Lietuvos mokslų taryba (LMT) tikina susirūpinusi tokiu rezultatu ir tikisi, kad VU ateityje skirs daugiau dėmesio slaugos ir farmacijos mokslų krypčiai.

„Mums kelia rūpestį doktorantūros tęstinumas šioje mokslo kryptyje, todėl būtina institucijai ieškoti galimybių stiprinti MTEP veiklą šioje mokslo kryptyje didinant pajėgumus su stipresniais partneriais Lietuvoje arba užsienyje“, – komentavo LMT atstovai.

„VU Medicinos fakultetui reikėtų skirti dėmesį šių mokslo krypčių stiprinimui. Tikimės, kad VU, kurios kitų padalinių mokslinės veiklos kokybės kriterijaus įvertinimai buvo vieni aukščiausių šalyje, įsivertins ir priims sprendimus dėl tolesnių planų siekiant gerinti ir minimų mokslo krypčių kokybę“, – pridūrė mokslų taryba. 

LMT pabrėžia, kad kitose srityse VU gavo itin aukštus vertinimus.

Universitete trūksta srities mokslo darbuotojų

VU mokslo prorektorė Edita Sužiedėlienė teigia, kad tokį vertinimą lėmė mažas mokslo darbuotojų skaičius.

VU yra mažai mokslo darbuotojų šioje srityje. 

„Atitinkamai VU yra mažai mokslo darbuotojų šioje srityje. Dėl šių priežasčių negalime generuoti didelio skaičiaus (mokslinių – ELTA) darbų, kurie būtų aukštai vertinami“, – Eltai komentavo ji.

E. Sužiedėlienė tikina, kad toks vertinimas nedaro įtakos farmacijos ir slaugos mokslų krypties studijoms ir studentų, kaip būsimų specialistų, kokybiškam paruošimui.

„Jeigu galvotume apie aukštesnių pakopų studijas, tą potencialą reikėtų stiprinti, nes čia yra labiau mokslu grįstos studijos: magistrantūra, doktorantūra. Tačiau mes šios krypties nekuruojame kol kas, o bakalauro studijoms yra visiškai tenkinamas potencialas, kurį turime“, – dėstė prorektorė. 

Ateityje vertinimas bus aktualus ir bakalauro studijoms 

Švietimo mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) mano, kad VU turėtų atsižvelgti į ekspertų rekomendacijas.

„Manome, kad mokslinių tyrimų dedamoji aukštajame moksle yra kritiškai svarbi, todėl šiems pakeitimams atsakingai ruoštis turėtų tiek universitetai, tiek kolegijos. Tikimės, kad Vilniaus universitetas, kaip savarankiška institucija, priims reikiamus sprendimus dėl išskirtos mokslo krypties stiprinimo ir sėkmingai įgyvendins ekspertų rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo“, – situaciją komentavo ŠMSM.

Ministerija atkreipia dėmesį, kad nuo 2029 m. norint vykdyti bakalauro studijas, reikės pasiekti ne žemesnį kaip patenkinamą MTEP kokybės lygį (2 balų įvertinimą), magistrantūros studijas – ne žemesnį kaip gerą lygį (3 balų įvertinimą), doktorantūros studijas – ne žemesnį kaip labai gerą lygį (4 balų įvertinimą).

Pati ŠMSM teigia įgyvendinanti mokslinių tyrimų stiprinimo programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“. Naudodamiesi šia programa, universitetai, geriausiai žinantys savo stiprybes, gali nuspręsti, į kurias sritis verta dar daugiau investuoti ir siekti proveržio. Iniciatyva šiemet skiria 4 mln. eurų valstybės finansavimo stiprinti pasirinktas sritis. Iki 2027 m. pabaigos mokslui universitetuose stiprinti iš viso numatyta 57,5 mln. eurų.

ELTA primena, kad Tarptautinės mokslo bendruomenės ekspertai vertino Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vykdomos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) kokybės lygį tarptautiniame kontekste, taip pat šios veiklos ekonominį ir socialinį poveikį ir perspektyvumą. Tyrimas atliktas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ir Lietuvos mokslo tarybos (LMT) iniciatyva. Jis vykdytas antrą kartą.

Kaip pirmadienį pristatydamas tyrimą sakė švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, pagal šio vertinimo rezultatus MTEP veikloms bus skiriamas ir bazinis finansavimas, jis taip pat pabrėžė, kad valstybės finansavimas šiai sričiai nuosekliai auga – per dvejus metus jis išaugo 69 procentais.

Kilo nerimas

Nuo liepos 1 d. įsigalioję Farmacijos įstatymo pakeitimai numato, kad vaistinės patalpose darbo laiku privalo būti bent vienas vaistininkas. Iki pataisų įsigaliojimo užtekdavo ir universitetinių studijų nebaigusio vaistininko padėjo (farmakotechniko).

Lietuva jau 18 metų atidėliojo ES teisės reikalavimą, kad vaistinėje visą laiką dirbtų bent vienas vaistininkas. Pastarąjį kartą šio reikalavimo įgyvendinimą Seimas atidėjo per pandemiją.

Praėjusį pavasarį, likus keliems mėnesiams iki planuojamo Farmacijos įstatymo pakeitimų patvirtinimo, viešumoje buvo gausu prieštaringų nuogąstavimų.

Vaistinių tinklams atstovaujanti Lietuvos vaistinių asociacijos valdyba (LVAV) tvirtino, kad, įsigaliojus reikalavimui, jog vaistinės patalpose darbo laiku turi būti bent vienas vaistininkas, šimtai vaistinių gali užsidaryti, nes Lietuvoje tiesiog pritrūks vaistininkų, o didelis būrys farmakotechnikų taps bedarbiais.

Ne ką mažiau streso patyrė ir universitetinį išsilavinimą įgiję vaistininkai. Jie nuogąstavo, kad įstatymo pakeitimai gali būti jiems nepalankūs: t. y. gali leisti ir toliau vaistinėse šeimininkauti farmakotechnikams, tokiu atveju vaistininkų investicijos į universitetinį išsilavinimą taptų bevertės.

Šie nuogąstavimai nepasitvirtino – Farmacijos įstatymo pakeitimai numatė, kad vaistininko fizinis buvimas vaistinėje yra privalomas.

Prieštaringa išlyga

Tiesa, įstatymo pakeitimuose padaryta išlyga, skirta regionuose dirbantiems specialistams. Išlyga numato, kad miestuose, kuriuose mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų, ir kaimo gyvenamosiose vietovėse, nesant vaistininko vaistinės patalpose jos darbo laiku, gali dirbti vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją.

Farmakotechnikų atstovai pabrėžia, kad ši išimtis yra nelogiška, pažeidžianti lygiateisiškumo principą ir prieštaraujanti Farmacijos įstatymo pakeitimo esminiam tikslui.

„Kaip suprasti – juk pabrėžiama, kad farmakotechnikų darbo ribojimais siekiama padidinti vaistinėse teikiamų paslaugų saugumą ir kokybę. Išeitų, kad regionų vaistinėse saugumas ne toks svarbus. Tai būtų regionų gyventojų diskriminacija“, – sakė „Kauno dienos“ kalbintas patyręs farmakotechnikas (jo asmens duomenys redakcijai žinomi).

Pašnekovas pabrėžė įžvelgiantis ir profesinį diskriminavimą.

„Kaip logiškai paaiškinti, kad, tarkim, kur nors Pilviškiuose dirbantis farmakotechnikas yra tinkamas, o Kaune – netinkamas? Čia yra taikomi prieštaringi, argumentais nepagrįsti kriterijai“, – Farmacijos įstatymo pataisose numatytas išlygas kritikavo kaunietis.

Pastebi savivaliavimą

Vaistininke dirbanti „Kauno dienos“ pašnekovė (prašiusi neminėti jos asmens duomenų) apgailestavo, kad pataisos neveikia. Anot jos, miestuose iki šio tebėra vaistinių, kur dirba tik farmakotechnikai.

„Man apie tai pasakojo įvairiose Lietuvos vietose dirbančios buvusios grupiokės. Įdomu, ar tą situaciją bandoma kažkaip kontroliuoti, ar savivaliavimo atvejai žinomi Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT), ar taikomos drausminės priemonės. Kiek žinau, savivaliautojai jokių nuobaudų nesibaimina“, – kalbėjo specialistė.

Ji pabrėžė nesanti nusistačiusi prieš farmakotechnikus, tačiau, anot jos, turi būti paisoma teisingumo principo.

„Daug metų buvo perspėjama apie artėjančius pokyčius, kuriuos lemia ES reikalavimai. Daug farmakotechnikų, tarp jų ir aš, ryžosi laiko ir finansinėms investicijoms ir įgijo universitetinį išsilavinimą, kad galėtų dirbti vaistininkais. Todėl kvalifikacijos nenorėję kelti farmakotechnikai dabar neturėtų skųstis ar jaustis nuskriausti“, – įsitikinusi vaistininke tapusi buvusi farmakotechnikė.

Kristina Nemaniūtė-Gagė / Asmeninio archyvo nuotr.

Nėra reglamento

Informacijos apie kai kuriose vaistinėse iki šiol dirbančius naujų profesinių reikalavimų neatitinkančius darbuotojus pabrėžė turinti ir Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos (VDPS) komiteto atstovė Vaiva Bražinskienė.

„Girdėjome, kad kai kuriose vaistinėse farmokechnikai iki šiol dirba vieni. Apie tai atsakingų institucijų kol kas neinformuojame, nes dar nėra naujo tvarkos aprašo, kuriame būtų labai aiškiai išdėstyta, kaip viskas turėtų vykti. Sakyčiau, dabar yra toks kaip ir pereinamasis tvarkų požiūriu laikotarpis“, – svarstė V. Bražinskienė.

