Išvengė dulkių debesies

D.Butvilas su šturmanu Renatu Vaitkevičiumi triumfavo tiek LARČ 2 įskaitoje, tiek tarp automobilių, varomų visais keturiais ratais. Šalies čempionai, dalyvavę lenktynėse „Rally Elektrėnai by aromama“, tempą kontroliavo nuo pat energetikų sostinės gatvėse surengto prologo, kuriame laimėjo Elektrėnų mero taurę.

Dėl sėkmingo starto lyderiai naktiniame greičio ruože vieninteliai turėjo galimybę važiuoti gero matomumo sąlygomis. Visi vėliau startavę varžovai jau skendo tirštame dulkių debesyje. Po antrojo klasikinio greičio ruožo D.Butvilas ir R.Vaitkevičius prieš artimiausius persekiotojus buvo susikrovęs daugiau nei 40 sek. persvarą.

Tokie skaičiai tarpinėje rezultatų lentelėje reiškė gerokai mažesnę įtampą ir galimybę mėgautis raliu niekuo nerizikuojant. Taip pat ir tai, kad iš esmės kova vyko tik dėl antrosios vietos. Čia intrigos buvo gerokai daugiau. Automobilį „Škoda Fabia R5“ prisijaukinęs Giedrius Notkus su Daliumi Strižanu susirėmė su pirmą kartą tokio lygio automobilį pilotuojančiu Justo Tamašausko ir Dovydo Ketvirčio duetu.

Akistata virto tikru trileriu: Giedrius laimėjo keturis greičio ruožus, tris kartus buvo antras ir du kartus trečias, o Justas – penkis kartus antras ir tris kartus trečias. Prieš du paskutiniuosius greičio ruožus juos skyrė viso labo 0,10 sek. Vis dėlto finišo tiesiojoje G.Notkus buvo šiek tiek aštresnis ir iškovojo antrąją vietą.

Racionali rizika

Dėl itin nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių – starto naktiniame dulkių debesyje iškart po D.Butvilo – iš kovos dėl vietos ant podiumo pasitraukė Vladas Jurkevičius su Aisvydu Paliukėnu. Antrajame greičio ruože lyderiui atitrūkus daugiau nei 1,5 min., Vladas prisipažino susidūręs su ryškiu motyvacijos trūkumu.

„Rikiuotės priekyje tikrai visi labai greiti vyrai, todėl, kai net trečioji vieta pabėgusi daugiau nei 40 sek., labai aiškiai suvoki, kad kažką pasivyti įmanoma nebent varžovų technikos gedimo ar labai šiurkščios klaidos atveju. Todėl nusiteikėme tiesiog smagiai pasivažinėti, vengti nereikalingos rizikos“, – atviravo V.Jurkevičius.

Tiesa, net toks racionalumas nesutrukdė Vladui laimėti dviejų greičio ruožų.

Tarptautiniai startai

Automobilių „Mitsubishi EVO“ svorio kategorijoje šįkart geriausią tempą demonstravo Vytautas Švedas su Žilvinu Sakalausku, finišą pasiekę penkti. Nedaug nuo jų atsiliko Mariaus Vėgėlės ir Prano Švedo duetas: daug statęs ant kortos naktiniame greičio ruože, tačiau iš visų „UPS momentų“ išnešęs sveiką kailį.

Tarp viena ašimi varomų automobilių greičiausi šįkart buvo Rokas Steponavičius ir Karolis Gedgaudas, važiavę „BMW E46 M3“. Dėl įvairių gedimų ir avarijų lenktynių finišo nepasiekė 11 iš 86 startavusių ekipažų.

Lietuvos ralio čempionato įskaitoje lieka paskutinis 6-asis etapas – Utenos lenktynės. Šis etapas vyks rugsėjo 29–spalio 1 d. ir galutinai surikiuos likusius čempionato laureatus. Dar po savaitės spalio 7 ir 8 d. lenktynių mėgėjų laukia tarptautinis ralis „Kauno ruduo“. Jame dalyvaus ne tik geriausi mūsų šalies ralio meistrai, bet ir garsūs lenktynininkai iš daugelio Europos valstybių.

Dominykas drauge su šturmanu Renatu Vaitkevičium šįkart lenktynių tempą kontroliavo nuo pat energetikų sostinės gatvėse surengto prologo, kuriame laimėjo Elektrėnų mero taurę, iki paskutinio lenktynių greičio ruožo. Sulaukęs išskirtinio Fortūnos dosnumo (naktiniame greičio ruože jie vieninteliai turėjo galimybę važiuoti gero matomumo sąlygomis – visi vėliau startavę varžovai jau skendo tirštame dulkių debesyje) šis ekipažas jau po antrojo klasikinio greičio ruožo prieš artimiausius persekiotojus buvo susikrovęs daugiau nei 40 sekundžių persvarą. Tokie skaičiai tarpinėje rezultatų lentelėje reiškė gerokai mažesnę įtampą ir galimybę mėgautis raliu niekuo nerizikuojant. Taip pat ir tai, kad iš esmės kova vyksta dėl antros vietos.

