Vis didesnio klaipėdiečių dėmesio sulaukia konteineriai, skirti nebereikalingiems rūbams. Tokiu būdu atsikračius drabužių ne tik mažėja vadinamoji šiukšlių rinkliava, bet ir padedama žmonėms, kuriems būtina parama.

Klaipėdos savivaldybės atstovai pastebi, kad besidominčiųjų, kur iškeliauja atliekos iš naudotai tekstilei skirtų konteinerių, yra vis daugiau. Uostamiestyje yra išdėliota 150 tokių talpyklių.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė pasakojo, kad pirmiausia į konteinerius išmesti dėvėti drabužiai yra kruopščiai išrūšiuojami.

Rūbai suskirstomi į tinkamus nešioti, perdirbti ir tuos, kuriuos galima naudoti tik energijai gauti.

Pirmieji yra atiduodami skurdžiose šalyse gyvenantiems žmonėms, kuriems reikia pagalbos. Tarp jų yra Afrikos šalys, Indija, Rusija.

Iš dėvėti netinkamų natūralios medžiagos rūbų yra pašalinami užtrauktukai, sagos, drabužiai sukarpomi ir naudojami šluosčių gaminimui. Jos daugiausia skirtos mechanizmų ir detalių valymui ir būna sėkmingai naudojamos pramonėje bei gamyboje.

Akrilinio, poliamidinio ir vilnonio pluošto tekstilė išrūšiuojama, supresuojama ir perduodama į kitas gamyklas veltinio, kilimų, izoliacinių medžiagų gamybai.

Praėjusiais metais klaipėdiečiai išrūšiavo 160 t tekstilės atliekų. Buvo sutaupyta per 41 tūkst. litų.

"Tekstilei skirti konteineriai populiarūs tarp klaipėdiečių. Sutaupyta tikrai nemažai, nes rūbai nepakliuvo į buitinių atliekų konteinerius ir nereikėjo mokėti už jų tvarkymą sąvartyne. Kuo daugiau žmonės rūšiuos, tuo rinkliava bus mažesnė", – komentavo D.Berankienė.

Vedėja klaipėdiečius ragino ir toliau aktyviai rūšiuoti, atskirti tekstilės atliekas ir jas mesti į pritaikytus konteinerius.
"Taip nebereikalingus rūbus panaudosime prasmingiau. Padėsime žmonėms, kuriems iš tikrųjų reikalinga pagalba, nedidinsime komunalinių atliekų kiekio, sumažinsime jų tvarkymo išlaidas. Blogiausiu atveju nebereikalingi rūbai bus sudeginti, o ne paklius į sąvartyną", – tvirtino D.Berankienė.

Miesto želdinių atsodinimo sąskaita šiemet netikėtai pasipildė solidžia suma. Vietoj planuotų 10 tūkst. gauta 190 tūkst. litų. Tai – statybininkų kompensacija už Klaipėdoje iškirstus medžius. Tačiau neretu atveju už želdinių pašalinimą kirtėjams jokio atlygio miestui mokėti nereikia.

Kompensavo už iškirstus

Mieste kasmet planuojama iškirsti dalį sutrūnijusių medžių. Už jų nukirtimą yra mokami pinigai į miesto biudžetą. Jie – tai kompensacija už želdinių atkuriamąją vertę. Šios lėšos pervedamos į specialią sąskaitą ir naudojamos tik naujiems želdiniams  mieste sodinti.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį šiam tikslui jau yra sumokėta 190 tūkst. litų vietoj planuotų 10 tūkst.

Klaipėdos savivaldybės aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė teigė, kad tai – vėluojančios lėšos iš praėjusių metų.

"Tuos pinigus pervedė tik šiais metais sausį už naujo policijos komisariato statybos metu iškirstus medžius. Jų vertė buvo beveik trečdalis milijono litų. Dalį želdinių rangovai įsipareigojo atsodinti, o už kitą dalį į miesto biudžetą pervedė pinigus", – pasakojo D.Berankienė.

Atsodinti reikia ne visada

Teigiama, kad kiekvienąkart išduodant leidimą medžiams kirsti, numatoma, kiek vietoj jų turi būti atsodinta naujų želdinių.

