Moteris teigia, kad pagrindinis dalykas, nulemsiantis, ar sudominsite klausytoją, yra turėti, ką pasakyti. Na, o norint sklandžiai kalbėti, būtina iš anksto pasiruošti. „Prieš kažką pristatinėjant auditorijai siūlyčiau ne kartą pasirepetuoti. Kai būsite pasiruošę, žinosite, ką ir kam norite pasakyti, tuomet būsite labiau atsipalaidavę, kalbėsite laisviau“, – pataria moteris.

D. Filmanavičiūtė sako, kad daugeliui viešas kalbėjimas kelia stresą ir net gerai pasiruošus sunku paslėpti jaudulį.

„Man asmeniškai vienas geriausiai veikiančių dalykų prieš kalbant viešai yra giliai ir ramiai pakvėpuoti. Tai darau tam, kad viskas atsipalaiduotų, galūnės nebūtų įsitempusios ir mažiau mosikuočiau rankomis. Mažiau vadovėlių, daugiau širdies, taip jūsų kūno kalba bus atviresnė“, – patarimais dalinasi kūrybininkė.

Naujoje „Samsung“ inicijuotoje skaitmeninių įgūdžių lavinimo programoje „Skaitmeninis moksleivio IQ“ su moksleiviais sukaupta patirtimi pasidalinusi D. Filmanavičiūtė nuramina, kad negalėti kalbėti viešai yra visiškai normalu ir nereikėtų savęs dėl to graužti. Tačiau labai norint, tikrai galima išmokti bent jau suvaldyti jaudulį ir tvarkingai pristatyti savo darbą.

„Tie, kuriems kalbėti viešai sekasi labiau, neturėtų sustoti tobulintis. Svarbu išmokti kalbėti raiškiai, tobulinti savo žodyną. Galbūt netgi reikėtų padirbėti su intonacija, kūno kalba, su pratimais padedančiais atsipalaiduoti,“ – teigia kūrybininkė.

Vis labiau populiarėjantys socialiniai tinklai sukūrė erdvę, kur savo mintis gali reikšti kiekvienas. Internete dauguma yra drąsesni ir bendrauja laisviau. Turbūt nereikėtų leisti būti užvaldomam internetinio bendravimo, bet tuo pačiu skaitmeninė erdvė gali būti žingsnis, mokantis drąsiau reikšti savo mintis.

Dažnai kyla klausimas, kodėl vienas ar kitas nuomonės formuotojas turi tiek sekėjų? Kaip savo turiniu sudominti vartotojus man pačiam? D. Filmanavičiūtė sako, kad socialiniuose tinkluose, kaip ir realybėje, turi atsispindėti asmeninės vertybės, tvirta nuomonė, kurią mokėtumėte pagrįsti argumentais. Tam, kad būtumėte išgirstas ir įdomus pašnekovas, reikia nuolat viskuo domėtis, daug skaityti ir mokytis.

„Reikia turėti, ką pasakyti. Tokia taisyklė galioja ir socialiniuose tinkluose. Jei kursi aktualų, įdomų, išjaustą turinį, visi norės tave skaityti ir sekti. Su tavimi bus kiekvieną dieną tam, kad iš tavęs sužinotų kažką naujo, įsikvėptų ir gal įgautų drąsos pradėti kažkokią veiklą savo gyvenime“, – socialinių tinklų paslaptimis dalinasi D. Filmanavičiūtė.

Ne ką mažiaus svarbus aspektas – vertybės. „Taip pat labai svarbu vertybės. Tai, manau, yra vienintelis kelias būti išgirstu“.

Pasak 9-12 klasių moksleiviams skirtos skaitmeninių įgūdžių lavinimo programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ vadovės Eglės Tamelytės, nors apklausos rezultatai rodo, kad didžioji dalis jaunuolių nesidalina savo patirtimis su suaugusiais, tuo pačiu beveik 50 proc. jų sako, kad norėtų būti atviresni su savo tėvais.

