėl konsultacijų vartotojai į asociaciją gali kreiptis jau dabar.

„Vartotojas, kuriam nepavyko taikiai išspręsti ginčo su smulkaus vartojimo kredito teikėju, galės kreiptis į arbitražą. Jame nepriklausomas arbitras – o sudėtingesniais atvejais, jų komisija – objektyviai bei operatyviai išnagrinės ginčą. Arbitražo sprendimas finansų įstaigai bus privalomas, tuo tarpu vartotojai, jei arbitražo sprendimas jų netenkins, išsaugos galimybę savo teises toliau ginti valstybės institucijose“, – sakė Lietuvos smulkiųjų vartojimo kredito asociacijos (LSVKA) direktorė Kristina Nemaniūtė-Gagė. Pasak jos, vartotojams taip pat bus neatlygintinai teikiama teisinė pagalba, o arbitraže nagrinėjamo ginčo išlaidas turės padengti bendrovė, dėl kurios veiklos kreiptasi – tai taip pat skatins finansų įstaigas taikyti aukštesnius veiklos standartus siekiant išvengti ginčų.

„Arbitražo sprendimai bus privalomi visoms mūsų asociacijai priklausančioms finansų įstaigoms – jos sutartimi yra įsipareigojusios neginčyti arbitražo sprendimų. Deja, neasocijuotoms įmonėms tai negalios – todėl skaidriai veikiančias bendroves kviečiame prisijungti prie šio projekto, o vartotojus raginame atsakingai rinktis paslaugos teikėją“, – sakė K.Nemaniūtė-Gagė. Jeigu vartotojas turi problemų su įmonėmis, kurios nepriklauso asociacijai arba apskritai veikia šešėliniame nereguliuojamame sektoriuje, taip pat gali kreiptis į LSVKA asociaciją – ši suteiks visą reikiamą informaciją bei padės parengti skundą Lietuvos banko Priežiūros tarnybai ar teismui.

Asociacijos vadovės teigimu, dažniausiai nesutarimai dėl smulkiojo vartojimo kredito kyla, kai klientui atsiranda sunkumų jį grąžinti.

„Visų pirma, visuomet svarbu pamąstyti, ar trumpalaikis smulkus vartojimo kreditas jums apskritai būtinas ir numatyti iš kokių pajamų jį grąžinsite. Kitas dalykas, jei jau nusprendėte skolintis – pasidomėkite visa prieinama informacija, išanalizuokite sutartį ir sąlygas. Jei iškilo neplanuotų sunkumų grąžinti kreditą, svarbu kuo skubiau kreiptis į smulkų vartojimo kreditą išdavusią finansų įstaigą. Įmonė įvertinusi priežastis – galbūt netekote darbo ar planuotų pajamų, nutiko kita svari bėda – gali sustabdyti palūkanų skaičiavimą, sudaryti skolos grąžinimo dalimis grafiką. Jeigu susitarti taikiai nepavyksta, kreipkitės į mūsų asociaciją ir mes patarsime kaip elgtis konkrečioje situacijoje arba perduosime ginčą spręsti arbitražui“, – sakė LSVKA direktorė.

„Rinkoje veikia labai daug šešėlinių paskolų teikėjų, kurie nesivargina laikytis įstatymų ir garantuoti vartotojams jų teisių apsaugos – visa tai meta šešėlį ir visam reguliuojamam verslui, todėl labai svarbu, kad klientas galėtų aiškiai atskirti atsakingai smulkias paskolas teikiančias finansų įstaigas – buvimas asocijuotu nariu tam gerai pasitarnauja“, – sakė asociacijos vadovė.

Lietuvos banko II ketvirčio duomenimis, šalyje buvo sudaryta 210 tūkst. smulkaus vartojimo kredito sutarčių – 8,7 proc. mažiau nei pirmąjį ketvirtį. Vidutinė smulkiojo vartojimo kredito suma šiuo laikotarpiu buvo 379 litai. Smulkiųjų vartojimo kreditų rinka, kurioje veikia per 40 bendrovių, finansų sektoriuje užima apie 0,5 procento; sektorius suteikia darbą daugiau kaip 600 darbuotojų. 2012 m. Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos narės į valstybės ir Sodros biudžetą sumokėjo daugiau nei 20 mln. Lt mokesčių bei skyrė 1,5 milijono litų 2013 m. paramos projektams.