Gintarą pakeitė akmenukais

Herkaus Manto gatvėje buvusio kino teatro pastate veikia prekybos centras.

Apie buvusią šio statinio šlovę ir senąją paskirtį liudija tik stilizuotas užrašas "Vaiva" ant fasado.

Būtent čia sovietmečiu veikė vienas moderniausių kino teatrų Klaipėdoje. Jame tilpo net 800 žiūrovų.

Oficialiai kino teatras "Vaiva" duris atvėrė 1962-ųjų vasarį. Tačiau jo direktorius Petras Ignotas (1924–2014) į šias pareigas buvo paskirtas prieš beveik du mėnesius iki tol.

Ekspertas: kino mechaniku "Vaivoje", o vėliau – kino teatre "Vaidila" daugybę metų dirbęs A.Strockis pelnytai vadinamas geriausiu to laikotarpio kino filmų žinovu. (Antano Strockio asmeninio archyvo nuotr.)

Įsakymą pasirašė tuometis Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Kultūros skyriaus vedėjas V.Vasiliūnas.

P.Ignoto dukra Violeta Beresnevičienė tada buvo pradinukė, bet ji pamena, kad tėtis sakęs, jog kino teatras "Vaiva" bent simboliškai turėtų būti lietuviškas.

Kai po 9 metų atidarė "Vaidilą", visi galvojo, kad "Vaiva" bus pasmerkta, ir vis dėlto "Vaiva" veikė ilgiau už "Vaidilą".

"Pati šito neprisimenu, tėtis apie tai pasakojo jau vėliau, kad jis po kino teatro atidarymo iš Kaliningrado srities parsivežė daug smulkaus gintaro, kurio pripylė į lovelius tarp gėlių vazonų kino teatro antrojo aukšto fojė. Kaip ir reikėjo tikėtis, tas gintaras kaip suvenyrai per porą mėnesių "sukrito" į lankytojų kišenes. Tada jau važiavo kino teatro darbuotojai į Girulių pajūrį rinkti akmenukų, kurie ir pakeitė dingusį gintarą tarp gėlių. Tėtis visada labai norėjo, kad tas kino teatras būtų gražus ir modernus", – pasakojo V.Beresnevičienė.

Kaip tik tuo metu, kai buvo statomas kino teatras, P.Ignoto šeimoje gimė jaunesnioji dukra, kuriai dar prieš gimimą tėvai buvo išrinkę Vaivos vardą.

Tačiau, kai paaiškėjo, kad taip vadinsis naujasis kino teatras, kuriam P.Ignotas pats dar ir vadovaus, mergaitę pavadino Loreta.

Užtarė garsus architektas

Nuo "Vaivos" atidarymo dienos ir iki pat jos uždarymo čia dirbo dailininkas Alfonsas Tamošauskas.

Vadovas: pirmuoju modernaus tada kino teatro "Vaiva" direktoriumi paskirtas P.Ignotas, kuris dėjo dideles pastangas, kad šį kino teatrą pamėgtų klaipėdiečiai. (Violetos Beresnevičienės asmeninio archyvo nuotr.)

Neseniai 90-metį atšventęs klaipėdietis pamena, jog į šį darbą jį pasiūlė žinomas miesto architektas Petras Lapė (1924–2012) ir esą jis neretai apsilankydavo pasidomėti, kaip sekasi darbuotis jo savotiškam protežė.

A.Tamošauskas, kilęs iš Telšių apskrities, piešti mokėsi tuometėje Telšių amatų mokykloje, dabar tai Vilniaus dailės akademijos fakultetas.

"Buvo likę keli mėnesiai iki baigimo, kai mus išgrūdo į kariuomenę. Ir nebepabaigiau mokslų, labai gaila. O kol kariuomenėje buvau, tėvus į Sibirą išvežė. Pats tremties tik todėl ir išvengiau. Tik sulaukęs laiško iš Sibiro sužinojau, kas nutiko tėvams", – pasakojo 30 metų kino teatre dirbęs dailininkas.