Apklausoje dalyvavę paaugliai iš visos Lietuvos teigė, kad mielai su tėvais dalintųsi patirtimis, kurias įgauna skaitmeninėje erdvėje ir netgi norėtų sulaukti patarimų, kaip elgtis tam tikromis probleminėmis situacijomis.

„Kartais tenka išgirsti iš pačių moksleivių, kad jų tėvai nežino, kas tas intagramas, snapčatas ar pastaruoju metu itin paauglių pamėgta „TikTok“ programa ir ką šiuose socialiniuose tinkluose veikia jų vaikai. Tačiau kiekviena šeima, namie auginanti paauglį, turėtų nors kažkiek pasidomėti apie šias programas. Nieko apie tai nežinant, tikrai nebus lengva pagelbėti ar patarti savo vaikams“, – sako E. Tamelytė.

Skaitmeninių įgūdžių lavinimo programos vadovė primena, kad tiek tėvai, tiek mokytojai turėtų nuolat kalbėti su vaikais apie etišką bendravimą virtualioje erdvėje, šviesti jaunimą duomenų saugumo, saugaus elgesio internete ir kitomis su skaitmeniniu raštingumu susijusiomis temomis.

Atlikta apklausa parodė, kad kas penktas apklausoje dalyvavusių paauglių mano, kad tėvai juos smerktų sužinoję, ką jie iš tikrųjų veikia internete. Virtualioje aplinkoje paaugliai ne tik nesunkiai gali rasti įvairios žalingos informacijos, bet ir neretai patys elgiasi neatsakingai ir neapgalvotai.

„Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose priima nepažįstamų žmonių kvietimus draugauti, ne visada atsijungia iš savo socialinių tinklų paskyrų ar įsivelia į elektronines patyčias“, – sako E. Tamelytė.

Kita vertus, šiek tiek mažiau nei pusė apklaustų moksleivių teigė, kad mokykloje gauna pakankamai žinių, kaip elgtis, internete iškilus tam tikroms problemoms. Beveik 70 proc. jaunuolių atsakė, kad šią informaciją gauna iš savo tėvų. Tad tiek mokytojai, tiek tėvai turėtų pasitempti ir atkreipti dėmesį, kokiomis žiniomis ir patarimais dalinasi su jaunimu.

Mitas, kad vyrai geresni kulinarai nei moterys. Internetas įrodė, kad ir vieni, ir kiti gali būti vienodi. Vienodai blogi. Kai žinovai pamoko, kaip virti nepakartojamą košę ar nepakartojamą kotletą. Pagaminai, pavalgei ir niekada nekartosi.

Yra sričių, kuriose apskritai tik sykį įmanoma pabandyti. Pavyzdžiui, gydytis nuo esamų, nesamų ir dar neatrastų ligų. Kaip paprasta turint "Google", veidrodį ir gerą peilį pačiam išsioperuoti apendiksą. Bijantieji kraujo gali pagal šią nuostabią paieškos sistemą sužinoti, kaip gydytis vienokiu ar kitokiu stebukliniu vandeniu. Tai sveikatai gal mažiau pavojinga, bet kišenei gali sukelti rimtą finansinę distrofiją. Neįtikėtinais patarimais mielai dalijasi garsūs, bet niekam nežinomi žyniai, baigę tuos pačius "Google" kursus.

"Google" tiek diskusijų "išmeta", kad net ausys linksta. Kartais nebeaišku, kas pirmieji kosmosą užkariavo.

Ši nuostabi paieškos sistema mus moko istorijos. Su Krymo likimu šiame amžiuje, ko gero, dar viskas lyg ir aišku. Gal "Google" per sunku būtų įtikinti Lietuvos interneto vartotoją, kad šioje Ukrainos teritorijoje gyvenantys žmonės patys iš Maskvos parsivežė saulę.

O kaip su kitais įvykiais, faktais, buvusiais praėjusiame amžiuje? "Google" tiek diskusijų "išmeta", kad net ausys linksta. Kartais nebeaišku, kas pirmieji kosmosą užkariavo. Kaip tai, kas laimėjo Antrąjį pasaulinį karą. Jau ir vaikai įvariausių žinių semiasi ne iš savo mokytojų, ne iš vadovėlių, ne iš tėvų, o visagalio "Google". Ir visa tai yra neišvengiama, nes gyvenimo greitis didėja. Bėda vienintelė – nėra kur informacijos pasitikrinti.

