Susisiekimo ministro atstovė Aldona Grinienė BNS sakė, kad jei reikės, jų bus laukiama ir ilgiau.

„Keltas turėtų išplaukti 22 val. vietos laiku, ir jei bus laisvų vietų, priims visus automobilius. Jei reikės, bus laukiama vėluojančių“, – BNS sakė A. Grinienė.     

Keltas turėtų išplaukti 22 val. vietos laiku, ir jei bus laisvų vietų, priims visus automobilius. Jei reikės, bus laukiama vėluojančių.

Tuo metu specialus Lietuvos piliečiams skirtas traukinys iš Frankfurto prie Oderio į Lietuvą per Lenkiją išvyks anksčiausiai 14 valandą Vokietijos laiku (15 val. Lietuvos laiku). Dabar į jį užsiregistravo 53 žmonės, bet vietų yra daugiau. 

„Traukinys iš Frankfurto prie Oderio turėtų pajudėti tarp 14-15 val. Lietuvos laiku“, – BNS tikino „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.

Kaip anksčiau teigė ministras Jaroslavas Narkevičius, traukinys link Kauno važiuos be sustojimo.

Ministras priešpiet sakė, jog į keltą iš Zasnico uosto išvykti registravosi tik apie 30 automobilių, kai vietų yra apie 250. Keltu galės grįžti tik automobiliai su vairuotojais. 

„Dirbame su Lenkijos geležinkeliais, kad dar atidėtų traukinio išvykimą, kad kuo daugiau keleivių suspėtų į traukinį. Matome, kiek yra žmonių, vieną kartą atidėjimas jau įvyko, jei matysime, kad nesusirenka žmonės, prašysime dar atidėti“, – BNS sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas spaudai Mantas Dubauskas.

Anot jo, problemų kyla Frankfurte prie Oderio, nes kelias iki stoties yra blokuojamas.

Matome, kiek yra žmonių, vieną kartą atidėjimas jau įvyko, jei matysime, kad nesusirenka žmonės, prašysime dar atidėti.

Užsienio reikalų ministerija anksčiau skelbė, kad Vokietijos-Lenkijos pasienyje įstrigę Lietuvos piliečiai iki antradienio 7.30 val. Vokietijos laiku privalo atvykti į Frankfurto prie Oderio centrinę geležinkelio stotį ir ten išlipę laukti traukinio, tuo metu vairuotojai su automobiliais turi vykti į Sassnits (Zasnico) jūrų uostą iki kovo antradienio 13 valandos. Traukinyje numatyta 650 vietų keleiviams, kelte galės būti priimama 250 automobilių tik su jų vairuotojais.

Lietuvos link dėl koronaviruso grėsmės vykstantys lietuviai Vokietijoje pradėjo strigti nuo sekmadienio vidurnakčio, kai Lenkija, siekdama stabdyti koronaviruso plitimą, užvėrė savo sienas užsieniečiams. Situaciją dėl įstrigusių Lietuvos piliečių pargabenimo sprendžiama valstybės vadovų lygmeniu.

J. Narkevičius: traukinys iš Vokietijos atidėtas iki 14 val.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius sako, kad specialus Lietuvos piliečiams skirtas traukinys iš Frankfurto prie Oderio į Lietuvą per Lenkiją išvyks anksčiausiai 14 valandą Vokietijos laiku (15 val. Lietuvos laiku).

Pagal suderintą tvarką, Lenkijos ir Vokietijos pasienyje įstrigę lietuviai savo artimuosius turi nuvežti iki geležinkelio stoties, o vairuotojai su automobiliais turi nuvykti iki kelto Zasnico uoste.

Kaip teigia J. Narkevičius, traukinys „link Kauno važiuos be sustojimo“.

Pasak ministro, į keltą iš Zasnico uosto išvykti kol kas registravosi tik apie 30 automobilių, kai skirtų vietų yra apie 250.

„Sprendžiame klausimą, kad galėtų gyventojai privažiuoti iš pasienio su lengvaisiais automobiliais prie traukinio ir ten įsodinti savo šeimos narius. Pavėlinome traukinio išvykimą iki 10 valandos, dabar – iki 14 valandos“, – žurnalistams Seime antradienį sakė J. Narkevičius.

Pavėlinome traukinio išvykimą iki 10 valandos, dabar – iki 14 valandos.

Anot jo, 250 vietų, numatytų kelte, visiškai pakaktų išvažiuoti visiems Lenkijos–Vokietijos pasienyje likusiems automobiliams. Keltas planuoja išplaukti 18 valandą vietos laiku (19 val. Lietuvos laiku), tačiau jei reikės, kelto išvykimo laikas galės būti vėlinamas.

