-
Vilčinskų vaikai sugrįžo namo: ar jiems bus saugu šeimoje? 31
– Sąžiningai sakant, taip, dalinai nustebino sprendimas.
– Ar planuojate skųsti tokį sprendimą?
– Ne, kol kas neplanuojame skųsti sprendimo ir tai yra teismo sprendimas. Išsiaiškinome, procesiniai klausimai buvo aptarti. Atsižvelgsime į formuojamą praktiką, bet kol kas neplanuojama jo skusti.
– Trys vaikai dabar jau grąžinti šeimai. Ar saugu jiems grįžti? Kokia dabar yra bendra situacija, pavyzdžiui, kalbant apie vaikus, dėl ko jie ir buvo paimti? Nes jiems nebuvo užtikrintos saugios sąlygos, patenkinti jų poreikiai, tokie kaip mokymosi, gydymo ir panašiai. Kaip ši situacija atrodo šiuo metu, ar kažkas keičiasi?
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Taip, šiandien džiugi diena – vaikai grąžinti tėvams. Tas ir džiugu. Ir kiekvieną kartą, kuomet tėvams pavyksta keisti elgesį, pavyksta priimti paslaugas, pavyksta įveikti krizines arba sudėtingas situacijas šeimoje, pradedant nuo ligų, galbūt priklausomybių, galbūt kitų iššūkių, kurie yra likę... Visada yra džiugi diena, kuomet vaikai grįžta į savo šeimą, grįžta pas savo tėvus. Šiai dienai matome, kad tėvai priima paslaugas, jie bendradarbiauja. Vaikų poreikiai yra tenkinami ir šiandien vaikai grįžta pas tėvus. Ir tikiuosi, kad tie poreikiai bus tenkinami. Vaikai bus su savo tėvais, bus tiek sveikata, tiek mokykla, ugdymas. Tie poreikiai, kurie reikalingi vaikui sveikai ugdytis, tikiu ir pasitikiu, kad jie bus tenkinami.
Šiai dienai matome, kad tėvai priima paslaugas, jie bendradarbiauja.
– Nuo tos dienos, kai vaikai buvo paimti, bandant juos išvežti į užsienį, kur vaikai gyveno? Koks bendravimas vyko su tėvais? Ar palaikė ryšį? Kaip tai atrodė?
– Taip, tėvai palaikė ryšį. Laikinos globos metu yra pagrindinis tikslas ir visų specialistų dedamos pastangos, kad šeimai būtų suteiktos paslaugos, o vaikai grįžtų į šeimą. Tai yra pagrindinis tikslas. Todėl tiek globėjas dirba su vaikais ir su šeima, sudaro visas sąlygas tėvams matytis, atsižvelgiant į vaiko poreikius. Jeigu vaikas eina į mokyklą, tai aišku, tuo metu negali susitikti, bet praktiškai kiekvieną dieną matėsi tėvai su vaikais. Ryšys yra stiprus. Ir ryšis yra, ir net nėra diskusijų. Tiek tėvai, tiek vaikai matėsi, galėjo išsakyti visas pastabas ar pastebėjimus, prisidėti prie vaikų ugdymo, pamokų ruošimo, kartu bendradarbiaujant su globėju. Tas buvo daroma ir vaikams tai nėra naujiena ir visi siekėme, kad vaikai greičiau grįžtų į šeimą, kadangi matėme tuos teigiamus pokyčius, kurie buvo. Vasario pabaigoje turėjo įvykti atvejo vadybos posėdis ir vienas iš specialistų klausimų būtų buvęs svarstomas apie vaikų grąžinimą šeimai. Aišku, dabar nesinori užbėgti įvykiams už akių, kas būtų buvę vasario pabaigoje, bet, taip, vienas iš klausimų būtų buvęs svarstomas.
– Tai tėvai bendravo su vaikais visą šį laiką? Ar ir toliau specialistų pagalba bus teikiama ir bus prižiūrima, ar jie vykdo tuos įsipareigojimus? Ar nebus piktnaudžiauta, kad svarbu sugrąžinti vaikus, o paskui vėl kažkoks planas B ar C įgyvendinamas?
– Bus organizuojama atvejo vadyba. Greitu metu bus peržvelgtos, kokios buvo teiktos paslaugos, kaip jos buvo įgyvendintos, tam tikri uždaviniai ir tikslai. Bus peržiūrėtas pagalbos planas šeimai kada vaikai jau yra šeimoje. Kokios pagalbos gali reikėti tėvams? Kokios pagalbos gali reikėti vaikams? Specialistai susirinkę visi kartu įvertins situaciją. Gyvename bendruomenėje, vaikai lanko mokyklą, yra gydytojai, yra specialistai ir yra kaimynai. Žmonės bendruomenėje yra aktyvūs, aplinka aktyvi. Jeigu nebus vykdomi įsipareigojimai, nebus užtikrinamos vaikų teisės, gausime pranešimus dėl galimų vaiko teisių pažeidimų. Į juos reaguosime ir tada pagal situacijas juos vertinsime.
