Amatininkai ir ne maisto gaminių kūrėjai, norintys atidaryti savo e-parduotuvę virtualioje mugėje, kviečiami registruotis el. paštu info@craftson.lt.

Interneto vartotojai siuntė pranešimus apie internete rastą draudžiamą skleisti informaciją, t.y. informaciją, kuri yra pornografinio turinio, skatina vaikų seksualinę prievartą, jų išnaudojimą, pateikia savitikslį smurtą, ir kuria iš vaikų ar suaugusių tyčiojamasi, jie niekinami dėl tautybės, rasės, lyties, neįgalumo, seksualinės orientacijos, įsitikinimų ar pan., taip pat apie neleistiną asmeninės informacijos skelbimą. Palyginti su 2019 m.  (gauti 998 pranešimai), pranešimų skaičius padidėjo beveik 38 proc. RRT ekspertams ištyrus kiekvieną gautą pranešimą, tolesnių veiksmų imtasi dėl 460 atvejų (33,5 proc. visų gautų pranešimų).

„Praėjusiais metais dėl pasaulinės pandemijos ir karantino tiek suaugusieji, tiek vaikai virtualioje erdvėje leido daug daugiau laiko, nei mums buvo įprasta anksčiau. Gerai išplėtoti e. ryšių tinklai ir skaitmeniniai įrankiai suteikė galimybes mums veikti, dirbti, mokytis nuotoliniu būdu, tačiau tuo pat metu šalia teigiamų dalykų, kaip įprasta, išryškėjo ir neigiami aspektai – tokie, kaip išaugusios vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos apimtys skaitmeninėje erdvėje. Šias pasaulines tendencijas, pažymimas tokių institucijų, kaip Interpolas, ataskaitose, patvirtina ir mūsų interneto karštosios linijos skaičiai – iš 2020 m. karštąja liniją gautų 640 pranešimų apie vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą internete, net 78 atvejai buvo nustatyti Lietuvos tarnybinėse stotyse ir persiųsti tirti Policijos departamentui – tai yra beveik  80 proc. daugiau, nei 2019 m., – sako RRT direktoriaus pavaduotoja Ieva Žilionienė. – Todėl visuomenės budrumas, tėvų ir pedagogų dėmesys vaikų elgesiui internete, pagalba jiems susidūrus su nemaloniomis ar net gąsdinančiomis patirtimis, taip pat paslaugų teikėjų įsitraukimas ir operatyvus reagavimas į galimai draudžiamą turinį tampa itin svarbūs, nes tik visų ekosistemos dalyvių bendros pastangos stabdo tokio turinio plitimą internete.“

Iš 2020 m. karštąja liniją gautų 640 pranešimų apie vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą internete, net 78 atvejai buvo nustatyti Lietuvos tarnybinėse stotyse ir persiųsti tirti Policijos departamentui – tai yra beveik  80 proc. daugiau, nei 2019 m.

2020 m. RRT gavo 133 pranešimus apie patyčias kibernetinėje erdvėje. 53 atvejais informacija pasitvirtino ir buvo imtasi atitinkamų veiksmų. RRT primena, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, sužinoję apie viešų patyčių kibernetinėje erdvėje atvejį, smurtaujančio bei smurtą patiriančio nepilnamečio mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo, o kiti asmenys turi teisę apie tai pranešti RRT.

Visiškai išnaikinti žalingą turinį iš interneto net ir ekspertai vadina neįmanoma misija, tačiau priemonių, kaip su juo kovoti, yra nemažai, o viena efektyviausių – nulinė tolerancija.

Rasa Karalienė, Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) ir interneto karštosios linijos „Švarus internetas“ atstovė, sako, kad su žalingo turinio problema susiduriame tikrai jau ne vienerius metus, o priežasčių, kodėl ji nemažėja, yra ne viena.

„Tai ir išaugęs socialinių tinklų naudojimas, ir pačių interneto vartotojų kiekis. Įtaką tokio turinio plitimui turi ir vis tebesitęsianti pasaulinė pandemija, kuomet žmonės, net ir tie, kurie anksčiau aktyviai nedalyvavo virtualioje erdvėje, buvo priversti prisijungti prie skaitmeninių tinklų. Visiškai išvengti tokio turinio būtų nelabai įmanoma misija, tačiau jokiais būdais netoleruoti jo skleidėjų ir mažinti mastą – mūsų visų tikslas. Bendromis valstybinių institucijų, interneto paslaugų teikėjų ir, žinoma, pačių interneto vartotojų pastangomis galima pasiekti, kad tokio turinio būtų mažiau, jis būtų laiku šalinamas“, – sako R. Karalienė.