„Tačiau dabartiniu metu užsiregistravo tik 30 automobilių. Tai klausimas, kodėl mūsų piliečiai nenori pasinaudoti ar negali pasinaudoti suteikta sudėtingai sumodeliuota galimybe. Ties tuo dirbame“, – pabrėžė J. Narkevičius.

Ministras taip pat įspėjo, kad į keltą negalės būti įleidžiami mikroautobusai.

Kaip teigia J. Narkevičius, už kelionę traukiniu ar keltu žmonėms mokėti nereikės.

„Žmonėms, kurie pasinaudos traukiniu ir keltu, mokėti nereikės, viskas suderinta, Lietuvos Vyriausybė dengia kaštus ir derina su Lenkijos puse irgi. Žmonėms tiesiog reikia pasinaudoti ta galimybe“, – sakė ministras.

Užsienio reikalų ministerija anksčiau skelbė, kad Vokietijos-Lenkijos pasienyje įstrigę Lietuvos piliečiai iki antradienio 7.30 val. Vokietijos laiku privalo atvykti į Frankfurto prie Oderio centrinę geležinkelio stotį ir ten išlipę laukti traukinio, tuo metu vairuotojai su automobiliais turi vykti į Sassnits (Zasnico) jūrų uostą iki kovo antradienio 13 valandos. Traukinyje numatyta 650 vietų keleiviams, kelte galės būti priimama 250 automobilių tik su jų vairuotojais.

Lietuvos link dėl koronaviruso grėsmės vykstantys lietuviai Vokietijoje pradėjo strigti nuo sekmadienio vidurnakčio, kai Lenkija, siekdama stabdyti koronaviruso plitimą, užvėrė savo sienas užsieniečiams. Situaciją dėl įstrigusių Lietuvos piliečių pagarbenimo sprendžiama valstybės vadovų lygmeniu.

Lietuviai nepasiekia traukinio ir kelto dėl užkimštų kelių

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad į tėvynę iš Vokietijos norintys grįžti lietuviai negali pasiekti jų laukiančio traukinio ir kelto dėl užkimštų kelių, o situacija nepasikeis, jei Lenkija nepadidins pralaidumo per sieną.

L. Linkevičius antradienį situaciją telekonferencijoje aptarė su kitų Baltijos šalių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrais. Jo teigimu, pokalbyje sutarta ieškoti europinio sprendimo dėl humanitarinių koridorių grįžti norintiems žmonėms.

Trimis eilėmis stovi krovininiai automobiliai, fiziškai nėra kur apsisukti. Neįmanoma nieko padaryti, jeigu Lenkijos sienos pralaidumas nepadidės.

Pagal suderintą tvarką, Lenkijos ir Vokietijos pasienyje įstrigę lietuviai savo artimuosius turi nuvežti iki Frankfurto prie Oderio geležinkelio stoties, o vairuotojai su automobiliais turi nuvykti iki kelto Zasnico uoste.

„Lyg ir viskas paruošta techniškai, bet fiziškai negali žmonės atsidurti ten, kur mes susitarę – tiek prie traukinio, tiek prie kelto. Trimis eilėmis stovi krovininiai automobiliai, fiziškai nėra kur apsisukti. Neįmanoma nieko padaryti, jeigu Lenkijos sienos pralaidumas nepadidės“, – BNS sakė L. Linkevičius.

Jis sakė padėkojęs Vokietijos užsienio reikalų ministrui Heiko Maasui (Heikui Masui) už vokiečių policijos pastangas suvaldyti situaciją ir galimybę lietuviams naudotis keltu.

„Padėkojau už Vokietijos policijos pagalbą. Jie mėgina daryti, kas įmanoma, tvarkant Lenkijos-Vokietijos sieną, kuri atrodo beviltiškai. Vokietijos policija padeda. Keltas ateina į uostą, kuriame taip pat buvo visokių apribojimų, bet jie išsprendė mūsų prašymu“, – kalbėjo L. Linkevičius.

Krizę Lenkijos ir Vokietijos pasienyje paaštrino Lenkijos sprendimas nepraleisti konvojumi lietuvių lengvųjų automobilių.

Prezidentas Gitanas Nausėda po pokalbio su Lenkijos vadovu BNS sakė, kad Lenkijos pusė tokį sprendimą grindžia rizika dėl vairuotojų nuovargio.

Lenkai lietuviams leidžia grįžti organizuotai autobusų konvojumi.

L. Linkevičius BNS teigė, kad su Vokietijos, Latvijos ir Estijos ministrais taip pat aptarė galimybę bendradarbiauti europiniu lygiu perkant medicinos prekes.