VVKT atstovė Aistė Tautvydienė, komentuodama galimus pažeidimus vaistinėse, tvirtino, kad atsakomybės pobūdį lemia ne tik nustatytas konkretus pažeidimas, bet ir aplinkybės.

„Pareiga įdarbinti farmacinės veiklos vadovą (…) nustatyta licencijos turėtojui, t. y. vaistinei. Farmacijos įstatyme licencijos turėtojui numatyta atsakomybė – licencijos galiojimo stabdymas arba panaikinimas. Administracinių nusižengimų kodekse, 66 straipsnyje, už farmacijos praktikos, su vaistais (vaistiniais preparatais), veikliosiomis medžiagomis ar tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba susijusios veiklos sąlygų pažeidimą numatyta atsakomybė farmacinę veiklą turinčių juridinių asmenų vadovams: bauda nuo 800 iki 3 tūkst. eurų“, – tokį paaiškinimą redakcijai pateikė VVKT specialistė.

Ji informavo, kad iki šiol nenustatyta Farmacijos įstatymo pažeidimo atvejų.

Gąsdina bankrotais

A. Tautvydienė atkreipė dėmesį: „Norime paaiškinti, kad, jeigu vaistininkas fiziškai nestovi prie kasos aparato, dar nereiškia, kad jo nėra vaistinėje. Vaistininkas, kuris dažniausiai yra ir vaistinės farmacinės veiklos vadovas, turi daug atsakingų pareigų ir neprivalo visą dieną aptarnauti pacientų. Vaistinėje yra daugiau patalpų nei gyventojams prieinama oficina, todėl vaistininkas gali būti užsiėmęs, pvz., vaistų užsakymu, receptų peržiūra ir pan.“

Farmacijos įstatymo pakeitimų išvakarėse būta nerimo, kad gali pasipilti vaistinių bankrotai. Tokius galimus padarinius viešumoje akcentavo LVAV.

Asociacijos valdybos tvirtinimu, įsigalioję Farmacijos įstatymo reikalavimai gerokai sumažino galimybę gyventojams greitai ir laiku įsigyti vaistų: pokyčių paveiktos vaistinės trumpina darbo laiką, nebedirba savaitgaliais, stabdo veiklą arba užsidaro.

Sutrumpėjo laikas

– Kokių pokyčių (teigiamų, neigiamų) fiksuojate vaistinių tinkle po liepos 1 d.?“ – „Kauno diena“ pasiteiravo LVAV pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės.

– Baigiantis liepos mėnesiui, kai pasikeitė vaistinių darbo reglamentavimas ir vaistinėse farmakotechnikai gali dirbti tik esant vaistininkui, apklausėme vaistines, kaip pasikeitė jų darbas ir su kokiais iššūkiais jos susidūrė. Iš surinktų duomenų matome, kad net 34 vaistinės sustabdė veiklą ar užsidarė. Tačiau didžiausias pokytis, kuris, tikėtina, palietė daugelį Lietuvos gyventojų, – gerokai sutrumpėjęs vaistinių darbo laikas. Vaistinės sutrumpino darbo laiką daugiau nei 4,5 tūkst. valandų per savaitę. Šias valandas pavertus darbo valandomis, susidarytų 64 vaistinės, dirbančios visą darbo dieną. Be to, vaistinės priėmė sprendimus ne tik trumpinti darbo laiką, bet ir nebedirbti šeštadieniais ir sekmadieniais – vien sekmadieniais po liepos 1 d. nebedirba daugiau nei 150 vaistinių ir tikėtina, kad šis skaičius ateityje tik augs.

Primenu, kad šie skaičiai buvo surinkti liepos pabaigoje ir tik iš didesnių vaistinių. Tačiau sulaukiu daug skambučių ir laiškų ir iš mažųjų vaistinių, iš kurių galima spręsti, kad didiesiems tinklams nepriklausančioms vaistinėms įstatymo pokyčiai atsiliepė dar skaudžiau.

Beje, mūsų turimomis žiniomis, šiuo metu tokiuose miestuose kaip Pabradė, Zarasai, Biržai, Skuodas, Švenčionys, Švenčionėliai sekmadieniais nebedirba nė viena vaistinė.

– Kiek vaistinių, jūsų duomenimis, susiduria su išgyvenimo iššūkiais?

– Nuo liepos 1 d. įsigalioję nauji Farmacijos įstatymo reikalavimai iš esmės palietė beveik visas Lietuvos vaistines. Ten, kur dirbo farmakotechnikai, nuotoliu prižiūrimi vaistininkų, pokytis buvo didžiausias, nes reikėjo arba rasti vaistininkų, galinčių dirbti visą dieną vaistinėje, arba vaistinę uždaryti. Tam, kad net nedidelė vaistinė galėtų dirbti visą darbo dieną, neužtenka vieno vaistininko, nes vaistinė turi dirbti ir ilgiau, nei baigiasi daugelio gyventojų darbo diena, ir savaitgaliais. Be to, Lietuvoje vaistininkų darbo laikas trumpesnis – jų darbo savaitę sudaro tik 36 darbo valandos, o visų kitų dirbančiųjų darbo savaitę – 40 valandų. Net šeimos gydytojų darbo savaitė  ilgesnė – 38 valandų. Prie šio iššūkio prisideda dar tai, kad vaistininkai turi ir ilgesnes kasmetes atostogas, t. y. 25 darbo dienas, o visi kiti darbuotojai – 20 atostogų dienų. Esant trumpesnei darbo savaitei, ilgesnėms atostogoms ir darbo rinkoje trūkstant vaistininkų, tiesiog neįmanoma užtikrinti, kad vaistinės dirbtų ir visą darbo dieną, ir dar savaitgaliais.

Vaistinėse, kuriose iki liepos 1 d. dirbo daugiau nei vienas vaistininkas, buvo išardytas ilgus metus dirbęs kolektyvas. Šių vaistinių vaistininkai dabar vyksta į kitas Lietuvos vaistines, yra vaistininkų, kuriems per dieną tenka važiuoti dešimtis ar šimtus kilometrų, kad konkreti vaistinė atvertų duris. Šiais technologijų laikais, kai net gydytojai gali konsultuoti nuotoliniu būdu, toks sprendimas tikrai neatrodo logiškas.

Studijų finansavimas

– Kokie būtų asociacijos pasiūlymai dėl vaistinių veiklos optimizavimo?

– Šių metų gegužę atlikta gyventojų apklausa parodė, kad net 91 proc. šalies gyventojų yra svarbu, jog netoli jų namų ir toliau veiktų bent viena ar kelios vaistinės, o 75 proc. susidurtų su nepatogumais, jei netoli jų namų veikianti viena ar kelios vaistinės užsidarytų. Kad Lietuva yra tarp pirmaujančių šalių ES pagal vaistinių skaičių, tenkantį 1 000 gyventojų, teigiamai vertino 80 proc. apklausos dalyvių: 50 proc. sakė, kad tai  patogumas gyventojams, kai nereikia toli vykti į vaistinę, dar 30 proc. teigė, kad didesnė konkurencija padeda užtikrinti geresnes kainas ir didesnį vaistų prieinamumą. Deja, šis buvęs Lietuvos vaistinių pranašumas, kad jos yra lengvai ir greitai pasiekiamos gyventojams, po truputį blėsta.

Šiuo metu daug kalbama apie senstančią visuomenę, kuriai dar daugiau reikės sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugų. Natūralu, kad jos turi būti ne tik greičiau prieinamos, bet ir arčiau žmonių namų. Sveikatos priežiūros sistemoje ieškoma išeičių, pavyzdžiui, dalį gydytojų funkcijų perduodant slaugytojams. Tuo tarpu farmacinių paslaugų prieinamumas, priešingai, yra mažinamas, nes farmakotechnikų teikiamos paslaugos gerokai susiaurintos. Jei nesiruošiama peržiūrėti šio reguliavimo, būtina pasižiūrėti, ką galime padaryti, kad vaistų prieinamumas Lietuvos gyventojams tokiais tempais nemažėtų. Vienas iš sprendimų – sparčiau didinti farmacijos studijų finansavimą. Jis pastaruosius kelerius metus nors ir buvo didinamas, bet nepakankamai, nes vaistininkų vaistinėse nuolatos trūksta. Tačiau reikia turėti omenyje, kad, padidinus finansavimą, nauji vaistininkai ateis į vaistines tik po penkerių metų. Tad, be šio sprendimo, reikia ieškoti ir greitesnių išeičių, kurios sudarytų galimybes Lietuvos gyventojams, nepriklausomai, kokiame mieste jie gyvena, ir savaitgaliais įsigyti vaistų. Tad, manau, vertėtų peržiūrėti farmacijos specialistų darbo laiką.

Mūsų turimomis žiniomis, šiuo metu tokiuose miestuose kaip Pabradė, Zarasai, Biržai, Skuodas, Švenčionys, Švenčionėliai sekmadieniais nebedirba nė viena vaistinė.

Jaučiasi suvaržyti

– Su kokiomis jums žinomomis bėdomis individualiai dabar susiduria farmakotechnikai?

