Skaičiai vis dar auga

Nors metai dar nesibaigė, Klaipėdoje jau surašyta per pusšimtis protokolų dėl neeksploatuojamų automobilių. Skaičiai – didesni nei pernai.

"Praeitais metais iš viso buvo surašyti 49 protokolai, šiais metais – 55. Žmonių pranešimų nepadaugėjo, per dieną gauname vieną arba du, rečiau – keturis arba penkis, bet daug atvejų užfiksuojame savo iniciatyva", – teigė Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.

Daug atvejų užfiksuojame savo iniciatyva.

Į visus gyventojų pranešimus Viešosios tvarkos skyriaus specialistai reaguoja. Jie automobilių patikrą daugiabučių kiemuose atlieka du kartus per savaitę.

"Važiuojame į vietą, žiūrime, kokia automobilio būklė, tikriname, ar galioja dokumentai – techninės apžiūros dokumentas ir civilinės atsakomybės draudimas. Jeigu nors vienas šių dokumentų negalioja, automobilis tampa neeksploatuojama transporto priemone. Tokiu atveju surandame savininką ir reikalaujame pasirūpinti savo transporto priemone", – kalbėjo L.Lapinskas.

Linas Lapinskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Terminas – dvi savaitės

Automobilio dokumentams sutvarkyti yra skiriamas dviejų savaičių laikotarpis. Jeigu per nurodytą terminą reikalavimai neįvykdomi, savininkui taikomos sankcijos.

Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad neeksploatuojamos, paliktos be priežiūros transporto priemonės laikymas bendrojo naudojimo vietose ir po savivaldybės, policijos ar kitos suinteresuotos institucijos pareigūno rašytinio perspėjimo nesiėmimas priemonių ja pasirūpinti atsieina nuo 70 iki 140 eurų, o nusižengus pakartotinai bauda siekia nuo 140 iki 300 eurų su (arba be) automobilio konfiskavimu.

Problemų kyla, kai nepavyksta susisiekti su automobilio savininku ir įteikti rašytinį perspėjimą.

Kol rašytinis perspėjimas savininko nepasiekė, sankcija negali būti taikoma.

Pasekmė – daugiabučių kiemuose ir kitose viešose erdvėse metų metus stovintys nenaudojami automobiliai.

Kai kurie jų laikui bėgant apvagiami ar net padegami.

"Rašytinis reikalavimas privalo būti įteiktas savininkui. Sankcijos taikyti mes negalime iki savininko suradimo. Pasitaiko, kad automobilis stovi metus ir ilgiau, nes žmonės būna išvykę arba Lietuvoje negyvena. Juos surasti ir įteikti dokumentą – problema", – tvirtino L.Lapinskas.

Skleidžia reklamą

Aktuali problema – neeksploatuojami metalo laužo supirkimo reklama paženklinti automobiliai.

"Vieni yra atlikę techninę apžiūrą ir turi draudimą, kiti ne, vieni su numeriais, kiti be. Štai čia ir vėl prasideda savininko identifikavimo problema. Neseniai surašėme keletą protokolų. Šiuo metu keli nagrinėjami teisme. Vieną teismo nutarimą jau gavome – byla nutraukta, nes trūksta įrodymų, kad būtent tas žmogus yra savininkas", – tikino L.Lapinskas.

Vagia viską

Feisbuke kaunietė Rugilė daugiabučių gyventojus įspėjo akyliau saugoti savo turtą – nors jos vyro automobilis ir nebuvo apvogtas, tačiau ilgapirščių buvimo ženklų kaunietis vis tiek pastebėjo.