Čia intrigos buvo gerokai daugiau. „Škoda Fabia R5“ prisijaukinęs  Giedrius Notkus su Dalium Strižanu susirėmė su pirmą kartą tokio lygio automobilį pilotuojančiu Justo Tamašausko – Dovydo Ketvirčio duetu tikrą trilerį: Giedrius laimėjo 4 greičio ruožus, 3 kartus buvo antras ir 2 kartus trečias, o Justas –  5 kartus antras ir 3 kartus trečias. Prieš du paskutiniuosius greičio ruožus juos skyrė viso labo 0,10 sekundės. Visgi finišo tiesiojoje G. Notkus buvo šiek tiek aštresnis ir iškovojo antrąją vietą.

Dėl itin nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių – starto naktiniame dulkių debesyje iškart po D. Butvilo – iš kovos dėl vietos ant podiumo pasitraukė Vladas Jurkevičius su Aisvydu Paliukėnu. Antrajame GR lyderiui atitrūkus daugiau nei pusantros minutės, Vladas prisipažino susidūręs su ryškiu motyvacijos deficitu.

„Rikiuotės priekyje tikrai visi labai greiti vyrai,  todėl kai net trečioji vieta pabėgusi daugiau nei 40 sekundžių, labai aiškiai suvoki, kad kažką pasivyti įmanoma nebent varžovų technikos gedimo ar labai grubios klaidos atveju. Todėl nusiteikėme tiesiog smagiam pasivažinėjimui, vengiant nereikalingos rizikos“, – atviravo V. Jurkevičius.

Tiesa, toks racionalumas nesutrukdė Vladui laimėti dviejų greičio ruožų.

„Mitsubishi EVO“ svorio kategorijoje šįkart geriausią tempą demonstravo Vytautas Švedas su Žilvinu Sakalausku, finišą pasiekę penkti. Nedaug nuo jų atsiliko Mariaus Vėgėlės ir Prano Švedo duetas: daug statęs ant kortos naktiniame greičio ruože, tačiau iš visų „UPS momentų“ išnešęs sveiką kailį.

Tarp viena ašimi varomų automobilių greičiausiais šįkart buvo Rokas Steponavičius ir Karolis Gedgaudas, važiavę „BMW E46 M3“.

Dėl įvairių gedimų ir avarijų lenktynių finišo nepasiekė 11 iš 86 startavusių ekipažų.

Į šalikelę – kūlversčiais

Rokiškio regione surengtose varžybose startavo 61 ekipažas iš Lietuvos, Suomijos, Latvijos, Ukrainos, Lenkijos, Estijos, Vokietijos.

Lenktynes užbaigė 37 ekipažai, kiti iš trasos pasitraukė dėl techninių gedimų ir avarijų.

Itin grėsmingi buvo incidentai, kuriuos patyrė Vytautas Puodžiūnas ir Ilona Staškutė bei Donatas Stašaitis ir Mantas Ližaitis.

„Ford Fiesta“, kuria važiavo V.Puodžiūnas ir I.Staškutė, vertėsi bene dešimt kartų. Septinto greičio ruožo varžybos buvo sustabdytos, abu ekipažo nariai išgabenti į ligoninę. Medikai pranešė, kad sportininkų gyvybei pavojus negresia.

Posūkio, dar vadinamo Vaidoto Žalos tramplinu, nepavyko įveikti D.Stašaičiui ir M.Ližaičiui – jų BMW taip pat nulėkė į pievą kūlversčiais, tačiau lenktynės nebuvo sustabdytos.

Šuolio metu automobilis nuskrido ne ta trajektorija, kokios tikėjomės. Labai apmaudu.

„Žinojome, kuo ypatinga ši atkarpa. Šuolio metu automobilis nuskrido ne ta trajektorija, kokios tikėjomės. Labai apmaudu“, – teigė D.Stašaitis.

Suomiai nefinišavo

D.Butvilas su šturmanu R.Vaitkevičiumi iniciatyvą perėmė po pirmo greičio ruožo.

Vėliau jie laimėjo dar devynis greičio ruožus ir galiausiai šventė pergalę (iš viso 18 greičio ruožų – 1 val. 19 min. 57,80 sek.).

„Rokiškio ralis mums niekada nebuvo lengvas. Pirmą kartą jame dalyvavome 2020-aisiais, pagaliau trečias kartas nemelavo – laimėjome“, – džiaugėsi D.Butvilas.