"Google" sulaukė pilnametystės, nebegalioja sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos apribojimai. Bet tai gali reikšti ir tai, kad "padauginusi" paieškos sistema gali prikalbėti daugiau nesąmonių nei nepilnametystėje. Ypač, kai dalis anoniminių komentarų transformuojami įvairiuose forumuose, kaip tikros žinios. "Fake news". Vieni tai supranta: "Netikros žinios". Kiti niekaip nesupranta.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šių dienų jaunimas yra įvaldęs technologijas ir puikiai jaučiasi virtualiame pasaulyje. Vis dėlto, kai technologijos ir darbo rinka vystosi itin sparčiai, yra labai svarbu neatsilikti nuo kintančios aplinkos ir mokėti ne tik pramogauti, bet ir paversti technologijas naudingu įrankiu kasdienėms užduotims bei tobulėjimui, išvengiant negatyvių aspektų, tokių kaip, pavyzdžiui, autorių teisių pažeidimai ar patyčios internete. Todėl kviečiame moksleivius pasinerti į specialiai jiems sukurtą mokyklą internete, kur kiekvienas ras daugybę šiai temai aktualių pamokų“, – sakė projekto „Skaitmeninis moksleivio IQ“ programos vadovė Eglė Tamelytė.

Pasak programos vadovės, šiandien visas mūsų gyvenimas yra internete ir išmaniuosiuose įrenginiuose, todėl tokia interneto svetainė, kur moksleiviai informaciją apie skaitmeninį raštingumą ras vienoje vietoje, yra tikrai reikalinga.

„Temos yra labai įvairios. Tai ir duomenų saugumas, privatumas internete, autorinės teisės, patarimų čia ras ir tie, kurie nori pradėti programuoti ar išmokti fotografuoti, rašyti tinklaraštį. Technologijų ekspertai ir švietimo specialistai pasidalino patarimais, kaip išmokti mąstyti kūrybiškai, apsaugoti savo duomenis, kodėl yra svarbus kritinis mąstymas, kokias teises ir atsakomybes šiandien mes visi turime skaitmeninėje erdvėje. Interneto svetainėje moksleiviai taip pat ras interviu su žurnalistais, komunikacijos specialistais ir nuomonės formuotojais“, – sakė programos vadovė.

Vilniaus S. Daukanto gimnazijoje vykusiame projekto atidarymo renginyje su moksleiviais savo istorijomis ir patarimais dalinosi renginių bei laidų vedėjas Rolandas Mackevičius, kelių tūkstančių egzempliorių tiražu savo žurnalą išleidęs ir sparčiai socialiniuose tinkluose populiarėjantis 17-metis Edvinas Vitas bei technologijų saugumo ekspertas Marius Pareščius.

Tačiau tyrimas atskleidė, kad net 78 proc. Baltijos šalių gyventojų visiškai nesirūpina arba labai mažai rūpinasi savo duomenų saugumu kibernetinėje erdvėje.

Technologijų kompanijos užsakymu atlikta apklausa apie kibernetinį ir mobiliųjų įrenginių saugumą parodė, kad tiek Lietuvos, tiek Baltijos šalių gyventojai turi per mažai informacijos apie galimus kibernetinius pavojus arba mano, kad jiems negresia susidurti su asmeninių duomenų vagystėmis.

„Tyrimo rezultatai parodė, kad Baltijos šalių gyventojai ne tik mažai rūpinasi savo saugumu skaitmeninėje erdvėje, bet 60 proc. jų nežino, kaip elgtis, jei į jų paskyrą arba įrenginį buvo įsilaužta. Taip pat, net 93 proc. Lietuvos gyventojų visiškai nesinaudoja arba naudojasi tik keliais kibernetinio saugumo ekspertų patarimais“, – sakė Vaidas Bielinis, „Samsung Electronics Baltics“ pardavimų verslui skyriaus vadovas Baltijos šalims.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) vadovas dr. Rytis Rainys sakė, kad nors per 2018 m. Lietuvoje kibernetinių incidentų buvo registruota 3 proc. mažiau nei 2017 m., kibernetinio saugumo požiūriu tiek praėjusiais metais, tiek šiais Lietuvoje buvo gausu įvykių.