"Tik vietoj pašalintų ant požeminių elektros tinklų ar labai arti pastatų augusių medžių naujų atsodinti nereikia. Nereikia atsodinti naujų sodinukų vietoj vėjovartų, supuvusių medžių. Kiekvienas atvejis skirtingas", – aiškino D.Berankienė.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus duomenimis, uostamiestyje šiemet nugenėta 918 medžių, šiuo metu vyksta naujų sodinimas, planuojama pasodinti iki 120 medelių.

Iškirstus medžius reikia atsodinti per metus ir dar trejus juos prižiūrėti.

Savivaldybės darbuotojai tikrina, kaip vykdomi šie įsipareigojimai. Buvo atvejis, kai pasodinti medžiai neprigijo pakelėje Šiaurės prospekte, todėl juos rangovai buvo priversti atsodinti dar kartą.

Tačiau didžiausia problema, pasak D.Berankienės, kad Klaipėdoje beveik nėra vietų, kur galima būtų atsodinti medžius, – beveik visas miestas išvagotas požeminėmis komunikacijomis.

Klaipėdiečiai nerimauja

Klaipėdiečių manymu, šiais metais mieste intensyviau yra kertami medžiai. Kasdien signalų dėl esą žaliųjų plotų naikinimo sulaukiama ir Aplinkos kokybės skyriuje.
Sunerimęs Kretingos gatvės gyventojas kreipėsi į D.Berankienę dėl prie šios gatvės 63 namo kertamų medžių. Klaipėdiečio įsitikinimu, jie buvo sveiki, todėl jis nesuprato, kodėl jie naikinami.

"Ten yra keli medžiai, kurie auga labai arti pastatų, trukdo namo renovacijai, o ir patys žmonės skundžiasi, kad užtamsina langus. Gyventojas pyko dėl dviejų supuvusių gluosnių. Į mus kreipėsi bendrijos vadovai ir paprašė nupjauti tuos medžius, nes renovuoja namą ir tvarko aplinką", – tikino D.Berankienė.

Vietoj tų iškirstų gluosnių esą bus pasodinti nauji. Pasak D.Berankienės, šiais metais mieste tikrai nekertami medžiai gausiau nei ankstesniais.

"Tiesiog žmonės dažniau dėl to skundžiasi ar reiškia savo nepasitenkinimą. Šiuo metu dujininkai, šilumininkai pjauna medžius, kurie auga ant tinklų. Ir klaipėdiečiai nuolatos skambina, skundžiasi. Juk dabar – pavasaris, todėl medžių kirtimo darbai intensyvesni", – tvirtino D.Berankienė.

Uostamiesčio gyventojai vis aktyviau rūšiuoja komunalines atliekas. Dėl to, kad per praėjusius metus klaipėdiečiai net kelis kartus padidino išrūšiuotų atliekų kiekį, pradėta kalbėti apie galimybę mažinti atliekų išvežimo rinkliavos dydį.

„Visų klaipėdiečių bendru darbu pasiekėme puikių rezultatų“, – pasidžiaugė Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė.

Pernai į atliekų rūšiavimo konteinerius, vadinamuosius varpelius, gyventojai atnešė dvigubai daugiau popieriaus, plastiko ir beveik ketvirtadaliu daugiau stiklo atliekų.

Uostamiestyje 2013-aisiais buvo surinkta daugiau nei 71 tona komunalinių atliekų – 2,5 proc. mažiau nei užpernai.

Tai reiškia, kad gyventojams sėkmingai pavyksta vykdyti nustatytas atliekų tvarkymo plano užduotis – ekonominio augimo metu komunalinių atliekų kiekis mažėja.

Į sąvartyną iš Klaipėdos pernai išgabenta apie 16 proc. mažiau atliekų nei užpernai, todėl savivaldybė sutaupė apie 400 tūkst. litų.

Daugiau nei pusė visų mieste surinktų atliekų panaudota energijai gauti.

„Nors tiesioginės finansinės įtakos klaipėdiečiui, kuris rūšiuoja atliekas, ir nėra, vien tai, jog gyventojai išrūšiuoja daugiau, reiškia, kad savivaldybei už atliekų išvežimą reikia sumokėti mažiau – suplanuotus pinigus mes sutaupėme, juos galėsime panaudoti kitiems tikslams arba rinkliavai mažinti“, – aiškino Aplinkos kokybės skyriaus vedėja.

D.Berankienė pabrėžė, kad rūšiavimo privalumus gyventojai pajuto jau šiais metais – rinkliava už atliekų išvežimą nebrango.