„Saugokite savo automobilius – nesvarbu, geresni ar prastesni. Ryte išėjęs į darbą mano vyras Muravos gatvėje vidiniuose kiemuose tarp butų, prie savo namų, rado savo mašiną su nusuktais varžtais nuo visų keturių ratų. Norėta bandyti nuimti ratus, bet neįvertino, kad taip lengvai jie nenusiima. Visa laimė, kad nepavyko išvažiuoti. Neaišku, kuo būtų pasibaigę. Ne per seniausiai buvo bandyta ir valytuvus nuimti. Tą kartą tame pačiame kieme kitoms mašinoms irgi buvo pakelti ir palikti, o pas kai ką ir pavogti. Esmė tame, kad ar geros klasės automobilis, ar visiškas laužas, švilpia viską nuo visų. Saugokite savo turtą“, – feisbuke rašė Rugilė.

Ar geros klasės automobilis, ar visiškas laužas, švilpia viską nuo visų.

Po moters įrašu socialiniame tinkle pasipylė internautų komentarai. Panašu, nuo ilgapirščių nukentėjusių kauniečių yra ir daugiau.

„Prisidedu prie perspėjimo: nežinau, kokia dabar situacija, bet prieš keletą mėnesių vagysčių visuose Eiguliuose būdavo tikrai daug. Tai kam nors langą išdaužia, tai groteles, tai veidrodėlius pavagia. Viena mergina, gyvenanti gretimo kiemo daugiabutyje, jau net nesitvarkė automobilio, nes vėl išdaužia langą ar pavagia groteles, kai tik įsideda naujas“, – apie nesibaigiantį ilgapirščių įžūlumą rašė Matas.

Freepik.com nuotr.

„Kaimynui tiesiai po langais stovinčiam automobiliui užpakalinį stiklą išdaužė ir vairuotojo durų langiuką, iškraustė viską, ką rado – nuo įrankių iki tušinuko, ramiai, vidury nakties, šalia įėjimo į laiptinę, kur nuo judesio šviesos užsidega, ir priešais stovi namas su daugybe langų į tą pusę... Nieko jie nebebijo“, – rašė internautė Danutė.

Prieš kokius 30 metų nusiimdavome valytuvus ir nakčiai nešdavomės namo, tai negi ir dabar taip reikės daryti?

„Saugokite ir numerius, nes prieš keletą mėnesių ryte atėjęs prie mašinos neradau jų“, – patirtimi dalijosi Rokas.

„Prieš kokius 30 metų nusiimdavome valytuvus ir nakčiai nešdavomės namo, tai negi ir dabar taip reikės daryti?“ – svarstė Ilona.

Diskusijoje nestigo ir tokių, kurie dėl padažnėjusių vagysčių įtarė grįžusius emigrantus. „Dirba mūsų tautiečiai grįžę is užjūrio“, – nuomone dalijosi internautas Ramūnas.

„Na va, emigracija mažėja. Karantinas daro savo. Stiprybės“, – rašė internautas Ignas.

Idealios sąlygos?

Eigulių mikrorajono gyventojas Faustas portalo žurnalistams pasakojo, kad po to, kai tapo ilgapirščių auka, kiekvieną rytą vos pabudęs skuba apžiūrėti automobilio – atsirado baimė, kad po nakties neberas vienos ar kitos automobilio detalės.

„Seniau matydavau feisbuko grupėse, kaip apvagiamos mašinos, išimamos lempos, grotelės ir kitos detalės, o vieną rytą ir pats tapau vagių auka. Iš trylikos metų senumo, niekuo neišsiskiriančio automobilio buvo išimtos priekinės grotelės. Naiviai stebėjausi, kam vargintis dėl tokios nevertingos detalės, tačiau internete pradėjęs ieškoti grotelių, kuriomis galėčiau pakeisti pavogtąsias, supratau, kad už kelių minučių darbą vagišius gali pasipelnyti apie 120 eurų – pardavęs pavogtas groteles. Eigulių rajone itin prastas gatvių ir gyvenamųjų daugiabučių apšvietimas, kamerų praktiškai nėra, tikriausiai tai ir skatina ilgapirščių vagystes“, – portalo žurnalistams pasakojo Faustas.

