PAGD duomenimis, 3.02 val. pranešta, kad Gižų kaime, Aleksoto gatvėje, dega garažas. Atvykus ugniagesiams, pastatas degė atvira liepsna.

Gaisro metu sudegė garažas ir jame buvę daiktai, apdegė malkinė ir joje buvusios dvi tonos malkų ir trys tonos anglių. Išsaugoti du ūkiniai pastatai, išgelbėtas gyvenamasis namas.

Apie 300 kalnakasių šaukė „vagys“, leido dūmines raketas ir sirenas, kad atkreiptų dėmesį į savo protestą Lenkijos sostinės centre. Rajone buvo laikinai uždarytas eismas.

Protestuojantys kalnakasiai iš profesinės sąjungos „Solidarumas 80“ teigė, kad neseniai 27 ES narėms pateiktos klimato rekomendacijos, kuriose raginama nuo 2027 metų gerokai sumažinti metano kiekį, privers uždaryti daugumą šalies kasyklų. Dešimtys tūkstančių žmonių liks be darbo.

Daugumoje Lenkijos kasyklų yra daug metano dujų, kurios išsiskiria kasant anglis. Dėl to taip pat kyla rimtų nelaimingų atsitikimų kasyklose, nes metanas, susimaišęs su deguonimi, tampa sprogus.

Pietų Silezijos regione esančios anglių kasyklos yra vienas didžiausių Lenkijos darbdavių – 38 mln. gyventojų turinčioje šalyje jose dirba apie 77 000 žmonių.

Pagalba bus teikiama tiesioginių dotacijų forma, kuriomis padengiama dalis papildomų išlaidų, susijusių su dideliu gamtinių dujų ir elektros kainų padidėjimu. Kartu šia priemone siekiama sumažinti iškastinio kuro vartojimą ir skatinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą Lietuvoje, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Į schemą įtraukti keli tvarumo reikalavimai, įskaitant investicijas į energijos vartojimo efektyvumą arba gamtinių dujų vartojimo mažinimą ir diversifikaciją.

Bendra pagalba vienam jos gavėjui negali viršyti 30 proc. dėl gamtinių dujų ir elektros kainų padidėjimo susidarančių papildomų išlaidų ir negali viršyti 2 mln. eurų. Pagalba bus suteikta iki šių metų pabaigos.

Bendrovės generalinis direktorius Vytautas Štumbergas teigia, jog jol kas vyksta tik pokalbiai, sprendimai nepriimti, kol nėra informacijos apie anglies rūšį.

„Su Lenkijos kompanijomis tokie pokalbiai vyksta, jie prašo krauti. Komunikacija vyksta, pateikėme užklausą – kad atsakytų, kokia tai anglis, kokia jos struktūra. Ddabar laukiame atsakymų – kai jie bus, tada bus ir sprendimai“, – BNS  sakė „Klasco“ vadovas.

Pasak jo, labai taršios vadinamosios antracitinės anglies krova Klaipėdoje neįmanoma, tuo metu stambią akmens anglį būtų galima krauti terminale ties pietine miesto dalimi.

„Jeigu antracitinė anglis, tai jokių galimybių, nes ji yra labai tarši, dulki, labai lengvos jos frakcijos. Jeigu akmens anglis, bet stambi frakcija, tai, ko gero, galimybių būtų galima atrasti pietinėje uosto dalyje, Smeltės terminale. Ar norėtume krauti – pirmiausiai reikia žinoti, kokia tai anglis“, – kalbėjo V. Štumbergas.

Jo žiniomis, į Klaipėdą atvežta anglis būtų perkraunama į mažesnius laivus ar vilkikus ir toliau keliautų į Lenkiją.

„Ta anglis laivais keliautų į Lenkiją. Dalis – perkrauta į mažesnius laivus, dalis – autotransportu: kraunama į specializuotus konteinerius ir vežama“, – sakė „Klasco““ vadovas.

Pasak jo, Lenkijos įmonės siūlo „Klasco“ krauti įvairios rūšies anglį, o tai dėl griežtų Lietuvos aplinkosaugos reikalavimų neįmanoma net ir norint padėti kaimyninei šaliai.