– Kauno apygardos teismo sprendimas buvo labiau paremtas procedūriniu pažeidimu. Vaikai buvo paimti dviem dienom vėliau nei kad buvo priimtas sprendimas tai padaryti. Tuo remdamasis atšaukė pirmojo teismo sprendimą. Kur čia buvo nepasiruošta, nepadaryta? Nes situacija galėjo būti visai kitokia, jeigu tų procedūrų būtų laikytasi. Nes pats požiūris į Vilčinskus ir jų santykius su vaikais, jų matymo visuomenėje, požiūris kaip ir nebuvo pakeistas teismo?
– Jūs labai gerai įvardinote, kad buvo vertinama procedūriniai klausimai ir klausimas nebuvo kvestionuojamas, ar reikėjo tuo metu perkelti vaikus į saugią aplinką, ar ne. Tas klausimas nebuvo kvestionuojamas, bet buvo pasižiūrėta procedūriškai. Pasitaiko sudėtingos situacijos, pavyzdžiui, kuomet atvyksti į šeimą, yra pranešimas iš kaimynų, artimųjų giminaičių, kad situacija yra sudėtinga. Atvyksti ir matai, kad aplinka nepritaikyta vaikams, nešildyti namai, maisto nėra, ant žemės mėtosi daiktai, tėvai abu girti. Namuose yra pašaliniai asmenys, vaikai yra mažamečiai, jiems reikia ypatingo dėmesio, vienas iš vaikų serga. Tai iš karto matai situaciją, kad vaikams čia ir dabar turi užtikrinti saugią aplinką, nes tai yra reali grėsmė vaikui.
Bet yra tokių situacijų, kai yra psichologinis smurtas, yra situacijų, kai yra nepriežiūra. Ir noriu pabrėžti, kai tėvai nebendradarbiauja. Kai negali įeiti į butą, kai negali susikalbėti, negali susitarti. Matome sudėtingą situaciją, kad vaikų raidai ne čia ir dabar yra pavojus. Bet yra grėsmė vaikų raidai, yra grėsmė, kad vaikų raida stringa, nėra užtikrinama teisė į sveikatą, į bendravimą, į mokyklą, į ugdymą. Būna tokių išskirtinių situacijų, noriu pabrėžti, kai tėvai nebendradarbiauja. Einame lygiagrečiai kiekvieną dieną, siekiame pasiekti tėvus ir kalbėtis, ir lygiagrečiai ruošiame teismui dokumentus, priimti sprendimą. Svarbu pasakyti, kad pateikiant būtent dėl šio atvejo teismo informaciją, buvome pateikę, kad tėvai nebendradarbiauja, kad vaikai dar yra nepaimti ir nuosekliai to siekiame. Tos dienos, taip ir sutapo. Bet paprastai vaikams užtikrinama, kaip pateikiau pavyzdį, pirmiausia saugi aplinka ir per 3 d. kreipiamės į teismą dėl leidimo vaikus paimti.
-
Trijų mažamečių pagrobimo byla: jų mama paleidžiama į laisvę, bet su tam tikromis sąlygomis 48
Nuspręsta nerizikuoti?
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, šiam ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė kreipėsi su tokiu prašymu į Kauno apylinkės teismą dar pirmadienį.
Toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgus į tai, kad 40-metė I. Vilčinskienė nėra teista. O nusikaltimai, kuriais ji įtariama, priskiriami nesunkiems. Už juos numatyta maksimali bausmė – dveji metai laisvės atėmimo, nors, remiantis mūsų teismų praktika, belangė I. Vilčinskienei negresia.
Šis prokurorės prašymas išnagrinėtas šiandien priešpiet. O jį nagrinėjusi, patikslintais duomenimis, teisėja Audronė Levinskienė 13.15 val. paskelbė, kad prokurorės prašymą tenkina ir įpareigoja I. Vilčinskienę nuo rytdienos, t. y. rugpjūčio 9 dienos, tris mėnesius, t. y. iki lapkričio 9-osios, nuolat dėvėti elektroninio stebėjimo įrangą, dar vadinamą apykoje. Be to, I. Vilčinskienė įpareigota visą minėtą laiką nuo 17 val. vakaro iki 9 val. ryto būti savo namų Šilainiuose zonoje.
Slapstėsi Šiaulių apskrityje?