„Praėjusiais metais Lietuvoje registravome 53 183 kibernetinius incidentus, tai yra daugiau nei 1000 atakų per savaitę. Nors bendra kibernetinių incidentų statistika rodo nedidelį registruotų incidentų sumažėjimą, tačiau kibernetiniai incidentai tapo labiau sudėtingesni ir kompleksiškesni“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo NKSC vadovas.

Pasak ekspertų, kibernetinio saugumo rizikos vis labiau didės, jų pasekmės turės vis didesnį poveikį, o kibernetinių nusikaltimų sukeliami nuostoliai augs. Remiantis amerikiečių kompanijos „Juniper research“1 duomenimis, kibernetinių atakų nuostoliai 2019 m. viršys 2 trilijonus dolerių.

Dr. R. Rainys pažymėjo, kad praėjusiais metais išaugo kibernetinių atakų skaičius nutaikytas į valstybinio sektoriaus institucijas.

„Nemaža dalis visos kenkėjiškos kibernetinės veiklos yra nukreipta į viešąjį sektorių. Tai reiškia, kad yra nusitaikoma į Lietuvos energetikos, finansų, saugumo politikos, užsienio reikalų sektorius. Kitas svarbus dalykas, ką mes pažymėjome ir savo ataskaitoje – daugiau, kaip pusė Lietuvos svetainių yra pažeidžiamos“, – pabrėžė dr. R. Rainys.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad trečdalis Baltijos šalių gyventojų nėra nė karto pasikeitę el. pašto slaptažodžio, 52 proc. lietuvių nėra keitę savo išmaniojo telefono slaptažodžio, o 20 proc. iš viso nenaudoja jokio išmaniojo telefono užrakinimo kodo.

Trečdalis Baltijos šalių gyventojų nėra nė karto pasikeitę el. pašto slaptažodžio, 52 proc. lietuvių nėra keitę savo išmaniojo telefono slaptažodžio, o 20 proc. iš viso nenaudoja jokio išmaniojo telefono užrakinimo kodo.

„Mūsų tyrimas parodė, kad lietuviai gana mažai įsigilinę į duomenų saugumo temą. Beveik pusė respondentų per pastaruosius 6 mėnesius teigia neskaitę nė vieno straipsnio, nematę nė vienos televizijos laidos ar negirdėję nė vienos radijo laidos apie saugumą skaitmeninėje erdvėje. Akivaizdu, jog ne visada įvertiname su šia tema susijusias grėsmes. Palyginimui, viena apklausa yra parodžiusi, kad amerikiečiai labiau bijo kibernetinių atakų nei fizinių išpuolių, įskaitant terorizmą, smurtinę mirtį ar seksualinį priekabiavimą“, – situaciją komentavo V. Bielinis.

Pasak V. Bielinio, silpnoji grandis siekiant apsisaugoti nuo tokių incidentų, yra žmonės.

„Prisiminkime prieš metus Lietuvoje kilusį „Yandex. Taxi“ skandalą. Nors įspėjimų apie duomenų saugumą ir galimas grėsmes netrūko ir netrūksta, šiandien programėlė ir toliau veikia. NKSC ataskaitoje buvo rašoma, kad ši programėlė reikalauja prieigos prie didelio kiekio jautrių duomenų ir leidimo naudotis įrenginio funkcijomis bei juos perduoda į Rusiją. Tačiau šiandien tikrai yra žmonių, kurie ir toliau siunčiasi šią programėlę nepaisydami nei žiniasklaidoje mirgančios informacijos, nei valstybinių institucijų perspėjimų. Vartotojai dažnai patys save stato į pavojų elgdamiesi neatsargiai ir sudarydami galimybę kenksmingai programinei įrangai patekti į jų įrenginius“, – kalbėjo ekspertas.

