„Kauno apylinkės teisme yra priimta nutartis, ja civilinė byla yra nutraukta, nutartis buvo priimta vasario 22 dieną“, – antradienį ELTAI sakė Kauno apylinkės teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Pasak jos, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka buvo išnagrinėtas ieškovo – Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos – prašymas dėl ieškinio atsisakymo.

Posėdis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo turėjo vykti trečiadienį, vasario 28 dieną.

„Ieškinį atsiėmė, byla nutraukta, posėdžio nebus“, – ELTAI sakė T. Merkevičiūtė.

Sausio pabaigoje Kauno apygardos teismas konstatavo procedūrinius pažeidimus, kai iš poros pernai buvo paimti vaikai.

Kaip skelbė Kauno apygardos teismas, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti tenkinti Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prašymą išduoti teismo leidimą paimti tris vaikus, nes toks teismo leidimas negali būti išduotas iki vaikų paėmimo, į teismą buvo kreiptasi anksčiau nei buvo paimti vaikai: skundžiama nutartis buvo priimta 2023 m. gegužės 30 dieną, o vaikai buvo paimti 2023 m. birželio 1 dieną.

Po šios teismo nutarties vaikai buvo grąžinti Vilčinskams.

Vilčinskų vaikų paėmimo bei vykstant teigiamiems pokyčiams šeimoje, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba jau tada skelbė, kad ketina atsisakyti ieškinio dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikams priteisimo, nes siūlymai riboti tėvams teises gali būti peržiūrimi, keičiami arba jų atsisakoma visos bylos nagrinėjimo metu.

Tris savo vaikus iš globos namų pagrobę Mindaugas ir Inga Vilčinskai pernai spalį išsikovojo galimybę stoti prieš teismą, taip pat apskųsti vaikų paėmimą, nors terminas skundams jau buvo praėjęs. Anksčiau jų atžvilgiu dėl savo vaikų pagrobimo ir pasikėsinimo neteisėtai pereiti valstybės sieną buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kadangi pora sutiko su prokuroro pasiūlyta bausme, tačiau vėliau persigalvojo ir pareikalavo bylos nagrinėjimo teisme. Ši byla dabar jau nagrinėjama teisme, antradienį vyko jos posėdis.

Nors iš pradžių šis reikalavimas atmestas, Kauno apygardos teismas nusprendė, kad tai padaryta neteisėtai. Vilčinskai kaltinami pagrobę tris savo vaikus, kuriuos teismas buvo leidęs iš jų paimti. 5, 7 ir 9 metų vaikai, kuriuos pernai liepą galimai savavališkai iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ pasiėmė tėvai, rasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija, kai, kaip teigė teisėsauga, šeima tikriausiai ketino kirsti sieną. Vaikų tėvus ir juos automobiliu vežusį asmenį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai. Vaikai iš šeimos buvo paimti pernai, nes jie  nelankė mokyklos, neturėjo asmens dokumentų, nesilankė pas gydytojus, šeima nepriėmė siūlomos pagalbos.

„Aš prašiau tą konkrečią teisinę situaciją jau išnagrinėti mūsų veikiančiame penkiašaliame formate, kur veikia ir vaiko teisių gynėjai, prokuratūra, policija bei kitos suinteresuotos institucijos, įvertinti, ar reikalingas būtų kažkoks papildomas teisinis reglamentavimas, teisės aktų keitimas, ar užteks tiesiog perkelti tam tikrus aspektus į algoritmą, kuriuo veikia vaiko teisių gynėjai“, – „Žinių radijui“ teigė M. Navickienė.

„Tai tie pokyčiai tikrai vyksta ir mes nuolat stengiamės sistemą tobulinti ir iš klaidų mokytis“, – pridūrė ji.

Tuo metu kalbėdama apie praėjusių metų rudenį Palangoje įvykusį vaiko paėmimo atvejį, ministrė akcentavo, kad vaiko teisių gynėjams labai svarbu kelti savo kvalifikaciją.

„Nepaisant to, kad tikrai vaiko teisių gynėjai dirba labai sunkų darbą, labai sudėtingomis aplinkybėmis, jų kompetencijai ir profesionalumui mes taip pat privalome kelti labai aukštą standartą. Ir konkretiems darbuotojams, kurie dalyvavo vaiko paėmime, yra privalomi mokymai, nukreipti būtent į jų kvalifikacijos tobulinimą, jų kompetencijų didinimą“, – sakė M. Navickienė.

