„Į Lietuvą perkelta 20 afganistaniečių: NATO bendradarbių ir jų šeimų narių. Džiaugiamės galėdami padėti žmonėms, kuriems grėsė pavojus. Linkime sėkmės kuriant naują gyvenimą Lietuvoje! Mes padarysime viską, kad integruotume juos į mūsų tolerantišką visuomenę“, – tviteryje rašė diplomatas.

Afganistane valdžią pernai rugpjūtį perėmus Talibanui, Vakarų šalių kariams talkinusių afganistaniečių gyvybėms ėmė grėsti pavojus.

Lietuva per per dešimties dienų trukmės misiją iš šios šalies atsigabeno per 170 afganistaniečių vertėjų su šeimos nariais.

Pernai rugsėjį afganistaniečiams suteiktas politinis prieglobstis Lietuvoje.

Vyriausybė ketina iš rezervo šiemet skirti 75 tūkst. eurų tam įgyvendinti. Finansų ministerija parengė Ministrų kabineto nutarimo projektą dėl lėšų skyrimo.

Daugiausiai – 60 tūkst. eurų – bus skirta Užsienio reikalų ministerijai.

„Asmenų perkėlimo procesas jau yra pradėtas ir artimiausiu metu gali prireikti apmokėti perkeliamųjų asmenų atvykimo į Lietuvą išlaidas“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Pasak jos, šiuo metu į ambasadą Ispanijoje yra kreipęsi 14 Venesuelos lietuvių dėl galimybių jiems ir jų šeimų nariams persikelti į Lietuvą.

Ministerijos duomenimis, rugsėjį patvirtinta galimybė persikelti į Lietuvą yra aktuali maždaug 50 Venesuelos lietuvių.

Prašymai dėl perkeliamo asmens statuso būtų priimami iki 2020 metų spalio.

Perkėlimo programa būtų vykdoma pagal šiemet įsigaliojusį įstatymą, leidžiantį kompensuoti persikraustymo išlaidas ir suteikti kitokią valstybės paramą krizių kamuojamose šalyse gyvenantiems lietuviams.

Vyriausybei pateiktais duomenimis, Venesueloje gyvena 187 Lietuvos piliečiai. Lietuvių bendruomenė šioje šalyje vienija apie 400 lietuvių kilmės asmenų.

Venesueloje jau kelerius metus tęsiasi politinė, ekonominė ir humanitarinė krizė.

Prieš kelerius metus Lietuva ėmėsi panašios perkėlimo iniciatyvos, kai valstybė padėjo į šalį atvykti lietuviams iš konflikto su Rusijos remiamais separatistais draskomos Rytų Ukrainos.

Už Asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymo priėmimą vienbalsiai buvo 96 Seimo nariai. Numatyta, kad įstatymas įsigalios nuo birželio.

Pagal įstatymą, perkelti galėtų būti Lietuvos piliečiai, lietuvių kilmės asmenys bei tie, kurie turėtų teisę atkurti Lietuvos pilietybę ir jų šeimų nariai.

Įstatyme numatyti saugikliai, kokie asmenys negalėtų būti perkeliami – padarę sunkius nusikaltimus, galintys kelti grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ir t. t.

Lietuvių kilmės asmenų perkėlimas iš humanitarinės krizės ištiktos valstybės ar teritorijos būtų finansuojamas biudžeto lėšomis.

Seime anksčiau pataisas pristatęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pažymėjo, kad šiuo metu įstatymo lygmeniu nėra mechanizmo dėl Lietuvos piliečių ar lietuvių kilmės asmenų perkėlimo, nors precedentų būta.

Vadovaudamasi Vyriausybės nutarimu Lietuva kelerius metus rėmė iš neramumų apimtų Ukrainos regionų persikeliančius lietuvių kilmės asmenis.

Ministerija pabrėžia, kad platesnes galimybes integracijai jiems atvertų Seimui svarstyti pateiktas specialus įstatymas.

„Jei būtų gauti konkretūs prašymai dėl perkėlimo į Lietuvą dar nepriėmus  įstatymo, pagalba galėtų būti teikiama Vyriausybei reaguojant į situaciją ad hoc, tai yra priimant atskirą nutarimą dėl su Lietuva susijusių asmenų perkėlimo. Tačiau taip perkeltų asmenų integracinės sąlygos būtų ne tokios plačios apimties, kaip reglamentuoja pateiktas įstatymas“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

„Paprašėme Venesuelos lietuvių bendruomenės pirmininko pranešti mums apie asmenis, kurie pageidauja būti perkelti į Lietuvą nedelsiant“, – pridūrė ji.

Į ministrą Liną Linkevičių dėl tautiečių Venesueloje padėties kreipėsi Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.

Ji paragino „skubos tvarka imtis imtis priemonių dėl tautiečių iš Venesuelos perkėlimo į Lietuvą“.

Pastarosiomis savaitėmis Venesueloje suaktyvėjusi opozicija išvedė į gatves dešimtis tūkstančių žmonių, o aršus prezidento Nicolas Maduro (Nikolo Maduro) kritikas Juanas Guaido (Chuanas Gvaidas) pasiskelbė šalies vadovu.

Jungtinių Tautų duomenimis, per aktyvistų susirėmimus su policija žuvo mažiausiai 20 žmonių.