Liudijimas: P.Ignoto dukra V.Beresnevičienė šeimos archyve išsaugojo tėčio darbo knygelę, kurioje įrašyta, kada jis buvo priimtas į darbą kino teatre "Vaiva". (Violetos Beresnevičienės asmeninio archyvo nuotr.)

Tad P.Lapės rekomendacija tuokart, priimant į darbą kino teatre tremtinio sūnų, buvo labai svari parama A.Tamošauskui. Tai jis pamena ir labai vertina iki šiol.

Darbai liko tik nuotraukose

Darbo tempas buvo itin intensyvus. Ant gana didelių drobių (2x1,8 m) A.Tamošauskas piešdavo kino afišas. Vienai afišai pagaminti laiko turėjo vidutiniškai dvi dienas.

Per 30 darbo metų jam teko nupiešti net kelis tūkstančius kino reklamų.

"Kino reklamos klausimas buvo išspręstas labai gerai. Dešinėje kino teatro vitrinoje buvo tą savaitę rodomi filmai, o kairėje – pasirodysiantys kitą savaitę. A.Tamošauskas tą reklamą turėdavo pakeisti kas savaitę. Matydavau, kaip jis susibraižo tą drobę kvadratais ir piešia. Mane, vaiką, žavėjo jo darbas. Tada kitų technologijų gi ir nebuvo", – prisiminė V.Beresnevičienė.

Mohikanas: bene vienintelis kino teatre "Vaiva" nuo pirmos iki paskutinės dienos dirbo dailininkas A.Tamošauskas. (Vytauto Liaudankskio nuotr.)

Visos afišos būdavo spalvotos. A.Tamošauskas turėjo keturias ant medinio rėmo užtemptas drobes, tiksliau – brezentą, ant kurio piešdavo.

Kai reikalavo piešti naują, seną reklamą tiesiog nuplaudavo vandeniu, prieš tai ją įamžinęs fotoaparatu.

Taip susikaupė trys dideli albumai su kino afišų nuotraukomis.

Kiek jų yra, nežino ir pats dailininkas. Sako, niekada neskaičiavęs.

"Nė viena mano pagaminta kino reklama nebuvo uždrausta ar išbrokuota valdžios. Šita sritis buvo gana liberali. Kaip įsivaizdavau, taip ir piešdavau. Klaipėdoje tada veikė penki kino teatrai. Kiekviename buvo savo dailininkas. Ar visus filmus mačiau, kuriems gaminau reklamas? Turbūt ne. Praslysdavo ir nematytų. Tiesa, buvo sugalvoję, jog dailininkai privalo sėdėti anonsinėse peržiūrose, kad lengviau būtų dirbti. Bet ne visada taip būdavo", – prisiminė A.Tamošauskas.

Vaikščiojanti enciklopedija

Kartu su A.Tamošausku kino teatre "Vaiva" darbavosi ir kino mechanikas Antanas Strockis, kuris uostamiesčio kino teatruose dirbo 30 metų.

Į "Vaivą" A.Strockis atėjo dirbti 1973-iaisiais. Paskui perėjo į kino teatrą "Žemaitija", kur darbavosi iki jo uždarymo.

A.Strockis nuo vaikystės svajojo dirbti kino teatre. Tad dar paauglystėje, vos sulaukęs 15-os, įsidarbino savo svajonių darbe.

Reklama: kino teatro dailininkas A.Tamošauskas darbavosi itin įtemptai, vienos didelės afišos piešimui jis turėdavo daugiausia dvi dienas. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Pirmoji mano darbovietė ir buvo kino teatras "Vaiva". Pradžioje dirbau mokiniu, paskui – pulto operatoriumi, vėliau išvykau mokytis į Kauną kino mechaniku, kai grįžau, man jau vietą laikė", – pasakojo Antanas.

Savo profesijos entuziastas neabejotinai – vaikščiojanti filmų enciklopedija, nes apie tuo metu rodytus filmus ir apie tarybinių laikų kino teatrų specifiką žino beveik viską.