Žada pasiūlyti skrydžių įstrigusiems lietuviams

Susisiekimo ministras J. Narkevičius sako, kad į Lietuvą lėktuvais norintiems sugrįžti piliečiams skrydžių grafikas gali būti parengtas iki antradienio vakaro.

Tolimesnėse valstybėse esančius lietuvius ministras paragino stengtis pagal galimybę atvykti į Europą.

„Dėl komercinių skrydžių yra intensyviai dirbama, renkama informacija, kur kokie skrydžiai reikalingi, kalbamės su agentūromis, iki vakaro turėtų būti nustatytas grafikas ir pateikta galimybė nusipirkti bilietus“, – žurnalistams Seime antradienį sakė J. Narkevičius.

Pirmadienį Užsienio reikalų ministerija pranešė, jog maždaug 2 tūkst. Lietuvos piliečių informavo diplomatines atstovybes, kad dėl apriboto judėjimo negali grįžti į tėvynę.

Daugiausia įstrigusių lietuvių – apie 1 tūkst. – yra Ispanijoje.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad iš viso suformuoti keturi konvojai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis BNS sakė, kad konvojus, kuriame buvo 20 transporto priemonių su 71 asmeniu, kirto sieną prieš dešimtą valandą ryte.

„Lenkijos atstovai konvojų palydėjo iki mūsų sienos 9.47 val. per Kalvarijos punktą, iš viso 20 transporto priemonių, iš jų 16-oje buvo Lietuvos piliečiai, keturiuose – Latvijos ir Estijos piliečiai“, – BNS sakė G. Mišutis.

Anot jo, iš viso į šalį jau atvyko 52 Lietuvos piliečiai, taip pat keturi ukrainiečiai ir vienas baltarusis, turintys leidimą gyventi Lietuvoje. Tuo metu keturias transporto priemones su 14 Latvijos ir Estijos piliečių Lietuvos policija palydėjo iki pasienio su Latvija, kaip tai numatyta Vyriausybės nutarime dėl tranzito koridoriaus.

Pavyko suformuoti keturis konvojus, mūsų žiniomis. Lenkija pasakė, kad autobusai ir mikroautobusai bus praleidžiami.

Pavyko suformuoti keturis konvojus

S. Skvernelis Seime teigė, kad iš viso pavyko suformuoti keturis konvojus.

„Pavyko suformuoti keturis konvojus, mūsų žiniomis. Lenkija pasakė, kad autobusai ir mikroautobusai bus praleidžiami. Dabar šiuo metu Lenkijos teritorijoje keturi konvojai važiuoja į Lietuvą, vienas jau pasiekęs Lietuvą, 71 žmogus yra sugrįžęs“, – žurnalistams sakė premjeras.

G. Mišutis teigė, kad pirminiais duomenimis, antrasis konvojus antradienio vidudienį buvo apie 250 kilometrų nuo Lenkijos pasienio su Lietuva, jame vyksta 25 transporto priemonės su 126 asmenimis. 

Vyriausybės vadovas antradienį perpiet Seime žurnalistams sakė, kad traukinio išvažiavimas iš Frankfurto prie Oderio truputį atidedamas.

„Traukinio išvažiavimas atidedamas, matyt, atitinkamai jis pildosi. Tikiuosi, kad jis šiandien vėlai vakare pasieks Kauną. Žiūrėsime, kaip užsipildys keltas“, – sakė S. Skvernelis.

Jis apgailestavo, kad Lenkija uždariusi sienas lietuviams nepaliko laikino humanitarinio koridoriaus, nors neoficialiai buvo žadėjusi tai padaryti.

Kita vertus, premjeras sakė nemanąs, kad ši situacija pakenks tarpvalstybiniams santykiams.

„Nemanau, kad turėtų atsiliepti tarpvalstybiniams santykiams. Tikrai Lenkija padarė ne vieną išimtį ir neviešintą išimtį, bet jie apsisprendė nepraleisti automobilių sausumos keliais ir to laikosi“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Anot jo, sienų kirtimo klausimas turėtų būti aptartas šįvakar nuotoliniu būdu vykstančioje Europos Vadovų Taryboje.

G. Nausėda: lenkų planas nėra idealus, tačiau saugus

Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigia, kad, nors lenkų pasiūlytas planas į šalį pargabenti Lenkijos ir Vokietijos pasienyje įstrigusius piliečius nėra idealus, saugiu jį įvardinti galima.

„Darbas siekiant susigrąžinti Lenkijos ir Vokietijos pasienyje esančius mūsų piliečius tęsiasi. Suprantu, kad lenkų pasiūlytas judėjimo būdas nėra idealus. Tačiau įvertinus esamas aplinkybes jis yra saugus“, – feisbuke antradienį teigė prezidentas.