„Pagal pirminę informaciją iš jų (Lenkijos kompanijų – BNS) vadybininkų, tai gali būti įvairi anglis – tokiu atveju, ko gero, nematau jokių galimybių. Pirmiausiai dėl aplinkosaugos. Jos labai didelis dulkėtumas, o ypač jei tai neplauta anglis. Lyg ir norisi dėl globalių ekonominių dalykų, dėl sankcijų padėti Lenkijai, bet nematau galimybių“, – kalbėjo V. Štumbergas.

Balandžio 27-ąją Rusija nutraukė gamtinių dujų tiekimą Lenkijai, kai ši atsisakė už jas atsiskaityti rubliais, todėl šalis bando energetinių išteklių atsargas užpildyti iš kitų šaltinių.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) praėjusį penktadienį pareiškė, kad šalyje turi būti daugiau anglių negu reikia, kad būtų galima išgyventi atšiaurią žiemą, ir pridūrė, jog, be vidaus gavybos, bus toliau importuojamos anglys iš kitų šalių, išskyrus Rusiją.

V. Štumbergas negalėjo pasakyti, iš kur į Klaipėdą galėtų atvykti Lenkijai skirta anglis.

„Jie kol kas uždari. Kiek man žinoma, tos anglies kilmės šalis gali būti Afrikos šalys, gali būti Pietų Amerika“, – sakė jis.

Rusijos anglių eksportas į Lenkiją siekdavo 9-10 mln. tonų per metus, anksčiau dalis šio kuro tranzitu keliaudavo per Lietuvą ir Kaliningradą.

Nuo rugpjūčio 10-osios turėjo įsigalioti draudimas per Lietuvą vežti rusiškos kilmės anglį ir kitą kietąjį iškastinį kurą, tačiau Europos Komisijai neseniai išaiškinus sankcijų Kaliningrado tranzitui taikymą šie kroviniai galės važiuoti tik geležinkeliais, jei neviršys 2019-2021 metų vidurkio.

„Turime užtikrinti, kad ši krizė padėtų mums žengti į priekį, o ne grįžti prie nešvaraus iškastinio kuro“, – interviu kelioms Europos žiniasklaidos priemonėms sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

„Tai plonytė riba, ir dar neaišku, ar pasuksime teisingu keliu“, – pridūrė ji.

Šis pokytis – imlios enegijai Europos reakcija į vis mažėjantį rusiškų dujų ir naftos tiekimą, – labai kenkia ES deklaruojamam siekiui iki 2050 metų tapti neutraliai klimato atžvilgiu.

Šis tikslas yra vienas iš kertinių ES vykdomosios valdžios atstovės U. von der Leyen politikos akmenų.

Vokietija, Austrija ir Nyderlandai pastarosiomis dienomis pareiškė, kad sušvelnins apribojimus iškastiniu kuru kūrenamoms elektrinėms.

Antradienį Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habeckas Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ sumažintą dujų tiekimą Europai pavadino „Maskvos ataka prieš mus“.

Nors Vokietija, didžiausia Europos ekonomika ir didžiausia energijos vartotoja regione, pareiškė, kad vis dar planuoja 2030 metais atsisakyti anglies, aplinkosaugos organizacijos nusiteikusios skeptiškai.

Grįžimas prie anglies „yra blogas pasirinkimas“, turintis struktūrinių pasekmių, sakė Neilas Makaroffas iš skėtinės organizacijos „Climate Action Network“.

„Šalys ir toliau remia iškastinę energetiką, užuot pakankamai investavusios į atsinaujinančius energijos šaltinius, – sakė jis. – Kyla pavojus, kad viena priklausomybė bus pakeista kita: vietoj rusiškų angliavandenilių bus importuojamos Kolumbijos ar Australijos anglys, JAV ar Kataro suskystintos gamtinės dujos“.

Kompensacijos bus mokamos ir nusprendus prisijungti prie centralizuotos šilumos sistemos, o joms numatyta beveik 3,5 mln. eurų.