Lyderiams 17,60 sek. pralaimėjo Vladas Jurkevičius ir Aisvydas Paliukėnas, 4 min. 52,20 sek. – Giedrius Firantas ir Matas Valiulis.

Geriausiai iš svečių pasirodė Latvijos atstovai Ilja Zakmanas ir Esterė Zakmanė (1 val. 35 min. 34,10 sek. – 21 vieta).

Jau trečiame greičio ruože dėl automobilio gedimo iš lenktynių pasitraukė Latvijos ekipažas Janis Vorobjovas ir Guntaras Zicanas, penktame – suomiai Teemu Asunmaa ir Ville Mannisenmakis, septintame – vieni Lietuvos čempionato favoritų Martynas Samsonas ir Ervinas Snitkas.

Liko du etapai

Šį sezoną D.Butvilas ir R.Vaitkevičius laimėjo jau keturis Lietuvos ralio čempionato etapus.

Dukart antri buvo V.Jurkevičius ir A.Paliukėnas, po kartą – Giedrius Notkus ir Dalius Strižanas, M.Samsonas ir E.Snitkas.

Penktas etapas numatytas rugsėjį Elektrėnuose, šeštas – spalį Utenoje.

Šalies čempionate nedalyvauja Vaidotas Žala, su šturmanu latviu Andriu Malnieku triumfavęs 2018, 2019 ir 2020 m.

Nuo kelio – į griovį

Viekšnių apylinkėse jėgas išmėgino 54 ekipažai, tarp jų – svečiai iš Lenkijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos (pastarajai šaliai atstovavo ir Vytautas Švedas su Žilvinu Sakalausku).

Pirmą greičio ruožą Mažeikiuose vienodu laiku įveikė Giedrius Notkus ir Dalius Strižanas (komanda „Viada-MultiFX“) bei Martynas Samsonas ir Ervinas Snitkas („Samsonas Motorsport“), antrą laimėjo Vladas Jurkevičius ir Aisvydas Paliukėnas („Atlantis Racing“).

Nulėkėme į griovį ir lengvai pasivoliojome. Automobilis atrodė baisiai, tačiau ne beviltiškai.

Trečios atkarpos lenktynes sutrikdė V.Jurkevičiaus ir A.Paliukėno avarija: jų „Škoda Fabia Rally2 Evo“ trasoje kelis kartus vertėsi ir užtvėrė kelią kitiems dalyviams. Abu lenktynininkai nenukentėjo.

„Ties posūkiu ant asfalto buvo žvyro. Slystelėjome, nulėkėme į griovį ir lengvai pasivoliojome. Automobilis atrodė baisiai, tačiau ne beviltiškai – susitvarkysime ir ruošimės kitiems raliams“, – sakė V.Jurkevičius.

Vėliau septynis paeiliui greičio ruožus sėkmingiausiai įveikė D.Butvilas ir R.Vaitkevičius („8000RPM Motorsport“), o paskutinius tris – G.Notkus ir D.Strižanas.

Finišavo 35 ekipažai

Galutinė „Orlen Lietuva Rally“ bendros įskaitos prizininkų rikiuotė: D.Butvilas ir R.Vaitkevičius (47 min. 27,50 sek.), M.Samsonas ir E.Snitkas (atsiliko 36,5 sek.), Giedrius Firantas ir Matas Valiulis („Autoralis“, atsiliko 1 min. 52,4 sek.

Nesugedo: S. Zurlys ir A. Kropas su „BMW 316“ laimėjo istorinių automobilių lenktynes / lasf.lt nuotr.

„Po tragiškai nesėkmingo pernykščio sezono, kai mes beveik visų lenktynių nebaigdavome dėl gedimų ar avarijų, šiemet kol kas viskas sekasi puikiai“, – džiaugėsi G.Firantas ir M.Valiulis.

Su Ukrainos vėliava startavę V.Švedas ir Ž.Sakalauskas buvo ketvirti (nugalėtojų ekipažui pralaimėjo 2 min. 35,80 sek.).

Į pirmą dešimtuką taip pat pateko lenkai Robertas Kocikas ir Sebastianas Wachas (šešta vieta), latviai Janis Vorobjovas ir Guntaras Zicanas (aštunta vieta), ukrainiečiai Sergejus Potika ir Ivanas Mišynas (devinta vieta).

Finišavo iš viso 35 ekipažai.

Pabaigtuvės – rudenį

Istorinių automobilių įskaitos dalyviai (startavo keturi ekipažai) išvengė techninių nesklandumų.

Lenktynes laimėjo Saulius Zurlys ir Aurimas Kropas (automobilis „BMW 316“), kitas pozicijas užėmė Vilmantas Padegimas ir Tomas Zamara („Toyota Celica GT4“), Tadas Balaišis ir Aurimas Gudas („Lada 2105 VFTS Evo“), Igoris Valevka ir Sergejus Grečka („Lada 2105“).