"Vaivą" atidarė 1962 m. vasario 19 dieną, buvo pirmadienis. Pirmasis filmas, kurį ten rodė, buvo lietuviška kino juosta "Svetimi" su Broniumi Babkausku ir Gražina Balandyte, režisierius – Marijonas Giedrys. Salė buvo pilna. Tada "Vaiva" buvo didžiausias ir moderniausias kino teatras Klaipėdoje. Bet, kai po 9 metų atidarė "Vaidilą", visi galvojo, kad "Vaiva" bus pasmerkta, ir vis dėlto "Vaiva" dirbo ilgiau už "Vaidilą", žmonėms ten patiko", – prisiminė A.Strockis.

Tik sovietiniai filmai

Kai buvo atidarytas dar vienas modernus kino teatras "Vaidila", miesto nomenklatūriniai strategai sumąstė, kad "Vaidiloje" bus rodomi užsienio gamybos filmai, o "Vaivoje" – tik tarybiniai.

Palikimas: A.Tamošauskas per savo darbo praktiką nupiešė kelis tūkstančius filmų afišų, kurias visas nufotografavo ir išsaugojo savo archyve. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Galvojome, kas gi eis į tuos sovietinius filmus? O per dieną planas buvo surinkti 800 rublių. Bilieto kaina – 25 kapeikos. Kad surinktume tokią sumą, reikėjo labai gero filmo. Sovietmečiu kino teatruose ir taip dominavo tarybiniai ar socialistinių šalių kūrėjų filmai. Nemažai jų – menkaverčiai, tačiau pasitaikydavo ir labai gerų, pavyzdžiui, "Maskva netiki ašaromis", "Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją", "Taboras žengia į dangų", "XX amžiaus piratai". Tai buvo filmai, kai žiūrovai tiesiog grumdavosi dėl bilietų, kad įkištų ranką su pinigais pro kasos langelį", – pabrėžė kino mechanikas.

Tačiau teko rodyti ir visai kitokius filmus. Antanas su šypsena pasakojo apie tarybinį "pramoninį epą" – "Karščiausias mėnuo".

Ten dvi serijas lydė plieną ir retsykiais posėdžiaudavo partiniuose susirinkimuose.

"Arba dar baisiau – filmas "Premija". Visą filmą sėdėjo statybiniame vagonėlyje ir svarstė, kodėl jiems davė premiją, jei jie jos nenusipelnė. Žmones tokie epai juokindavo, jie eidavo lauk iš salės. Juk visi matė, kad karalius nuogas, kokia neteisybė aplinkui ir kokį melą rodo ekranuose – ten kambariai – didžiausi, virtuvės – erdvios. O žmonės gyveno mažuose butukuose su bendra virtuve", – pasakojo A.Strockis.

A.Tarkovskis nesudomino

Pasak kino mechaniko, iki 1984 m. kino teatrai sekmadieniais būdavo pilnutėliai, nors intelektualūs filmai Klaipėdoje didelės paklausos tada neturėdavo.

Pasaulinio garso žvaigždės, režisieriaus Andrejaus Tarkovskio "Andrejų Rubliovą" vis dėlto rodė Klaipėdoje, "Vaidiloje", bet tas filmas buvo labai iškarpytas, labai sutrumpintas.

Paskirtis: pagal sovietinių strategų sumanymą kino teatras "Vaiva" turėjo būti skirtas išimtinai tarybinių filmų demonstravimui. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Klaipėdos žiūrovai jo nesuprato. Bet ir paskui, kai režisierius išgarsėjo, kai pasirodė jo "Stalkeris", "Soliaris", Klaipėdoje šie filmai irgi žiūrovų nesulaukė. Šie filmai net nebuvo rodomi "Vaivoje", nes į juos niekas nebūtų ėjęs. Todėl šitas juostas demonstravo kino teatrai "Baltija" ir "Švyturys". Kiek žinau, Vilniuje į šiuos filmus bilietų nebuvo galima gauti, o čia jais niekas nesusidomėjo. Žiūrovams jis taip ir liko neįkandamas, bent jau tada", – apgailestavo A.Strockis.

Nomenklatūrininkai išsigando?