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, kur tiksliai Mindaugas ir Inga Vilčinskai slėpėsi su vaikais tas dvi savaites, kai jų buvo ieškoma ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, dar nenustatyta. Nors portalo kalbinti jų ieškoję teisėsaugininkai linkę teigti, kad tai darę teisinga kryptimi – Lietuvoje labiausiai šios šeimos ieškota Šiaulių apskrityje, kur buvo rastas ir automobilis, kuriuo mažamečiai liepos 18-osios ryte savavališkai išsivežti iš „Pastogės“, ir kurioje gyvena ne tik kartu su M. Vilčinsku anksčiau šiame vaikų gerovės centre besilankiusio Antano Kandroto-Celofano mama, bet ir trečiasis suaugęs asmuo, kartu su besislapsčiusia Vilčinskų šeima rugpjūčio 1-osios vidurdienį sulaikytas po gaudynių Ignalinos rajone – vos už kilometro nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos.
Kaip jau rašyta, šis asmuo sutiko pasakyti savo vardą ir pavardę ne iš karto, tačiau kategoriškai atsisakė nurodyti gyvenamąją vietą, nors, remiantis jo padarytais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, gyvena Šiaulių apskrityje – kažkur ties Radviliškiu. Neatmetama, kad gyvenamąją vietą jis slėpė, nes ir ten galėjo glaustis teisėsaugininkų ieškomi Vilčinskai su vaikais.
Mindaugas Vilčinskas. Justinos Lasauskaitės nuotr.
Pagalbininkams niekas negresia?
Pareigūnai neatmeta, kad šeimos slapstymosi vieta galėjo būti ir keičiama.
Vaikų pagrobimu bei pasikėsinimu neteisėtai kirsti valstybės sieną įtariami M. ir I. Vilčinskai šiuo klausimu nelinkę atvirauti. Šeimos galvos atsakymas, kur jie slapstėsi tas dvi savaites, buvo: „Slėptuvėje“.
Neatmetama ir, kad besislapstantiems turėjo kažkas padėti. Tačiau vaikų pagrobimas, kai tai padarė tėvai, priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, nes už jį gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. O už nesunkaus nusikaltimo slėpimą nenumatyta atsakomybė, kaip, pavyzdžiui, už nužudymo ar kito sunkaus arba labai sunkaus nusikaltimo slėpimą.
Be to, galimo bendrininkavimo pagrobiant vaikus ir padedant juos slėpti atveju pastaroji paslauga turi būti iš anksto pažadėta. Tuo tarpu, portalo kauno.diena.lt žiniomis, teisėsaugininkai kuo toliau, tuo labiau linksta prie versijos, kad mažamečiai tą rytą savavališkai išsivežti iš „Pastogės“ spontaniškai. Tiesiog neatsilaikius pagundai, atsiradus tam patogiai situacijai. Nors M. Vilčinskas ne kartą ir viešai grasino susigrąžinti savo vaikus, kurie iš jo bei sutuoktinės buvo paimti teismo sprendimu.
Ar galima suklastoti, ko nėra?
Panaši situacija ir su, kaip teigta po Vilčinskų sulaikymo, jų turėtais „dokumentais“, nes suklastoti neegzistuojančio dokumento neįmanoma. Kaip jau rašyta, įtariamieji vaikų pagrobimu bei pasikėsinimu neteisėtai kirsti valstybės sieną galiojančių asmens dokumentų neturėjo.
Portalo kauno.diena.lt duomenimis, tuose „dokumentuose“, kurie buvo rasti juos sulaikant, jie buvo įsirašę esą savo giminės pavardę – Vilčinskai. Tiksliau, šių „dokumentų“ savininkai, pirminiais duomenimis, buvo moteris, vardu Inga, ir vyras, vardu Mindaugas, iš Vilčinskų giminės. Maždaug toks buvo teisėsaugininkų atsakymas į klausimą, o, kodėl Vilčinskams nepareikštas įtarimas ir dėl dokumentų klastojimo, nors teigta, kad sulaikant jie turėjo šių klastotes.
Teismui patenkinus prokurorės prašymą ir skyrus I. Vilčinskienei intensyvią priežiūrą, naudojant apykoję, išleista iš Kauno kalėjimo, ji turi grįžti į šeimai skirtą socialinį būstą viename Šilainių daugiabutyje. Būtent šiuo adresu teismo prašyta skirti šią švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę.
Kaip jau rašyta, 42-ejų M. Vilčinskui, kurį, kaip ir sutuoktinę, prašyta suimti dviem mėnesiams, Kauno apylinkės teismas rugpjūčio 2-ąją skyrė šią griežčiausią kardomąją priemonę mėnesiui. Nė vienas iš Vilčinskų šių Kauno apylinkės teismo nutarčių Kauno apygardos teismui bent iki šiol neapskundė.