Ketvirtas Lietuvos automobilių ralio čempionato etapas numatytas rugpjūčio 12–14 d. Rokiškio rajone, penktasis – rugsėjo 9–10 d. Elektrėnuose, o sezono pabaigtuvės – rugsėjo 30–spalio 1 d. Utenoje.

Finišavo ne visi

Pirmame žiemos ralio taurės etape jėgas išbandė 31 ekipažas, iš jų – septyni lenktynių nebaigė.

„Alfa Romeo Winter Rally Cup“ dalyviams teko įveikti iš viso 172 km, greičio ruožus sudarė 50 km. Varžybos vyko ir tamsiu paros metu.

Sportininkai pasakojo, kad trasos – sudėtingos ir techniškos, o tiesiųjų beveik nebuvo, todėl teko važiuoti itin tiksliai ir atsargiai.

Pergalę šventė Dominykas Butvilas su Renatu Vaitkevičiumi (automobilis „Škoda Fabia R5“, 29 min. 27,1 sek.).

„Pagrindinė užduotis buvo įsitikinti, koks ratų sukibimas su įšalusia kelio danga. Džiaugiuosi, kad mes greičiau prisitaikėme prie sąlygų nei konkurentai“, – sakė D.Butvilas.

Man šis išbandymas patiko, nes tai – varžybos pasikliaujant vien stenograma ir šturmanu, tad įdėmiai laukiau kiekvieno jo žodžio.

Supratingi sirgaliai

Nugalėtojas teigė, kad gausiai susirinkusių žiūrovų dėka šios lenktynės tapo dar labiau įsimintinesnės.

„Sirgaliai buvo supratingi, laikėsi visų saugumo reikalavimų“, – pabrėžė vienas ralio organizatorių Aurimas Eidžiūnas.

D.Butvilas akcentavo ir važiavimą naktį.

„Problemų nebuvo – mūsų „Škoda“ su gerais žibintais, turėjome gerą stenogramą. Man šis išbandymas patiko, nes tai – varžybos pasikliaujant vien stenograma ir šturmanu, tad įdėmiai laukiau kiekvieno jo žodžio“, – dalijosi įspūdžiais Dominykas.

Antrą vietą bendroje įskaitoje užėmė Vladas Jurkevičius ir Aisvydas Paliukėnas („Škoda Fabia Rally2 evo“, 30 min. 06,5 sek.), treti – Martynas Samsonas ir Ervinas Snitkas (BMW E36 M3, 32 min. 31,5 sek.).

Egzotika: bagių lenktynės snieguotoje trasoje sulaukė išskirtinio žiūrovų dėmesio. V. Pilkausko nuotr.

Startavo ir bagiai

Istorinių automobilių klasėje sėkmė lydėjo Dovilą Čiutelę ir Donatą Zvicevičių („Lada 2105 VFTS“, 35 min. 50,2 sek.).

Tadas Balaišis ir Lukas Balaišis buvo antri („Lada VFTS Evo“, 37 min. 17,6 sek.), o Saulius Zurlys ir Arūnas Jarašius (BMW E30) nefinišavo.

Lenktyniavo ir bagiai. Greičiausi buvo latviai Arturas Priedniekas ir Janis Kirkovaldas („Can Am Maverick X3“, 34 min. 51,6 sek.), aplenkę Egidijų Valeišą ir Mindaugą Varžą („Can Am Maverick“, 35 min. 59,3 sek.).

Kitas žiemos ralio taurės varžybų etapas numatytas vasario 19-ąją Kražiuose, trečias – kovo 5-ąją Zarasuose.

Rezultatai

„Alfa Romeo Winter Rally Cup“ bendra įskaita: 1. Dominykas Butvilas ir Renatas Vaitkevičius („Škoda Fabia R5“) – 29 min. 27,1 sek., 2. Vladas Jurkevičius ir Aisvydas Paliukėnas („Škoda Fabia Rally2 evo“) – 30 min. 06,5 sek., 3. Martynas Samsonas ir Ervinas Snitkas (BMW E36 M3) – 32 min. 31,5 sek., 4. Giedrius Firantas ir Mantas Ližaitis („Mitsubishi Lancer Evo“) – 32 min. 38,6 sek., 5. Justas Simaška ir Titas Čapkauskas (BMW 328) – 33 min. 42,0 sek.

Pirmąją ralio dieną sportininkai turėjo nuvažiuoti šešis greičio ruožus, kurių bendras atstumas – virš 100 kilometrų. Šiame ralyje startavo visas Europos ir Lenkijos ralio elitas, tačiau tik prasidėjus šias „asfaltiniam raliui“, vienas po kito šie lenktynininkai traukėsi iš kovos palikdami šalikelėse sudaužytus savo automobilius. Dėl avarijų gausos buvo atšaukti pirmi trys greičio ruožai, kuriuose D. Butvilas net nespėjo startuoti.