Šiuo metu gyventojams, kurie nusprendžia keisti iškastinį kurą naudojančius šilumos katilus į atsinaujinančios energijos įrenginius, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kompensuoja 50 proc. išlaidų, o nepasiturintiems asmenims – 85 proc. Žmonės, norintys prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų, gali gauti 50 proc. kompensaciją.

Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu padengs dar 15 proc. išlaidų pagal kiekvieną kompensavimo programą. Norintieji gauti šią kompensaciją turės būti gavę APVA išmoką.

„Pagal šią tvarką, nepasiturintys asmenys, pereinantys prie šildymo sprendimų, kurie naudoja tik atsinaujinančius energijos išteklius, nepatirs jokių išlaidų. O visiems kitiems gyventojams finansavimo intensyvumas, pereinant prie atsinaujinančių energijos išteklių arba jungiantis prie centralizuoto šildymo, išaugs iki 65 proc.“, – sako Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Anglis ir durpes naudojančius katilus gyventojai pagal savivaldybės programą galės keisti tik į efektyvias technologijas, naudojančias atsinaujinančių išteklių energiją, pavyzdžiui – šilumos siurblius žemė–vanduo, vanduo–vanduo, oras–vanduo, oras–oras.

Skaičiuojama, kad sostinėje yra 3522 gyvenamieji namai, kurių gyventojai galėtų parama. Preliminariu vertinimu, joms šiemet būtų išmokėta apie 60 tūkst. eurų.

Savivaldybės teigimu, vertinant  ankstesniais metais gyventojų teiktų paraiškų skaičius, iš viso šiemet realu įgyvendinti apie 60 projektų, kiekvieno jų bendra vertė – 6,6 tūkst. eurų.

Per balsavimą už raginimą „nedelsiant taikyti visišką Rusijos naftos, anglies, branduolinio kuro ir dujų importo embargą“ pasisakė 513 europarlamentarų, 22 balsavo prieš, 19 susilaikė.

Nors rezoliucija yra rekomendacinio pobūdžio, Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola (Roberta Mecola) jos priėmimą pavadino „labai svarbiu momentu“, kuriuo Ukrainai buvo pasiųsta „aiškiausia žinia“ dėl ES paramos masto.

Neįpareigojanti rezoliucija buvo priimta 27 ES valstybių ambasadoriams ketvirtadienį svarstant Europos Komisijos pasiūlymą, kuriame, be kitų prekybos priemonių, numatytos sankcijos rusiškoms anglims.

Kai kurios ES valstybės ragino uždrausti ir naftos importą, tačiau tam priešinasi kitos šalys, kurių ekonomikos yra labai priklausomos nuo rusiškų energijos išteklių, tarp jų Vokietija.

Pernai ES iš Rusijos importavo apie 45 proc. gamtinių dujų, 45 proc. akmens anglių ir 25 proc. žaliavinės naftos.

Angliavandeniliai sudaro du trečdalius Rusijos eksporto, o eksporto pajamos sudaro pusę šalies biudžeto. ES yra didžiausia rusiškų angliavandenilių pirkėja.

Trečiadienį ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) Europos Parlamentui sakė, kad nuo vasario 24 dienos, kai Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą, ES, mokėdama už rusišką iškastinį kurą, Rusijos iždą papildė 35 mlrd. eurų.

Pasak jo, ši suma viršija milijardą eurų, kuriuos ES yra numačiusi skirti ginklų tiekimui Ukrainai.

EP savo rezoliucijoje taip pat ragina tęsti ir intensyvinti ginklų Ukrainai tiekimą, kad ji galėtų veiksmingai apsiginti, ko Kyjivas nekart prašė Europos.

Praėjusios savaitės pabaigoje R. Metsola tapo pirmąja ES institucijų vadove, apsilankiusia Ukrainoje nuo karo pradžios.

J. Borrellis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) Kyjive viešės penktadienį.

Valdininkai turi atsakymą

Klaipėdietis, gyvenantis privačių namų kvartale Mokyklos gatvėje ir kenčiantis dėl nuolatinės oro taršos, kurią sukelia nežinia kuo namus šildantys kaimynai, dar prieš dvejus metus dėl to kreipėsi į savivaldybę.

