52 metų atlikėja savo naujienlaiškyje „On the Jlo“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame ji atrodo susijaudinusi ir žavisi žaliu žiedu. Po to jos atstovai patvirtino sužadėtuvių faktą žurnalui „People“.

JAV žiniasklaida skelbia, kad žiedą puošia kvadratinės formos šviesiai žalias deimantas.

Pora susipažino 2002 metaus plačiai nuskambėjusio filmo „Džiglis“ (Gigli) filmavimo aikštelėje. 2003 metais jie atidėjo planuotas vestuves, o 2004 metų pradžioje paskelbė apie santykių pabaigą.

Tai bus ketvirtoji J. Lopez santuoka ir antroji 49 metų aktoriui ir režisieriui B. Affleckui. Anksčiau J. Lopez buvo ištekėjusi už aktoriaus Ojani Noa (Odžani Noa), po to – už šokėjo Criso Juddo (Kriso Džado), o dar vėliau – už dainininko Marko Anthony (Marko Entoni), su kuriuo turi 14 metų dvynius Maxą (Maksą) ir Emme (Emę).

B. Affleckas buvo vedęs aktorę Jennifer Garner (Dženifer Garner), su kuria susilaukė 16 metų Violetos, 13 metų Seraphinos (Serafinos) ir 10 metų Samuelio.

Rūsčius viršininko svaičiojimus keitė patriotinis patosas ir tėviškas rūpestis. Filmą žiūrinti Peteris pajuto nuobodulį. Galvoje ėmė kirbėti mintis, kad šiame filme nebus nieko gero ar įdomaus. Jis jau norėjo čiupti televizoriaus pultą ir perjungti kanalą, bet prisiminė sėdįs kino salėje.

Nuobodulį pakeitė bejėgystė. Staiga Peteris pastebėjo, kad pro kino teatro salės sienas sunkiasi vanduo. Iš pradžių vanduo skverbėsi lėtai, lašelis po lašelio, tačiau kiek vėliau jis pradėjo tekėti itin intensyviai. Staiga pastato sienos su trenksmu įskilo ir pro jas ėmė veržtis dar daugiau vandens.

Iš kino projektoriaus ėmė kilti dūmai, vėliau pasirodė ir atvira liepsna. Salėje sėdėję žmonės pradėjo šaukti, aikčioti ir bėgioti, tačiau Peteris neturėjo nei valios, nei fizinių jėgų atsikelti ir lėkti kartu su jais. Atsibudo jis anksti ryte, išpiltas šalto prakaito. Po sapnuoto košmaro Peteris nebegalėjo užmigti.

"Šią naktį sapnavau to naujo filmo apie Perl Harboro užpuolimą peržiūrą", – vėliau gerdamas kavą prasitarė antros kartos imigrantas, anglas Peteris savo airių ir vokiečių kilmės sutuoktinei Susannai.

"Filmas buvo prastas?" – paklausė žmona, iš juoko vos nepaspringusi kava.

"Siaubingas. Atrodė, kad pats kino projektorius negali jo pakęsti. Jis užsidegė. Vėliau visa kino salė pradėjo griūti. Žmonės ėmė bėgioti. Aš taip pat norėjau bėgti, bet negalėjau atsikelti", – vos juntamu Jorkšyro akcentu pasakė Peteris.

Jis kiek patylėjo ir, kaip pridera tikram anglui, nieko nematančiomis akimis pažvelgė į virtuvės grindis. Išgėręs kavą, Peteris atsisveikino su kitais namų gyventojais ir išvyko į darbą. Už automobilio lango aušo nauja 2001 m. rugsėjo diena.

Jungtinės Amerikos Valstijos jau kelis mėnesius turėjo naują prezidentą. Vieni šaipėsi iš jo teksasietiško elgesio ir kalbėsenos, kiti pyko dėl skandalingai laimėtų rinkimų.