„Dar prieš varžybas kalbėjome, kad laukia itin dideli karščiai ir naujas, bet itin nelygus asfaltas. Esant didžiuliams greičiams menkas kelio nelygumas arba kalniukas tampa visu tramplynu. Kiek teko matyti po ralio, avarijų būna labai stiprių. Džiaugiuosi, kad niekas nenukentėjo. Tačiau ir labai liūdna, jog negalėjome startuoti pirmuose trijuose greičio ruožuose, buvome priversti daugiau nei 4 valandas turistiniu greičiu blaškytis tarp greičio ruožų,“ – nusivylimo neslepia vienas greičiausių Lietuvos ralio pilotų D. Butvilas.

Pirmuose trijuose greičio ruožuose avarijas patyrė A. Lukyanuk, J.M. López, L. Német, L. Rossetti ir eilė kitų sportininkų.

Įpusėjus pirmajai ralio dienai D. Butvilas startavo ketvirtajame greičio ruože. Tačiau vos tik jį įpusėjus, sportininkas pajuto, kad automobilis trūkčioja. Galiausiai mašina visiškai sustojo šalikelėje. Nuvežus „Škoda Fabia R5“ automobilį į serviso zoną, paaiškėjo, kad problemas sudarė kritęs kuro padavimo slėgis.

„Komandos mechanikai ganėtinai greitai sutvarkė gedimą ir antrąją ralio dieną mes jau galėjome važiuoti pilnu tempu. Pravažiavęs 6-8 greičio ruožus jaučiausi vis geriau ir didinau tempą. Antrą kartą tuose pačiuose greičio ruožuose savo buvusį laiką gerinau po 10 ar net 18 sekundžių. Važiavau tarp geriausių Lenkijos čempionato ir Europos čempionato dalyvių. Tai buvo mano pagrindinis tikslas šiame ralyje – toliau pažindintis su šiuo automobiliu ir vis greitėti,“ – teigia „Auto Partner Rally Team“ komandos pilotas.

Po mažiau sėkmingo trečiojo Lenkijos ralio čempionato etapo D. Butvilas su Renatu Vaitkevičiumi nukrito į ketvirtąją bendros įskaitos poziciją. Artimiausias „Rajd Dolnośląski“ ralis sportininkų laukia rugsėjo 29-spalio 1 dienomis.

Po praėjusiomis dienomis vykusių trasos susipažinimo ir testinio greičio ruožo vienas greičiausių Lietuvos ralio pilotų prognozuoja įnirtingą kovą ir itin dideles oro, trasos dangos ir automobilio salono temperatūras. Tai sportininkams taps išties dideliu iššūkiu, nes ekipažai turės įveikti daugiau nei 210 kilometrų greičio ruožų.

„Mūsų ralio planas – pradėti varžybas komfortišku tempu ir prisijaukinti automobilį šiose karštose sąlygose. Visi ruožai ilgesni nei 20 km ir ankstesniais metais asfaltiniai slikai net pradėdavo lydytis nuo aukštų temperatūrų. Šiandienos testinio ruožo metu prikabintas termometras mašinos salone įkaito iki 62 laipsnių.“ – teigė D.Butvilas.

Sportininko teigimu, įtampą didins ir milžiniška konkurencija. „Čia susirinko visas ERC elitas – vietinis herojus tris kartus Europos čempionas lenkas K. Kajetanowicz yra laimėjęs šį ralį ne vieną kartą, įskaitant ir praėjusius metus. Lietuvos trasose ne sykį startavęs rusas L. Lukyanuk jau parodė savo greitį testiniame ruože ir užfiksavo geriausią laiką. Portugalas B. Magalhaes jau ne vienerius metus varžosi ERC ir šiais metais matome jo, kaip lenktynininko brandą – jis šiuo metu yra čempionato įskaitos lyderis. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į Lenkijos čempionus G. Grzyb bei L. Habaj, kurie nori pasivaržyti su Europos čempionato dalyviais gimtose trasose, bei į jaunąjį rusų pilotą N.Gryazin, kuris ralio varžybose dalyvauja bene kiekvieną savaitgalį ir deda didžiules pastangas ir jo sportinė forma šiais metais yra geresnė nei kada anksčiau,“ – greičiausius ralio lenktynininkus įvardino D. Butvilas.