– Farmakotechnikai, daugybę metų teikę farmacinę paslaugą gyventojams, šiuo metu jaučiasi gerokai suvaržyti. Jie gali dirbti tik didesnėse vaistinėse ir tik tada, jei toje vaistinėje jiems randamas vaistininkas, priešingu atveju jie ilgus metus vykdytos profesinės savo veiklos nebegali atlikti. Dauguma vaistinių stengėsi išlaikyti farmakotechnikų darbo vietas siūlydamos važiuoti dirbti į dideles vaistines, tačiau neišvengta ir atleidimų. Natūralu, kad pasikeitęs jų darbo reglamentavimas ne tik pakeitė vaistinių situaciją, bet ir jų asmeninę galimybę toliau dirbti.

– Vaistinių tinklų savininkai raginami mažiau dejuoti, geriau pasistengti gerais atlyginimais prisivilioti į vaistines daugiau vaistininkų.

– Dažnai sulaukiame iš valstybinių institucijų raginimo prisivilioti į vaistines daugiau vaistininkų. Tačiau atrodo, kad kalbama neįsigilinus į realią situaciją. Vaistinėse Lietuvoje dirba daugiau nei 70 proc. licencijas turinčių vaistininkų, o kitose ES šalyse šis skaičius siekia tik 54 proc. Vadinasi, didžioji dalis vaistininkų būtent ir dirba vaistinėse, ir ši dalis žymiai didesnė nei kitose šalyse. Jei 100 proc. vaistininkų dirbtų vaistinėse, visa vaistų aprūpinimo sistema strigtų, nes vaistininkų lygiai taip pat reikia ir vaistų didmeninio platinimo įmonėse, vaistų gamintojų atstovybėse, priežiūros įstaigose, VVKT, o kur dar Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinės ligonių kasos, universitetai. Nors turiu pasakyti, kad ir iš šių įstaigų nemažai vaistininkų buvo pakviesti dirbti į vaistines, yra priimtas ir Vyriausybės nutarimas, kuriuo ši specialybė yra įtraukta į trūkstamų Lietuvoje specialybių sąrašą. Be to, vaistinėse šiuo metu dirba daugiau kaip 420 vaistininkų, kuriems jau yra suėjęs pensinis amžius ir jie bet kada gali paprašyti darbdavių išeiti į pensiją. Kiekvienais metais į darbo rinką įsilieja mažiau studijas baigusių vaistininkų, nei jų išeina į užtarnautą pensiją. Tad akivaizdu, kad farmacijos specialistų trūkumo problema ateityje tik aštrės.

– Tačiau pasigirsta nuomonių, kad vaistinių ir vaistininkų Lietuvoje yra per daug.

– Pirmiausia, vaistinių yra tiek, kiek jų reikia Lietuvos gyventojams. Jei vienoje ar kitoje vietoje nebūtų poreikio aptarnauti pacientus, ten vaistinių ir nebūtų. Be to, ir gyventojų apklausa rodo, kad visuomenė labai palankiai vertina didelį vaistinių skaičių ir galimybes jas lengvai pasiekti. Juk taip ne tik užtikrinamas geresnis ir greitesnis vaistų prieinamumas, mažesnės eilės, daugiau skiriama laiko kiekvienam aptarnauti, bet ir auga konkurencija. Beje, statistika rodo, kad tose šalyse, kur ilgiausias gyventojų amžius, vaistininkų taip pat dirba daugiausia. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 96 vaistininkai,  Japonijoje – 127 vaistininkai, Belgijoje – 126, Italijoje – 123, Ispanijoje –109, Suomijoje – 109, Airijoje – 106 ir t. t. Visos šalys, kur vaistininkų 100 tūkst. gyventojų daugiau nei Lietuvoje, patenka į pasaulio valstybių 25-uką pagal gyvenimo trukmę. Žinoma, ilgaamžiškumą lemia ne vaistininkų skaičius, bet vertinant, ar reikia Lietuvai turėti tiek vaistinių ir vaistininkų, tikslinga lygintis su tomis valstybėmis, kur žmonės gyvena ilgai ir kokybiškai.

Vaiva Bražinskienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Vadina išsigalvojimu

Savo ruožtu vaistinių darbuotojus vienijančios profsąjungos atstovai tvirtina, kad problemos dėl galimo vaistinių trūkumo yra netikros ir ragina kritiškai vertinti LVAV pateikiamus skaičius.

Anot VDPS komiteto atstovės V. Bražinskienės, sukeltoje didžiulėje informacijos bangoje apie užsidarančias ar darbo laiką trumpinančias vaistines svarbios informacijos nėra labai daug.

„Reali situacija rodo ką kita. Vaistinių užsidarė ne tiek ir daug. Nuo liepos 1 d. iki rugpjūčio 22 d. pagal oficialią statistiką buvo panaikinta 10 vaistinių licencijų“, – pabrėžė V.Bražinskienė.

Tokią pačią statistiką „Kauno dienai“ pateikė ir VVKT.

„Remiantis patikima informacija galima sakyti, kad vaistinių kasdienybėje tai yra visiškai niekuo neišskirtinis laikotarpis, palyginti su tais pačiais periodais kokiais nors kitais metais, nes nuolat kažkas užsidaro ir kažkas atsidaro. Be to, atsidarė ir naujų vaistinių – nuo metų pradžios – 18, todėl atrodo neįtikima, kai sako, kad trūksta vaistininkų“, – stebėjosi profsąjungos atstovė.

Be to, anot jos, vaistinių užsidarymo priežastys tikrai ne visais atvejais susijusios su įstatymo pasikeitimais, pagal kuriuos visą vaistinės darbo laiką turi būti vaistininkas.

„Dar reikėtų atkreipti dėmesį, kad čia vertinamas vasaros laikotarpis, kai vaistinėms gana įprasta laikinai užsidaryti ir išleisti kolektyvą atostogų. Tačiau šį kartą tie atvejai buvo suplakti ir aiškinta, kad viskas įvyko dėl Farmacijos įstatymo pakeitimų“, – į LVAV pateikiamą statistiką galėjusius iškreipti veiksnius dėmesį atkreipė V. Bražinskienė.

Abejoja perspėjimais

Profsąjungos atstovė sakė, kad abejotini pasirodė ir perspėjimai, neva iš darbo teks atleisti daug vaistininkų.

Čia vertinamas vasaros laikotarpis, kai vaistinėms gana įprasta laikinai užsidaryti ir išleisti kolektyvą atostogų.

„Užimtumo tarnybos duomenimis, pavasarį darbo ieškojo 31 vaistininko padėjėjas, o dabar – 37. Kaip matome, didelio pokyčio nėra. Žiūrint į vaistininkų pozicijas, situacija yra panaši: balandį darbo ieškojo 48 vaistininkai, o liepa – 52, – sakė V. Bražinskienė ir pridūrė: – Mes, kaip vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga, įtariame, kad bandoma sukurti problemą, kurios realiai kaip ir nėra.“

Profsąjungos atstovė informavo apie VDPS užsakymu atliktą reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą.

„Remiantis apklausos duomenimis, 85 proc. Lietuvos gyventojų po liepos 1 d. nepajuto jokių su vaistinės darbo laiku susijusių pokyčių. 9 proc. susidūrė su trumpesniu vaistinės darbo laiku. Tačiau vėlgi – reikia nepamiršti, kad apklausa atlikta rugpjūtį, kai dalis vaistinių darbo laiką trumpino arba laikinai stabdė veiklą dėl darbuotojų atostogų“, – sakė V. Bražinskienė.

Oficialūs duomenys

VVKT „Kauno dieną“ informavo, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. licencijos galiojimas buvo panaikintas 2 vaistinėms Telšiuose, 4 – Kaune, 1 – Anykščiuose, 1 – Gargžduose, 1 – Dūkšto seniūnijoje (Ignalinos r.) ir 1 – Miroslavo kaime (Alytaus r).

4 vaistinėms licencijos galiojimas buvo sustabdytas (Panevėžyje, Pasvalyje, Alytuje ir Didžiasalio seniūnijoje).

VVKT duomenimis, nuo 2023 m. sausio 1 d. iki dabar šalyje atidaryta 19 naujų vaistinių. Nuo liepos 1 d. atidarytos 4 naujos vaistinės (2 – Telšiuose, 1 – Gargžduose ir 1 – Kaišiadoryse).

Seimas antradienį priėmė tokias Farmacijos įstatymo pataisas: už buvo 71 parlamentaras, prieš devyni, o 33 susilaikė.

Pataisos numato, kad miestų, kur gyvena mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų, taip pat miestelių, viensėdžių ir kaimo vaistinėse, nesant vaistininko, savarankiškai galės dirbti farmakotechnikai, kvalifikaciją įgiję iki 2006 metų.

Juos ryšio priemonėmis turės prižiūrėti vaistininkai. Vienas vaistininkas taip galės prižiūrėti ne daugiau kaip tris padėjėjus.

Opozicija tvirtino, kad rastas geriausias kompromisas iš blogiausių pasiūlymų, o valdantieji aiškino, kad pataisos neskatins uždaryti vaistinių periferijoje. 

„Kad neužsidarytų vaistinės mažesniuose miesteliuose. Čia yra žmonių gynimas, čia yra parlamento išmintis“, – sakė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.

Kai keitėsi taisyklės stojant į Europos Sąjungą, buvo kai kas neapsižiūrėta.

Komitete dirbantis Linas Slušnys pabrėžė, kad ne visi farmakotechnikai anksčiau turėjo sąlygas įgyti vaistininko kvalifikaciją pagal naujausius reikalavimus.

„Kai keitėsi taisyklės stojant į Europos Sąjungą, buvo kai kas neapsižiūrėta. Tuo metu žmonės jau turėjo vaikus, paimtas paskolas ir nedideli norai baigti studijas universitete, neturėjo jie tokių galimybių dėl paskolų ir kitų dalykų“, – kalbėjo jis. 