Freepik.com nuotr.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė su portalo žurnalistais pasidalijo pastarųjų mėnesių vagysčių statistika. Lyginant šiais metais ir 2020-aisiais įvykdytų vagysčių skaičių, panašu, kad jų nepadaugėjo.

„2020 metais Kauno mieste sausio ir vasario mėnesiais buvo registruota po 76 vagystes iš / nuo automobilių, šiais metais tuo pačiu laikotarpiu sausį registruotos 55, vasarį – 35 vagystės“, – statistiką aptarė policijos atstovė.

Už tokias vagystes atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnyje: tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Surašė apie 20 protokolų

Pasak gyventojų, itin prasta situacija – I. Simonaitytės, Kauno, Laukininkų gatvių kiemuose.

Čia mašinos paliekamos ir ant naujai suremontuotų ar senų suklypusių šaligatvių, ir ant vejos.

Įžūlių vairuotojų I. Simonaitytės gatvėje neapsikentę klaipėdiečiai ėmė fotografuoti pažeidėjus šalia 30-ojo, 32-ojo daugiabučių namų ir siųsti nuotraukas miesto valdžios atstovams.

Auginame vaikus ir turime leisti pinigus baudoms, nes negalime pastatyti automobilio prie namų.

Anot Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyriausiojo specialisto Gintaro Lasicko, minėti adresai įtraukti į Viešosios tvarkos skyriaus periodinių patikrinimų planus, jų metu vairuotojams, pažeidusiems Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taikomos administracinio poveikio priemonės.

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vadovo Sauliaus Valiulio pateiktais duomenimis, vien per kelias pirmąsias šių metų dienas specialistai I. Simonaitytės gatvėje surašė apie 20 protokolų.

Problemos – kasdienės

Skundžiamasi ir Laukininkų g. 50-ojo namo kiemu, kuriame dėl vietos trūkumo gyventojams neįmanoma pastatyti automobilio.

"Todėl esame priversti palikti mašinas šalia įsikūrusios mokyklos kieme. Sargas iškvietė policiją, pareigūnai skyrė baudas. Tokia situacija – absurdiška. Auginame vaikus ir turime leisti pinigus baudoms, nes negalime pastatyti automobilio prie namų", – piktinosi žmonės.

Su panašiomis problemomis kasdien susiduria ir Kauno gatvės gyventojai.

Šie nepasitenkinimas netvarka reiškiamas 31-ojo, 37-ojo, 39-ojo daugiabučių kiemuose. Esą tapo nebeaišku, kur prasideda ir baigiasi važiuojami kelio dalis, o kur – pėsčiųjų takas, šis nuolat užstatomas mašinomis.

S. Valiulio žodžiais, situacija kontrolieriams žinoma. Vairuotojai drausminami baudomis, kurių šiemet jau spėjo surinkti nemenką kraitį.

Vaizdas: Kauno gatvės daugiabučių kiemai išties atrodo nekaip – mašinos čia paliekamos bet kur. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Privalu laikytis taisyklių

Tiesa, artėjančiais metais Klaipėdos savivaldybė Kauno g. 31, 39 kiemų teritorijose žada pokyčių.

Jos yra įtrauktos į 2020–2022 m. Daugiabučių namų kiemų infrastruktūros gerinimo priemonių planą.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Irenos Šakalienės, šiemet numatoma pirkti projektavimo darbus.

Kauno g. 37 suformuotas sklypas, kurio dalis nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims, dalis išnuomota bendrovei.

Tačiau Laukininkų g. 50-ojo namo kiemo minėtoje programoje nėra, nes iki šiol nebuvo pateiktas prašymas. Dabar šis adresas įrašytas į prašymus pateikusių namų sąrašus.

Kontrolieriai primena, kad vairuotojai kiemuose privalo laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

Už ne vietoje paliktą automobilį pažeidėjai drausminami administracinėmis nuobaudomis.

Sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas vairuotojams užtraukia baudą nuo 30 iki 90 eurų.

Pirmą kartą pažeidėjui skiriama 15 eurų bauda.

Taikos pr. 135 ir 137 namų gyventojai jau kurį laiką kenčia dėl nedraugiško čia gyvenančių automobilių vairuotojų elgesio.

Viename minėtų daugiabučių gyvenanti Rita pasakojo, kad kieme įrengtoje krepšinio aikštelėje kasdien išrikiuojama apie porą dešimčių automobilių.

„Jie statomi ne tik naktį, bet ir dieną. Vaikams nėra kur išeiti pažaisti krepšinį. O lentos – dar visai naujos“, – apgailestavo klaipėdietė.

Šiame kieme susiklosčiusi situacija žinoma ir uostamiesčio savivaldybės atstovams.

Nors ir imamasi drausminti nepavyzdingus vairuotojus, tačiau kol kas nemažai jų nepaiso gresiančių nuobaudų. Pastebima, kad pažeidėjai krepšiniui skirtą erdvę vis tiek verčia automobilių stovėjimo aikštele.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė teigė, kad šiame kieme skyriaus darbuotojai lankėsi ne kartą.

„Miegamiesiems kvartalams neskiriame tiek dėmesio, kiek centrinei miesto daliai vien dėl to, kad situacija dėl automobilių stovėjimo vietų yra sudėtinga. Tačiau, kai pradeda statyti vaikų žaidimų aikštelėse, be abejonės, važiuojame. Būta patikrinimų ir būta nemažai nubaustų asmenų“, – įtemptą situaciją apibūdino K.Vintilaitė.

Pašnekovės teigimu, šiame kieme buvo vykdytos ir prevencinės akcijos – krepšinio aikštelėje automobilius palikę vairuotojai iš pradžių buvo tik įspėti. Vėliau, kai situacija nepasikeitė, nuspręsta taikyti ir pinigines nuobaudas.

„Bandyta draugiškai pasakyti, kad žmonės ten automobilių nestatytų“, – dėstė skyriaus vedėja.

Skubų patikrinimą Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai minėtame kieme surengė ir vakar.

Jo metu tik dar kartą įsitikinta, kad kai kuriems vairuotojams svarbiau kuo arčiau namų pastatyti savo transporto priemonę, o ne rūpintis vaikų ar kaimynų teise naudotis krepšinio aikštele.

Patikrinimo metu užfiksuoti 8 neleistinai išrikiuoti automobiliai. Jų vairuotojams bus surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai.

Kontrolieriai vis dar sulaukia daugybės skundų dėl kiemuose ilgą laiką paliktų nenaudojamų automobilių. Gyventojai piktinasi, kad tokios mašinos, ant kurių jau greitai pradės želti medžiai, trukdo statyti savas.

Prašo patraukti gražiuoju

Nuo sausio iki liepos vidurio Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai surašė 68 įpareigojimus patraukti nenaudojamus automobilius. Jie buvo įvykdyti.

Dar 50 atvejų raštų neprireikė. Savininkai geranoriškai išvežė nebereikalingas mašinas.

„Skundų vis dar išlieka daug. Reaguojame į kiekvieną. Yra net žmogus, kuris priima visus pranešimus, važiuoja į vietą, vertina situaciją“, – pasakojo Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys.

Dauguma kontrolierių gautų skundų dėl paliktų nenaudojamų automobilių pasitvirtina. Tačiau kartais mašina nesinaudojama mėnesį ar du, o jau skambinama pavojaus varpais.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai kieme transporto priemonė rūdija kelerius metus.

„Jei atvykę tikrai matome, kad mašina yra nenaudojama, imamės priemonių. Tai išduoda nuleistos padangos. Kai kurių transporto priemonių išdaužyti langai. Tokiais atvejais žmonės dažniausiai baiminasi dėl savo vaikų saugumo. Dažniausiai kaimynai, kurie kreipiasi, tiksliai žino, kiek mašina stovi toje pačioje vietoje“, – pasakojo vedėjas.