„Rajd Rzeszowski“ trasos gerokai skiriasi nuo buvusių Lenkijos ralio čempionato etapų. Sportininkų trasose lauks siauri keliukai, padengti geru ir nauju asfaltu, tačiau jie bus ypatingai vingiuoti ir nelygūs. Siekiant greitinti trajektorijas lenktynininkai dažnai kirs kampus, tad kelias labai daug kur bus padengtas žvyru ir smėliu. Dėl šių priežasčių lenktynininkai negalės prarasti koncentracijos nei akimirkai ir turės būti budrūs ir pasiruošę netikėtumams posūkiuose ir nelygios dangos trasos vietose.

„Mūsų komandos pagrindinis tikslas – finišuoti ir pagreitėti ant asfalto dangos. Raliai ant šios dangos man yra nepaprastai didelis iššūkis, bet jam ryžtamės atsisakydami lengvesnių taurių ant sau įprastos žvyro dangos. Nauji atradimai ir tobulėjimas man suteikia nepaprastai daug motyvacijos greitėti ir bręsti kaip pilotui,“ – komandos ir asmeninius tikslus įvardino daugkartinis Lietuvos ralio čempionas D. Butvilas.

„Rajd Rzeszowski“ ralyje sportininkų laukia 11 greičio ruožų, kurių bendras ilgis virš 210 kilometrų. Šiuo metu D. Butvilas su R. Vaitkevičiumi užima 2-ąją vietą Lenkijos ralio čempionate.

Lūžo ietys

Prieš porą savaičių iš ralio Lenkijos mieste Gdanske grįžęs D.Butvilas šliūkštelėjo alyvos į ir taip dažnai tarpusavio konfliktų žiežirbomis besisvaidančios ralio bendruomenės laužą.

Priminsime, kad būtent Gdansko ralio Lietuvos sportininkai nusprendė atsisakyti praėjusių metų gruodžio mėnesį, kai automobilių ralio grietinėlė, tylint kitiems sportininkams, pareiškė nepasitikėjimą tuomet Ralio komitetui vadovavusiam Mariui Simsonui ir jo komandai. Ralio kaimyninėje šalyje buvo atsisakyta ir pasirinktas visiems gerai žinomas Talsų ralis Latvijoje. Tuomet į viešą erdvę mesti motyvai skambėjo taip, kad Lenkijos ralis būtų per tolimas Lietuvos sportininkams, o patys lenkai taip pat nebūtų važiavę iki bendro etapo Žemaitijoje. Čia buvo susikirtę ir pačių Lietuvos ralių organizatorių interesai – lenkus matyti norėjo ir Žemaitijos ralio organizatoriai, ir Ramūnas Čapkauskas, organizuojantis "Rally Elektrėnai", ir po Ralio komiteto pertvarkos nebelikusio ralio šalia Vilniaus organizatoriai.

"Dalis lenktynininkų žinomomis pavardėmis garsiai pasakojo kokie baisūs Gdansko keliai, kad ten gerų ruožų iš viso nėra, gąsdino, kad lietuviai, nuvykę ten, sugadins savo techniką ir apskritai nėra ko ten važiuoti. Jeigu esate iš tų, kurie pasidavė šiai perversmo psichozei ir paklausėte klaidingų kalbų, esate prie nukentėjusiųjų. Jus apgavo. Dar kartą vietoj Gdansko ralio buvo pasirinktas Talsų ralis Latvijoje. Tas pats ralis kiekvienais metais su tais pačiais iki skausmo pažįstamais greičio ruožais. Jau ėjome tuo keliu ir ką mums tai davė? Kodėl nepabandyti kažko naujo?" – klausė šiemet Lenkijos ralio čempionate besivaržantis D.Butvilas.

Viename interviu jis pripažino, kad ir Lietuvoje vykstančiuose raliuose jo nebematome vien dėl to, kad, pasak sportininko, važinėjant visuomet kone tomis pačiomis trasomis nustojama tobulėti.

Kokybė, o ne kiekybė

Antroje vietoje kaimyninės šalies uostamiestyje finišavęs lenktynininkas tvirtina, kad nieko, kuo buvo gasdinama Lietuvoje, kalbant apie ralį Lenkijoje, jam neteko matyti. "Gdansko ralio greičio ruožai buvo labai techniški. Jokių beviltiškų tiesių ruožų, griovių ar duobių. Danga keitėsi kas kelis kilometrus, taip pat ir kelio plotis, ritmas. Būtent tai vienas didesnių ralio išskirtinumų. Po pirmo važiavimo kelias tik truputį prasivalė, neatsirado nė vienos vėžės, nekalbant apie kelio braukimą automobilio dugnu. Visur kietas gruntas, dėl to vietomis net darėsi slidu. Palyginimui: Talsų ralio ruožai, važiuojant antrą kartą, dažnai būdavo čiuožimas dugnu per didelius akmenis", – įspūdžiais iš Lenkijos dalijosi sportininkas. "Lietuva vėl pralaimėjo pasirinkdama seną gerą saugų variantą. Bet tai nėra ėjimas į priekį. Kitais metais lenkai gal jau būtų atvažiavę į du etapus, didėtų dalyvių skaičius raliuose, ekipažai atvažiuotų treniruotis ir galima būtų toliau bendradarbiauti", – sakė D.Butvilas.