Tuo metu demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika pabrėžė, kad pasienyje su Lenkija esančių vietovių gyventojai vietos vaistinėse vaistų nebeperka dėl didelių kainų: „Dabar didžioji žmonių dalis važiuoja vaistų pirkti į Lenkiją. Jiems praktiškai tų vaistinių ten (savo gyvenamosiose vietovėse – BNS) ir nereikia, tik pasikonsultuoti“. 

„Darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė įsitikinusi, kad nėra teisinga apriboti galimybes farmakotechnikams dirbti miestuose, kur gyvena virš 3 tūkst. gyventojų.

„Kai kur miestuose mes turime 3 tūkst. 200 gyventojų, 3 tūkst. 700 gyventojų ir tikrai pritraukti į tuos mažesnius miestus savo srities specialistų yra kartais sudėtinga ir dėl to gali mažėti vaistinių paslaugų prieinamumas“, – prognozavo ji.  

Tuo metu Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Agnė Širinskienė pabrėžė, kad tokiu sprendimu Seimas diferencijuoja Europos Sąjungos (ES) direktyvos galiojimą tarp miesto ir kaimo, diskriminuoja kaimo gyventojus, nes nesudaro galimybės jiems gauti aukštos kokybės paslaugų.

„Ką mes pasakome ir kokią žinią pasiunčiame žmonėms? Kad miesto gyventojas gauna europinius standartus atitinkančias vaistininko paslaugas, tokias, kokias ES numato (...). Tuo tarpu kaimo vietovės gyventojams, kur ir taip sveikata žmonių yra blogesnės ir yra daug problemų su sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu, pasakome, kad jie gauna kitokias, ne tokias, kaip ES nustato, sveikatos priežiūros paslaugas (...) Jos yra nebūtinos, užtenka aukštojo išsilavinimo neturinčio farmakotechniko paslaugų“, – pareiškė ji.

Pasak A. Širinskienės, Seimas tokiu sprendimu imituoja rūpestį regionais.

Etikos ir procedūrų komisija antradienį nutarė pradėti tyrimą, ar nebuvo pažeistas Seimo Statutas svarstant įstatymo pataisas. Komisija sprendimą turėtų priimti trečiadienį. 

Seimo posėdžiui pirmininkavusio Jurgio Razmos teigimu, jeigu komisija nutars, kad buvo padarytas pažeidimas, Seimas pataisas svarstys iš naujo.

Lietuvai Europos Komisija buvo skyrusi dešimt metų, kad didelę praktinio darbo patirtį turintys vaistininko padėjėjai galėtų įgyti vaistininko kvalifikaciją. 2004-2019 metais, kai Vilniaus universiteto (VU) ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) vykdė vaistininkų perkvalifikavimo programą, tokią kvalifikaciją įgijo beveik 700 vaistininko padėjėjų, o šiuo metu pagal ES reglamentuojamą tvarką viliasi dirbti apie 3 tūkst. vaistininkų. 

Kitos aštuonios farmacijos įmonės, taip pat nubaustos už draudžiamus susitarimus dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, vietoj baudos sumokėjimo pateikė bankų garantijas – tokia galimybė numatyta įstatyme, jei vysta teisminis ginčas. Bankas garantuoja baudos sumokėjimą, jei teismai galutinai patvirtintų, kad įmonės turi sumokėti baudas.

Asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė BNS pirmadienį patvirtino, kad bauda buvo sumokėta praėjusį penktadienį.

Tuo metu didžiausią baudą gavusi „Eurovaistinė“, milijonines baudas gavusios „Benu“ ir ją valdanti įmonė „Tamro“, „Gintarinė vaistinė“ ir didmeninė farmacijos prekybos įmonė „Limedika“ vietoj baudos sumokėjimo pateikė banko garantiją, lygią baudos sumai.

„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovės Rolandos Lipnevičiūtės teigimu, įmonė „Siromed Pharma“, kuriai skirta viena mažiausių – 11,2 tūkst. eurų bauda, Konkurencijos tarybai taip pat pateikė banko garantiją.

Konkurencijos taryba gruodžio 9 dieną Lietuvos vaistinių asociacijai ir aštuonioms vaistų prekybos ir konsultacijų bendrovėms, susitarusioms dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, skyrė apie 72,6 mln. eurų baudų.

Vaistinių tinklus ir didmenines farmacijos produktų platinimo įmones Baltijos šalyse ir Švedijoje bei e. prekybos įmonę „Azeta“ valdančiai „Euroapothecai“ priklausančiai „Eurovaistinei“ skirta 27,5 mln. eurų, tos pačios grupės įmonėms EVD – 2,7 mln., EVRC – 1,27 mln. ir „Siromed Pharma“ – 11,2 tūkst. eurų baudos.

„Limedikai“ ir jos valdomai „Gintarinei vaistinei“ skirtos atitinkamai 7,4 mln. ir 16,7 mln., „Tamro“ – 9,2 mln., o jos valdomai „Benu“ – 7,7 mln. eurų baudos.

Lietuvos vaistinių asociacija ir bendrovės „Eurovaistinė“, EVD, EVRC, „Siromed pharma“, „Benu“, „Tamro“, „Limedika“ ir „Gintarinė vaistinė“ teismo yra paprašiusios panaikinti tarybos nutarimą arba sumažinti skirtas baudas.

Kraujospūdį mažinantys vaistai Zitai yra kaip oras. Ji juos privalo gerti kiekvieną dieną. Deja, sostinės vaistinėse jų nebėra. Zita tokia ne vienintelė. Jau kurį laiką gydytojų išrašytų medikamentų gyventojai vaistinėse tiesiog neberanda.

„Trūkumas tikrai labai jaučiamas, sulaukiame besiblaškančių pacientų, daug skambučių iš gydytojų, kurie skambina ir klausia, ar gali išrašyti vaistų, ar ras Vilniuje, ar reikės siųstis. Kalbama daugiausia apie lėtinėms ligoms skirtus vaistus“, – situaciją komentavo „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Zita Janušauskienė.

„Šiuo metu tikrai vaistų trūkumas yra, dingę kai kurie peršalimo vaistai ir, pasak gamintojų, artimiausiu metu nepasirodys. Taip pat yra kai kurių kraujospūdžio vaistų trūkumas“, – pasakojo „Eurovaistinės“ vaistininkas Vygintas Milašius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau sveikatos apsaugos ministras tikina, kad vaistų netrūksta, jie esą guli sandėliuose. Farmacininkai šiuos kaltinimus atmeta.

„Matome, kad didmenose daugelio sandėliuose tų vaistų ir lapkričio mėnesį, ir dabar yra. Tik klausimas, kodėl jų nėra vaistinėse“, – retoriškai spėliojo Arūnas Dulkys.

„Jei vaistų yra sandėliuose, tai į vaistines veža du kartus per dieną, kur didesnė apyvarta“, – pabrėžė Vaistų gamintojų asociacijos valdybos pirmininkas Darius Sinkevičius.

Vaistų gamintojai sako, kad po Naujųjų situacija gali būti dar prastesnė. Pasak jų, tai lems ministerijos noras keisti vaistų kompensavimo tvarką.

„Farmacijos įstatymo projekte kuriamos naujos kainodaros priemonės, kurių šiandien nėra Lietuvos teisėje. Tai reiškia vaistų prieinamumo mažėjimą“, – pažymėjo Vaistų gamintojų asociacijos valdybos narys Justinas Poderis.

„Su kiekvienu nauju kainynu yra išbraukiama, nebepatenka kažkiek vaistų į kainyną. Žmogus vaistinėje jau šių vaistų neberanda“, – dėstė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.

„Vaistų pasiūla nebus užtikrinama, dėl to nukentės tiekėjai, neturės galimybės į kompensavimo sistemą tiekti vaistų ir atitinkamai pacientai turės arba keisti vaistus, arba jų įsigyti už savo lėšas“, – pabrėžė Lygiagretaus vaistų importo asociacijos vadovas Donatas Parulis.

Greičiau kupranugaris praslinks pro adatą, nei kokybiški vaistai pateks į kompensavimo sistemą.

Ministras aiškina, kad nauja kompensuojamųjų vaistų kainodara padės gyventojams sutaupyti ir skatins rinktis vaistus su mažiausiomis priemokomis.

„Spaudimas į mūsų sistemą, kad yra poreikis užtikrinti socialiai teisingą kainyną, yra ir šiandien sistema veikia. Mes turime visų vaistų, kompensuojame 100 proc.“, – teigė sveikatos apsaugos ministras.

Projekte siūloma įvesti metinį 45 eurų priemokų krepšelį. Viršijus jį valstybė padengs papildomas gyventojų išlaidas perkant vaistus su mažiausia priemoka. Tačiau vaistų gamintojai įsitikinę, kad toks reguliavimas mažins konkurenciją vaistų rinkoje.

„Greičiau kupranugaris praslinks pro adatą, nei kokybiški vaistai pateks į kompensavimo sistemą“, – vaizdingai lygino D. Parulis.

„Valstybė teigia, kad užtenka vieno vaistinio preparato grupėje. Tiekėjai, gamintojai, gydytojai ir pacientai sako: užtikrinkite prieinamumą ir palikite mums teisę rinktis“, – akcentavo J. Poderis.

„Kainynas sudaromas pagal pačių gamintojų pateiktas paraiškas, iki šiol nebuvo situacijų, kad vaistų kainynui pritrūktų kokių nors paraiškų. Iki šiol mūsų vaistų kainynas yra pilnas, visoms ligoms yra vaistų“, – Sveikatos apsaugos ministerijos sistemai metamą kritiką neigė A. Dulkys.