Staiga Peteris prisiminė Billą (1946), Monicą (1973) ir jų aistringą politinį tango, šoktą ant Ovalinio kabineto stalo. Nuo skandalo buvo praėję vos keleri metai, tačiau Peteriui atrodė, kad tai vyko visiškai kitame gyvenime kartu su Vietnamo karu.

"Kokie laikai, tokie ir prezidentai", – sarkastiškai pagalvojo Peteris.

Jis buvo niekam neįdomus tarnautojas, einantis banko viceprezidento padėjėjo pareigas. Tai reiškė, kad, be įprastų darbų, Peteriui dažniausiai reikėdavo nešioti aukštesnes pareigas užimantiems kolegoms kavą. Taip pat jam tekdavo užsakinėti komandiruotėms reikalingus lėktuvo bilietus ir ieškoti padoraus baro mieste (pageidautina su striptizo programa), į kurį būdavo vykstama.

Pareigos nebuvo tos, kuriomis galėtų didžiuotis penktą dešimtį baigiantis baltasis vyras, tačiau jos teikė stabilias pajamas ir leido priklausyti žemesniesiems pasaulio elito sluoksniams. Peterio darbovietė stūksojo prestižinėje žemutinio Manhatano vietovėje, Niujorke. Jos biurų patalpos buvo įkurtos 415 metrų aukščio dangoraižyje, šalia kurio stovėjo kitas, vos pora metrų aukštesnis pastatas.

Kūrybingumo stokojantys kairieji intelektualai šiuos "dvyniais" vadinamus statinius lygino su Senojo Testamento Babelio bokštu. Kiekvienas doras kairysis savo širdimi jautė, kad laisvosios rinkos ekonomikos pranašumus reprezentuojančius aukštus pastatus būtina tapatinti su nuodėmingumą simbolizuojančiu mitologiniu statiniu.

Idėjos papuošti Niujorką Pasaulio prekybos centro kompleksu kilo labai anksti, tačiau pirmieji žingsniai buvo žengti tik XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje, kai projektu susidomėjo sąmokslų teoretikų mėgstamos Rockefellerių šeimos atstovai. 1966 m. prasidėjo darbai ir po ketverių metų buvo baigtas pirmasis bokštas.

1974 m. rugpjūčio 7 d. rytą į dangoraižius pažvelgę niujorkiečiai išvydo ore tarp naujųjų statinių vaikštantį žmogų. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo nelegalus prancūzų lyno akrobato Philippe‘o Petito (1949) pasirodymas.

1975 m. vasario 13 d. šiauriniame bokšte kilo gaisras. 1993 m. vasario 26 d. popietę šiaurinio bokšto garaže nugriaudėjo sprogimas. Jo organizatoriai veikiausiai tikėjosi, kad sunaikinus 680 kilogramų sprogmenų prikrautą furgoną bus išbalansuoti šiaurinio bokšto pamatai ir šis virsdamas nugriaus savo pietinį brolį.

Atsakomybė už šešis žmones pražudžiusį ir daugiau nei tūkstantį sužalojusį išpuolį buvo priskirta pakistaniečiui Ramziui Yousefui (1967/1968). 1995 m. jis buvo suimtas Pakistane ir išgabentas į JAV. Teigiama, kad Ramzis nemėgo žydų. 1998 m. sausį teismas R.Yousefą pripažino kaltu.

Po kelių dienų Pasaulio prekybos centrą sukrėtė naujas įvykis – Amerikos banko ("Bank of America") apiplėšimas, kurio metu buvo pagrobti beveik du milijonai JAV dolerių.

Rytinėje valstijų pakrantėje vis dar buvo ankstus rytas, tačiau Peteris jau porą valandų sėdėjo savo kabinete. Staiga pasigirdo kurtinantis trenksmas ir visas Peterio darbovietės pastatas suvirpėjo. Pradėjo lankstyti biure buvę žmonės, jie kažką sakė vieni kitiems ir aikčiodami žvelgė pro langus.