Tačiau tada valdininkai, užuot ėmęsi konkrečių veiksmų blogybei šalinti, informavo, jog "laukia naujų direktyvų".

Pats savo privatų namą dujomis šildantis klaipėdietis Kęstutis mano, kad ir kiti kaimynai turėtų pasekti jo pavyzdžiu, nes kietojo kuro tarša jau tampa nebepakenčiama – žiemą nėra kuo kvėpuoti.

Todėl vyras ir kreipėsi į miesto vadovybę, kad ši ką nors darytų, nes sprendimo reikia šiandien, o ne po dešimties metų.

"Pavyzdžiui, Vokietijoje židinio negali eksploatuoti, jei kaminkrėtys neišdavė pažymos. Ir ta pažyma reikalinga kiekvienais metais. O pas mus kas kontroliuoja, kuo žmonės šildo savo privačius namus? Kaip kovoti su kaimynu, kuris neaišku ką degina savo krosnyje?" – klausė pasipiktinęs klaipėdietis.

Kaip kovoti su kaimynu, kuris neaišku ką degina savo krosnyje?

Kęstutis tada kreipėsi ir į savivaldybės administracijos direktorių, kad būtų parengta tvarka ir inicijuotas tarybos sprendimas, kuriuo miesto teritorijos ribose būtų uždrausta kietojo kuro įrenginių eksploatacija be individualių filtravimo priemonių.

Savivaldybės atstovai padėkojo klaipėdiečiui už rūpinimąsi švaresne miesto aplinka bei pateiktus argumentus dėl kūrenimosi kietuoju kuru ir pridūrė, kad ši problema yra ne tik Klaipėdoje, bet ir kituose miestuose.

Dar pastebėjo, kad "oro taršos kietosiomis dalelėmis mažinimo priemonėse Urbanistikos skyrius įpareigotas rengiant Klaipėdos miesto bendrąjį planą atnaujinti Energijos rūšies ir naudojimo šildymui specialųjį planą".

Klaipėdietis tokį atsakymą įvertino kaip pasityčiojimą ir atkreipė dėmesį, kad mieste nėra nė vienos institucijos, kuri vestų apskaitą bei tikrintų, ar tinkamu kuru šildosi gyventojai.

Kęstutis teigė nepastebėjęs ir nė vieno filtravimo įrenginio ant šių gyventojų kaminų.

Planai: kitą šildymo sezoną uostamiestyje planuojama uždrausti individualius namus šildyti iškastiniu kuru – anglimis ir durpėmis. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kova – be rezultatų

Kas pasikeitė per dvejus metus? Ogi nieko, tikino klaipėdietis, nepajėgiantis vienas kovoti su kaimynais namus šildančiais nekokybišku kuru ar galbūt net atliekomis.

"Kuo šildo namus? Manau, viskuo. Vakar išėjau į lauką ir pajutau degančio plastiko kvapą. Ar pats turiu lakstyti po visą kvartalą ir ieškoti, iš kokio namo dvokia? Yra tam institucijos, kurios turi tas funkcijas atlikti. Bet faktas tas, kad teršimas tęsiasi. Mano įsitikinimu, miesto ribose jokiu kietu kuru neturėtų būti leidžiama šildyti namų", – neabejoja klaipėdietis.

Prabilus apie tai, kad nuo kito šildymo sezono Klaipėdoje veikiausiai bus uždrausta kūrenti anglimis, Kęstutis pabrėžė, kad liks malkos, kurios degdamos ne ką mažiau taršios.

"Deginant šlapias malkas baisu, koks procesas vyksta. Kiek šlakų išsiskiria į atmosferą. Kaimynystėje gyvena toks socialiai remtinas asmuo, mačiau, kaip jam spalio mėnesį atvežė žalių beržinių malkų. Rašiau pretenziją dėl taip nuodijamo oro, bet niekam tai nerūpi. Jiems atrodo, kad tai ponų išsigalvojimai, siekiant gyventi švariau", – ironizavo Kęstutis.

Klaipėdietis įsitikinęs, kad šiuo klausimu reikia keisti žmonių sąmonę. Kūrenimas kietuoju kuru yra tarsi pilkoji zona, kurios niekas nenori matyti.