Jei Seimas pritars, nauja vaistų kainodara įsigalios nuo sausio.

Buvęs Sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga medikamentų trūkumą apibūdina kaip galimą suplanuotą akciją.

„Manau, kad visa ši vaistų trūkumo akcija yra specialiai organizuota. Kaip vaistai yra sandėlyje, bet jų nėra vaistinėje? Vaistinių tinklai praktiškai visi turi savo didmeną, tai reiškia, kad tie vaistai yra jų pačių sandėliuose. Manau, kad čia sąmoningai suorganizuota akcija bandant visuomenėje sukelti nerimą, kad trūksta vaistų, ir dėl to neva nereikia priimti įstatymų, keliančių griežtesnes sąlygas gamintojams“, – portalui „Delfi“ pasakojo A. Veryga.

2021 m. Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) narės klinikiniams tyrimams skyrė 2,5 mln., socialiniams projektams ir medikų edukacijai – 2,5 mln. eurų, tuo tarpu valstybei sumokėtų mokesčių suma siekė 29,3 mln. eurų, teigiama pranešime žiniasklaidai.

IFPA narės kartu su kolegomis 33 Europos šalyse jau septintus metus iš eilės laikosi Atskleidimo kodekso ir pačios savanoriškai skelbia, kiek jos investuoja į sveikatos priežiūrą, medikų kompetencijų ir kvalifikacijos tobulinimą, bendradarbiavimą su medikais vystant medicinos inovacijas.

Savanoriška IFPA iniciatyva tapo Farmacijos įstatymo pakeitimo pagrindu – nuo 2020 m. viešinti duomenis apie perleistas vertes įpareigotos visos farmacijos kampanijos.

„Farmacijos pramonės ir medikų bendradarbiavimas pirmiausiai yra gyvybiškai svarbus pacientams, ypač turint galvoje ribotas valstybės galimybes. Šis bendradarbiavimas suteikia sveikatos priežiūros specialistams galimybę kelti kvalifikaciją, sužinoti naujausius inovatyvius gydymo būdus ir pritaikyti visa tai pacientų gydymui“, – sako Jūra Smilgaitė, IFPA direktorė.

Pasak jos, tuo pačiu visuomenė turi būti tikra, kad šis bendradarbiavimas yra visiškai skaidrus, remiasi aukščiausiais etikos standartais ir teisės aktais.

„Esame pasiruošę tolimesniam dialogui su socialiniais partneriais ir valstybės institucijomis, siekiant dar didesnio skaidrumo ir svarbiausia – užtikrinti, kad Lietuvos žmonės pagaliau gautų efektyviausią šiuolaikinį gydymą“, – sako J. Smilgaitė.

Pasak J. Smilgaitės, inovatyviausių vaistų prieinamumas Lietuvoje vis dar yra vienas prasčiausių Europoje – mūsų pacientams kompensuojami ir prieinami vos penktadalis Europos vaistų agentūroje patvirtintų naujausių medikamentų.

Tai sąlygoja dvi pagrindinės priežastys: ilgas kompensavimo vertinimo procesas ir finansavimo inovatyviems vaistams trūkumas.

Vokietijoje naujo vaisto vertinimas vidutiniškai trunka 4-5 mėnesius, tuo metu Lietuvoje – ilgiau nei pusantrų metų, nors įstatymuose numatyta naujo vaisto vertinimo trukmė – vos pusmetis. Šiuo metu mūsų šalyje vertinimo laukia apie 80 pažangių vaistų paraiškų – daugiau nei pusė jų yra gyvybiškai svarbūs, onkologiniai vaistai.

Pasak J. Smilgaitės, kasmet planuojant PSDF biudžeto išlaidas vaistams nėra numatoma, kiek tikslingai bus skiriama naujiems vaistams kompensuoti. Pastoviai skiriamas mažesnis finansavimas, nei poreikis, kurį nurodo PSDF biudžeto projekto rengėjai, sąlygoja taupymus naujovių sąskaita. Pavyzdžiui, 2023 metų PSDF projekte šioms reikmėms numatomas 31,3 mln. eurų trūkumas.

Nuo 1997 m. veikianti Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija šiuo metu vienija 18 kompanijų, kuriančių naujus, patentinius vaistus ir propaguojančių etinius veiklos principus.

Valstybės lėšos – grąža už paramą medikams?

Pernai vaistiniams preparatams kompensuoti valstybė skyrė 325 mln. eurų. Iš 102 farmacijos kompanijų didžiausią šios sumos dalį išsidalijo 20 jų. STT čia įžvelgia riziką, kad biudžeto lėšos farmacininkams gali būti dosni grąža už jų suteiktą paramą medikams bei ligoninėms.

„Šių didelių lėšų vaikščiojimas didina ir suinteresuotumą“, – sakė STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.

20 farmacijos įmonių, kurių vaistams kompensuoti pernai skirta daugiausia privalomojo sveikatos draudimo lėšų, suteikė ir 20 mln. eurų paramos medikų, pacientų organizacijoms, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Anot STT, parama nėra blogai, tačiau blogai, kai už gautą paramą viešos įstaigos vėliau siekia atsilyginti.

„Tie farmacijos rinkos dalyviai, kurie aktyviausiai teikia paramą su sprendimų priėmėjais susijusioms viešosioms įstaigoms, asociacijoms ir pan., jie geriausiai pasirodo ir viešuosiuose pirkimuose“, – teigė R. Kaziliūnaitė.

Korupciją tirianti organizacija „Transparency International“  pastebi, kad farmacijos įmonės gali gauti naudos ne tik per viešuosius pirkimus, bet ir per kiekvieną mokesčių mokėtoją.

STT atskleidžia, kad farmacininkų parama klinikoms vėliau išleidžiama kelionėms, medicinos įrangai pirkti.

„Jei tai būtų koks nors kitas paslaugų tiekėjas, kuris nemokamai vežioja ligoninės gydytojus iš namų į darbo vietą, o paskui iš ten tai įmonei duodamas užsakymas, tai šitaip neturėtų būti“, – šnekėjo Seimo Antikorupcijos komisijos narys Eugenijus Gentvilas.

Visgi dažniausiai farmacininkai remia medikų kvalifikacijos kėlimą.

„Pasako labai konkrečiai. Jeigu tu neužsiimsi reklama tam tikrų vaistų, tai tau uždarytas kelias išvažiuoti į konferenciją“, – komentavo Seimo Antikorupcijos komisijos narė Rasa Budbergytė.

Lietuvoje yra tik kelios klinikos, kurios yra daugiau mažiau apsitvarkiusios, o visur kitur skurdas. Tame skurde esantys gydytojai yra pažeidžiami.

Anot Medikų sąjūdžio vadovės Auristidos Gerliakienės, sveikatos apsaugos sistema įspausta į kampą ir priversta naudotis farmacininkų pagalba, nes valdžia finansavimo neskiria.

„Trūksta finansų ne tik kvalifikacijai, trūksta įrangai, gydymo metodams. Jų visą laiką trūksta. Lietuvoje yra tik kelios klinikos, kurios yra daugiau mažiau apsitvarkiusios, o visur kitur skurdas. Tame skurde esantys gydytojai yra pažeidžiami“, – tikino A. Gerliakienė.

Problemai spręsti siūlo ne didesnį finansavimą

Sveikatos apsaugos ministras pripažino: problema yra. Bet jai spręsti siūlo ne didesnį finansavimą, o skaidrumą.

„Turi būti kiekvieno įstaigos vadovo pareigų aprašyme įrašyta, kad jis yra asmeniškai atsakingas  už antikorupcinės aplinkos sutvarkymą savo įstaigoje, kad būtų panaikintos bet kokios korupcijos apraiškos. Dabar yra asmeninės atsakomybės, bet ne visų vadovų pareigų aprašymuose“, – tvirtino Arūnas Dulkys.

„Kiekvienai gydymo įstaigai viduje pradėti geriau kaupti duomenis šituo klausimu, t. y. su kokiais farmacijos įmonių atstovais susitinkama, kiek bendraujama, kaip vaikšto lėšos“, – antrino „Transparency International“ atstovė Ingrida Kalinauskienė.

STT siūlo naujas prevencines priemones.

„Galbūt vadinamasis „aklasis fondas“, kad nebūtų to tiesioginio kontakto tarp paramos teikėjo ir jos gavėjo. Viena vertus, tai yra galimybė tobulinti kvalifikaciją, kita vertus, tai yra rizikos veiksnys per finansavimą daryti įtaką sprendimui“, – sakė R. Kaziliūnaitė.

Farmacininkai korupcijos rizikas tiriančių ekspertų akiratin pakliūva ne pirmą kartą. Tai – tęstinis STT tyrimas nuo 2018 metų.

Baudžiamosios bylos, susijusios su galimomis stambaus masto korupcinėmis nusikalstamomis veikomis farmacijos srityje, kaltinamasis aktas sudaro 921 puslapį. Baudžiamąją bylą sudaro 200 tomų arba 34 tūkst. 711 puslapių.

Spalį Panevėžio apygardos teismas ketino pradėti nagrinėti šią baudžiamąją bylą dėl, kaip įtariama, stambaus masto korupcijos tarp farmacijos bendrovės „Valentis pharma“ darbuotojų bei gydytojų. Tačiau dėl ligos neatvykus vienam kaltinamųjų, kitas posėdis numatytas gruodžio 23 dieną.

