Vidaus vandens kelių direkcija (VVKD) konsultuojasi su rinka, kad tinkamai pasirengtų šliuzo projektavimui ir poveikio aplinkai vertinimui. Tai – pradinė projekto stadija, sako direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas.

„Konsultacija yra kvietimas domėtis šiuo projektu ir gilinti į jį, teikti projektinius siūlymus, poveikio aplinkai vertinimą. Tai didžiausi dokumentai, kurie aiškiai nusakys: koks šliuzas turi būti, kokie jo techniniai parametrai, koks poveikis aplinkai, kokios reikalingos apsaugos priemonės ir jau tada tiksliai žinosime, apie kokią investiciją kalbame“, – BNS sakė V. Vinokurovas.

Anot jo, vieta šliuzo statyboms buvo paruošta dar sovietmečiu, tačiau statyti jį atsisakyta esą taupant lėšas.

„Sovietiniais laikais suprojektuoto šliuzo statytojas atsisakė neva taupant lėšas, nors iš tikrųjų tai mes manome, kad buvo kitos priežastys. Deja, faktas buvo toks. Vieta jam numatyta, sankasa, į kurią įplaukiama Kauno mariose, yra, bet pačio šliuzo nėra net užuominos“, – teigė V. Vinokurovas.

Anot jo, šliuzas geriausiu atveju galėtų būti pastatytas 2030 metais. 

„Visas projektas yra, grubiai tariant, dešimtmetis, gal trumpiau, jeigu viskas klostysis sėkmingai. Pirminė techninė dokumentacija užtruks apie porą metų, po to lauks sudėtingiausias etapas – pripažinti šį projektą valstybinės svarbos objektu. Tada 3-4 metai statyba, realiai mes galėtume šliuzą turėti maždaug 2030 metais“, – kalbėjo VVKD vadovas.

Valstybinės svarbos objekto statusas yra būtinas projektui, nes direkcija arba Kauno savivaldybė negalėtų finansuoti statybų, kurios kainuotų 50–70 mln. eurų, sako V. Vinokurovas.

Visas projektas yra, grubiai tariant, dešimtmetis, gal trumpiau, jeigu viskas klostysis sėkmingai.

„Tik tokiu atveju galime tikėtis valstybės finansavimo. Projekto vertė Lietuvai yra suprantama, tai 50–70 mln. eurų, tačiau direkcijai ar vienai savivaldybei tai būtų nepakeliama našta. Projekto sėkmė priklausys nuo to, ar parengus dokumentaciją pavyks gauti lėšų statyboms. Manau, kad pavyktų Vyriausybei pripažinus jį nacionalinės svarbos projektu“, – teigė jis.

Šliuzas sujungtų didžiausią Lietuvos upę į vientisą vandens kelią nuo sienos su Baltarusijos pietuose iki Kuršių marių vakaruose, jis būtų skirtas pramoginei ir komercinei laivybai.

Šiuo metu direkcija gilina Nemuno vagą tarptautinio vandens kelio statusą turinčioje atkarpoje tarp Kauno ir Klaipėdos. Anot V. Vinokurovo, šie darbai jau baigiami: „Žemupys, nuo Kauno ir žemyn, šiemet iš esmės bus sutvarkytas“.

Aukštupyje, nuo Baltarusijos sienos iki Kauno hidroelektrinės jau atlikti tyrimai, ties Birštonu prasidėjo upės vagos tvarkymo darbai, vėliau juos žadama tęsti Alytaus rajone.

„Jau esame kartogarfavę ir nuskenavę visos Nemuno atkarpos dugną, turime duomenis, padarėme analizę, nustatėme begalybę seklumų, kurias reikia išvalyti, pernai pradėjome darbus ties Birštonu, šiemet tikimės sutvarkyti Alytaus rajoną. Aukštupys laivybai būtų paruoštas per penkerius metus“, – kalbėjo V. Vinokurovas.

Šiuo metu Susisiekimo ministerija taip pat rengia ilgalaikę laivybos Nemunu atnaujinimo programą, kuri numato sujungti visą beveik 500 kilometrų upės atkarpą Lietuvoje ir pritaikyti ją turizmui ir krovinių baržoms, norima įvertinti vandens transporto teisinį reguliavimą, išanalizuoti užsienio šalių praktiką, įvertinti ekonominę naudą, parengti vystymo koncepciją ir galimas alternatyvas.

VVKD vadovas anksčiau BNS yra sakęs, kad laivybai būtų galima pritaikyti ir Nevėžį nuo Kauno iki Kėdainių.