„Tai pat manau, kad turime grįžti prie tų vadinamųjų body kamerų, apie tai jau esame kalbėję ir su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadove – kad ir darbuotojai patys jaustųsi saugiau, ir būtų galima užtikrinti proceso efektyvumą“, – akcentavo ministrė.

Tai tie pokyčiai tikrai vyksta ir mes nuolat stengiamės sistemą tobulinti ir iš klaidų mokytis.

Sausio pabaigoje buvo priimtas teismo sprendimas panaikinti kito teismo nutartį, leidžiančią iš suverenais prisistatančių Ingos ir Mindaugo Vilčinskų šeimos paimti nepilnamečius vaikus, sukėlė klausimų Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) specialistams. Pasak tarnybos atstovų, šis atvejis rodo, kad reikia diskutuoti dėl galimų teisės aktų pakeitimų, padėsiančių apsaugoti vaikus.

ELTA primena, kad praėjusių metų liepą Kaune, iš vaikų gerovės centro „Pastogė“, buvo pagrobti 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai. Praėjus kelioms savaitėms pranešta, jog pasieniečiai netoli Baltarusijos pasienio sulaikė savo mažamečius vaikus pagrobusius tėvus Ingą ir Mindaugą Vilčinskus. Teisėsaugos duomenimis, tėvai, pagrobę savo vaikus, bandė bėgti į Baltarusiją. Vaikai, sulaikius jų tėvus, buvo grąžinti į globos namus.

Minimi vaikai iš tėvų teismo sprendimu buvo paimti pernai gegužę, atsižvelgiant į tai, kad vaikai nelankė ugdymo įstaigų, jų tėvai nesudarė vaikams sąlygų socializuotis, patys tėvai teigė nepripažįstantys Lietuvos įstatymų.

Kauno apylinkės teismas rugsėjį Vilčinskus pripažino kaltais dėl savo vaikų pagrobimo ir pasikėsinimo neteisėtai pereiti valstybės sieną, jiems skirtos arešto bausmės. Šį teismo sprendimą Vilčinskai yra apskundę apeliacine tvarka.

„Matome poreikį ir inicijuosime teisės aktų pakeitimus“, – BNS ketvirtadienį nurodė ministerija.

Kauno apygardos teismas vaikus Vilčinskams grąžino, nes anksčiau jie buvo paimti nesilaikant procedūrų.

Anot jo, pirmosios instancijos teismas pernai gegužę išdavė leidimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai paimti vaikus, nors jis negalėjo būti išduotas, kol vaikai fiziškai nebuvo paimti.

Tuo metu SADM atkreipė dėmesį, kad šis teismo sprendimas susijęs tik su procedūrų dalimi ir pridūrė, kad tam tikrose situacijose vaiko teisių gynėjai neturi galimybės vaikų pamatyti fiziškai ar jų paimti.

„Tam tikros situacijos specialistams būna ypatingai sudėtingos, kai tėvai, pavyzdžiui, atsisako bendradarbiauti, konfliktuoja, tam tikrais atvejais net neįsileidžia vaiko teisių gynėjų, visais būdais vengia kontakto su jais“, – nurodė ministerija.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba teigė, kad toks teismo sprendimas nustebino, įnešė sumaišties ir klausimų dėl tolimesnio vaiko teisių gynėjų reagavimo.

„Ypač sudėtingais atvejais, kai tėvai atsisako ne tik bendradarbiauti, bet ir kontaktuoti, įsileisti vaiko teisių gynėjus“, – komentare BNS ketvirtadienį nurodė tarnyba.

„Tad manome, kad šiuo klausimu tikrai yra svarbu diskutuoti tiek su socialiniais partneriais, tiek su ministerija dėl galimų teisės aktų keitimų, padėsiančių apsaugoti vaikus“, – pridūrė tarnyba.

Pasak tarnybos, šiuo metu vaiko teisių gynėjai yra sudarę bendrą darbo grupę su policijos pareigūnais, kurioje tariasi dėl veiksmų koordinavimo sudėtingais vaiko perkėlimo atvejais.