"Mokyklos privačių namų kvartale mažiausiai pusė visų namų apšildoma iškastiniu kuru arba malkomis. Žinoma, tas kvartalas modernėja, bet, mano įsitikinimu, ten, kur yra atvestos miesto komunikacijos, autonominio šildymo neturėtų likti", – teigė Kęstutis.

Planuose – švaresnė ateitis

Tačiau, regis, prošvaisčių atsirado. Savivaldybė užsibrėžė surinkti duomenis, kiek privačių namų Klaipėdoje vis dar šildomi anglimis.

Šiuo iškastiniu kuru dažniausiai šildomi senesnės statybos namai.

Būtent todėl šaltuoju metu itin padaugėja gyventojų skundų dėl taršos.

Žmonės kreipėsi ir į Klaipėdos vadovus, kad būtų inicijuotas tarybos sprendimas, kuriuo miesto teritorijos ribose būtų uždrausta kietojo kuro įrenginių be filtravimo priemonių eksploatacija.

Formaliai apie pernelyg dūmijančius privačių namų kaminus galima pranešti skubios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentui.

Galbūt jau būtų laikas atsisakyti anglių, nes visi norime gyventi švarioje aplinkoje.

Klaipėdos savivaldybės administracijoje atsirado iniciatyva mieste uždrausti šildyti namus iškastiniu kuru, tai yra anglimis.

"Galbūt jau būtų laikas atsisakyti anglių, nes visi norime gyventi švarioje aplinkoje. Siūlysime gyventojams paieškoti alternatyvių kuro variantų, nes anglimis kūrenti mieste, kur žmonių koncentracija didelė, negerai, anglių tikrai neturėtų likti. Dabar kalbame, diskutuojame, bandome išsiaiškinti, kiek tokių anglimis šildomų namų yra. Žinodami mastą, spręsime, kokių veiksmų imtis", – šį rudenį kalbėjo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.

Jis neslėpė, jog šildymo sezonui jau prasidėjus, veikiausiai šiais metais tos problemos išspręsti dar nepavyks.

"Negalime pastatyti žmonių prieš faktą ir pasakyti, kad dabar bus kitaip. Nekalbame apie šiuos metus, realiausia tai būtų galima išspręsti kitą šildymo sezoną", – pabrėžė A.Dobranskis.

Andrius Dobranskis. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Namų dar neskaičiavo

Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė patikino, kad savivaldybėje yra ruošiamas specialusis šildymo planas.

O Aplinkos oro valdymo plane yra priemonė – būstų inventorizacija. Ją turėtų atlikti Statinių priežiūros skyrius.

Statybos leidimų skyriaus vedėjas Gediminas Pocius teigė, kad kol kas iškastiniu kuru šildomų namų inventorizacija nepradėta.

Jis patikino, kad tik ateityje bus perkama paslauga kietuoju kuru kuriamų pastatų suskaičiavimui ir įvertinimui.

"Tikrai nežinau net preliminariai, kiek tokių namų galėtų būti Klaipėdoje. Ir vargu ar kas nors galėtų tai žinoti, juk niekas niekada jų neskaičiavo", – tvirtino G.Pocius.

Signalai nepasitvirtina?

Šildant pastatus kietuoju kuru, tarp jų – anglimis ar malkomis, oras teršiamas kietosiomis dalelėmis, azoto dioksidu ir kitais teršalais, kuriems ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai, nėščiosios, pagyvenę asmenys, taip pat sergantieji astma ir kitomis kvėpavimo sistemos bei kraujotakos sistemos ligomis.

Formaliai apie pernelyg dūmijančius privačių namų kaminus dabar galima pranešti skubios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentui.

"O mūsų skyrių pasiekia pavieniai gyventojų skundai dėl oro taršos. Dažniausiai iš Mokyklos, Treko ar Tauralaukio gyvenamųjų namų kvartalų, bet per metus būna tik keli atvejai. Gal žmonės tiesiogiai kreipiasi į Aplinkos apsaugos departamentą", – svarstė R.Jievaitienė.

Aplinkosaugininkų teigimu, piliečiai aktyviau praneša apie atliekų deginimą̨.