Kartu šalies vadovas pasidžiaugė, kad kelią blokuoti nusprendę Lietuvos piliečiai nuo šio sumanymo atsitraukė.

„Džiaugiuosi, kad pavargę ir nežinioje esantys žmonės išgirdo raginimą nutraukti kelio blokavimą ir negilinti pasienyje susikaupusių problemų. Pagrindinis šiuo metu esantis iššūkis – kelių dešimčių kilometrų ilgio automobilių spūstis, iš kurios mūsų tautiečiai negali ištrūkti. Savo veiksmus aktyviai deriname su Lenkijos ir Vokietijos pareigūnais, kad situacija būtų kuo skubiau išspręsta ir žmonės galėtų pasinaudoti jiems sudarytomis galimybėms grįžti namo. Netrukus turi pasirodyti oficiali informacija apie tai, kaip jiems elgtis toliau. Pirmosios konvojuojamos autobusų grupės jau yra netoli namų“, – rašė prezidentas, pridurdamas, kad pirmadienio vakarą keliskart bendravo su Lenkijos vadovu.

„Vakar keletą kartų šiuo klausimu bendravau su Lenkijos prezidentu Andžejumi Duda. Praėjusią naktį bendravau tiesiogiai su pasienyje esančiais mūsų tautiečiais. Taip pat paprašiau Užsienio reikalų ministerijos teikti informaciją ir būtiną pagalbą ten esantiems žmonėms“, – teigė prezidentas.

Lietuviai Vokietijos ir Lenkijos pasienyje strigo, kai Lenkija uždarė šalies sienas dėl koronaviruso plitimo. Situaciją paaštrino lenkų sprendimas konvojumi nepraleisti lengvųjų automobilių. Jų keleiviams suorganizuotas grįžimas keltu ir traukiniu, bet pasiekti šiuos punktus sudėtinga dėl užkimštų kelių.

Ministerija pranešė, kad registracija nutraukta 8 val. Varšuvos laiku (9 val. Lietuvos laiku).

Lietuvos prezidentas ir premjeras vėlų sekmadienio vakarą pranešė, kad Lenkijos pareigūnai sutiko konvojumi praleisti Lietuvos piliečius, siekiančius grįžti į Lietuvą. Piliečiai, tuo metu buvę Vokietijos ir Lenkijos pasienyje ar judantys link jo, raginti skubiai registruotis – ne vėliau nei iki 9 val. Lietuvos laiku.

Lenkija sienas užsieniečiams uždarė nuo sekmadienio vidurnakčio, siekdama stabdyti koronaviruso plitimą. Lietuva paprašė Lenkijos laikinai atidaryti humanitarinį koridorių, kuriuo lietuviai galėtų grįžti namo, tačiau Lietuvos piliečiams iškart po vidurnakčio nebuvo leista kirsti sienos.

Lietuva nuo pirmadienio vidurnakčio įvedė karantiną ir taip pat draudžia į Lietuvą patekti užsieniečiams. Vykstantiems į kitas valstybes užsieniečiams dar suteikiama teisė per tris paras kirsti Lietuvos teritoriją tranzitu, be būtinų sustojimų.

Dėl koronaviruso grėsmės Lenkija savo sienas užsieniečiams uždarė nuo sekmadienio vidurnakčio.

„Prašytume Lietuvos piliečius šiuo metu esančius Vokietijos–Lenkijos pasienyje ar važiuojančius automobiliais link Vokietijos–Lenkijos sienos nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki kovo 16 dienos 8 valandos Varšuvos laiku, registruotis elektroniniu paštu: namo@urm.lt”, – rašoma URM pranešime.

Kaip skelbia ministerija, registruojantis reikia pateikti:

Visą informaciją apie turimą transporto priemonę (valstybinis numeris, modelis-markė, vietų skaičius);

Vairuotojo ir visų keleivių vardus, pavardes ir gimimo metus;

Buvimo vietą (valstybę ir miestą) ir esminius kontaktus (telefono numerį ir elektroninį paštą).

Baigus registraciją, susisieksime su Jumis ir pateiksime detalias instrukcijas.

Kaip ELTA skelbė anksčiau, Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienio vakarą pranešė, kad po pokalbio su Lenkijos vadovu gavo patikinimą, jog bus leista kirsti jos teritoriją Lietuvos piliečiams, norintiems grįžti namo. Dėl koronaviruso grėsmės Lenkija savo sienas užsieniečiams uždarė nuo sekmadienio vidurnakčio.

Kaip pažymėjo prezidentas, sugrįžę tautiečiai dar turės tikrintis sveikatą, o po to – izoliuotis.