Lenktynės Latvijoje yra labiau pramoginis pasivažinėjimas nei rimtas darbas kalbant apie finansinius dalykus ir sportininkų tobulėjimą.

Taigi nusprendėme palyginti šiuos du ralius. Juolab kad jie vyko kone tuo pačiu metu. Lenkijos čempionate Gdanske prie starto linijos stojo 34 ekipažai, dauguma – Lenkijos sportininkai. Net septyni iš jų, tarp jų ir D.Butvilas, važiavo R5 markės automobiliais, "Open" klasėje varžėsi lietuvių mylimi "Mitsubishi Lancer EVO" ir "Subaru Impreza". Kaimyninėje Latvijoje prie starto linijos išsirikiavo 49 ekipažai, važiuojantys Lietuvos ir Latvijos ralio čempionatuose, bei "Baltic Trophy". Iš jų 30 – važiuojantys ir Lietuvos automobilių ralio čempionato įskaitoje. Taigi, paprastai skaičiuojant, aišku, kad, be lietuvių, Latvijoje būtų buvę apie 20 stiprių vietinių sportininkų. Pasirinkę Lenkiją, lietuviai būtų varžęsi su tokiu pačiu skaičiumi stiprių kaimyninės šalies sportininkų.

Žinoma, Latvijoje kiekybiniu požiūriu ralis buvo gausesnis. Jame kartu dar vyko Latvijos ralio sprinto ir istorinių automobilių lenktynės. Tad iš viso važiavo kone 120 dalyvių. Vis dėlto kokybiniu trasų ir varžovų technikos požiūriu pranašesnis Gdansko ralis.

Apgalvotas žingsnis

Atsistatydinusio Lietuvos ralio komiteto narys Mantas Babenskas ilgą laiką Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) komiteto sprendimą perkelti ralį į Lenkiją aiškino tuo, kad buvo stengiamasi užmegzti strateginius ryšius su stipria automobilių sporto šalimi.

(Nuotraukoje - Mantas Babenskas)

"Lietuva automobilių ralyje yra tarsi sala be patikimų strateginių partnerių. Estai draugauja su suomiais, latvių čempionatas vietinių dalyvių prasme skurdus, bet jie pritraukia daug užsieniečių savo sporto ambasadorių dėka. Baltarusijoje ralio lygis toks pats, kiek gyvybės požymių turi Raudonojoje aikštėje gulintis Leninas. Švedija – už Baltijos jūros, Ukraina – per toli. Vienintelis stiprus partneris galėjo būti Lenkija, tačiau jie iki šiol daugiausia rengė ralius asfaltu, o tai buvo kliūtis, panaši į skirtingo pločio geležinkelio vėžę tarp mūsų valstybių. Situacija pernai pasikeitė, kai lenkai nusprendė, kad jiems reikia ralių, organizuojamų žvyrkeliais, ir daugiau patirties važiuojant šia danga. Kadangi jie tokį ralį teturėjo vieną, atsisuko į Lietuvą kaip partnerę, su kuria galima būtų rengti bendrus etapus. Taip gimė mintis, kad sprinte toliau sėkmingai būtų bendradarbiaujama su latviais, o pagrindiniame čempionate – su Lenkija", – dėstė mintis M.Babenskas.

Lietuva automobilių ralyje yra tarsi sala be patikimų strateginių partnerių.

Vis dėlto tokia komiteto strategija nesulaukė sportininkų palaikymo. Vieni tai laiko ambicijų karu tarp pirmojo dešimtuko šalies sportininkų ir M.Simsono, kurio žmona vadovauja įstaigai, kuri būtų organizavusi ralį Vilniaus regione. Tačiau net ir didžiausiems Mario ir Neringos Simsonų priešininkams derėtų pripažinti, kad jų ir Audriaus Gimžausko ilgus metus Zarasuose organizuotas ralis būdavo vienas techniškiausių, geriausiai organizuotų ir gausiausių ralių Baltijos šalyse, virsdavęs, kaip ir žiemos ralis, organizuojamas Benedikto Vanago komandos, ne tik lenktynėmis, tačiau ir didžiule švente.

Išsigando varžovų

Vienas automobilių sporto pasaulyje žinomas, tačiau savo pavardės nenorėjęs skelbti pašnekovas taip pat tikino nesuprantantis, kodėl Lietuvoje greičiausiais tituluojami sportininkai pabūgo išbandyti Lenkijos trasas.