V.Beresnevičienė pamena, kad, kol tėtis P.Ignotas dirbo kino teatro direktoriumi, jiems labai dažnai į namus skambindavo įvairūs žmonės, dažniausiai nomenklatūrininkai, ir vis prašydavo bilietų tai į vieną, tai į kitą kino filmo seansą.

"Visada salėje buvo palikta laisvų vietų Darbo žmonių deputatų tarybos atstovams. Tos vietos beveik visada būdavo tuščios. Kai prasidėdavo filmas, aš, dar visai maža, tyliai įslinkdavau ir ten atsisėsdavau", – prisiminusi šypsojosi V.Beresnevičienė.

A.Strockis prisiminė kuriozinį atvejį, kai 1990 m. pavasarį "Vaidiloje" rodė japonų režisieriaus N.Ošimos "Jausmų imperiją". To meto anonsuose buvo rašoma, jog tai pats geriausias visų laikų erotinis filmas.

"Neįsivaizduojate, koks buvo ažiotažas. Tada dirbau "Žemaitijoje", netilo telefonas su prašymais, kad gaučiau bilietų. Skambinau į "Vaidilą", o ten telefonas išjungtas. Paskambinau į aparatinę kolegoms, tai tie sakė, kad kasininkės užsirakino, telefono ragelį nukėlė, nes žmonių prie kino teatro buvo kaip per Jūros šventę", – juokėsi Antanas.

Jis pats irgi nuėjo, kolegos praleido be eilės ir be bilieto, nes, kaip paaiškėjo, visi tos dienos bilietai buvo parduoti.

"Įeinu į salę, o salėje tik pusė žiūrovų. Nesupratau, kodėl. Paskui paaiškėjo, kad kino teatro administracija sugalvojo palikti rezervą bilietų Vykdomojo komiteto funkcionieriams. Kas atsitiko, nežinau, bet tuometis miesto elitas į taip visų trokštamą filmą neatėjo. Įsivaizduojate, buvo palikta per 400 tuščių vietų", – stebėjosi A.Strockis.

Galima tik spėti, gal nomenklatūrininkams "iš aukščiau" buvo griežtai uždrausta net koją kelti į kino salę žiūrėti, kaip tada įvardyta, šio pornografinio šlamšto.

"Jausmų imperija" tąkart buvo demonstruojama prancūzų kalba. Originalus filmo garsas buvo prislopintas, o vertėjas per garsiakalbį vertė filmą į rusų kalbą.

"Tai buvo neeilinis filmas tuo metu, nedaug dar kas buvo matęs "Kaligulą" ar "Emanuelę". Tačiau pamenu, kai pradėjo rodyti erotines scenas, daug žiūrovų paliko salę", – prisiminė klaipėdietis.

J.Bondas – tabu

Pasak A.Strockio, filmas amerikietiška legenda "Vėjo nublokšti" iki tarybinių žiūrovų "ėjo" 50 metų.

Amerikiečiai esą specialiai už tokias juostas užprašydavo didesnę sumą, nei sovietai galėjo sumokėti.

"Buvo, kai nutraukdavo vakarietiškų filmų demonstravimą po kelių seansų. Taip nutiko ir filmo "Visas tas džiazas" atveju. Po kelių seansų filmą nustojo rodyti, nes žiūrovams jis neva buvo per sunkus. Taip nutiko ir su B.Bertolucci filmu "Konformistas", nupirko 1972-aisiais, o parodė tik po ketverių metų. Ir taip iškarpė, kad juosta tapo sunkiai suprantama", – prisiminė A.Strockis.

O vadinamoji bondiada tarybinės šalies žiūrovų nepasiekė. Esą, jo net vardas buvo tabu.

"Net J.Bondo vardo negalėjome minėti. Žinojome, kad toks yra, bet su kuo jis "valgomas", tada nenutuokėme. O dabar, kai tuos filmus per televiziją rodo kiekvieną savaitgalį, sunku suvokti, kodėl juos draudė. Filmai gana naivūs, morališkai pasenę, tada juos reikėjo rodyti, o ne dabar", – įsitikinęs A.Strockis.