Pavyzdžiui, vien šių metų gruodį Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo tarnyba Klaipėdoje ir Klaipėdos rajone gavo 6 pranešimus dėl kūrenimo atliekomis, tačiau pareigūnams patikrinus, esą nė vienas pranešimas nepasitvirtino.

Šio pobūdžio pranešimų per visus 2018 metus buvo gauta 1 348, 2017 m. – 1 177, tačiau dalis šių pranešimų taip pat nepasitvirtino.

Atsakomybę už teršalų išmetimą į aplinkos orą numato Administracinių nusižengimų kodeksas.

Siekiant užkirsti kelią neteisėtam atliekų deginimui, nuo spalio 1-osios iki lapkričio 30 d. visoje Lietuvoje organizuojama aplinkosaugos akcija "Kaminukas", per kurią vykdoma sustiprinta neteisėto atliekų deginimo kontrolė bei aplinkos taršos prevencija.

"Tvari Lietuva" – didžiausia tvarumo iniciatyva Lietuvoje, kviečianti pokytį pradėti nuo savęs ir visiems kartu pasirūpinti, kokį pasaulį – visuomenę, aplinką ir ekonomiką – paliksime ateities kartoms. Iniciatyvos autorius naujienų portalas DELFI. Daugiau informacijos – www.tvarilietuva.lt.

Susitarimą anksčiau šį mėnesį pasirašė JAV bendrovė „Xcoal Energy & Resources“ ir Ukrainos valstybinė energetikos kompanija „Centrenergo“. Remiantis juo, iki šių metų pabaigos Ukrainai bus patiekta maždaug 700 tūkst. tonų anglių.

JAV prekybos sekretorius Wilburas Rossas (Vilburas Rosas) pasveikino šį susitarimą ir pareiškė, kad „jis atnešė didelės ekonominės naudos mūsų šalies anglies bendruomenei“. Pasak jo, šis susitarimas „leis Ukrainai diversifikuoti savo energijos šaltinius prieš artėjančią žiemą, padės sustiprinti svarbų strateginį partnerį, patiriantį regioninį spaudimą, kuriuo siekiama pakenkti JAV interesams“.

Šilumos gamybai naudojama anglis yra gerokai pigesnė už metalurgijos sektoriuje naudojamą anglį. Ukraina siekia sukurti šilumos gamybai skirtos anglies rezervą, kad jos šiluminės elektrinės galėtų veikti po to, kai kovą nutrūko anglies tiekimas iš separatistų kontroliuojamų rytinių Ukrainos teritorijų.

Kalbėdamas JAV ambasadoje Kijeve „Xcoal Energy & Resources“ prezidentas Ernie Thrasheris (Ernis Trešeris) susitarimą pavadino istoriniu ir pareiškė, kad jo kompanija „yra pasirengusi patenkinti Ukrainos poreikius“.

Tuo tarpu „Centrenergo“ vadovas Olegas Kozemka sakė, kad dviejų kompanijų sutartis „buvo pasirašytas įgyvendinant susitarimą“, kuris buvo pasiektas tarp JAV ir Ukrainos prezidentų Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir Petro Porošenkos.

„Pirmosios 85 tūkst. tonų siuntos laukiama rugsėjo pradžioje“, – sakė O. Kozemka.

JAV energetikos sekretorius Rickas Perry (Rikas Peris) sakė, kad amerikietiška anglis taps „saugiu ir patikimu energijos šaltiniu bendrovei „Centrenergo“ ir jos elektros vartotojams“.

Daugėjo konteinerių

Spalį Rygos uostas krovė 1,5 mln. tonų anglių, kai bendra krova buvo 3,5 mln. tonų. Lapkritį Rygos uostas krovė 1,1 mln. tonų anglių. Lapkritį anglimis Rygos uoste buvo pakrautas didžiausias jo šių metų laivas. Sausakrūvis „Mini“ iš Rygos uosto išgabeno beveik 108 tūkst. tonų anglių. Kaip sausakrūviui laivui tai iš tiesų geras rezultatas, nes įprastai tokius kiekius krovinių gabena tanklaiviai.