V. Bielinis priminė, kad reikėtų toliau ir intensyviau inicijuoti visuomenės švietimo projektus, aktyviau skleisti informaciją apie apsisaugojimo būdus. Taip pat išmaniųjų telefonų gamintojai, siekdami užtikrinti visapusišką vartotojo telefono duomenų apsaugą, turėtų iš anksto įrenginius aprūpinti specialiais saugumo sprendimais. Todėl vartotojai ketindami įsigyti naują išmanųjį telefoną turėtų atsižvelgti ir į šį aspektą. O ką galime padaryti mes patys?

„Manau, visi žinome pagrindines taisykles, kaip geriausiai apsaugoti savo mobilųjį telefoną ir kitus įrenginius. Tai reguliarus programinės įrangos atnaujinimas, stipraus lygio slaptažodžiai ir reguliarus jų keitimas. Taip pat nesisiųskite programėlių iš nepatikimų šaltinių, gavę neaiškų elektroninį laišką ar žinutę – ištrinkite. Tai patys paprasčiausi veiksmai, kuriais galite apsaugoti savo duomenis ir informaciją“, – patarimais dalinosi V. Bielinis.

„Kantar“ Media Day tyrimo duomenimis, daugiausia dienos laiko atsiriekia televizija – kone pusę viso laiko, praleisto su medijomis (46 proc.). Didelė dalis, per metus paaugusi dar trimis procentiniais punktais, tenka internetui – 37 proc. Radijui skiriama 14 proc., keliais punktais sumažėjus nei pernai, o spaudai – stabiliai, kaip ir pernai,– 3 proc. media dienos laiko.

Iš interneto turinio liūto dalis tenka socialiniams tinklams – 37 proc. viso naršymui internete skirto laiko, likęs pasiskirsto videoturinio ir kitoms veikloms internete (maždaug po 22 proc.) bei naujienų portalams (19 proc.).

„Šiemet fiksuojame, kad gyventojas vidutiniškai su medijomis praleidžia 7.10 valandos per dieną – palyginimui, tai daugiau negu kai kurie žmonės per parą miega“,– sakė , „Kantar“ rinkos tyrimų vadovė Renata Mackevičienė.

Pasak jos, kompiuteris vis dažniau naudojamas kaip priemonė žiūrėti TV.

„Televiziją per kompiuterį žiūri 13,2 proc. (dienos auditorija) ir palyginti su pernai, šis rodiklis padidėjo 3 proc. punktais. Tuo tarpu telefonas kaip įrenginys TV žiūrėti naudojamas perpus mažiau – dienos auditorija čia siekia apie 6,5 proc., tačiau telefonas dažniau nei kompiuteris pasirenkamas naršant naujienų portaluose ar socialiniuose tinkluose“,– sakė R. Mackevičienė.

Gyventojas vidutiniškai su medijomis praleidžia 7.10 valandos per dieną – palyginimui, tai daugiau negu kai kurie žmonės per parą miega.

Pasak ekspertės, per metus socialinių tinklų naudojimas per mobiliuosius įrenginius paaugo dviem  procentiniais punktais ir siekia 42 procentus, tuo tarpu naršančiųjų po naujienų portalus per kompiuterį analogiškai sumažėjo iki 25 proc. per dieną.

Beveik visus gyventojus per dieną pasiekia bent vienas media šaltinis – bendras media pasiekimas pastaruosius ketverius metus siekia 99 procentus. „Kantar“ šių metų tyrimo duomenimis, per trečdalį gyventojų tuo pačiu metu naudoja ne vieną kanalą. Vidutiniškai šalies gyventojas per dieną ne vieną kanalą naudoja 46 minutes.

„35 proc. gyventojų per dieną vienu metu naudoja ne vieną media kanalą, labiausiai media kokteilį mėgstama maišyti su internetu – jį gyventojai derina su TV, radiju, videoturiniu ir spauda“, – sakė „Kantar“ ekspertė. Rečiau ne vieną media kanalą naudoja kaimo vietovėse ir mažesniuose miesteliuose (iki 2 tūkst. gyventojų) – ten taip elgiasi maždaug kas ketvirtas, skirdamas iki pusvalandžio per dieną, kai mieste – daugiau nei kas trečias, kelis kanalus kartu naudodamas 50 minučių per dieną. Mažiausiai su kitais kanalais plakama spauda.