Vilčinskai kaltinami pagrobę tris savo vaikus, kuriuos teismas buvo leidęs iš jų paimti. Pernai liepą galimai savavališkai iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ penkerių, septynerių ir devynerių metų amžiaus vaikus pasiėmę tėvai buvo surasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Kaip teigė teisėsauga, šeima greičiausiai ketino kirsti sieną.

Tarnybos teigimu, pastaruoju metu Vilčinskai bendradarbiavo su atvejo vadybininku, socialiniu darbuotoju, kitais paslaugas teikiančias specialistais, taip pat priėmė pagalbą ir stengėsi gerinti situaciją šeimoje.

„Šis teismo sprendimas iš tiesų nustebino bei įnešė sumaišties ir klausimų dėl tolimesnio vaiko teisių gynėjų reagavimo, ypač sudėtingais atvejais, kai tėvai atsisako ne tik bendradarbiauti, bet ir kontaktuoti, įsileisti vaiko teisių gynėjus“, – nurodoma Eltai perduotame tarnybos komentare.

„Manome, kad šiuo klausimu tikrai yra svarbu diskutuoti tiek su socialiniais partneriais, tiek su ministerija dėl galimų teisės aktų keitimų, padėsiančių apsaugoti vaikus“, – praneša VVTAĮT.

Nurodoma, jog vaiko teisių gynėjai jau yra sudarę bendrą darbo grupę su policijos pareigūnais, kurioje tariamasi dėl veiksmų koordinavimo sudėtingais vaiko perkėlimo atvejais.

„Taip pat diskutuosime su ministerija ieškodami naujų sprendimų apsaugoti vaikus“, – pažymi tarnybos atstovai.

Teismas: leidimas paimti nepilnamečius vaikus negali būti išduotas iki vaikų paėmimo

VVTAĮT antradienį teismo sprendimu įpareigota Ingai ir Mindaugui Vilčinskams grąžinti iš jų anksčiau paimtus tris nepilnamečius vaikus. Toks sprendimas priimtas po to, kai Kauno apygardos teismas pirmadienį panaikino kito teismo nutartį, kuria buvo leista tarnybai iš Vilčinskų šeimos paimti jų vaikus.

Įnešė sumaišties ir klausimų dėl tolimesnio vaiko teisių gynėjų reagavimo, ypač sudėtingais atvejais, kai tėvai atsisako ne tik bendradarbiauti, bet ir kontaktuoti, įsileisti vaiko teisių gynėjus.

Teismas priminė, kad, kai tėvai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių, arba kai tėvai nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.

Teismas akcentavo, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką, privalo per tris darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. yra išaiškinęs, kad teismo leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų yra valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atlikto veiksmo patvirtinimas, todėl jis negali būti išduotas vaikams vis dar esant tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje.

„Taigi, kai tarnyba nustato, kad yra pagrindas paimti vaiką, ji turi visų pirma paimti jį iš tėvų, ir, laikydamasi nustatytų terminų, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką gavimo, o ne pirmiausia kreiptis į teismą. Šiuo atveju į teismą buvo kreiptasi anksčiau nei buvo paimti vaikai: skundžiama nutartis buvo priimta 2023 m. gegužės 30 dieną, o vaikai buvo paimti 2023 m. birželio 1 dieną“, – nurodoma Kauno apygardos teismo pranešime spaudai.

Dėl to, pasak Kauno apygardos teismo, M. ir I. Vilčinskų atveju pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti tenkinti valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus, nes toks teismo leidimas negali būti išduotas iki vaikų paėmimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Vaikai iš tėvų paimti pernai gegužę

ELTA primena, kad praėjusių metų liepą Kaune, iš vaikų gerovės centro „Pastogė“, buvo pagrobti 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai. Praėjus kelioms savaitėms pranešta, jog pasieniečiai netoli Baltarusijos pasienio sulaikė savo mažamečius vaikus pagrobusius tėvus Ingą ir Mindaugą Vilčinskus. Teisėsaugos duomenimis, tėvai, pagrobę savo vaikus, bandė bėgti į Baltarusiją. Vaikai, sulaikius jų tėvus, buvo grąžinti į globos namus.

Minimi vaikai iš tėvų teismo sprendimu buvo paimti pernai gegužę, atsižvelgiant į tai, kad vaikai nelankė ugdymo įstaigų, jų tėvai nesudarė vaikams sąlygų socializuotis, patys tėvai teigė nepripažįstantys Lietuvos įstatymų.