Faktai ir skaičiai

Pernai Klaipėdoje surinkta 71 tūkst. 215 tonų komunalinių atliekų.
Iš komunalinių atliekų srauto panaudota ir perdirbta 84,5 proc. atliekų.
68,5 proc. surinktų atliekų panaudota energijai gauti.

Individualių namų gyventojai bus skatinami rūšiuoti atliekas. Jiems ketinama skirti specialius konteinerius ir maišus. Klaipėdiečiams, kurie nerūšiuos atliekų, grės sankcijos.

Prievolė rūšiuoti atliekas yra numatyta miesto tarybos patvirtintose taisyklėse. Tačiau ne visi gyventojai tą daro. Už atliekų nerūšiavimą gresia sankcijos – įspėjimas arba bauda iki 2 tūkst. litų.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė pabrėžė, kad rūšiuoti atliekas ypač svarbu, pasikeitus atliekų tvarkymo taisyklėms.

Pagal jas iš individualių namų žiemos sezono metu šiukšlės išvežamos rečiau – kas dvi savaites.

„Sulaukėme daug nepatenkintų piliečių skambučių, kad konteineriai išvežami per retai. Jei atliekos būtų rūšiuojamos tokių bėdų nekiltų“, – tvirtino vedėja.

D.Berankienė priminė, kad mesti atliekų, kurias galima perdirbti, į bendrąjį konteinerį negalima.

„Dabar daug kas šaukia, kad neturi rūšiavimui tinkamo konteinerio. Tačiau jų neturi ir daugiabučių namų gyventojai. Yra bendri, kuriais gali naudotis visi“, – pabrėžė vedėja.

Uostamiesčio valdžia vykdys pilotinį projektą. Artimiausiu metu Labrenciškių kvartalo gyventojams bus išdalinta 200 rūšiavimui skirtų konteinerių, kuriuos nupirko pakuočių tvarkymo organizacija.

„Į konteinerį žmonės galės dėti stiklą. Taip pat bus duoti maišai popieriui ir plastikui. Šiuos jie taip pat galės laikyti konteineryje. Pasižiūrėsime, ar tai pasiteisins. Per ateinančius dvejus metus konteineriais turėtų būti aprūpinti visi uostamiesčio individualūs namai“, – pasakojo vedėja.

Tačiau D.Berankienė pabrėžė, kad žmonės atliekas gali rūšiuoti ir dabar. Norintiems reikia kreiptis į Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą, pastarasis įpareigos vežėją skirti specialius maišus rūšiavimui.

Ateityje individualių namų gyventojams, kurie nerūšiuoja atliekų, grės baudos. Jas numatoma taikyti nuo gegužės 1 dienos. Iki tol bus vykdomos prevencinės akcijos – aiškinama gyventojams, kad negalima mesti atliekų, kurias galima perdirbti, domėsis, kodėl šie nerūšiuoja atliekų.

Teigiama, kad patikrinti, ar atliekos rūšiuojamos yra paprasta. Tai matoma vežėjams išpilant konteinerį.

„Alytus jau išdalino konteinerius privačių namų gyventojams. Vežėjai neveždavo atliekų, jei šios būdavo sumaišytos. Gyventojai būdavo priversti jas išrūšiuoti. Atliekų rūšiavimas taupo pinigus. Dėl to gali mažėti rinkliava už jų tvarkymą “, – pasakojo vedėja.

Tačiau D.Berankienė neslėpė, kad sukontroliuoti, ar daugiabučių namų gyventojai rūšiuoja atliekas sunku.

Pasikeitus tvarkai, senų nebenaudojamų daiktų – baldų, langų, durų, dviračių, kilimų ir kitų buitinių rakandų – nebegalima palikti kiemuose prie mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių. Didžiųjų atliekų taip pat negalima mesti ir į komunalinių atliekų konteinerius. Pažeidėjus gaudys Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius ir galbūt patys klaipėdiečiai, nes už netvarką teks sumokėti konteineriu besinaudojančių namų gyventojams.

Geriausia nuvežti į aikšteles

Nauja didžiųjų atliekų surinkimo ir išvežimo tvarka įsigaliojo nuo šių metų pradžios. Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyrius primena, kad atliekų turėtojai nebereikalingais daiktais, kurie netelpa į buitinių atliekų konteinerius, gali atsikratyti trimis būdais.