Užsienio reikalų ministerija teigia pernai lapkritį organizavusi konsulinę misiją į Venesuelą, kur surinkti duomenys apie 50 Lietuvos piliečių ir lietuvių kilmės asmenų. Jie svarstytų galimybę persikelti gyventi į Lietuvą, jei tam būtų sudarytos sąlygos, tokios kaip būstas, darbas ir kitokia integracija.

Vyriausybė prieš kelias savaites pateikė Seimui svarstyti asmenų perkėlimo į Lietuvą įstatymo projektą. Jis numato instrumentus, kaip krizės šalyse esantys Lietuvos piliečiai, lietuvių kilmės asmenys ir jų šeimos nariai būtų pervežami į Lietuvą ir integruojami.

Ministerija žada prašyti įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka.

„Vyriausybės pareigūnai žadėjo įstatymą Seimui perduoti praėjusių metų rudenį, kad įsigaliotų nuo sausio 1 dienos, o iki šiol net projekto nėra pateikta. Ministerijų biurokratai įstatymo projektą marina stalčiuose, o žmonės nesulaukia jokios pagalbos iš istorinės Tėvynės tokiose šalyse kaip Venesuela“, - sakė Seimo Migracijos komisijos pirmininko pavaduotojas K. Masiulis.

Ministerijų biurokratai įstatymo projektą marina stalčiuose, o žmonės nesulaukia jokios pagalbos iš istorinės Tėvynės tokiose šalyse kaip Venesuela.

Pagal rengiamą įstatymą grįžtantieji asmenys galėtų gauti visas teises kaip ir nuolatiniai Lietuvos gyventojai: jie galėtų draustis sveikatos draudimu, leisti vaikus į mokyklą, ieškoti vietos vaikų darželyje, įsidarbinti, vienus metus pretenduoti į paramą būstui ir kasmėnesinę išmoką būtiniausioms reikmėms.

„Lietuva yra labai apleidusi užsienyje į bėdą pakliuvusius savo tautiečius ar su Lietuva susijusius asmenis, neteikia beveik jokios pagalbos ir paramos. Pavyzdys mūsų šaliai galėtų būti Izraelis ar net Lenkija, kurios rūpinasi parama saviškiams“, - sako parlamentaras.

Per pastaruosius kelerius metus į Lietuvą yra perkelta per 140 lietuvių kilmės asmenų ir jų šeimos narių iš Ukrainos krizių zonos.

2016 metų ataskaitoje departamentas pranešė Graikijoje ir Turkijoje apklausęs 74 Sirijos ir Irako pabėgėlius, kuriuos buvo planuojama perkelti į Lietuvą.

„Iš jų nustatyti devyni asmenys, kurių kelionės tikslas, VSD vertinimu, nėra saugus prieglobstis ir jų buvimas Lietuvoje keltų grėsmę nacionaliniam saugumui“, - rašoma dokumente.

Migracijos departamentui VSD rekomendavo neperkelti šių asmenų į Lietuvą. Migracijos departamentas atsižvelgė į šias rekomendacijas, BNS trečiadienį sakė VSD strateginės komunikacijos vadovė Aurelija Katkuvienė.

Lietuva yra įsipareigojusi per dvejus metus priimti 1105 Sirijos, Irako ir Eritrėjos pabėgėlius, kurie šiuo metu yra stovyklose Graikijoje ir Turkijoje. Iki šiol į Lietuvą perkelta per pustrečio šimto pabėgėlių, bet daugiau kaip pusė iš jų išvyko iš Lietuvos.

Sulaikytas „Islamo valstybės“ rėmėjas

VSD nurodo pernai stebėjusi apie 70 Lietuvos piliečių ir šalyje gyvenančių užsieniečių, kurie dėl savo radikalių islamistinių pažiūrų gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Anot žvalgybos, vienas iš įtariamų „Islamo valstybės“ grupuotės rėmėjų yra sulaikytas, jo atžvilgiu vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl narkotinių medžiagų laikymo.

„(Sulaikytas asmuo) remia teroristinę organizaciją ISIS bei pats norėtų dalyvauti „džihade“ Sirijoje“, - rašoma ataskaitoje.

Daugiau informacijos apie šį asmenį nepateikiama. BNS kol kas nepavyko gauti Generalinės prokuratūros komentaro.

VSD taip pat nustatė du asmenis, kurie dėl savo neprognozuojamo elgesio ir pasisakymų buvo įvertinti kaip riziką keliantys bei linkę į saviradikalizaciją asmenys, galintys tapti vienišiais teroristais („vienišais vilkais“). Informacija apie juos buvo perduota Lietuvos kriminalinės policijos biurui, jis tęsia šių asmenų stebėjimą.

Žvalgybos vertinimu, artimoje ir vidutinėje perspektyvoje terorizmo grėsmės Lietuvoje lygis išliks žemas, tačiau neatmestina, kad Lietuva kaip Šengeno erdvės šalis gali tapti viena iš teroristų tranzito valstybių.

VSD teigia, kad totorių dominavimas Lietuvos musulmonų bendruomenėje riboja radikalizacijos sklaidos Lietuvoje galimybes, nors pernai buvo fiksuota nesėkmingų užsieniečių musulmonų bandymų daryti įtaką vietos bendruomenei.