Anot Vilniaus kino biuro vadovės Jūratės Pazikaitės, ekspertai vertino 2017–2021 metais įvykusių projektų ekonominę naudą.

„Vilniaus kino biuras pirko kino projektų ekonominės naudos įvertinimo paslaugas, kad būtų nustatyta kino projektų ekonominė nauda Vilniui. Tokio tipo analizė, kai vertinama nauda konkrečiam miestui, Lietuvoje buvo atliekama pirmą kartą“, – BNS sakė J. Pazikaitė.

Tyrimą už 46 tūkst. eurų atliko bendrovė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“, jį, pasak J. Pazikaitės, žadama pristatyti kitų metų pradžioje.

Prodiusavimo bendrovė „Baltijos filmų paslaugos“ yra skelbusi, kad Vilniuje 2015 metais filmuoto britų nacionalinio transliuotojo BBC filmo „Karas ir taika“ sąmata siekė 7 mln. eurų, ne mažiau įvertintas ir 2018 metais čia filmuotas JAV televizijos HBO miniserialas apie Černobylio branduolinę katastrofą.

Vėliau Vilniuje pristatyti pirmieji kino turizmo maršrutai – ekskursijos po objektus ir apylinkes, kur buvo filmuoti filmai.

Lietuvos sostinėje taip pat filmuotas JAV internetinės televizijos „Netflix“ mokslinės fantastikos serialas „Stranger Things“, HBO serialas „Jekaterina Didžioji“, daug kitų užsienio ir Lietuvos kino kūrėjų darbų.

Kas kuria darbo vietas?

Klaipėda yra uostamiestis, kur į savivaldybės biudžetą būtent uosto bendrovės generuoja didžiausias pajamas, nes uostas ir su juo susijusios įmonės sukūrę beveik 60 tūkst. darbo vietų.

Tačiau vis garsiau pasigirsta balsų, kad reikia didinti turistų bei miesto svečių srautus, kuriuos galėtų labiau pritraukti nauji objektai dabartinio uosto teritorijoje.

Viena šių naujų idee fix yra Žiemos uoste sukurti mariną, tai yra prieplauką pramoginiams laiveliams, o krantines užstatyti arba biurų, arba net veikiau gyvenamosios paskirties pastatais.

Būtent šiomis Žiemos uosto krantinėmis dabar naudojasi uosto krovos kompanija KLASCO, su direkcija sudariusi ilgalaikę žemės nuomos sutartį.

Interesai: turizmo vystymo Klaipėdoje šalininkai, kuriuos aktyviai palaiko ir nekilnojamojo turto vystytojai, norėtų miesto centre veikiančias uosto įmones perkelti kur nors kitur. (Astos Dykovienės nuotr.)

Ir kaip tik šiuo metu vyksta Žiemos uosto, tai yra 16, 17 ir 18 krantinių rekonstrukcija, nes jų būklė avarinė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracijos generalinį direktorių Algį Lataką pavaduojantis Vidmantas Paukštė neslėpė, kad mintis Žiemos uoste įkurti mariną nėra nauja.

Esą šie sprendiniai yra numatyti ir Uosto bendrajame plane, bet, anot uosto atstovo, tam reikalinga diskusija, kurioje turėtų dalyvauti daug dalyvių, tarp jų ir uosto įmonė, kuri naudojasi ta teritorija, nes su ja yra sudaryta ilgalaikė žemės nuomos sutartis.

Prireiktų dešimtmečių

Klaipėdos tarybos narė Elida Mantulova mano, kad miestą vystant atskirai nuo uosto ar atvirkščiai, geras rezultatas nebus pasiektas.

„Tai yra ilgalaikiai procesai ir jie yra natūralūs. Ir jie tikrai neįvyks per vieną dieną ar kažkieno valia. Puikiai suprantu, kad tiek miestas, tiek verslas, taip pat nekilnojamojo turto vystytojai, taip pat uosto įmonių atstovai puikiai suvokia, kad siekiant darnos ir kokybiško darbo jiems patiems, jie turės atverti miestui ir rekreacijai prieigas prie vandens, o jiems patiems teks trauktis truputėlį į nuošalę“, – teigė E.Mantulova.

Klaipėdos tarybos narės įsitikinimu, tai įvyks natūraliai, kaip įvyko daugumoje Europos uostamiesčių, kai vis daugiau erdvių miestų centruose atsiverdavo žmonėms, o uostas su savo veikla slinkdavosi į pakraščius.