Senoji era baigėsi

Antanas pasakojo, kad prieš kiekvieną seansą būdavo rodomi kino žurnalai – "Tarybų Lietuva", "Dienos naujienos" ir "Fitilis".

Tačiau pastarąjį satyrinį kino žurnalą gaudavo tik tuomet aukščiausios kategorijos kino teatras Klaipėdoje – "Vaidila".

"Fitilis" buvo labai populiarus, nes tai – vienintelis tarybinis kino žurnalas, kuris kritikuodavo neūkiškumą, netvarką šalyje.

"O labiausiai žiūrovai nemėgdavo "Dienos naujienų", ten rodė tik politiką. Pirmasis siužetas paprastai nufilmuotas Kremliuje – L.Brežnevas susitinka su kokia nors delegacija. Neįdomu. O dar baisiau, kai tas žurnalas būdavo dviejų dalių, kur rodė to paties L.Brežnevo kalbą iš kokio nors partijos suvažiavimo. Tokie dalykai buvo įtraukiami į planą", – teigė A.Srockis.

Kadangi salėje būdavo 800 vietų, pasitaikydavo tokių pelningų dienų, kai per dieną kino teatras "Vaiva" uždirbdavo zaporožiečiui.

"Vaidila" turėjo prestižinį repertuarą, jam ir filmus geriausius duodavo, ir įdomesnius kino žurnalus. Ten kino bilietai kainuodavo brangiausiai – 70 kapeikų.

"Vaidila" ir "Vaiva" sugebėdavo išsilaikyti. O "Baltija" ir "Žemaitija" tarybiniais laikais būdavo nuostolingi, jie nesugebėdavo uždirbti, bet gaudavo valstybės dotaciją.

"Galiausiai atėjo laikas, kai galėjome rodyti bet ką, tačiau žiūrovai jau nebėjo, nes salės buvo nutriušusios, prasidėjo vaizdajuosčių nuomos laikai. Tik vienintelė "Žemaitija" 1999-aisiais pakilo kaip feniksas, džiaugėmės, bet paskui, kai vėl krito, nebepadėjo niekas. Taip baigėsi senųjų kino teatrų era", – liudijo A.Strockis.

Šalia prekybos centro „Vaiva“ vėl apsigyveno benamiai. Antradienį šio objekto prieigas patikrinę savivaldybės darbuotojai rado jų buveinę, tačiau pačių asocialių asmenų nesutiko. Tikrinimo metu sučiuptas ir vienas „netikras“ benamis.

Sugrįžo į senus namus

Neseniai atsinaujinusios „Vaivos“ pašonėje benamių kaimynystė aplinkinių namų gyventojams kelia rūpestį.

Žmonės šiurpsta, nes jau ir anksčiau įsikurti greta šio statinio mėgę asocialūs asmenys šiukšlina, įsirengia migius, neretai ir girtauja. Nosį esą riečia ir nemalonus kvapas.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai kiekvieną savaitę išsirengia į benamių medžioklę.

„Mes siekiame, kad jie nepažeidinėtų nustatytos tvarkos – netrukdytų gyventojams, neelgetautų, nesikabinėtų prie kitų žmonių“, – paaiškino savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys.

Antradienį tikrintojai apžiūrėjo teritoriją nuo J.Janonio iki Sausio 15-osios gatvės. Benamių buvo ieškota greta prekybos centrų ar pagal gautus pranešimus.

Reido metu savivaldybės darbuotojai aptiko benamių gūžtą prie S.Šimkaus gatvės 21 numeriu pažymėto namo esančiuose apleistuose sandėliukuose.

„Tikėtina, kad daugiausia benamių prie „Vaivos“ ir lankosi būtent iš čia“, – pastebėjo V.Valys.

Švedą palaikė elgeta

Tikrinimo metu kontrolieriams teko susidurti ir su kurioziška situacija – vienas žmogus vos nebuvo palaikytas benamiu.