Kita gera Rygos uosto tendencija yra nuolat didėjanti konteinerių krova. Ji Rygos uoste šiemet per 11 mėnesių didesnė 7,5 proc. Iš viso Rygos uostas krovė 360 tūkst. TEU konteinerių.

Klaipėdos uoste konteinerių krovos augimas siekė beveik 7 proc. ir perkopė 400 tūkst. TEU ribą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus akcentavo, kad „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių krovos augimas šiemet yra 57,1 proc. didesnis palyginti su 2015 metais. Tai rodo, kad Klaipėdoje pradeda veikti sukurtas konteinerių skirstymo HUB-as. Ypatinga tendencija buvo tai, kad į Klaipėdą ypač padaugėjo siunčiamų tuščių konteinerių, kurie tvarkomi ir remontuojami naujai sukurtoje „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių remonto bazėje.

Sieks atskirų rekordų

Bendra Rygos uosto krova lapkritį siekė net 2,9 mln. tonų. Be anglių Rygos uoste gerokai pakilo medienos ir jos granulių (augimas +35 proc.), grūdų (+19 proc.), mineralinių trąšų (+7,4 proc.) krova. Spalį ir lapkritį Rygos uostas rodė atsigavimo požymius.

Nors Rygos uosto 33,3 mln. tonų 11 mėnesių krova gerokai skiriasi nuo Klaipėdos, kuri krovė 36,72 mln. tonų.

Nemažą įtaką Klaipėdos uosto krovos augimui turėjo 2,5 karto iki 955 tūkst. tonų išaugusi skystųjų gamtinių dujų krova.

Anot A.Vaitkaus, Klaipėdos uoste šiemet visų laikų rekordų sieks „Klaipėdos nafta“, Per 11 mėnesių jos krovos augimas buvo 19 proc. Bendra krova sudarė 7,5 mln. tonų krovinių. 2016 metais pastebimai kilo jūros keltų linijas aptarnaujančio „Centrinio Klaipėdos terminalo“ apyvarta – nuo 906 tūkst. tonų pernai iki daugiau kaip 2 mln. tonų šiemet. A.Vaitkus išskyrė ir net 52,7 proc. „Krovinių terminalo“ krovos augimą. Jis per 11 mėnesių krovė 1,389 mln. tonų.

Konkurencija nuožmėja

Kitais metais tarpusavio lenktynės dėl rytinės Baltijos šalių be Rusijos geriausio uosto vardo tarp Rygos ir Klaipėdos gali būti dar įnirtingesnės.

Šiemet per 11 mėnesių Klaipėdos uostas turėjo 4,5 proc. kilimą palyginti su 2015 metų tuo pačiu laikotarpiu. Be abejonės Klaipėda išlaikys teigiamą rezultatą. Rygos uostas po 9 mėnesių turėjęs 10,5 proc. atsilikimą nuo praeitų metų grafiko, per spalį ir lapkritį jį sumažino iki 8,6 proc. Aišku, kad Rygos uostas metus baigs su neigiamu krovos balansu.

„Nuožmėja konkurencinė kova tarp Klaipėdos ir Latvijos uostų. Girdime apie siekius pervilioti mūsų kraunamus baltarusiškus krovinius ne tik į Latvijos, bet ir į Rusijos uostus. Todėl pasiekę ypač gerus krovos rezultatus šiemet negalime užmigti ant laurų ateityje“, - svarstė A.Vaitkus.

Didelę įtaką dėl krovinių pasiskirstymo regione daro ir Rusijos Baltijos jūros regiono uostai. Bendra šių uostų krova šiemet per 11 mėnesių siekė 215 mln. tonų ir buvo 2,2 proc. didesnė nei pernai. IŠ Rusijos Baltijos baseino uostų krovą didino Ust Luga (iš viso krovė 85,1 mln. tonų, augimas +5,7 proc.), Primorskas (krovė 59 mln. t, augimas 8,7 proc.). Krova mažino Sankt Peterburgas (44 mln. t, mažėjimas – 6,6 proc.), Visockas (15,6 mln. t, mažėjimas – 2,3 proc.), Kaliningradas (10,6 mln. t, mažėjimas 8,3 proc.).