Tačiau Klaipėdoje tam gali prireikti dešimtmečių.

Pasak E.Mantulovos, tai negreitas procesas, kai uosto įmonės konvertuosis į kitas teritorijas, o dabar jų užimamos erdvės bus atlaisvintos miestui.

Greitų permainų nežada

Panašios pozicijos laikosi ir kitas miesto tarybos narys bei buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Politikas neslėpė neseniai pasisakęs viešai, kad dalis teritorijos ties Žiemos uostu galėtų būti atverta miestiečiams.

„Tokiu būdu atsirastų prieinamumas prie vandens, o sukūrus mariną Žiemos uosto teritorijoje, galbūt pastatant biurų pastatus, jame galėtų įsikurti aukšto lygio specialistai, ypač informacinių technologijų srities“, – kalbėjo A.Vaitkus.

Uosto vadovą pavaduojantis V.Paukštė, paklaustas apie ekonominę tokių permainų pusę, teigė skaičių nežinantis, nes jie esą keičiasi kasdien.

„Šiandien yra sankcijos, po metų gal jų nebebus, o gal bus dar daugiau sankcijų. Labai sunku prognozuoti ateitį, todėl verslas priima sprendimus, kurie yra naudingiausi. Šiandien, kiek žinau, sprendimas yra vykdyti veiklą tokią, kokia yra“, – kalbėjo V.Paukštė.

Uosto svarbos neginčija

Žiemos uoste marinos atsiradimo idėjai pritariantis A.Vaitkus vis dėlto pripažino, kad gyvenamosios paskirties statiniai greta uosto nebūtų patraukli perspektyva.

Esą anksčiau ar vėliau gyvenantieji uosto kaimynystėje ima kelti pretenzijas dėl uoste vykdomų darbų.

„O kalbant apskritai apie uosto vertę, jame dirbančios bendrovės sukuria milžinišką naudą tiek valstybei, tiek Klaipėdos miestui. Dar man vadovaujant uostui, jo įmonių veikla valstybei generavo 850 mln. eurų pajamų. Ir to tikrai negalima palyginti su jokiu turizmu ir joks nekilnojamojo turto vystymas neatsvers šito, nes uostas apskritai yra labai svarbus Lietuvai. Ir tai ne tik prekių krova, bet ir energetikos uostas, per kurį mes turime ir elektros jungtis, ir galimybę apsirūpinti dujomis“, – kalbėjo A.Vaitkus.

„Po vienu stogu“

Politiko teigimu, uostas jau ne kartą įrodė savo svarbą ekonominių krizių metu ir blokados atveju.

Tad esą apie jokią uosto transformaciją bendrąja prasme neverta kalbėti, ir protingi žmonės tą supranta.

„Bet tam tikrą uosto dalį, kuri yra labai siauroje juostoje ir kur dabar yra sandėliuojamos ir kraunamos prekės, esu tikras, nesunkiai jas galima perkelti į kitą uosto dalį. Tai būtų pozityvus impulsas. Tačiau yra kitas dalykas. Prisiminkime, kas vyko Klaipėdos laivų remonto teritorijoje, kuri miestui yra atiduota prieš 20 metų ir tik pastaraisiais metais ta erdvė pradėta tvarkyti. Tai yra negatyvus pavyzdys. Dėl „Memelio miesto“ teritorijos, kiek pamenu, sprendimas priimtas 2006 metais, bet ta teritorija niekaip nėra pasikeitusi. Tad vėlgi, ar prasminga atidavinėti miestui erdves, kuris jas laiko apleistas dešimtmečiais?“ – klausė A.Vaitkus.

Juk būtent verslas pandeminiu laikotarpiu parodė, kad pajėgus išsaugoti darbo vietas. O kur tuo metu buvo turizmas?

Politiko manymu, tiek uostas, tiek miestas gali tilpti „po vienu stogu“.

Atsakymai į klausimus

Vis dėlto Klaipėdos pramonininkų asociacijos administracijos direktorei Jolantai Girdvainei keistai pasirodė kai kurių miesto politikų ir kitų interesantų norai kirsti šaką, ant kurios yra tvirtai sėdima.

Uostamiesčio pramonininkų atstovė tvirtino, kad verslas turi savo uždavinius, o turizmas – savo, todėl tokios iniciatyvos yra ilgų ir atsakingų diskusijų klausimas.

Jolanta Girdvainė / Asmeninio archyvo nuotr.