Tenka pakratyti piniginę

Nustačius, kad kieme stovinti mašina yra tikrai nenaudojama, ieškoma jos savininko. Suradus pirmiausia su juo stengiamasi susitarti geranoriškai –  prašoma patraukti automobilį.

Jei šis nepaiso prašymo, tada išsiunčiamas įpareigojimas. Savininkui vėl nesiėmus veiksmų, kreipiamasi į policiją. Pareigūnai gali skirti nuobaudą nuo 72 iki 140 eurų.

Nutempti kieme stovinčio nenaudojamo automobilio nėra galimybių. Tai galima padaryti tik jei mašina trukdo eismui.

V.Valys pasakojo, kad dažniausiai savininkams užtenka prašymo ar įpareigojimo ir šie išveža savo nebereikalingas transporto priemones. Tačiau retsykiais viskas užtrunka ilgiau.

Problemų kyla, kai transporto priemonės savininkas gyvena ar dirba užsienyje. Tada laukiama, kada jis grįš.

Mašinų nereikia ir giminaičiams

Pasitaiko atvejų, kai mašinos būna areštuojamos. Tada jų negalima judinti iš vietos ar atiduoti į metalo supirktuves.

V.Valys prisiminė, kad buvo atvejis, kai mirė automobilio savininkas. Transporto priemonė ilgą laiką stovėjo nejudinama. Paveldėjimas nebuvo sutvarkytas, todėl niekas negalėjo pasirūpinti automobiliu.

„Kai taip nutinka, ieškome giminaičių. Minėtu atveju pavyko rasti tolimus, gyvenančius Šiauliuose. Šie leido daryti su transporto priemone, ką norime“, – tvirtino vedėjas.

Pasak V.Valio, yra ir tokių mašinų savininkų, kurie yra įsitikinę, kad gali laikyti nenaudojamą automobilį daugiabučio kieme, kiek nori. Esą jie čia gyvena ir jiems priklauso vieta, nors dauguma kiemų nepriskirti prie namų ir priklauso savivaldybei.

„Suprantama, kad kaimynai skundžiasi apleistomis, nenaudojamomis mašinomis. Vietos automobiliams statyti daugiabučių kiemuose trūksta“, – teigė V.Valys.

Vilniuje ugniagesiai į bute penktame aukšte kilusį gaisrą negalėjo atvykti ir pasikelti kopėčių automobiliu, nes visas daugiabučio kiemas buvo užstatytas gyventojų automobiliais. Gelbėtojai į gaisravietę pateko iš gretimo balkono.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, antradienio naktį 3.48 val. gautas pranešimas, kad gaisras kilo sostinės Kalvarijų gatvėje 164 numeriu pažymėtame daugiabučiame name.

Kadangi ugnis įsiplieskė penktame aukšte, gelbėtojai į gaisravietę patekti mėgino su kopėčių automobiliu. Tačiau kieme ir jo prieigose buvo pristatyta daug automobilių, o degančio buto durys buvo šarvuotos. Išlaužti joms būtų reikėję laiko.  Pasak ugniagesių, mašinų buvo tiek daug, kad pro jas pravažiuoti vietos nebuvo ir lengvajam automobiliui.

"Nepravažiavimas neturėjo lemiamos reikšmės gesinant gaisrą, nes degimas vyko ilgai. Smilko lova, patalynė", - BNS sakė Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Edita Zdanevičienė.

Atvykus gelbėtojams į daugiabutį, laiptinėje buvo jaučiamas dūmų kvapas. Į butą gelbėtojai pateko 3.52 val. iš gretimo balkono.

Dviejų kambarių bute, kambaryje sudegė sofa-lova, aprūko butas. Po 4 val. iš buto išnešta apdegusi 63 metų savininkė. Netrukus medikai konstatavo jos mirtį.