Kauno apylinkės teismas rugsėjį Vilčinskus pripažino kaltais dėl savo vaikų pagrobimo ir pasikėsinimo neteisėtai pereiti valstybės sieną, jiems skirtos arešto bausmės. Šį teismo sprendimą Vilčinskai yra apskundę apeliacine tvarka.

Kaip anksčiau skelbė Valstybės saugumo departamentas (VSD), Kaune savo vaikus pagrobę asmenys priskiria save „suverenų“ judėjimui.

„Vadinamieji „suverenai“, kuriais esantys skelbiasi ir savo vaikus iš valstybės laikinos globos pagrobę sutuoktiniai, vadovaujasi valstybės teisėtumą neigiančia antivalstybine ekstremistine ideologija. „Suverenais“ pasiskelbę asmenys nepripažįsta valstybės institucijų sprendimų ir yra įsitikinę, kad gali nevykdyti teisės aktuose įtvirtintų gyventojų pareigų“, – skelbė VSD.

Kur Vilčinskų vaikai yra dabar, ką vaiko teisių specialistai darys toliau, komentavo Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė.

– Kauno apygardos teismui dėl procesinių klausimų panaikinus ankstesnės instancijos išduotą teismo leidimą, šiandien vaikus grąžiname.

– Grąžinate tėvams? Kada tai įvyks?

– Su vaiko tėvais sutarėme dėl perdavimo laiko. Taip pat tą klausimą aptarėme su globėju, susitiksime su vaikais, su jais pasikalbėsime, informuosime juos apie sprendimą ir juos perduosime tėvams. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kur jie buvo iki šiol? 

– Vaikai buvo pas globėjus, globos centre. 

– Ši istorija sulaukė labai daug žiniasklaidos dėmesio po to, kai Vilčinskai bandė išsivežti vaikus į kitą šalį. Kiek laiko jie buvo pas globėjus? Kiek jie nematė savo tėvų? 

– Su tėvais jie bendravo kasdien, ši teisė buvo užtikrinta. 

– Ar tai buvo netikėtas teismo sprendimas?

– Tiesą sakant, taip. Turėjome ir kitą sprendimą. Kadangi tėvai dėjo pastangas priimti pagalbą, kreipėsi dėl socialinių paslaugų, buvo numatytas atvejo vadybos posėdis ir įvertinus tėvų dedamas pastangas, pokyčius, sprendimas galėjo būti priimtas ir atvejo vadybos posėdžio metu. 

– Ar dabar yra kažkokia grėsmė vaikams?

– Kadangi, kaip minėjau, tėvai priėmė pagalbą, dėjo pastangas priimti tą pagalbą, nebuvo lengvas procesas, tačiau situaciją žinome tiek iš globėjo, tiek iš socialinių partnerių, šiandien dienai vertiname, kad vaikams tiesioginės grėsmės nėra. Tačiau bendradarbiavimas tiek su specialistais, tiek su tėvais labai skatintinas ir jis bus tęsiamas tol, kol reikės pagalbos. Mes žinosime vaikų situaciją ir tikimės, kad tėvai bendradarbiavimą tęs ir suvoks bendradarbiavimo pagalbos priėmimo prasmę.

Mes žinosime vaikų situaciją ir tikimės, kad tėvai bendradarbiavimą tęs ir suvoks bendradarbiavimo pagalbos priėmimo prasmę.

– Nematote tikimybės, kad kaip ir prieš keletą mėnesių, gali būti bandoma vaikus išvežti į kitą šalį?

– Labai tikimės, kad kur vaikai begyventų, nes tėvai turi teisę išvykti į kitą šalį, kad tėvai užtikrins tinkamai vaikų teises ir savo pareigas vykdys tinkamai. 

– Ar bus skundžiamas teismo sprendimas?

– Kadangi nuo teismo leidimo išdavimo praėjo labai ilgas laiko tarpas, mes vertiname šiandieninę situaciją. Todėl dabar sprendimas yra neskųsti. 

LNK.lt primena, kad Vilčinskų šeimos istorija Lietuvoje pagarsėjo, kai tėvas 5-erių, 7-erių ir 9-erių metų amžiaus vaikus pernai liepą pasiėmė iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ ir pabėgo, slapstėsi nuo pareigūnų. Vėliau tėvai su vaikais buvo surasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija. Kaip teigė teisėsauga, šeima greičiausiai ketino kirsti sieną. Vaikų tėvai ir juos automobiliu vežęs asmuo sulaikyti ir Vilčinskai kaltinami pagrobę tris savo vaikus, kuriuos teismas buvo leidęs iš jų paimti.