„Visi mes suprantame, kad gyvename iš mokesčių mokėtojų. Juk verslas ir yra tie mokesčių mokėtojai. Jei mes miesto vystymą suprantame tik kaip turistinį miestą, tai strategijose turėtų atsispindėti ir būdai, kaip tai pasiekti. Jei tai būtų daroma verslo sąskaita, tai jau atviras klausimas“, – pabrėžė J.Girdvainė.

Jos teigimu, negalima tvirtinti, kad didesnis gėris yra turizmas nei viso kito verslo – gamybos ar uosto įmonių duodama nauda miestui ir valstybei.

„Juk būtent verslas pandeminiu laikotarpiu parodė, kad pajėgus išsaugoti darbo vietas. O kur tuo metu buvo turizmas? Vien jau tas rodiklis, kad per pusmetį yra surinkta 6 mln. eurų daugiau mokesčių mieste, rodo, kad mūsų verslas yra labai stiprus. Ir pasakyti, kad verta atsisakyti uosto įmonių nešamos naudos dėl turizmo, šiandien tikrai negalime. Ar tikrai reikia naikinti pramonę dėl turizmo, šiandien tai būtų keisti svarstymai“, – įsitikinusi J.Girdvainė.

Klaipėdos pramonininkų asociacijos direktorės teigimu, Klaipėda yra didmiestis, tad jame pirmiausia yra skaičiuojama ekonominė nauda, darbo vietos, infrastruktūra, o turizmas yra tik viena sričių, kuri gali puikiai prisiderinti ir kitose, ne uosto teritorijose.

Krepšinis – ne tik populiariausia sporto šaka Lietuvoje, bet ir verslo niša, kurioje sukasi nemenka suma pinigų. Tai teigia naujo tyrimo autoriai.

Tyrimą apie krepšinio įtaką Lietuvos ekonomikai atliko DNB banko analitikai. Vakar jis buvo pristatytas į pagalbą pasitelkiant Lietuvos krepšinio federacijos prezidentą Arvydą Sabonį. Šis spaudos konferencijoje džiaugėsi, kad pagaliau įrodyta, jog krepšinis ne tik ima, bet ir duoda.

"Apie 60 proc. Lietuvos gyventojų save sieja su krepšiniu. Palyginti su ES, mes esame maždaug trečdaliu aktyviau sportuojanti tauta", – sakė DNB banko vyriausioji ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka.

Banko analitikai suskaičiavo, kad teigiamas krepšinio poveikis Lietuvos ūkiui atnešdavo vidutiniškai po milijardą litų kasmet.

"Jau dabar matyti, kad, tinkamai išnaudodami turimą bazę, mes galime padidinti ekonominę naudą", – tvirtino J.Rojaka.

Ji taip pat tikino, kad neverta matyti, jog krepšinio, kaip verslo, panaudojimas yra epizodinis. Tiesa, didieji krepšinio turnyrai nebus rengiami kiekvienais metais vien Lietuvoje. Tačiau lėšų atneša ne tik jie.

Atliekant tyrimą buvo apskaičiuotas vidutinis sirgaliaus išlaidų krepšelis. Tai yra pinigai, kuriuos sirgalius išleidžia varžybų bilietams, gėrimams bei užkandžiams per jas ir transporto, skirto nuvykti iki varžybų vietos, išlaidoms. Išleidžiama suma nuo 2000 m. padidėjo dvigubai ir netgi nemažėjo užklupus ekonominiam sunkmečiui.

Skaičiuojant krepšinio atnešamą naudą, buvo atsižvelgta į daugelį kitų aspektų. Tai ne tik sirgalių išleidžiami pinigai krepšinio renginiams, bet ir krepšininkų, tiek profesionalų, tiek mėgėjų, investuojami pinigai inventoriui, salių nuomai ir kitoms reikmėms.

Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad pastačius arenas atsirado galimybė rengti čempionatus. Dėl jų į Lietuvą atvyksta vis daugiau krepšinio mėgėjų iš kitų valstybių. Atvykę čia jie išleidžia pinigus varžyboms, viešbučiui, maistui, o galbūt ir suvenyrams. Per tiriamąjį laikotarpį krepšinio poveikis viešbučių ir restoranų sektoriui siekė ne mažiau nei 240 mln. litų.
Pristačius tyrimo rezultatus A.Sabonis juokavo, kad žinant, kiek tiksliai ekonominės naudos atneša krepšinis, bus galima iš valstybės reikalauti didesnės paramos. Jo teigimu, Lietuvos krepšininkai, gaudami gerokai mažesnę paramą nei konkurentai, pasaulyje užima trečią ketvirtą vietą.