"Kiekvienam sportininkui svarbiausias interesas turėtų būti tobulėjimas, kad reikėtų važiuoti naujomis trasomis, dalyvaujant  nepažįstamiems varžovams. Lietuvos ralių organizatoriai labai stengiasi, kad trasos būtų kitokios, tačiau, kasmet ralį organizuojant toje pačioje vietoje, labai sunku surasti tuos kitokius 100 km", – sakė pašnekovas.

Pasak jo, vienintelė įtikimiausia priežastis – sportininkai išsigando, kad gali būti kaimyninėje šalyje nukarūnuoti. "Kalbos, kad iki Gdansko toli važiuoti ar kad šio ralio trasose lūžta ratai, laužtos iš piršto ir skamba labai vaikiškai. Pažvelkime, kiek ratų ir pakabos elementų sulūžo Latvijoje. Kai būdavo organizuojami raliai kartu su estais, sportininkams tekdavo nuvažiuoti ir didesnius atstumus, o kalbėjimas apie trasas, kai didžioji dauguma ralio dalyvių jas yra tik matę kaip žiūrovai, geriausiu atveju yra tarytum turgaus bobučių bambėjimas", – žodžių nesirinko ne vieną tūkstantį kilometrų sportinėse trasose įveikęs vyras.

Jis paragino paskaičiuoti ir galimą naudą Lietuvos sportininkams. "Kalbėdami apie Lenkiją, galvoje turime šalį, kurioje šiuo metu gyvena maždaug penkiolika kartų daugiau žmonių nei Lietuvoje, – 38,5 mln. Šalį, kurios ekonomika kilo net krizės metu, kurioje visiškai kitokie pinigų srautai. Manau, kad net ir B.Vanagas, nusprendęs pasirinkti šturmaną iš Lenkijos, galvojo ne tik apie puikų Sebastiano Rozwadovskio darbą, tačiau ir apie rinką, kuriai jis atstovauja", – sakė vyras. Visiškai kitokios nuomonės jis buvo apie kaimyninę Latviją. "Braliukai be Rygos šprotų nelabai ką turi pasiūlyti. Tad raliai Latvijoje yra labiau pramoginis pasivažinėjimas nei rimtas darbas kalbant apie finansinę komandos prizmę ir paties sportininko tobulėjimą. Nežinau, ką galvoja atsakingi LASF asmenys, tačiau, kuriant ilgą laikę sporto šakos vystymosi strategiją, reikia priimti ir nepopuliarius sprendimus", – kalbėjo pašnekovas. Net ir galvojant apie sportininkų rėmėjų žinomumą, jiems būtų daug parankiau savo vardą garsinti kaimyninėje šalyje, iš kurios į Lietuvą atkeliauja daugiausiai turistų nei šiaurinėje kaimynėje.

Artimiausias Lietuvos automobilių ralio čempionato (LARČ) etapas po pusantros savaitės laukia Kelmėje, po to rugpjūtį visi sportininkai susitiks naujame LARČ etape Rokiškyje.

D.Butvilas, vienintelis užsienio lenktynininkas šiame Lenkijos ralyje, 5-ąją vietą bendroje ralio „Rajd Swidnicki Krause“ įskaitoje vertina optimistiškai.

„Būtent tokį tikslą sau ir kėlėme prieš startuodami šiame ralyje. Konkurencija Lenkijo buvo ištroškę kovos ralio trasoje, ir tai jie darė aukščiausiu lygiu,“ – sakė „Auto Partner Rally Team“ komandos pilotas D.Butvilas.

Tai galima iliustruoti faktu, kad, nepaisant dažnai besikeitusių kelio dangos sąlygų, iš 15-kos greičiausių startavusių ekipažų visi pasiekė finišą – nei vienas iš jų nepasitraukė iš lenktynių dėl klaidos ar sugedusio automobilio.

D. Butvilas, tik šiais metais persėdęs į itin pajėgų „Škoda Fabia“ R5 klasės automobilį, jau spėjo nugalėti „Halls Winter Rally“ Utenoje. Tačiau šiuo automobiliu asfaltiniuose greičio ruožuose lietuvis iki ralio Lenkijoje dar nebuvo lenktyniavęs.

„Lenkijos raliuose varžiausi 2014 metais, tačiau tai darėme žemesnės klasės automobiliu. „Škoda Fabia“ R5 asfaltiniuose greičio ruožuose yra kur kas greitesnė ir reikia dar daug ko išmokti, tačiau jau šiame ralyje tolygiai greitėjome ir pratinomės prie šio automobilio specifikos ant kietos dangos trasų. Todėl labai džiaugiuosi, jog pavyko išvengti didesnių klaidų ir į finišą atvykome sveiku automobiliu,“ – komentavo D. Butvilas.

Artimiausias ekipažo startas planuojamas po mėnesio Gdansko apylinkėse vyksiančiame ralyje „Rajd Gdańsk Baltic Cup“.