Dar kovą Vilniaus apygardos teismui perduota vienuolika fizinių asmenų ir juridinis asmuo bendrovė „Valentis pharma“. Kadangi šiame teisme ypatingai didelis darbo krūvis, byla buvo perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.

Byla buvo grąžinta prokurorui

Gavęs bylą, Panevėžio apygardos teismas gegužę nusprendė, kad kaltinamasis aktas yra neaiškus ir prieštaringas tarpusavyje, neleidžiantis aiškiai apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribų, pažeidžiantis teisingo teismo proceso principą, kaltinamųjų teisę žinoti, kuo jie yra kaltinami ir tuo pačiu kaltinamųjų teisę į efektyvią gynybą. Teismas didelės apimties bylą grąžino bylą prokurorui.

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis nurodė, kad nėra aiški kaltinamųjų veiksmų apimtis ir vaidmuo darant nusikaltimą, nėra nurodyti konkretūs jų nusikalstami veiksmai, o kaltinime nurodytos frazės ir žodžiai kaip „toleravo“, „žinojo“, „kontroliavo“, „leido vykdyti“ yra itin formalūs, abstraktūs ir savaime neišreiškia baudžiamojo įstatymo prasme nei veikimo, nei neveikimo.

Pasak Panevėžio apygardos teismo, kaltinamajame akte papirkimu ir kyšininkavimu kaltinamiems asmenims surašytuose kaltinimuose nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės dalyje aiškiai prieštarauja kaltinamajame akte esantiems duomenims.

Šio teismo vertinimu, aprašyti aptariamo nusikaltimo vykdytojų veiksmai neatitinka duomenų, kuriais grindžiami kaltinimai, nes kaltinimuose paminėtiems gydytojams buvo paliekami nusikaltimo vykdytojų platinami medicinos prietaisai, o ne gryni pinigai, t. y. gydytojai paimdavo pinigus iš savo pacientų ir jiems perduodavo turimus medicinos prietaisus, dalį iš pacientų gautų pinigų gydytojai pasilikdavo sau, o vėliau kitą dalį pinigų atiduodavo medicinos prietaisus jiems palikusioms farmacijos įmonės vadybininkėms.

„Tai reiškia, kad šioje dalyje kyšio, jei toks buvo šiems gydytojams duotas, dalykas buvo ne kaltinimuose nurodyti grynieji pinigai“, – pastebi Panevėžio apygardos teismas.

Tačiau Apeliacinis teismas birželio 15 dieną paskelbė, kad šioje byloje nenustatyta esminių kaltinamojo akto trūkumų, kurių negalima ištaisyti teisme ir kurie trukdo nagrinėti bylą.

„Baudžiamojo proceso paskirtis – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Tai reiškia, kad teismas, vykdydamas teisingumą, taip pat turi prisidėti prie šios paskirties įgyvendinimo, pasinaudodamas Baudžiamojo proceso kodekso normose įtvirtintomis galimybėmis pagal bylą išnagrinėjusio teismo kompetenciją padaryti išvadas, ar surinkti įrodymai patvirtina kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, jas paneigia arba patvirtina iš dalies, taip pat nustatyti kitokias aplinkybes, nei nurodyta kaltinamajame akte“, – paskelbė Apeliacinis teismas.

Po šios nutarties byla nagrinėjimui vėl grįžo į Panevėžio apygardos teismą.

Teisėjas nuo bylos nenusišalino

Dar iki teismo posėdžio spalį valstybės kaltintojas Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Artūras Karpalovas pareiškė nušalinimą teisėjui A. Gapučiui.

Prokuroras mano, kad teisėjas anksčiau išreiškė nuomonę, jog kaltinamasis aktas turi trūkumų, Todėl prokuroras suabejojo teisėjo objektyvumu nagrinėjant šią bylą.

Teisėjas nuo bylos nenusišalino, pareiškęs, jog neturi jokio suinteresuotumo šia byla.

Tačiau pradėti bylos nagrinėjimo vis tiek nepavyko – paaiškėjo, kad dėl ligos negali dalyvauti vienas kaltinamųjų. Teisėjas A. Gaputis su proceso dalyviais net metams į priekį – iki kitų metų spalio – suderino posėdžių datas.   

Per ikiteisminį tyrimą į biudžetą sumokėta per 100 tūkst. eurų

Ši baudžiamoji byla būtų dar didesnės apimties, tačiau per ikiteisminį tyrimą 80 gydytojų ir 5 farmacijos bendrovės darbuotojai pripažino kaltę.

Gautos kyšių sumos konfiskuotos, skirtos įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, taip pat skirtos baudos. Šie proceso dalyviai sumokėję daugiau kaip 100 tūkst. eurų, kuriais papildytas valstybės biudžetas.

„Nemažai gydytojų pripažino savo kaltę dėl kyšininkavimo, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti schemą ir padarytas veikas, todėl (...) jų atžvilgiu buvo priimti atitinkami sprendimai dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Čia kalbama apie 77 gydytojus“, – yra sakęs prokuroras A. Karpalovas.

Nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti ir penki įmonės darbuotojai, pripažinę kaltę ir padėję atskleisti nusikaltimus.

Buvo išieškota apie 65 tūkst. eurų, sumokėta apie 3,5 tūkst. eurų baudų bei apie 40 tūkst. eurų įmokų į nuo nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos viršininkas Vaidas Pupelis yra sakęs, kad organizuotoje grupėje veikusios bendrovės vadybininkės galėjo susitarti su savo aptarnaujamų Lietuvos miestų ir rajonų gydymo įstaigų gydytojais, kad jie už neteisėtą atlygį rekomenduotų pacientams įsigyti, o vėliau suleistų būtent jų įmonės platinamus produktus.

Anot jo, preparatai yra susiję su sąnarių ligų gydymu.

Teisėsaugos manymu, per 2014-2015 metus iš viso pagal šią schemą galėjo būti perduota kyšių už daugiau kaip 74 tūkst. eurų.

Kyšių, kurių vertė svyravo nuo penkiolikos eurų iki 102 eurų (...) kyšio suma priklausė nuo to, kokį prietaisą įsigydavo pacientas ir nuo įsigijimo būdo.

„Kyšių, kurių vertė svyravo nuo penkiolikos eurų iki 102 eurų (...) kyšio suma priklausė nuo to, kokį prietaisą įsigydavo pacientas ir nuo įsigijimo būdo“, – sakė V. Pupelis.

STT Šiaulių valdybos viršininko teigimu, kyšio suma buvo įskaičiuota į kainą, kurią mokėjo pacientai.

„Priklausomai nuo produkto mokėdavo 140-150 arba 600 litų (...) jeigu kalbėti apie tą brangesnį produktą, jei jis kainuodavo 600 litų, tai gydytojui, priklausomai nuo įgijimo būdo ir būdavo – nuo 250 iki 350 litų“, – pasakojo V. Pupelis.

Jis taip pat pažymėjo, kad gydytojų uždarbis kito pagal tai, kokiu būdu pacientai įsigydavo preparatus – iš gydytojo, vadybininkės ar vaistinės.

Ikiteisminio tyrimo metu išaiškinta ir tai, kad bendrovės darbuotojai, baigiantis preparatų galiojimo laikui, perpakuodavo juos ir iš naujo tiekdavo rinkai.

V. Pupelio teigimu, informacija apie tai buvo perduota Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, kurios bendrovei pritaikė administracinio poveikio priemones.

Byloje juridiniam asmeniui – farmacijos bendrovei „Valentis pharma“ – pateikti įtarimai dėl papirkimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Septyni farmacijos bendrovės atstovai įtariami papirkimu, dalis jų – ir apgaulingu apskaitos tvarkymu, keturi buvę ir esamo gydytojai – kyšininkavimu.

Atliekant tyrimą apklausta daugiau nei 1100 asmenų ir surinkta duomenų, kad gydytojams papirkti nuo 2014 metų iki 2015 metų pradžios kyšiams įmonė galėjo skirti daugiau kaip 74 tūkst. eurų.

Generalinė prokuratūra šiam ikiteisminiam tyrimui buvo sudariusi specialią Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų prokuratūrų prokurorų ir visų STT teritorinių padalinių pareigūnų tyrimo grupę.

Valstybinė mokesčių inspekcija farmacijos bendrovei yra pateikusi ieškinį dėl daugiau kaip 39 tūkst. eurų.

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Artūro Karpalovo teigimu, iš viso šioje byloje kaltinimai pareikšti vienam juridiniam asmeniui – farmacijos bendrovei „Valentis pharma“ ir 11 fizinių asmenų.

„Nemažai gydytojų pripažino savo kaltę dėl kyšininkavimo, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti schemą ir padarytas veikas, todėl (...) jų atžvilgiu buvo priimti atitinkami sprendimai dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Čia kalbama apie 77 gydytojus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Karpalovas.

Nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti ir penki įmonės darbuotojai, pripažinę kaltę ir padėję atskleisti nusikaltimus.

Pasak prokuroro, ikiteisminio tyrimo metu buvo išieškota apie 65 tūkst. eurų, sumokėta apie 3,5 tūkst. eurų baudų bei apie 40 tūkst. eurų įmokų į nuo nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Nemažai gydytojų pripažino savo kaltę dėl kyšininkavimo, padėjo ikiteisminio tyrimo pareigūnams atskleisti schemą ir padarytas veikas.

„Manyčiau, kad dar nebaigus bylos, tai tikrai geras rezultatas, nes valstybės biudžetas pasipildė daugiau kaip 100 tūkst. eurų suma“, – sakė jis.