Prie S.Šimkaus gatvėje esančių namų savivaldybės darbuotojai pastebėjo miegantį vyrą. Jį pažadinus, paaiškėjo, kad tai atvykėlis iš svečios šalies.

„Jis paprasčiausiai miegojo pasidėjęs kilimėlį ir užsidengęs. Patikrinus jo dokumentus, supratome, kad jis yra Švedijos pilietis“, – pasakojo V.Valys.

Užsienietis pasakojo, kad į uostamiestį atplaukė keltu. Iš veikiausiai saldaus miego pažadintas keliautojas, vėliau nuėjęs savais keliais, buvo blaivus.

Tikrų benamių tikrintojams pavyko sučiupti Kurpių gatvėje esančiame laikinajame prekybai pritaikytame statinyje.

„Iš atsakingų asmenų, kurie prižiūri šį objektą, bus pareikalauta, kad jie ten užtikrintų tvarką“, – dėstė pašnekovas.

Vienoje vietoje neužsibūna

Greta „Vaivos“ užfiksuotas atvejis, kai išvaikyti benamiai į jau anksčiau pamėgtą tašką po kurio laiko atsikrausto vėl, nėra naujas reiškinys.

„Yra daug jų migracijos vietų. Vienoje įsikuria, tada persikelia į kitą“, – dėstė V.Valys. Tiesa, pasak jo, atšilus orams iš centrinės miesto dalies benamiai nakvoti esą mieliau traukia į miškus.

Periodiškai gaunami pranešimai ir apie Poilsio parke, Vasaros estradoje ar po Šilutės plente esančių nakvynės namų laiptais įsikuriančius bėdžius.

Prieš kurį laiką benamiai esą mėgdavo apsigyventi Melnragėje netoli molo ar prastai prižiūrimuose apleistuose pastatuose.

Nors buvęs kino teatras „Vaiva“, kuriame įsikurs prekybos centras, duris planavo atverti dar praėjusio mėnesio pabaigoje arba šio pradžioje, tačiau ir šiomis dienomis statinio teritorijoje vis dar pluša darbininkai. Iki numatytos datos nebuvo spėta baigti visų darbų, todėl atidarymas nukeliamas.

Buvusio kino teatro „Vaiva“, po kurio stogu glausis prekybos centras ir biurai, atidarymas atidedamas dar trejetui savaičių.

Nors vasarį klaipėdiečiams buvo žadėta, jog smarkiai atsinaujinusi „Vaiva“ lankytojams duris atvers dar kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje, tačiau kol kas stiklines statinio duris varsto tik jo šeimininkai.

Atnaujintame pastate įsikurs prekybos centras „Maxima“, vienas garsiausių mobiliojo ryšio operatorių, vaistinė, notaro biuras bei gėlių parduotuvė.

Bendrovės, kuriai ir priklauso pastatas, akcininkas Marius Markaitis paaiškino, jog iki numatyto termino nespėta atlikti visų būtiniausių darbų.

„Komisija buvo sukviesta tada, kai ne visi darbai buvo atlikti. Nebuvo pasodinti medžiai, trūko dar kelių smulkmenų“, – paaiškino M.Markaitis.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu sėkmingai judama finišo link – baigiami sodinti medžiai, greta S.Šimkaus gatvės 14 numeriu pažymėto namo pastatyta vaikų žaidimų aikštelė. Ten jau baigia džiūti dažai.

Sparčiai į naująsias patalpas kraustosi ir prekybos centras bei kiti ten įsikursiantys fiziniai asmenys.

„Liko tik paskutiniai štrichai“, – užtikrino statinio šeimininkas.

Tiesa, tiksli buvusio kino teatro atidarymo data paaiškės kiek vėliau. Spėjama, klaipėdiečiams įkurtuvių dar teks palūkėti maždaug tris savaites.

Tikimasi, jau gegužės viduryje „Vaiva“ atvers duris ir daugiau nesklandumų, galinčių atidėti starto terminą, nebebus.

Vis dėlto klaipėdiečių ilgai lauktas atidarymas nebus pompastiškas. M.Markaičio teigimu, jokios šventės neplanuojama. „Vaiva“ tiesiog atvers duris ir lauks lankytojų.