Amerikiečiu tapęs anglas suprato, kad netoliese įvyko kažkas svarbaus. Jis nukreipė žvilgsnį nuo žmonių ir, pasisukęs į langą, išvydo milžinišką keleivinį lėktuvą, kuris skrido įtartinai žemai. Oro laineris buvo tolokai, tačiau Peteris staiga suprato, kad transporto priemonė juda link pastato.

Lėktuvas buvo ranka pasiekiamas, kai Peteris užsidengęs ausis puolė po savo kabineto stalu. Pasigirdo naujas trenksmas, tačiau gerokai stipresnis ir garsesnis.

"O, Dieve, neleisk man mirti! Padėk man išgyventi, nes aš pats neturiu jėgų to padaryti!" – garsiai šaukė Peteris.

Pranešime „Oskarų“ laimėjęs aktorius ir režisierius rašo, jog jį vaikai labai motyvavo siekti gydymo, kad „būtų galima gyventi visapusišką gyvenimą ir būti geriausiu, koks tik galiu, tėvu“.

„Baigiau alkoholizmo gydymo kursą, – vėlai antradienį feisbuke paskelbė jis. – Tai buvo pirmasis iš daugelio žingsnių pozityvaus pasveikimo link. “

Tada aktorius paminėjo šeimą.

„Noriu, jog mano vaikai žinotų, kad ne gėda priimti pagalbą, kai tau jos reikia, ir būti stiprybės šaltiniu tiems, kam reikia pagalbos ir kas bijo žengti pirmą žingsnį“, – rašė jis.

B. Affleckas taip pat padėkojo Jennifer Garner (Dženifer Garner) už paramą jam ir rūpinimąsi trimis jųdviejų vaikais.

„Man pasisekė, kad mane myli šeima ir draugai, tarp jų – Jen, kuri rėmė mane ir rūpinosi mūsų vaikais, kol aš dirbau darbą, kurio ėmiausi“, – rašė jis.

B. Affleckas ir jo žmona J. Garner 2015 metų birželį – kitą dieną po 10-ųjų vestuvių metinių – paskelbė planuojantys skirtis.

Gydėsi ir anksčiau

44-erių metų B. Affleckas yra gavęs „Oskarus“ už scenarijų ir prodiusavimą. Jis taip pat režisavo kritikų išgirtus ir komercinės sėkmės sulaukusius filmus „Miestas“ (The Town), „Dingusi“ (Gone Girl) ir „Operacija „Argo“ (Argo), kuri 2013-aisiais gavo geriausio filmo „Oskarą“.

Jo jaunesnysis brolis Casey (Keisis) šiemet gavo geriausio aktoriaus „Oskarą“ už vaidmenį Holivudo hite „Mančesteris prie jūros“ (Manchester by the Sea).

J. Garner garsėja darbu televizijos dramoje apie šnipus „Slaptoji agentė“ (Alias) ir įvairiais vaidmenimis didžiajame ekrane, tarp jų – gerai įvertintu darbu 2004 metų hite „Staiga trisdešimties“ (13 Going on 30).

B. Affleckas alkoholikų reabilitacijos klinikoje gydėsi ir 2001 metais. Neseniai jis atsisakė filmo „Betmenas“ (The Batman) režisavimo, nors dėl to dirbo beveik metus. Tačiau ir toliau planuojama, kad jis šiame filme suvaidins pagrindinį veikėją.

2014 metais „Lego filmui“ sulaukus triuškinančios sėkmės visame pasaulyje, iš daugybės jo herojų savo atskiro filmo pirmasis sulaukė ne kas kitas, o niūrusis kovotojas su blogiukais – Betmenas. 

„Kai ruošiausi Betmeno vaidmeniui, daug dėmesio skyriau fiziniam pasirengimui, koviniams veiksmams tobulinti. O šiam LEGO žmogeliukui užtenka tik juodojo Betmeno kostiumo ir sąmojo. Jis kur kas kietesnis už manąjį herojų“, – juokiasi B. Affleckas.