„Iš duomenų matome, kad nors spaudos dienos pasiekimas mažesnis – auditorija į popierinį turinį įsitraukia gerokai labiau, mažiau blaškosi tuo metu tarp kelių kanalų. TV ir interneto dienos auditorijos didžiausios – tačiau ir kanalų miksavimas čia yra stipriausias“,–  sako R. Mackevičienė.

Analizuojant amžių, pastebima, kad suplakti skirtingų kanalų vartojimą labiausiai linkę brandūs jauni žmonės (25-44 metų). Laikas, kai dėmesys mažiausiai koncentruojamas į vieną kanalą, yra vakaras nuo 19-23 val.

Šiemet tyrėjai pirmą sykį atskirai ištyrė ir kaip žiūrimas videoturinys internete. Per dieną toks turinys pasiekia daugiau nei trečdalį (36 proc.) šalies gyventojų – jie šiai veiklai dažniau renkasi kompiuterį (24 proc.) nei telefoną (18,7 proc.).

„Iš duomenų matome, kad videoturinio internete populiarumas atvirkščiai proporcingas amžiui. Kuo žmogus jaunesnis, tuo daugiau žiūri videoturinį ir atvirkščiai – kuo vyresnis, tuo mažiau: palyginti, 16-24 m. amžiaus segmente videoturinys pasiekia daugiau negu du trečdalius (69 proc.), o nuo 55-64 metų – tik penktadalį (20 proc.), kai tuo tarpu lyginant pagal amžių naujienų portalų auditorijas tokio didžiulio skirtumo nėra“, – tendencijas komentuoja „Kantar“ media tyrimų ir įžvalgų vadovė.

Tyrėjai pažymi, kad videoturinio internete žiūrėjimo pikas sutampa su geriausiu TV eterio laiku. Didžiausią auditoriją videoturinys pasiekia tarp 16-34 metų gyventojų.

Laiko atžvilgiu, kaimo vietovėse radijas yra populiariausias rytinis media kanalas iki 10 val., mieste – iki 9 val. Vakare nuo 18 val. populiariausia media kaimo vietovėse tampa televizija, tuo tarpu didmiesčiuose vėliau, nuo 19 val.

Kaime televizija dar populiaresnė nei mieste, tai yra ją žiūri didesnis procentas gyventojų, nors laikas praleidžiamas prie TV nesiskiria – trys su puse valandos. Bendrai media priemonėms kaimo gyventojai skiria 20 min. mažiau nei didmiesčių gyventojai.

„Ypač regionuose mėgstama spauda – palyginti su didmiesčiais, kaimo vietovėse skaitančiųjų laikraščius yra dvigubai daugiau, tai rodo stiprias vietinių laikraščių pozicijas“, – sako tyrimų ekspertė R.Mackevičienė.

Kalbėdamas per Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Bjarice S. Morrisonas pabrėžė, kad tokių priemonių būtina imtis reaguojant į kovą įvykdytas atakas dviejose Naujosios Zelandijos mečetėse, pareikalavusias kelių dešimčių gyvybių.

Tiesiogiai transliuotas 51 maldininko žudymas „parodė, kaip gali būti naudojamos skaitmeninės platformos ir svetainės skelbiant smurtinį bei ekstremistinį turtinį“, nurodoma jo pareiškime.

„Tokia bjauri medžiaga neturi vietos Australijoje. Dedame visas įmanomas pastangas, kad neleistume teroristams šlovinti savo daromų nusikaltimų, imdamiesi veiksmų tiek vietos, tiek pasauliniu mastu“, – priduriama jame.

Remiantis šia iniciatyva, Australijos elektroninio saugumo komisaras, bendradarbiaudamas su interneto bendrovėmis, galės riboti prieigą prie tinklalapių, skleidžiančių teroristinį turinį.