Tikimasi, kad gyventojai čia trauks ne tik apsipirkti, bet ir kartu su mažaisiais praleisti laisvalaikio vaikų žaidimų aikštelėje ar greta ką tik pasodintų medelių.

Buvusiame "Vaivos" kino teatre – įkurtuvių nuotaikos. Planuojama, kad veidą pakeitęs pastatas duris atvers jau kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje. Šiuo metu atliekami paskutinieji darbai, netrukus į patalpas pradės kraustytis nuomininkai.

Tikimasi, kad netolimoje ateityje aikštė priešais pastatą bus patraukli ir kaip laisvalaikio vieta. Čia planuojama įkurdinti skulptūrą.

Atnaujintame pastate įsikurs prekybos centras "Maxima", vienas garsiausių mobiliojo ryšio operatorių, vaistinė, notaro biuras bei gėlių parduotuvė.

"Šiuo metu beveik visos patalpos yra užpildytos. Dar likę keli biurai antrame aukšte ir 35 kv. metrų patalpos pirmame", – paaiškino bendrovės "Tilžės projektai", kuriai ir priklauso pastatas, akcininkas Marius Markaitis.

Pašnekovo teigimu, šiuo metu atliekami baigiamieji darbai neatpažįstamai pasikeitusio statinio viduje: tiesiami ir prijungiami inžineriniai tinklai, atliekama vidaus apdaila.

"Artėjame prie pabaigos. Atidarymą planuojame kovo pabaigoje arba balandžio pradžioje", – datą įvardijo M.Markaitis.

Darbai jau visiškai baigti pastato prieigose, išasfaltuoti takeliai, įrengtas aikštės, esančios prieš pastatą, apšvietimas.

Tikimasi, kad erdvė prie naujai duris atversiančio prekybos ir paslaugų centro taps ir vieta, kur klaipėdiečiai stabtelės jaukiai praleisti laisvą minutėlę. Planuojama, kad po atidarymo čia turėtų atsirasti ir skulptūra ar meninė instaliacija.

Akcininkas patikino, jog projekto vykdytojai, spręsdami, kokiu meniniu akcentu būtų galima papuošti pastato prieigas, atsižvelgs į visus pasiūlymus bei klaipėdiečių nuomones.

"Kol kas jokių sumanymų neturime, bet laukiame gyventojų idėjų", – paaiškino M.Markaitis.

Pašnekovas paaiškino, jog šiuo metu susitelkta į paskutiniuosius pastato įrengimo darbus. Jeigu artimiausiu metu nebus sulaukta miestiečių pasiūlymų, patys objekto savininkai inicijuos aikštės pagražinimą.

Po mėnesio klaipėdiečiai jau galbūt pamatys, kaip atrodys rekonstruojamas buvusio kino teatro "Vaiva" pastatas. Iki lapkričio pabaigos turėtų būti užbaigtas jo fasadas.

Dabar šioje statybų aikštelėje yra rengiamos statinio konstrukcijos, klojami pirmo ir antro aukšto perdengimai. Tada prasidės fasado montavimas. Jis bus iš specialių rudai pilkšvų plokščių. Medžiagos jau yra gautos.

"Kai bus baigtas fasadas, klaipėdiečiai matys bendrą pastato vaizdą. Šie darbai turėtų būti atlikti iki lapkričio pabaigos", – tvirtino vienas pastatą valdančios įmonės "Tilžės projektai" akcininkų Marius Markaitis.

Jau pradedama tvarkyti statinio aplinka – klojamos plytelės.

Pasak M.Markaičio, pastatas bus atnaujintas vėliau nei planuota. Darbai atsiliko nuo grafiko, nes dėl susidariusių eilių ilgiau užtruko konstrukcijų gamyba.

Planuota, kad pastato atnaujinimas bus baigtas iki naujųjų metų. Dabar šis terminas nukeltas į vasarį.
M.Markaičio teigimu, orai pastato atnaujinimui neturės įtakos.