Jam pritaria ir filmo režisierius Chrisas McKay’us. Pasak kūrėjo, buvo siekiama sukurti tokį superherojų, kuris patiktų ir vaikams, ir juos atlydėjusiems suaugusiems.

„Kai kuriuos sąmojus supras tik suaugusieji, toks buvo mūsų sumanymas. Norime, kad tėveliai nemiegotų kino teatrų kėdėse, o mėgautųsi animacine juosta ne mažiau už vaikus“, – sako jis.

Juostą puikiai įvertino ir kino kritikai. Ji gavo net 98 proc. teigiamų atsiliepimų specialiame kino vertintojų portale „Rotten Tomatoes“.

Lietuviškai filmą įgarsino žinomi aktoriai – Gytis Balčiūnas (Betmenas), Algirdas Dainavičius (Džokeris), Vaidas Baumila (Supermenas), Vytas Rašimas (Daktaras), Petras Venslova (Albertas), Benita Vasauskaitė (Harlė Kvin), Joana Čižauskaitė (Barbara), Vidas Petkevičius (Komisaras Gordonas), Marcelė Zikaraitė (Kompiuteris Betmeno namuose), Adelė Teresiūtė (Moteris Katė), Dainius Jankauskas (Robinas).

Specialiųjų animacinių efektų kupinas filmas „LEGO Betmenas. Filmas“ į Lietuvos vaikų širdis ir kino teatrų ekranus atkeliauja jau vasario 10 dieną.

Nusikaltimų romantika

Žodžio „gangsteris“ Amerika prieš 100 metų nežinojo. Šis terminas gimė kartu su sausuoju įstatymu, kuris, žinoma, neprivertė amerikiečių tapti abstinentais, o tik suvarė „ugninio vandens“ mėgėjus į pogrindinius barus. Šiuos alkoholiu aprūpinę apsukrūs vaikinai per trumpą laiką tapo turtingais ir įtakingais žmonėmis. Gangsteris anksti tapo ir bene svarbiausiu JAV kino personažu, visuomet buvęs narsuolio ir veiklaus žmogaus sinonimu. Žmonėms patiko ekrane matyti elegantiškai apsirengusius vyrukus, kurie visas problemas įpratę spręsti greitai ir efektingai: ten, kur nepadeda pinigai, svarų žodį taria tvirtas kumštis ar už žaibą greitesnė kulka. Netruko susiformuoti ir nauja amerikietiška mitologija, kurioje gangsteriui atiteko naujųjų laikų Robino Hudo vardas.

Kadangi gangsteriai išdrįso mesti iššūkį valstybei ir plėšė visų finansinių bėdų šaltiniu laikomus bankus, jie tapo tikrais nacionaliniais didvyriais, apie kuriuos legendos buvo kuriamos dar jiems gyviems esant. O dabar šie romantiški banditai vis dažniau pasirodo retro filmuose.

Šokiai ir šūviai

Kadangi gangsteriai išdrįso mesti iššūkį valstybei ir plėšė visų finansinių bėdų šaltiniu laikomus bankus, jie tapo tikrais nacionaliniais didvyriais.

Klasikinio amerikietiško miuziklo tradicijas bandanti reanimuoti muzikinė komedija, lietuviškai pakrikštyta „Kalifornijos svajomis“ (originalus pavadinimas „La La Land“ reiškia šalį, kurios nėra) verčia kritikus linksniuoti seniai kino klasika tapusias muzikines juostas (ne tik, beje, amerikiečių), o žiūrovai svaigsta, galėdami bent porai valandų pabėgti į šalį, kurioje karaliauja muzika ir meilė, ir kur žmonės, net patekę į nemalonų automobilių spūstį, visai nepyksta dėl tokio nepatogumo, o, atvirkščiai, ima šokti ant greitkelio asfalto ir net automobilių stogų.