Ketina atsisakyti ieškinio

Kauno apygardos teismui panaikinus žemesnės instancijos teismo nutartį dėl Vilčinskų vaikų paėmimo bei vykstant teigiamiems pokyčiams šeimoje, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ketina atsisakyti ieškinio dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikams priteisimo.

„Siūlymai riboti tėvams teises gali būti peržiūrimi, keičiami arba jų atsisakoma visos bylos nagrinėjimo metu. Tad atsižvelgiant į teigiamus pokyčius šeimoje, priimamas paslaugas, planuojama, kad šis siūlymas bus atsiimtas“, – rašoma Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjos Andželikos Vežbavičiūtės atsakyme BNS.

Šiuo ieškiniu, kuris dar nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme, siekiama apriboti tėvų valdžią Vilčinskams ir iš jų priteisti išlaikymą trims nepilnamečiams vaikams.

Rugsėjo 1-ąją Kauno apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo Inga ir Mindaugas Vilčinskai buvo pripažinti kaltais dėl savo vaikų pagrobimo ir pasikėsinimo neteisėtai pereiti valstybės sieną.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu M. Vilčinskui buvo skirta 60 parų arešto bausmė, jos vykdymą atidedant vieniems metams, tuo metu taikant intensyvią priežiūrą.

Be to, jis įpareigotas per keturis mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, sudalyvauti elgesio pataisos programose.

Panaši bausmė skirta ir I. Vilčinskienei, tik jos arešto bausmė atidėta dešimčiai mėnesių.

Kaltinamieji Kauno apylinkės teismui padavė reikalavimą, kuriuo prašė surengti bylos nagrinėjimą teisme, tačiau rugsėjo 13-ąją teismas paskelbė, kad atsisako priimti tokį prašymą.

Pirmos instancijos teismas motyvavo, kad prašyme nurodytas tik abstraktus reikalavimas surengti bylos nagrinėjimą teisme, nenurodant tokio reikalavimo įstatyme numatytų pagrindų, be to, prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme nėra tinkamai pasirašytas.

Nesutikdami su nutartimi, nuteistieji pateikė apeliacinės instancijos teismui skundą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Baudžiamojo proceso kodekse esanti norma įtvirtina asmenims teisę pateikti prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, bet jokiais būdais neįpareigoja tokį prašymą motyvuoti ar nurodyti tokio prašymo pateikimo priežastis.

Anot teismo, aplinkybė, kad Vilčinskai dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko, negalėjo būti pagrindas nepriimti jų prašymo surengti bylos nagrinėjimo teisme.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad asmuo, sutikęs, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu būtų užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę pakeisti savo sprendimą ir reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Apeliacinės instancijos teismas pritarė nuteistųjų skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė klausimą dėl nuteistojo M. Vilčinsko parašo tikrumo. Kauno apylinkės teismas, konstatavęs nuteistosios parašo tinkamumą, abejones dėl nuteistojo parašo tikrumo turėjo pašalinti teismo posėdyje, surengęs bylos nagrinėjimą teisme.

Kauno apylinkės teismo rugsėjo 13 dienos nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta, todėl ji naikinama, o nuteistųjų skundas tenkinamas, pranešė apygardos teismas.

M. ir I. Vilčinskai liepos 18 dieną Kaune, iš vaikų gerovės centro „Pastogė“, pagrobė tris 5, 7 ir 9 metų amžiaus savo vaikus. Praėjus kelioms savaitėms buvo pranešta, jog pasieniečiai netoli Baltarusijos pasienio sulaikė jų tėvus I. ir M. Vilčinskus, vaikai buvo perduoti laikinai globai.

Teisėsauga įtarė, kad bandyta bėgti į Baltarusiją. Trys vaikai iš tėvų teismo sprendimu buvo paimti gegužę, nes nelankė ugdymo įstaigų, buvo nesudarytos sąlygos socializuotis, patys tėvai teigė nepripažįstantys Lietuvos įstatymų.

Jo sutuoktinė I. Vilčinskienė laisvę atgavo anksčiau.