STT Šiaulių valdybos viršininkas Vaidas Pupelis teigė, kad organizuotoje grupėje veikusios bendrovės vadybininkės galėjo susitarti su savo aptarnaujamų Lietuvos miestų ir rajonų gydymo įstaigų gydytojais, kad jie už neteisėtą atlygį rekomenduotų pacientams įsigyti, o vėliau suleistų būtent jų įmonės platinamus produktus.

Anot jo, preparatai yra susiję su sąnarių ligų gydymu. 

Teisėsaugos manymu, per 2014-2015 metus iš viso pagal šią schemą galėjo būti perduota kyšių už daugiau kaip 74 tūkst. eurų.

„Kyšių, kurių vertė svyravo nuo 15 eurų iki 102 eurų (...) kyšio suma priklausė nuo to, kokį prietaisą įsigydavo pacientas ir nuo įsigijimo būdo“, – sakė V. Pupelis.

STT Šiaulių valdybos viršininko teigimu, kyšio suma buvo įskaičiuota į kainą, kurią mokėjo pacientai.

„Priklausomai nuo produkto mokėdavo 140-150 arba 600 litų (...) jeigu kalbėti apie tą brangesnį produktą, jei jis kainuodavo 600 litų, tai gydytojui, priklausomai nuo įgijimo būdo ir būdavo – nuo 250 iki 350 litų“, – pasako V. Pupelis.

Jis taip pat pažymėjo, kad gydytojų uždarbis kito pagal tai, kokiu būdu pacientai įsigydavo preparatus – iš gydytojo, vadybininkės ar vaistinės.

Ikiteisminio tyrimo metu išaiškinta ir tai, kad bendrovės darbuotojai, baigiantis preparatų galiojimo laikui, perpakuodavo juos ir iš naujo tiekdavo rinkai.

V. Pupelio teigimu, informacija apie tai buvo perduota Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, kurios bendrovei pritaikė administracinio poveikio priemones.

Apie baigtą ikiteisminį tyrimą teisėsauga pranešė pernai lapkričio pabaigoje.

Baigtoje byloje juridiniam asmeniui – farmacijos bendrovei „Valentis pharma“ – pateikti įtarimai dėl papirkimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Septyni farmacijos bendrovės atstovai įtariami papirkimu, dalis jų – ir apgaulingu apskaitos tvarkymu, keturi buvę ir esamo gydytojai – kyšininkavimu.

Atliekant tyrimą apklausta daugiau nei 1100 asmenų ir surinkta duomenų, kad gydytojams papirkti nuo 2014 metų iki 2015 metų pradžios kyšiams įmonė galėjo skirti daugiau kaip 74 tūkst. eurų.

Generalinė prokuratūra šiam ikiteisminiam tyrimui buvo sudariusi specialią Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų prokuratūrų prokurorų ir visų STT teritorinių padalinių pareigūnų tyrimo grupę.

Valstybinė mokesčių inspekcija farmacijos bendrovei yra pateikusi ieškinį dėl daugiau kaip 39 tūkst. eurų.

Vaistininkai ga­li kva­li­fi­kuo­tai pa­kon­sul­tuo­ti apie vaistų sudėtį, sau­gų jų var­to­ji­mą, ša­lu­ti­nį po­vei­kį, su­de­ri­na­mu­mą, ki­taip sa­kant, su­teik­ti vi­sa­ver­tę far­ma­ci­nę pa­slau­gą.

Po­li­far­ma­ci­ja – di­dė­jan­ti pro­ble­ma

Įvai­rūs ty­ri­mai ro­do, kad kon­sul­ta­ci­jų gy­ven­to­jams iš­ties rei­kia: Lie­tu­vos žmo­nės su­si­du­ria su to­kio­mis problemomis kaip po­li­far­ma­ci­ja, kai var­to­ja­mi pen­ki ar dau­giau vais­tų, di­dė­jan­tis vais­tų var­to­ji­mas, ne­tai­syk­lin­gas vais­tų var­to­ji­mas, augantis ne­pa­gei­dau­ja­mo vais­tų poveikio skai­čius.

Tad vais­ti­nin­kui ten­ka ne tik kon­sul­tuo­ti, bet ne­re­tai ir su­draus­ti ne­de­ra­ma savigy­da už­sii­man­čius as­me­nis, at­skleis­ti ga­li­mus pikt­nau­džia­vi­mo medikamentais pa­da­ri­nius. Lai­mė, į vais­ti­nin­ko žo­dį dau­ge­lis iki šiol bent kiek įsi­klau­so: tai ger­bia­ma, au­to­ri­te­tin­ga pro­fe­si­ja, o ir vais­ti­nė – pir­mo­ji grei­čiau­siai pa­sie­kia­ma svei­ka­tos ap­sau­gos įstai­ga.

„Vais­ti­nin­ką pa­siek­ti leng­viau nei gy­dy­to­ją, o jo kon­sul­ta­ci­ja – ne ma­žiau kvalifikuo­ta ir pa­ti­ki­ma“, – pa­ste­bi Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to (LSMU) Far­ma­ci­jos fa­kul­te­to Kli­ni­ki­nės far­ma­ci­jos ka­ted­ros lek­to­rė biomedicinos moks­lų dak­ta­rė Ri­ma Min­ku­tė.

Ša­lu­ti­nį po­vei­kį tu­ri vi­si vais­tai

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­mis, net pu­sė vais­tų pa­sau­ly­je vartoja­mi ne­de­ra­mai. Lie­tu­viai taip pat ne­pa­si­žy­mi draus­me var­to­da­mi gy­dy­to­jo pa­skir­tus vais­tus.

Prob­le­mos mas­tą at­sklei­džia ir LSMU stu­den­tų at­lik­tos ap­klau­sos. Daž­nai varto­ja­ma di­des­nė do­zė ar net ke­le­tas to pa­ties po­vei­kio vais­tų (pa­vyz­džiui, recep­ti­nis ir ne­re­cep­ti­nis), tad gy­dy­mas tam­pa dvi­gu­bas, ne­si­lai­ko­ma nu­ro­dy­to re­ži­mo, daž­nio, vais­tų iš­ge­ria­ma per daug ar, pra­din­gus simp­to­mams, juos nusto­ja­ma var­to­ti vi­sai. Dėl to ga­li kil­ti ša­lu­ti­nio vais­tų po­vei­kio pa­vo­jus, nevisiškai iš­gy­do­ma li­ga.

Nie­kur neiš­ny­ko ir at­spa­ru­mo an­ti­bio­ti­kams pro­ble­ma. Gy­dy­to­jui juos pa­sky­rus, svar­bu su­var­to­ti vi­są kur­są, net jei po ke­lių die­nų li­gos simp­to­mų ne­be­jau­čia­me. Kai na­muo­se už­si­li­kę an­ti­bio­ti­kai var­to­ja­mi ki­tų li­gų simp­to­mams slo­pin­ti, tar­kim, per­ša­lus, daž­niau­siai ir vys­to­si or­ga­niz­mo at­spa­ru­mas an­ti­bio­ti­kams.

„Kai per ap­klau­sas gy­ven­to­jų klau­sia­ma, ar lai­ko­si gy­dy­to­jo nu­ro­dy­mų vartodami pa­skir­tus vais­tus, daž­nas pa­tvir­ti­na, bet pa­si­gi­li­nus paaiš­kė­ja, kad skir­ti me­di­ka­men­tai var­to­ja­mi ne taip, kaip rei­kė­tų. O juk vie­nus vais­tus ge­riau ger­ti ry­te, ki­tus – va­ka­re, vie­nus – prieš val­gį, ki­tus – po val­gio“, – pa­ste­bi pašne­ko­vė. Daug klai­dų pa­da­ro­ma ir sa­vo nuo­žiū­ra be sai­ko per­kant nereceptinius vais­tus. Jų įsi­gy­ti šian­dien pa­pras­ta pre­ky­bos cent­ruo­se, degalinė­se, ta­čiau pa­si­tar­ti ten nė­ra su kuo, o pre­pa­ra­tas, ku­ris ti­ko vie­nam žmo­gui, ga­li vi­sai ne­tik­ti ki­tam.

„Prie­žas­čių, ko­dėl, tar­ki­me, ką nors skau­da, ga­li bū­ti ne vie­na. Tai ga­li bū­ti rim­tes­nės pro­ble­mos simp­to­mas ar­ba ki­to var­to­ja­mo vais­to ša­lu­ti­nis po­vei­kis. Tokia sa­vi­gy­da iš es­mės ne­ge­rai. Bet jei jau nu­spren­dė­te, kad rei­kia vie­no ar kito vais­to, de­rė­tų ati­džiai per­skai­ty­ti vais­tų pa­kuo­tės in­for­ma­ci­nį la­pe­lį ir vais­tą var­to­ti kuo trum­pes­nį lai­ką. Jei simp­to­mai neiš­nyks­ta, bū­ti­na kreip­tis į gy­dy­to­ją. Vi­si vais­tai tu­ri ša­lu­ti­nį po­vei­kį – ne­tgi ne­re­cep­ti­niai“, – pa­brė­žia dr. R. Min­ku­tė.

Kaip pa­reng­ti atei­ties vais­ti­nin­ką

Kad ga­lė­tų su­pran­ta­mai paaiš­kin­ti pa­cien­tui apie vais­tą, jo var­to­ji­mą, vaistininkas pri­va­lo tu­rė­ti ne tik pro­fe­si­nių ži­nių bei įgū­džių, bet ir ge­bė­ji­mą išklau­sy­ti, pa­tar­ti, pa­dė­ti žmo­gui.