Geriausia, kad gyventojai didžiąsias atliekas patys nuvežtų į surinkimo aikšteles. Pastarųjų uostamiestyje yra trys – Šiaurės prospekte 30, Plieno gatvėje 13, Tilžės gatvėje 66A. Aikštelės antradieniais–penktadieniais veikia nuo 9 iki 18 val., šeštadieniais – nuo 10 iki 14 val.

„Kai žmogus perka baldą ar keičia duris, juk tai parsiveža pats arba samdo tam specialų transportą. Todėl neturėtų būti sunku tuo pačiu transportu seną nebereikalingą daiktą nuvežti kelis kilometrus iki aikštelės. Jos yra skirtingose miesto zonose, specialiai įrengtos taip, kad žmonėms nereikėtų važiuoti per visą miestą“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė.

Didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse iš Klaipėdos gyventojų nemokamai priimamos ne tik didžiosios, bet ir statybos bei griovimo, pavojingos bei elektros ir elektroninės įrangos atliekos, padangos.

„Vienu reisu galima atsikratyti visų namie ar rūsyje sukauptų nebereikalingų daiktų. Tokios aikštelės veikia Vakarų Europos ir Skandinavijos valstybėse, o klaipėdiečiams tai kol kas naujovė“, – pasakojo D.Berankienė.

Pasak vedėjos, kas mėnesį Klaipėdos aikštelėse surenkamų atliekų kiekiai didėja ir pakanka vieno apsilankymo, kad miestiečiai įvertintų šios atliekų tvarkymo naujovės privalumus.

Palikti prie konteinerių draudžiama

Didžiosios atliekos šiemet iš kiemų bus išvežamos rečiau – ne kartą per savaitę, kaip pernai, o vieną kartą per mėnesį. Jų surinkimui bus pastatyti specialūs dideli konteineriai. Pastarieji nurodytoje vietoje stovės vieną ar dvi dienas. Gyventojai bei įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojai būtent į specialius konteinerius ir turės sumesti didžiąsias atliekas.

Aplinkos kokybės skyriaus specialistai pabrėžė, kad palikti senus baldus, kitas atliekas prie specialaus konteinerio griežtai draudžiama. Jų negalima sudėti ir prie buitinių atliekų konteinerių, kaip buvo leidžiama anksčiau.

„Vienas išmeta seną sofą, kitas ją išdrasko išrinkdamas metalo detales, trečias čiužinį nutempia į pakrūmę. O tokio „šeimininkavimo“ pasekmė – kiemas virsta šiukšlynu. Atliekų surinkėjai tikrai negali kasdien važinėti į kiekvieną kiemą ir rankioti iš pakrūmių gyventojų ar asocialių žmonių išmėtytų atliekų. Tai buvo ydinga tvarka, tad savivaldybė ją ir pakeitė“, – aiškino D.Berankienė.

Dažnesnio šiukšliavežių važinėjimo į kiemus atsisakoma ir dėl ekonominių priežasčių, mat atliekų surinkimas ir išvežimas sudaro didžiausią mokesčio už atliekas dalį.

„Norint, kad Klaipėdos gyventojams vietinė rinkliava už atliekas nedidėtų, stengtis turime visi kartu. Jeigu šiukšlinsime kur papuola ar nekreipsime dėmesio, kad tai daro kiti, – visi mokėsime brangiau“, – teigė vedėja.

Dar viena galimybė

Specialiais konteineriais didžiosios atliekos iš daugiabučių namų kiemų ir individualių namų kvartalų bus išvežamos pagal grafikus. Jie skelbiami Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) internetinėse svetainėse (www.klaipeda.lt, www.kratc.lt). Grafikuose nurodoma, kada ir kurioje vietoje bus pastatyti specialūs konteineriai.

Į juos galima mesti nebereikalingus stambius buities apyvokos daiktus: baldus, langus, duris, dviračius, kilimus ir kitus rakandus, kurie netelpa į mišrių atliekų konteinerius. Tačiau į didžiųjų atliekų konteinerius griežtai draudžiama mesti padangas, žaliąsias, statybos ir griovimo atliekas, pavojingas bei elektros ir elektroninės įrangos atliekas.

Trečias būdas, kaip gyventojai gali atsikratyti nebereikalingų daiktų, – už simbolinį 10 litų mokestį atliekų vežėjas atvažiuos ir sutartu laiku išsiveš juos. Vežėjas didžiąsias atliekas turi paimti per dešimt dienų nuo kreipimosi. Šis mokestis imamas tik už vežėjo kelionę iki gyventojo namų.