Naujajam visą parą veiksiančiam Krizių koordinavimo centrui bus pavesta stebėti su terorizmu bei itin žiauriais veiksmais susijusius įvykius ir cenzūruoti informaciją apie juos.

Po išpuolių Naujosios Zelandijos Kraistčerčo mieste Kanbera įkūrė specialiąją darbo grupę su tokiomis interneto milžinėmis kaip „Facebook“, „YouTube“, „Amazon“, „Microsoft“ ir „Twitter“, siekdama užkirsti kelią ekstremistinio turinio plitimui internete.

Lieka neaišku, kaip bus įgyvendinamos siūlomos priemonės. S. Morrisonas anksčiau yra sakęs, kad Australijoje gali būti priimta atitinkamų įstatymų, jei technologijų bendrovės atsisakytų bendradarbiauti šioje srityje.

Mieste kompiuterius ir interneto prieigą namuose turėjo atitinkamai 79 ir 83 proc. namų ūkių, kaime – 71 ir 78 proc. Iš namų ūkių su vaikais kompiuterius namuose turėjo 74 proc., interneto prieigą – 79 proc., be vaikų – atitinkamai 78 ir 82 proc., praneša Statistikos departamentas.

Beveik visi namų ūkiai, turintys namuose interneto prieigą, naudojosi plačiajuosčiu ryšiu. 83 proc. interneto prieigą turinčių namų ūkių naudojosi plačiajuosčiu laidiniu ar belaidžiu fiksuotu ryšiu, 59 proc. – mobiliojo ryšio tinklais.

Pirmą ketvirtį internetu naudojosi 82 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų (pernai pirmą ketvirtį – 80 proc.). Iš 16-24 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi 99 proc., iš 65-74 metų amžiaus – 40 proc.

73 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų internetu naudojosi kasdien (89 proc. tokio amžiaus internautų), 8 proc. – bent kartą per savaitę, bet ne kasdien (10 proc. tokio amžiaus internautų). Taigi ne rečiau kaip kartą per savaitę internetu naudojosi 81 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų, arba 99 proc. tokio amžiaus internautų.

Internetas daugiausia buvo naudojamas ryšiams, informacijos paieškai ir bankininkystei: ryšiams internetą naudojo 76 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų (94 proc. tokio amžiaus internautų), 65 proc. naudojosi internetinės bankininkystės paslaugomis (79 proc. internautų), po 61 proc. bendravo socialiniuose tinkluose ir ieškojo informacijos, susijusios su sveikata (po 74 proc. internautų), 47 proc. klausėsi muzikos internete (57 proc. internautų).

Statistikos departamento duomenimis, 33 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų (40 proc. tokio amžiaus internautų) 2019 m. pirmą ketvirtį naudojosi duomenų saugyklomis internete nuotraukoms, muzikos, vaizdo ar kitiems failams saugoti, 25 proc. naudojosi internetu mokymosi, kvalifikacijos kėlimo ar savišvietos tikslais (31 proc. internautų).

Valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų elektroninėmis paslaugomis bent kartą per metus pasinaudojo 55 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų, arba 67 proc. tokio amžiaus internautų.

2019 m. pirmą ketvirtį e. prekyba asmeniniais tikslais naudojosi 38 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų, arba 46 proc. tokio amžiaus internautų. Dauguma (83 proc.) asmenų, pirkusių prekes ar paslaugas internetu, atliko iki 5 užsakymų, daugiau nei pusė (55 proc.) e. prekybos vartotojų per ketvirtį išleido iki 100 eurų. Per pastaruosius 12 mėnesių prekes ar paslaugas internetu pirko ar užsakė 48 proc. 16-74 metų amžiaus gyventojų, arba 59 proc. to amžiaus internautų.

Dažniausiai internetu buvo perkami drabužiai, avalynė, sporto prekės (57 proc. e. prekybos vartotojų), namų ūkio reikmenys (44 proc.), bilietai į kultūros renginius (41 proc.), kelionių bilietai ar automobilio nuoma (36 proc.), apgyvendinimo paslaugos atostogoms (34 proc.), maisto ir kasdienio vartojimo prekės (33 proc.).