Rasa Karalienė, Asociacijos „Langas į ateitį“ nuotr.

Jautriausia auditorija – nepilnamečiai

RRT atstovė sako, kad per 2020 m. karštąja linija „Švarus internetas“ gauti 1373 pranešimai apie neteisėtą ar žalingą turinį internete, 2019 m. gauti 998 tokie pranešimai. Žalingas turinys apima patyčias, pornografiją, rasinės ir tautinės neapykantos kurstymą, smurtą, vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus. Pagrindiniu skauduliu, R. Karalienės teigimu, išlieka netinkamas turinys nepilnamečiams – pornografija, vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga, patyčios.

Įtaką tokio turinio plitimui turi ir vis tebesitęsianti pasaulinė pandemija, kuomet žmonės, net ir tie, kurie anksčiau aktyviai nedalyvavo virtualioje erdvėje, buvo priversti prisijungti prie skaitmeninių tinklų.

Per praėjusius metus interneto karštoji linija „Švarus internetas“ ištyrė 640 pranešimų apie vaikų seksualinį išnaudojimą internete. Iš jų 239 atvejais imtasi veiksmų – perduota policijai arba kitų šalių interneto karštosioms linijoms, kitais atvejais fiksuoti pasikartojantys pranešimai apie tą patį turinį.

„Žvelgiant į pasaulinę situaciją, 2019 m. pasaulio interneto karštąsias linijas vienijanti asociacija INHOPE savo duomenų bazėje fiksavo beveik 184 tūkst. pranešimų, susijusių su seksualiniu vaikų išnaudojimu. Nepilnamečiai yra jautrioji interneto auditorija, tad suaugusiųjų pareiga yra juos apsaugoti ir mokyti saugotis pačius nuo galimų grėsmių, kurios gali turėti neigiamą poveikį fizinei ar psichologinei būsenai. Tėvai, globėjai, ugdymo įstaigų specialistai privalo įgyti vaikų pasitikėjimą, kad, iškilus pavojui internete, vaikas nebijotų jiems apie tai papasakoti“, – tikina pašnekovė.

Susidūrus svarbiausia netylėti

Jos teigimu, kad jauni žmonės būtų saugūs internete, reikia jiems paaiškinti, kaip naudotis mėgstamomis svetainėmis, programomis, žaidimais, kodėl reikia saugoti asmeninę informaciją, padėti susikurti saugius slaptažodžius, parodyti, kaip užblokuoti besityčiojančius ar priekabiaujančius asmenis telefone ar socialinių tinklų paskyrose bei kaip apie žalingą turinį internete pranešti interneto karštajai linijai „Švarus internetas“.

Nepilnamečiai turėtų žinoti, kad internete negalima bendrauti su nepažįstamais asmenimis ir juo labiau neiti į susitikimus su jais realiame gyvenime, taip pat skatinti vaikus būti nepakantiems patyčioms, smurtui internete.

„Visi šie patarimai tinka bet kokio amžiaus žmonėms. Be to, kiekvienam svarbu žinoti, kad Lietuvoje griežtai draudžiama skelbti ir platinti pornografinį turinį, taip pat informaciją, kuria tyčiojamasi, niekinama, skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Tokios informacijos platinimas arba nutylėjimas ją pamačius prisideda prie žalingo turinio gyvavimo, todėl raginame tokių dalykų neignoruoti ir neplatinti, o apie juos pranešti. Taip pat naudinga įsivertinti, ar tikrai verta rašyti įvairius komentarus – prieš paskelbdami kažką neetiško ar grubaus stabtelėkime, suvaldykime emocijas ir pagalvokime, ką tuo pasieksime“, – pataria ji.

Naudinga įsivertinti, ar tikrai verta rašyti įvairius komentarus – prieš paskelbdami kažką neetiško ar grubaus stabtelėkime, suvaldykime emocijas ir pagalvokime, ką tuo pasieksime.

R. Karalienė sako, kad geriausiai įsisavinama per praktiką įgyjama informacija, tad nepilnamečius būtų naudinga skatinti pačius rinkti informaciją apie saugų elgesį internete, kurti klasės ar šeimos saugaus elgesio skaitmeniniame pasaulyje taisykles, rengti diskusijas klasėse saugumo internete klausimais.

Daug įvairiapusių, naudingų ir patrauklių veiklų jaunimui siūlo ir vasario 8-13 d. rengiama Saugesnio interneto savaitė 2021. Tai pasaulinė kasmet vykstanti iniciatyva, kurios metu projektas „Prisijungusi Lietuva“ didelį dėmesį skirs ir žalingo turinio internete temai. 4-6 klasių moksleiviai galės stebėti edukacines pamokėles apie internetinius žaidimus, internetinius draugus, saugų elgesį ir žalingą turinį internete bei dalyvauti nacionalinėje saugesnio interneto viktorinoje.