Dar į vieną gražią epochą panardina žiūrovus populiarus aktorius Benas Affleckas, kuris parašė scenarijų pagal Denniso Lehane'o romaną „Nakties įstatymai“, režisavo šią kriminalinę dramą, suvaidino joje pagrindinį vaidmenį ir šį savo žygdarbį Floridos laikraščiui „Tampa Bay Times“ komentavo taip: „Jūs jau matėte daug gangsterių filmų apie Niujorką ir Bostoną, bet istorija apie Floridą – visai kitas reikalas. Dabar kiekvienas žemės centimetras Floridoje padengtas cementu. O kadaise miestų pakraščiai buvo panašūs į laukines džiungles. Aš labai norėjau perkelti į ekraną šį nuostabų kontrastą.“

Gangsterių rojus Floridoje

Džo turi net savo moralinį kodeksą: jis žudo tik tuos, kurie, jo manymu, to verti, ir pelnosi tik iš tų žmogiškų silpnybių, kurių jis nelaiko mirtinomis.

„Tai, ką atiduodi, būtinai sugrįžta, bet ne tokiu pavidalu, kaip tikiesi“, – taip kitados sūnų mokė Bostono policijos kapitonas Tomas Koulinas. Bet Benas nepaisė šios išminties, kol pats savo kailiu jos nepatyrė. Sugrįžęs iš Pirmojo pasaulinio karo frontų vaikinas su savimi parsivežė neapykantą politikams ir jų sugalvotiems įstatymams. Nusprendęs, kad gyventi dorai – ne jo pašaukimas, jis tampa italų mafijos nariu ir išvyksta į Floridą, kur ima reguliuoti iš Kubos gabenamo nelegalaus alkoholio rinką.

Pradėjęs nuo paprasto svaigalų smulkaus perpardavinėtojo, protingas, drąsus ir pakankamai žiaurus vaikinas netrukus ima kilti nusikaltėlių hierarchijos laipteliais, kol galų gale tampa vienu nuožmiausių Floridos gangsterių, nebijančiu net pasipriešinti kukluksklano smogikams.

Džo turi net savo moralinį kodeksą: jis žudo tik tuos, kurie, jo manymu, to verti, ir pelnosi tik iš tų žmogiškų silpnybių, kurių jis nelaiko mirtinomis (jis dirba tik su alkoholiu ir niekina tuos, kurie platina narkotikus). Tačiau pasaulyje, kuriame silpnumo akimirka gali kainuoti gyvybę, o pavojai laukia už kiekvieno kampo, Džo netrukus supranta, kad negali pasitikėti net artimiausiais draugais.

„Nakties įstatymų“ siužetinės medžiagos tiek daug, kad jos užtektų net serialui. Ir jis net galėtų būti geresnis už patį filmą.

„Nakties įstatymai“ („Live by Night“) ****

Kriminalinė drama. JAV, 2016 m. Rež. B.Affleckas. Vaidina B. Affleckas, Elle Fanning, Brendanas Gleesonas, Sienna Miller.

veiksmas 2

humoras 1

įtampa 2

erotika 1

siaubas 2

N-13

Sausio 20 dieną Lietuvos kino teatruose pasirodysiančiame kriminaliniame trileryje sutiko vaidinti Zoe Saldana, Elle Fanning, Sienna Miller, Scottas Eastwoodas, o pagrindinį vaidmenį atlieka pats filmo režisierius bei prodiuseris B. Affleckas. S. Miller viename interviu atskleidė filmo užkulisius: kaip buvo filmuojamos sekso scenos, pasibaigusios ašaromis.