Dėl didžiųjų atliekų paėmimo atliekų turėtojai turėtų kreiptis telefonais (8 46) 300 474, (8 46) 383 473.

Pažeidėjams – papildomos išlaidos

Pasak D.Berankienės, jei gyventojai nepaisys taisyklių – mes į specialius konteinerius netinkamas atliekas arba jas paliks šalia konteinerių – atliekų vežėjai tokių konteinerių tiesiog neišveš.

Tokiu atveju teritorijos sutvarkymu ir didžiųjų atliekų išrūšiavimu turės pasirūpinti namo administratorius. Dėl tokio neatsakingo elgesio gyventojai turės papildomų išlaidų – jiems teks sumokėti už minėtas paslaugas.

„Žmonių prašome ne tik laikytis taisyklių, bet ir stebėti, ar kaimynai jų laikosi. Jei gyventojai mato, kad kažkas į konteinerį meta neleistinas atliekas ar palieka jas prie buitinių atliekų konteinerių, gali pranešti savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui. Inspektoriai pasirūpins, kad pažeidėjai būtų nubausti“, – pabrėžė D.Berankienė.

Žmonėms, kurie nepaisys naujos didžiųjų atliekų surinkimo tvarkos – paliks nebereikalingus baldus, kilimus ar kitus rakandus prie mišrių atliekų ar specialių konteinerių, gresia nuobaudos iki 2 tūkst. litų.

„Baudos tikrai didelės. Atsakyti už netvarką teks teršėjui. Būna, kad juos nutveriame už rankos. Taip pat yra galimybė išaiškinti pažeidėjus pagal paliktas didžiąsias atliekas. Dažnai ir kaimynai praneša, kas sukėlė netvarką. Tokie pranešimai padeda surasti pažeidėją. Tad gyventojai turėtų būti aktyvūs ir pranešti mums apie tokius atvejus“, – ragino Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė.

Ji pabrėžė, kad atsikratyti didžiųjų atliekų Klaipėdoje yra labai patogu. Yra ne vienas būdas, tad gyventojai turėtų laikytis tvarkos.

Klaipėdos savivaldybės bei KRATC inspektoriai šią savaitę jau pradėjo rengti reidus ir stebėti, ar gyventojai nededa didžiųjų atliekų prie mišrių atliekų konteinerių. Taip pat reidų metu bus tikrinama, ar į specialius konteinerius metamos tik didžiosios atliekos.

Uostamiesčio daugiabučių namų kiemai gali virsti sąvartynais. Siūloma, kad didžiosios atliekos būtų išvežamos ne kartą per savaitę, kaip yra dabar, o tik du kartus per metus, senų padangų nebebūtų leidžiama palikti prie konteinerių.

Pasikeitė teisės aktai

Naujų Klaipėdos komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių projektas vakar pristatytas Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Daivos Berankienės, keisti taisykles reikia dėl pasikeitusių viršesnių teisės aktų.

Siūlomiems pakeitimams taip pat įtakos turėjo rugsėjį pradėjusios veikti trys didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės. Dabar jų veikla nėra reglamentuota.

D.Berankienės teigimu, siekiama, kad klaipėdiečiai pradėtų naudotis naujosiomis aikštelėmis.

Jei miesto taryba pritars naujosioms taisyklėms, labiausiai keisis didžiųjų atliekų ir naudotų padangų surinkimo tvarka.

Grafikus skelbtų viešai

Dabar prie konteinerių palikti seni baldai, rakandai, padangos privalo būti išvežami ne rečiau nei kartą per savaitę.

Juos užtenka palikti prie konteinerių dieną prieš išvežimą. Galima ir atiduoti pačiam vežėjui. Išvežimo grafikai skelbiami viešai.

Siūloma, kad didžiosios atliekos būtų išvežamos tik du kartus per metus. Pasak D.Berankienės, toks pakeitimas yra inicijuojamas, atsižvelgiant į aplinkos ministro įsakymą.

"Gaudavome ir nemažai skambučių iš žmonių, kad vežėjai per dažnai veža didžiąsias atliekas, nes jų nėra prikaupiama", – teigė vedėja.

Reikės mokėti papildomai

Anksčiau nei numatyta išvežti pagal grafiką didžiųjų atliekų prikaupę žmonės turėtų jas patys nuvežti į aikšteles.