„Galiu patvirtinti, kad Vilčinskas yra paleistas“, – BNS sakė Kauno apylinkės teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu M. Vilčinskui skirta 60 parų arešto bausmė, jos vykdymą atidedant vieniems metams, tuo metu taikant intensyvią priežiūrą. Teismo nurodytu adresu vyras privalės būti nuo 22 val. iki 6 val., tai bus kontroliuojama elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Be to, jis įpareigotas per keturis mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, sudalyvauti elgesio pataisos programose.

M. Vilčinskas bus paleistas iš suėmimo, jam skirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, penktadienį pranešė teismas.

Panaši bausmė skirta ir I. Vilčinskienei, tik jos arešto bausmė atidėta dešimčiai mėnesių. Iš suėmimo ji paleista anksčiau.

„Įrodyta, jog šių metų liepos 18 dieną M. V. ir I. V., atvykę į Kaune esantį Vaikų gerovės centrą „Pastogė“, nusivedė vaikus prie automobilio „Fiat“, jėga nustūmė socialinę pedagogę, neturėdami teisės bei negavę sutikimo įsodino mažamečius vaikus į automobilį ir tokiu būdu juos pagrobė iš vietos, kur jie buvo teisėtai apgyvendinti ir išvyko nežinoma kryptimi“, – teigiama teismo pranešime.

Trys penkerių, septynerių ir devynerių metų vaikai su tėvais bei juos vežęs asmuo sulaikyti rugpjūčio 1 dieną, kai kėsinosi nelegaliai kirsti Lietuvos valstybės sieną su Baltarusija.

Šių metų gegužės 30 dieną Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu vaikai iš šeimos buvo paimti, nes tėvai naudojo savo valdžią priešingai jų interesams.

Nurodoma, kad tėvai neleido vaikų į ugdymo įstaigas, vengė tikrinti jų sveikatą, nebendravo su ugdymo įstaigų personalu, pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, neturėjo galiojančių asmens tapatybės dokumentų, neadekvačiai vertino esamą šeimos situaciją ir teigė nepripažįstantys Lietuvos valstybės bei joje galiojančių teisės aktų.

Nesutikdami su penktadienį priimtu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu kaltinamieji per 14 dienų gali kreiptis į teismą dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdyje. Tai padarius, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios, tačiau įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

„Šiandien moteriai baigėsi kardomosios priemonės laikotarpis, ir ji išleista taikant intensyvią priežiūrą, skiriamas elektroninis stebėjimo įtaisas, dar kitaip vadinamas apykoje“, – BNS sakė Kauno apskrities policijos atstovė Dovilė Ežerinskienė.

Kaip skelbta, teismas antradienį patenkino prokurorės prašymą ir įtariamajai skyrė intensyvią priežiūrą.

Ši kardomoji priemonė moteriai skirta baigiantis suėmimo terminui. Jo pratęsti prokuratūra neprašė nurodžiusi, kad tam nėra pagrindų – įtariami nusikaltimai nesunkūs, moteris anksčiau neteista.

I. Vilčinskienė iki lapkričio 9 dienos yra įpareigota nuolat dėvėti elektroninę stebėjimo įrangą, būti namų zonoje nuo 17 valandos vakaro iki 9 valandos ryto.

I. Vilčinskienę ir jos sutuoktinį teismas leido suimti praeitą savaitę: moterį devynioms paroms, vyrą – mėnesiui, suėmimas už akių be termino tėvams paskirtas liepos pabaigoje.

Trys 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai, kuriuos liepą galimai savavališkai iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ pasiėmė tėvai, prieš savaitę surasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija, kai, kaip teigė teisėsauga, šeima greičiausiai ketino kirsti sieną.

Vaikų tėvus ir juos automobiliu vežusį asmenį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Vaikai iš šeimos buvo paimti birželį. Kaip skelbta, jie nelankė mokyklos, neturėjo asmens dokumentų, nesilankė pas gydytojus, šeima nepriėmė siūlomos pagalbos.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla yra įvardijęs, kad ieškant vaikų buvo dirbama su visuomenės grupe, pasivadinusia „suverenais“. Valstybės saugumo departamentas yra skelbęs, kad ši grupė vadovaujasi „valstybės teisėtumą neigiančia antivalstybine ekstremistine ideologija“.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.