„Tai buvo kažkas neįtikėtino. Mes su Benu – lyg brolis ir sesuo, o prieš kameras teko mylėtis. Po kaldra mes tiek juokėmės, kad scenos baigėsi ašaromis. Skamba keistai, bet tai tiesa. Meilės scenose nesu profesionalė, o Benas – būtent toks. Jos truko 9 valandas, nors scenarijuje buvo parašyta, kad mylėjomės visur – mašinoje, bare ir panašiai. Tačiau vis tiek tai buvo panašu į maratoną“, – pasakojo S. Miller.

„Aktoriaus darbas išties sunkus. Juk reikia gulėti su gražiomis moterimis“, – juokiasi B. Affleckas.

Filmas „Nakties įstatymai“ pasakos Bostono policijos kapitono sūnaus Džo (kurį vaidina pats B. Affleckas) istoriją, kuris nusprendžia, kad gyventi dorai – ne jo būdui ir išvyksta į Floridą, kur pasineria į nelegalaus alkoholio rinką.

Pradėjęs nuo paprasto smulkaus perpardavinėtojo, protingas, drąsus ir pakankamai žiaurus vaikinas netrukus ima kilti nusikaltėlių hierarchijos laipteliais, kol galų gale tampa vienu nuožmiausių Floridos gangsterių. Žinoma, toks gyvenimo būdas turi savo kainą. Pasaulyje, kuriame silpnumo akimirka gali kainuoti gyvybę, o pavojai laukia už kiekvieno kampo, Džo netrukus supranta, kad negali pasitikėti net artimiausiais draugais.

Filmas „Nakties įstatymai“ didžiuosiuose ekranuose pasirodys jau sausio 20 dieną.

Premjerų JAV metu aktorius neslėpė, jog šį herojų įkūnyti jam prireikė daugybės pastangų, o vėliau papasakojo, kaip kruopščiai tam ruošėsi.

„Tai buvo didžiulis iššūkis. Pagrindinis herojus Chrisas Volfas daugiau daro nei kalba, todėl visą dėmesį reikėjo sutelkti į mimikas, kūno kalbą. Tuo tarpu aš esu atvirkštinis variantas – man jau geriau daugiau pakalbėti, esu tikras plepys. Todėl ruošiantis šiam vaidmeniui daug laiko praleidau raidos centruose, kuriuose lavinami autistai. Stebėjau, kaip žmonės išreiškia save per judesius, o ne kalbą. Tai buvo gan liūdna patirtis, juo labiau, kad ir pats turiu vaikų, iškart susitapatinu su nelaime. Bet galiausiai, praleidus valandų valandas su autistais supratau, kad jie labiau apdovanoti, nei nuskriausti. Jie turi dovaną matyti giliau, nei matome mes“, – apie savo patirtį pasakojo B. Affleckas.

Aktorius neslepia, jog šis vaidmuo jam ne tik padėjo kitomis akimis pažvelgti į pasaulį, bet ir tapti geresniu žmogumi.

„Visai nesvarbu, jog vaidinau genijų, padedantį nusikaltėliams suvedinėti sąskaitas. Kur kas svarbiau yra tai, ko išmokau ir kaip tai pakeitė mane kaip žmogų. Manau, kad šiais laikais, kai taip tolstame vieni nuo kitų, pabandyti suprasti kitokius žmones – tikras džiaugsmas. Reikia tik džiaugtis, kad mus supa įvairovė, kad galime kažko išmokti iš aplinkinių. Tiesa, galime, jei tik rasime savyje noro“, – sakė „Oskaro“ statulėlių laimėtojas.

Tiesa, jam teko ne tik įsijausti į visiškai kitokį žmogų, bet ir dėl vaidmens priaugti svorio. Tai, pasak Holivudo žvaigždės, labai apsunkino judėjimą.

„Chrisas turėjo būti nerangus putlutis. Tačiau šiam herojui teko daug bėgti, kovoti, muštis, kristi ir panašiai. O man taip trukdė tie papildomi kilogramai! Kaskadinių triukų mokiausi lyg šokio. Repeticijos trukdavo ištisas dienas. Tad pasiruošti šiam vaidmeniui man prireikė ne tik psichologinio, bet ir fizinio pasiruošimo“, – atskleidė B. Affleckas.