"Uždengus fasadą darbai vyks viduje. Sutvarkyti aplinką tikimės iki šalčių. Vėliau darbai bus perkelti į vidų", – komentavo akcininkas.

M.Markaitis dar neatskleidė, kokios įmonės įsikurs atnaujintame kino teatro "Vaiva" pastate.

"Apie tai dar nenoriu kalbėti, nes ant sutarčių nėra parašų. Tai galėsime paskelbti po poros savaičių. Kol kas ši informacija konfidenciali", – pabrėžė akcininkas.

Buvęs kino teatro "Vaiva" pastatas pradėtas remontuoti birželį. Jis bus atnaujintas iš pagrindų. Po rekonstrukcijos pastato plotas nesikeis ir išliks apie 1,8 tūkst. kv. metrų.
Jame bus įrengtos komercinės patalpos. Numatoma, kad čia įsikurs prekybos centras, parduotuvėlės, kavinės.
Bus suremontuota ir šalia pastato esanti aikštė – pakeista jos danga. Šioje aikštėje ateityje planuojama pastatyti skulptūrą.

Buvusio kino teatro „Vaiva“ atnaujinimas įsibėgėja. Nors šiuo metu kiek atsiliekama nuo grafiko, tačiau iki metų pabaigos darbai turėtų būti baigti.

Finišuos šiemet

Pastato šeimininkai tikina, jog remonto darbai kol kas vyksta sklandžiai, po truputį pildosi ir rekonstruojamame pastate įsikursiančių verslininkų gretos.

„Šiuo metu yra nežymiai nukrypta nuo grafiko, tačiau tai įtakos rekonstrukcijos pabaigai neturės. Baigsime, kaip ir planuota“, – užtikrino vienos pastatui priklausančios bendrovės akcininkas Marius Markaitis.

Dar vasaros pradžioje pradėta kelerius metus merdėjusio pastato rekonstrukcija, planuojama, bus baigta iki šių metų pabaigos. Duris naujasis prekybos centras atvers pirmąjį 2015-ųjų mėnesį.

„Šiuo metu prognozuojame, kad atidarymas bus sausio pabaigoje, tačiau labai stengsimės finišuoti iki Naujųjų metų“, – dėstė M.Markaitis.

Keisis išdėstymas

Šiuo metu buvusio kino teatro pastate jau išvedžiotos komunikacijos, atlikti ir visi griovimo darbai.
Rugsėjo pradžioje planuojama pabaigti visus karkaso montavimo darbus. Tada pastatas bus šiltinamas, klinkerio plytelėmis dengiamas jo fasadas.

Atnaujinto pastato dydis išliks toks pat, keisis tik vidaus patalpų išdėstymas. Pašnekovas pasakojo, jog patalpose įsikurs prekybos centras bei įvairūs verslininkų biurai.

Šiomis dienomis dar vyksta derybos ir su maitinimo paslaugas teikiančiomis bendrovėmis, tariamasi dėl sąlygų, rengiamos sutartys.

Įamžins skulptūra

Darbai artėja prie pabaigos ir aplink pastatą. S.Šimkaus g. 14 namo vidiniame kieme paklotos trinkelės, čia netrukus bus įrengta vaikų žaidimo aikštelė.

Atnaujinant pastatą, tvarkoma ir prieš jį esanti aikštė. Čia artimiausiu metu bus pakeista danga, pastatyti suoliukai, pasodinti augalai.

„Kitais metais aikštėje planuojame pastatyti skulptūrą, kažkaip papuošti, įamžinti šią aikštę“, – planus atskleidė pašnekovas.

Kol kas dar nežinoma, kokia skulptūra puoš aikštę priešais „Vaivą“, todėl pastato savininkai užtikrino esantys atviri miestiečių pasiūlymams.

„Jeigu atsirastų žmonių, kurie turėtų pasiūlymų ar idėjų, mes būtinai tai apsvarstytume ir galbūt patikusį variantą priimtume“, – pažadėjo M.Markaitis.

Visų rekonstrukcijos darbų suma siekia apie 4,5 mln. litų. Tai yra preliminari kaina, kuri dar gali keistis.