Anot D.Berankienės, gyventojai taip pat galės užsisakyti šią paslaugą. Naujosiose taisyklėse numatyta, jog klaipėdiečiai turėtų kreiptis į komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.

Didžiosios atliekos turėtų būti išvežtos per 10 dienų nuo skambučio. Tačiau už šią paslaugą teks mokėti, nors klaipėdiečiai kasmet ir taip moka vadinamąją šiukšlių rinkliavą.

"Kaina nebus didelė, pavyzdžiui, 100 ar 200 litų. Deramės su vežėjais, kad paslauga kainuotų 5 ar 10 litų. Siekiame, kad mieste būtų geresnė tvarka", – pabrėžė D.Berankienė.

Jei įsigaliojus naujosioms taisyklėms prie konteinerių nebebus galima palikti senų, naudotų padangų, savininkai jas turės patys vežti į didžiųjų atliekų aikšteles.

O jei žmonės norės, kad padangos būtų paimtos ir išvežtos iš namų, už tai reikės susimokėti papildomai.

Kontroliuos kaimynai?

Manoma, kad taisyklių pakeitimai gali sulaukti gyventojų nepasitenkinimo. Tačiau D.Berankienė pabrėžė, kad jomis mieste siekiama daugiau tvarkos.

Komiteto narys Vytautas Lupeika domėjosi, ar dėl pakeitimų nekis rinkliavos kaina. D.Berankienė tvirtino, kad neturėtų.

V.Lupeika taip pat atkreipė dėmesį, kad gyventojai gali nevežti didžiųjų atliekų į didžiąsias aikšteles.

"Išneš naktį prie konteinerio ir paliks. Kas bus tada?" – klausė miesto tarybos narys.

D.Berankienė vylėsi, kad apie tokius asmenis savivaldybei praneš kaimynai.

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas pritarė taisyklių pakeitimams. Galutinį žodį dėl jų tars miesto taryba.

Nuo kitų metų veikiausiai keisis rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Gyventojams ji gali išaugti 2 proc. arba 6 ct už kv. metrą buto ploto per metus. Net ir padidėjusi rinkliava savo dydžiu bus mažesnė už tą, kurią žmonės mokėjo nuo tada, kai ji buvo įvesta.

Padidėjo išlaidos

Vietinė rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdoje buvo įvesta 2008 m. Jos dydį lėmė ir atliekų susikaupimo normos, kurios buvo nustatytos remiantis Aplinkos ministerijos pateiktomis rekomendacijomis. Tokiu būdu nustatyta norma buvo 400 kg per metus vienam atliekų turėtojui.

Surinkta rinkliava patenka į miesto biudžetą, o iš jo pinigai už atliekų tvarkymą, šios sistemos gerinimą keliauja Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui.

Kelerius metus rinkliavos buvo surenkama daugiau nei jos išleista atliekoms išvežti ir sutvarkyti, todėl nuo praėjusių metų pradžios mokestis už šiukšles visiems buvo sumažintas 15 proc.

Tačiau šiemet liepą miesto taryba dėl objektyvių priežasčių – išaugusių išlaidų – sutiko padidinti mokėjimo tarifą už atliekų tvarkymą. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui nuo liepos už vieną toną atliekų priėmimo ir sutvarkymo mokama nebe 203, o 258 litai.

Tai lėmė, jog reikėjo peržiūrėti ir vietinės rinkliavos už atliekų išvežimą ir sutvarkymą dydį. Dar vienas veiksnys – atliktas monitoringas, kiek realiai atliekų sukaupia gyventojai, kitų atliekų turėtojai.

Reikėtų didinti 27 proc.

"Gavę atliekų kiekio tyrimus pamatėme akivaizdžius neatitikimus su iki šiol galiojusiais teoriniais skaičiavimais. Paaiškėjo, kad vieniems rinkliava buvo nustatyta pagal gerokai mažesnę atliekų susikaupimo normą, kitiems – pagal didesnę. Monitoringas leido tiksliau nustatyti rinkliavos dydį, taip artėjama prie socialinio teisingumo, kad daugiau moka tas, kuris daugiau atliekų ir sukaupia", – aiškino Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė.

Skaičiuojama, kad jei nebūtų atliktas atliekų kiekių susikaupimo monitoringas, visiems rinkliavos mokėtojams nuo kitų metų ji turėjo padidėti 27 proc.