Ri­ma Min­ku­tė: vais­ti­nin­kas tu­ri kom­pe­ten­ci­jos nu­spręs­ti, ar pa­kaks ne­re­cep­ti­nio vais­to, ar ge­riau kreip­tis į gy­dy­to­ją ir už­kirs­ti ke­lią rim­tai li­gai.

Ki­ta ver­tus, dirb­ti vais­ti­nin­ku – tik vie­na iš far­ma­ci­jos stu­di­jas bai­gu­sio specialisto veik­los sri­čių. O ga­li­my­bių bai­gu­sie­siems ži­no­miau­sią Lie­tu­vos farma­ci­jos spe­cia­lis­tų kal­vę – LSMU Far­ma­ci­jos fa­kul­te­tą – at­si­ve­ria itin daug.

Vais­ti­nin­kai ga­li kur­ti, ga­min­ti, ana­li­zuo­ti vais­tus, or­ga­ni­zuo­ti jų ga­my­bą. Jau­ni spe­cia­lis­tai dir­ba did­me­ni­nės vais­tų pre­ky­bos ir tie­ki­mo įmo­nė­se, far­ma­ci­jos pra­mo­nės įmo­nė­se, far­ma­ci­jos moks­lo pa­slau­gas tei­kian­čio­se įmo­nė­se, valstybi­nė­se svei­ka­tos sis­te­mos įstai­go­se, va­do­vau­ja far­ma­ci­jos kom­pa­ni­joms, ren­ka­si per­spek­ty­vų moks­li­nin­ko ty­rė­jo, ino­va­ty­vių vais­tų kū­rė­jo ke­lią.

„Far­ma­ci­jos sri­tis – itin di­na­miš­ka, kon­ku­ren­cin­ga ir la­bai pri­klau­so nuo naujausių moks­li­nių ty­ri­mų ir tech­no­lo­gi­jų. Tad šiuo­lai­ki­nis far­ma­ci­jos specialistas tu­ri bū­ti iš­mo­kęs nau­jau­sių far­ma­ci­jos moks­lo ži­nių, me­to­dų, ge­bė­ti juos tai­ky­ti pra­kti­ko­je, su­pras­ti svei­ka­tos po­li­ti­ką, koor­di­nuo­ti tei­kiant far­ma­ci­nes pa­slau­gas, bū­ti pa­si­ren­gęs dirb­ti moks­li­nį dar­bą“, – sa­ko LSMU Far­ma­ci­jos fakul­te­to de­ka­nė pro­fe­so­rė Ra­mu­nė Mor­kū­nie­nė.

LSMU Far­ma­ci­jos fa­kul­te­tas, gar­sė­jan­tis ino­va­ty­viais moks­lo la­bo­ra­to­ri­jų produk­tais, tarp­tau­ti­niais nau­jų vais­tų pa­ten­tais, pa­sta­ruo­ju me­tu su­si­tel­kė ugdy­ti kū­ry­biš­ką, pla­čių ge­bė­ji­mų far­ma­ci­jos ma­gist­rų pa­mai­ną. Ka­dan­gi fakulte­tas funk­cio­nuo­ja kaip Nau­jau­sių far­ma­ci­jos ir svei­ka­tos tech­no­lo­gi­jų centro bei moks­lo ir vers­lo slė­nio „San­ta­ka“ da­lis, bū­si­mie­siems far­ma­ci­jos specia­lis­tams at­vi­ros mo­der­niau­sios la­bo­ra­to­ri­jos ir stu­di­jų erd­vės.

Nau­jo­je mo­ko­mo­jo­je vais­ti­nė­je bū­si­mie­ji vais­ti­nin­kai jau šian­dien ren­gia­mi, kad ge­bė­tų bend­rau­ti su pa­cien­tu, kon­sul­tuo­ti jį apie vais­tų su­dė­tį ir su­de­ri­na­mu­mą, ži­no­tų, ko­dėl vie­nas ar ki­tas vais­tas ne­de­ra su kai ku­riais mais­to pa­pil­dais, produk­tais ar vi­ta­mi­nais. Stu­di­jų me­tu jie gau­na ži­nių apie žmo­gaus fi­zio­lo­gi­ją, iš­moks­ta at­pa­žin­ti dau­ge­lį simp­to­mų ir pa­gal tai pa­rink­ti tin­ka­mą vais­ti­nį prepara­tą, iš­moks­ta ver­tin­ti, kas at­si­tin­ka vais­tui pa­te­kus į or­ga­niz­mą, kaip jis sky­la, re­zor­buo­ja­si, pa­si­ša­li­na ir t. t.

Uni­ver­si­te­to pa­reng­ti vais­ti­nin­kai glau­džiai bend­ra­dar­biau­ja su gy­dy­to­jais, tei­kia far­ma­ci­nės rū­py­bos pa­slau­gas spren­džiant su vais­ti­nių pre­pa­ra­tų var­to­ji­mu susi­ju­sias svei­ka­tos pro­ble­mas. Net­ru­kus, įgi­ję pa­pil­do­mą li­cen­ci­ją, vais­ti­nin­kai teiks ir vak­ci­na­ci­jos pa­slau­gą.

Vais­tų są­vei­ka: įma­no­ma pa­tik­rin­ti

Grįž­tant prie per­ne­lyg gau­saus vais­tų var­to­ji­mo, jis ypač pa­vo­jin­gas vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms, ku­rie ser­ga gre­tu­ti­nė­mis li­go­mis, var­to­ja daug skir­tin­gų vais­tų. Ty­ri­mai ro­do, kad var­to­jan­tiems pen­kis ar dau­giau vais­tų (va­di­na­mo­ji poli­far­ma­ci­ja) daž­niau ky­la įvai­rių ne­pa­gei­dau­ja­mų po­vei­kių – at­si­nau­ji­na lėtinės li­gos, ka­muo­ja skaus­mai, du­su­lys, su­trin­ka virš­ki­ni­mas, svaigs­ta gal­va.

Pa­sak dr. R. Min­ku­tės, Lie­tu­vo­je dar nė­ra sis­te­mos, kad gy­dy­to­jai ma­ty­tų vi­są in­for­ma­ci­ją apie ki­tų spe­cia­lis­tų pa­cien­tui skir­tus vais­tus ar pa­pil­do­mai įsi­gy­tus ne­re­cep­ti­nius me­di­ka­men­tus. Bet dau­gu­mo­je vais­ti­nių įdieg­tos pro­gra­mos, kurio­se, įve­dus var­to­ja­mų vais­tų pa­va­di­ni­mus, ga­li­ma su­ži­no­ti, ar ku­rių nors vais­tų są­vei­ka ga­li bū­ti ne­tin­ka­ma.

„Kuo dau­giau vais­tų var­to­ja­ma, tuo dau­giau pro­ble­mų ky­la dėl jų są­vei­kos ir tuo daž­niau rei­kia kon­sul­ta­ci­jų, nes pri­dė­jus tik vie­ną, kad ir ne­re­cep­ti­nį pre­pa­ra­tą, iš­si­de­ri­na anks­čiau su­de­rin­ti vais­tai. Įvai­rių vais­tų są­vei­kų iš­veng­ti neį­ma­no­ma, tik jos ne vi­sa­da ža­lin­gos, o kar­tais net rei­ka­lin­gos. Ar ši są­vei­ka svar­bi, ar pavo­jin­ga, o gal rei­kia ko­re­guo­ti do­za­vi­mą – vi­sa tai kom­pe­ten­tin­gas įver­tin­ti vais­ti­nin­kas“, – pa­ste­bi pa­šne­ko­vė.

Ne­de­rė­tų pikt­nau­džiau­ti ir mais­to pa­pil­dais. Nors jie – ne vais­tai ir ne­ga­li bū­ti var­to­ja­mi gy­dy­mui, ta­čiau mais­to pa­pil­das yra kon­cent­ruo­tas tam tik­rų medžiagų pre­pa­ra­tas, ku­ris taip pat ga­li tu­rė­ti po­vei­kį or­ga­niz­mui. Kai ku­rie papil­dai ga­li tu­rė­ti įta­kos vais­tų po­vei­kiui, tad, kon­sul­tuo­jan­tis su vais­ti­nin­ku ar gy­dy­to­ju, rei­kė­tų pa­mi­nė­ti, jei juos var­to­ja­te.

Ne­tin­ka­mai, sa­vo nuo­žiū­ra var­to­jant vais­tus, ga­li­ma ap­si­nuo­dy­ti – ne­tgi to­kiais įpras­tais vais­tais kaip pa­ra­ce­ta­mo­lis, ku­rie var­to­ja­mi nuo skaus­mo, slo­pi­na perša­li­mo ar gri­po simp­to­mus. Iš­gė­rus šių tab­le­čių, tar­ki­me, nuo gal­vos skausmo, paskui – dar ke­le­tą pa­ke­lių karš­to gė­ri­mo nuo per­ša­li­mo, su­var­to­ta per di­de­lė pa­ra­ce­ta­mo­lio do­zė ga­li ap­nuo­dy­ti.

„Ki­lus men­kiau­siai abe­jo­nei dėl vais­to var­to­ji­mo ar sa­vi­jau­tos, vi­sa­da ge­riau pasi­kon­sul­tuo­ti bent jau vais­ti­nė­je, o vais­ti­nin­kas tu­ri kom­pe­ten­ci­jos nu­spręs­ti, ar pa­kaks ne­re­cep­ti­nio vais­to, ar ge­riau kreip­tis į gy­dy­to­ją ir už­kirs­ti ke­lią rim­tai li­gai“, – api­bend­ri­na dr. R. Min­ku­tė.