Prie B. Affleko justoje prisijungė Jeffrey Tamboras, Anna Kendrick, Johnas Lithgow, Jonas Bernthal, J.K. Simmonsas ir kiti. Trilerį režisuoti ėmėsi su filmu „Kovotojai“ išgarsėjęs Gavinas O’Connoras.

B. Afflecko minėtasis herojus Chrisas Volfas – logikos ir matematikos genijus, tvarkantis sąskaitas pačioms nuožmiausioms ir pavojingiausioms planetos nusikaltėlių organizacijoms.

Juosta „Sąskaitininkas“ pasakos apie tai, kaip juo susidomi teisėsaugos pareigūnai, o Chrisas susiranda priedangą teikiantį darbą progresyvioje robotikos kompanijoje, kurioje ką tik buvo surasti kelių milijonų vertės sąskaitų neatitikimai. Naujajam firmos darbuotojui aiškinantis pinigų kelią, aplink ima daugėti žūstančių žmonių. Ar tai – vyriausybės darbas? Ar ankstesnių Chriso darbdavių? O galbūt po nekalto sąskaitininko kauke, lyg tikras vilkas avies kailyje, slepiasi visiškai kitoks Chrisas Volfas?

Šįkart jis kaip didžiulį iššūkį priėmė pasiūlymą vaidinti įtempto siužeto trileryje „Sąskaitininkas“, kuris Lietuvos kino teatruose pasirodys jau kitą savaitgalį, spalio 28 dieną.

Prie B. Affleko justoje prisijungė Jeffrey Tamboras, Anna Kendrick, Johnas Lithgow, Jonas Bernthal, J.K. Simmonsas ir kiti. Trilerį režisuoti ėmėsi su filmu „Kovotojai“ išgarsėjęs Gavinas O’Connoras.

„Skaitydamas scenarijų jau nuo pat pirmų eilučių pagrindiniame vaidmenyje mačiau B. Afflecką. Tačiau tuo pat metu žinojau, kaip bus sunku jį įtikinti dalyvauti mūsų projekte. Bet čia pasiteisino tas posakis, jog „kai nori, tikrai gali“. Ir mums pavyko – B. Affleckas prisijungė prie komandos. Niekas nebūtų geriau suvaidinęs šio vaidmens už jį“, – įsitikinęs režisierius.

„Šis herojus visai kitoks, nei man buvo tekę kada vaidinti. Galėčiau pavadinti tai didžiuliu iššūkiu. Sunkiausia buvo tai, jog Chrisas Volfas (toks pagrindinio herojaus vardas – aut. past) – mažai kalbantis, tačiau daug darantis vyrukas. O tai reiškia, kad viską reikia pavaizduoti kūno kalba, veido išraiškomis. Tuomet aš pamąsčiau: jei man tikrai pavyks, žiūrovai liks nustebę, o aš pajusiu didžiulį pasitenkinimą. Ir kibau į darbus“, – juokiasi B. Affleckas.

Jo minėtasis herojus Chrisas Volfas – logikos ir matematikos genijus, tvarkantis sąskaitas pačioms nuožmiausioms ir pavojingiausioms planetos nusikaltėlių organizacijoms.

Kai vyru susidomi teisėsaugos pareigūnai, Chrisas susiranda priedangą teikiantį darbą progresyvioje robotikos kompanijoje, kurioje ką tik buvo surasti kelių milijonų vertės sąskaitų neatitikimai. Naujajam firmos darbuotojui aiškinantis pinigų kelią, aplink ima daugėti žūstančių žmonių. Ar tai – vyriausybės darbas? Ar ankstesnių Chriso darbdavių? O galbūt po nekalto sąskaitininko kauke, lyg tikras vilkas avies kailyje, slepiasi visiškai kitoks Chrisas Volfas?