Rinkliavą didinti esą būtina, nes nemažai investuota į kokybišką šiukšlių sutvarkymą – Dumpių sąvartyne nebelaidojamos nerūšiuotos atliekos, jos išrūšiuojamos ir atiduodamos energijos gamybai – deginti.

Įdiegus šį atliekų tvarkymo modelį, Klaipėdos regionui negresia jokios sankcijos už tai, kad nesilaiko ES direktyvų. Kituose Lietuvos regionuose kyla tokia grėsmė, jog gali tekti mokėti baudas už netinkamai tvarkomas atliekas.

Mokestis gali mažėti

"Atlikus susikaupimo normų monitoringą paaiškėjo, kad gyventojai per metus sukaupia mažiau atliekų nei buvo manoma iki šiol. Todėl, nors išlaidos atliekoms tvarkyti ir padidėjo, rinkliava klaipėdiečiams augs labai nežymiai – vos 2 proc.", – teigė D.Berankienė.

Tai reiškia, jog 50 kv. metrų ploto bute gyvenantys klaipėdiečiai už atliekų išvežimą ir tvarkymą per metus mokės 3 litais brangiau.

Individualių namų savininkams metinis mokestis padidės nuo 281 iki 287 litų, gyvenantiems soduose ši suma išaugs iki 140 litų.

Daugiausia rinkliava išaugs įvairiems verslo subjektams. "Tačiau dauguma jų gali reguliuoti atliekų kiekius ir mokėti už faktiškai išvežtą svorį. Tada ir rinkliava neaugs taip žymiai", – pabrėžė D.Berankienė.

Ji patikino, jog atliekų kiekių susikaupimo monitoringas bus atliekamas ir kitais metais. "Kadangi didžiosios investicijos į atliekų tvarkymo sistemą jau padarytos, jei žmonės bus sąmoningi, rūšiuos šiukšles, jų kiekiai bus mažesni, tikėtina, kad rinkliava nuo 2015 m. gali ne tik stabilizuotis, bet net mažėti", – tvirtino D.Berankienė.

Uostamiesčio valdžia vairuotojus ragina tinkamai atsikratyti nereikalingomis naudotomis padangomis. Siekiama, kad jos nebūtų išmėtytos pakelėse, miškuose, atokesnėse miesto vietose.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė pabrėžė, kad yra ne vienas būdas, kaip galima nemokamai ir tvarkingai atsikratyti nereikalingomis padangomis.

Pasak jos, transporto priemonių savininkai naudotą mašinų apavą be papildomo mokesčio gali palikti transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančiose įmonėse, kur jiems buvo suteikta paslauga. Pastarosios privalo priimti.

Taip pat nereikalingas padangas turi priimti platintojai, kai mašinos savininkas pas juos įsigyja naujas. Atiduoti galima tokį pat padangų kiekį, kiek perkama. Taip pat senos padangos turi būti skirtos tam pačiam transporto priemonės tipui. Už šią paslaugą negali būti reikalaujama pinigų.

„Raginame pasinaudoti šiomis galimybėmis. Tačiau ne visi padangas priima“, – tvirtino vedėja.

Pasak D.Berankienės, klaipėdiečiai po 5 padangas kasmet gali atvežti ir nemokamai priduoti į didžiųjų atliekų tvarkymo aikšteles, kurių yra trys.

Po 4 padangas per metus priima bendrovė „Kuusakoski“, įsikūrusi Minijos gatvėje. Tiek pat jų galima palikti ir prie buitinių atliekų konteinerių, tačiau tą daryti galima atliekų vežimo dieną ar išvakarėse.

„Vis tik rekomenduojame vairuotojams nuvežti padangas į atliekų aikšteles. Jei turime padangas, tai turime ir automobilį“, – pabrėžė vedėja.

D.Berankienė pabrėžė, kad susikaupus daugiau nei 12 padangų, rekomenduojama kreiptis į Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrą, kad būtų pastatytas specialus konteineris. Jos bus išvežtos nemokamai.

„Nežinau, kodėl žmonės mėto senas padangas visur, jei yra tiek nemokamų būdų jų atsikratyti“, – pabrėžė vedėja.

Bet kur padangas mėtantiems klaipėdiečiams gresia sankcijos – įspėjimas arba bauda iki 2 tūkst. litų.

Klaipėdos savivaldybės viešosios tvarkos skyrius suintensyvino patikrinimus dėl šios problemos. Nuo šios savaitės jie vyks kasdien. Bus tikrinama ir kaip tvarkomasi su žaliosiomis atliekomis.

„Nuo vasaros buvo organizuojami periodiniai patikrinimai ir reaguojama į skundus. Dabar tikrinsime kasdien. Patikrinimą organizuosime ir kartu su aplinkosaugininkais. Žiūrėsime, kokia situacija yra mažuose dirbtuvėlėse, kur keičiamos padangos. Šiaip bendras vaizdas mieste yra neblogas“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė.

Atliekų rūšiavimo kultūra kapinių dar nepasiekė. Po Visų šventųjų dienos ir Vėlinių Lėbartų kapinėse dešimtys tūkstančių stiklinių indelių, kuriuose degintos žvakės, sumetami ne į stiklo, o į komunalinių atliekų konteinerius.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Daivos Berankienės, atliekų rūšiavimas yra privalomas, kapinėse – taip pat. Atliekų tvarkymo taisyklės esą draudžia į konteinerius mesti nerūšiuotas šiukšles.

"Nuolatos kalbu, jog kapinėse reikia rūšiuoti atliekas. Centrinėje aikštelėje šalia kapinių yra rūšiavimo konteineriai. Nors kapinėse taip pat galioja Atliekų tvarkymo taisyklės, bet pati ne kartą mačiau ir širdį skaudėjo, kai žmonės metė maišus sudegusių žvakių stiklinių dėklų į bendrus konteinerius", – teigė D.Berankienė.

Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė taip pat apgailestavo, kad žmonės viską surenka į vieną maišelį ir meta į tą patį konteinerį – ir stiklą, ir žaliąsias atliekas.

"Pabandėme žmones pratinti, kad jie rūšiuotų ir žaliąsias atliekas. Bet rezultatas – šiaip sau", – teigė Z.Stankienė.

Atliekų rūšiavimo taisyklių laikymąsi mieste kontroliuoja Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai, tačiau kapinėse jie tuo esą neužsiima.

"Kontroliuoti kol kas turi Kapinių priežiūros skyrius. Šiuo metu mes į kapines dar nelendame", – teigė Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys.

Pasak Z.Stankienės, prie kiekvieno kapinių lankytojo, deja, prižiūrėtojo pastatyti nėra galimybės, o požiūrį į atliekų rūšiavimą lemia žmonių vidinė kultūra.

Įprastoje vietoje buitinių atliekų konteinerių neberandantys klaipėdiečiai miesto centre įrengė sąvartyną. Jis vieną kartą jau buvo išvalytas už mokesčių mokėtojų pinigus, tačiau ir vėl sumesta didžiulė atliekų krūva.

Sąvartynas atsirado prie buvusio "Vaivos" kino teatro. Anksčiau jame veikė ir kavinė, todėl prie pastato stovėjo keli atliekų konteineriai, į kuriuos šiukšles metė ir aplinkinių daugiabučių namų gyventojai.

Tačiau pastatas jau kurį laiką nebeeksploatuojamas, todėl Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus specialistai įpareigojo atliekų vežėjus pašalinti ir šiukšlių konteinerius – juos patraukti nuo Manto g. esančio statinio.

Gyventojai prie pokyčių negali įprasti, todėl toje vietoje, kur stovėjo konteineriai, netruko atsirasti sąvartynas.

"Teritorija yra privati ir savininkas pareikalavo pašalinti konteinerius, nes jis jokios veiklos nevykdo ir jam jie nereikalingi. Gyventojus informavome, kad jie savo buitines atliekas gali nešti į konteinerius, esančius prie Manto g. 9 namo", – teigė Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė.

Ji tvirtino, kad informacija apie tai, jog negalima mesti komunalinių atliekų prie Manto g. 11 esančio pastato, buvo pakabinta kelių aplinkinių daugiabučių namų laiptinėse.

"Apgailestaujame, tačiau arčiau namų pastatyti atliekų konteinerių nėra galimybės. Vis tikimės, kad gyventojai bus sąmoningi ir norėdami tvarkingai išmesti savo šiukšles paėjės kiek tolėliau", – vylėsi D.Berankienė.

Ji priminė, jog gyventojai, kurie atliekas meta neleistinose vietose, gali būti nubausti piniginėmis baudomis.