Žalingo turinio ieškos dirbtinis intelektas

R. Karalienės teigimu, siekiant efektyviau identifikuoti žalingą turinį internete ir sustabdyti jo plitimą, pernai RRT inicijavo Memorandumą dėl švarios interneto aplinkos. Prie iniciatyvos prisijungė 10 Lietuvos informacijos prieglobos (angl. hosting) paslaugų teikėjų.

„Lietuvos įstatymai numato prievolę paslaugų teikėjams per RRT nustatytą terminą pašalinti jų tarnybinėse stotyse (serveriuose) saugomą draudžiamą informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti, o šiuo Memorandumu siekiame sukurti tokią bendradarbiavimo aplinką, kurioje draudžiamos informacijos šalinimo ar galimybės ją pasiekti panaikinimo procedūra vyktų kuo sklandžiau“, – sako RRT atstovė.

Netrukus prie žalingo turinio internete identifikavimo prisijungs ir inovatyvus, dirbtinio intelekto panaudojimu grįstas įrankis, kuriuo bus galima identifikuoti Lietuvos skaitmeninėje erdvėje saugomą draudžiamą interneto turinį ir apie jį pranešti RRT interneto karštajai linijai. R. Karalienė sako, kad kūrimas jau artėja į pabaigą – įrankį šiuo metu testuoja jį sukūrusio startuolio „Oxylabs“ komanda. Įrankis leis specialistams išplėsti savo veiklos lauką – ne tik, kaip iki šiol, tirti iš visuomenės gaunamus pranešimus apie žalingą turinį internete, bet ir patiems užsiimti efektyvia tokio turinio paieška.

Vis daugiau gyvenimo sričių perkeliant kitapus ekrano, susiduriame su vis daugiau iššūkių ir klausimų. Su kokiomis grėsmėmis, bendraudami ir žaisdami internete, susiduria vaikai ir jaunuoliai? Ar tikrai asmeninė informacija turėtų būti lengvai pasiekiama? Kaip elgtis susidūrus su žalingu turiniu internete?

Asociacija „Langas į ateitį“ kartu su projektu „Prisijungusi Lietuva“ kviečia moksleivius burti komandas, dalyvauti Nacionalinėje saugesnio interneto viktorinoje vasario 8-12 dienomis bei diskutuoti apie saugesnį elgesį internete.

Nusiskundimų dėl patyčių internete sulaukia ir pagalbą vaikams teikiančios linijos – „Vaikų linija“ bei „Pagalbos vaikams linija“. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos psichologė Kristina Lekavičiūtė kviečia suaugusiuosius ir vaikus nesitaikstyti su patyčiomis, mokytis jas atpažinti ir laiku užkirsti joms kelią.

„Patyčias patiriantys vaikai išgyvena nuolatinę įtampą, pažeminimą, stresą, nerimą. Patyčios glaudžiai susijusios ir su depresija, menku savęs vertinimu ar net suicidinėmis mintimis. Iš bendraamžių ar vyresniųjų patiriamos patyčios yra viena iš priežasčių, pastūmėjančių paauglius net į savižudybę. Nulinė tolerancija patyčioms – ypatingai svarbi. Kviečiu tėvus, pedagogus ir visus suaugusiuosius bei vaikus nebūti abejingus patyčioms. Pastebėjus patyčias, būtina kreiptis pagalbos, imtis visų priemonių, kad jos liautųsi“, – sako psichologė.

Pasaulio sveikatos organizacijos 2017–2018 duomenimis, patyčias elektroninėje erdvėje Lietuvoje patyrė 25 proc. berniukų ir 19 proc. mergaičių. Pasak specialistų, tikėtina, kad panašus procentas vaikų ir karantino laikotarpiu susiduria su elektroninėmis patyčiomis, nes patyčių mastas greitai nesikeičia.

Pexels.com nuotr.

Elektroninių patyčių formos

Elektroninės patyčios – tai agresyvus ir tyčinis elgesys virtualioje erdvėje, kuriuo siekiama pažeminti, įskaudinti, išgąsdinti kitą. Dažna elektroninių patyčių forma yra viešas įžeidinėjimas, pavyzdžiui, socialinio tinklo profilyje yra užrašomi įvairūs keiksmažodžiai, vaikas viešai pravardžiuojamas. Taip pat pasitaiko ir šmeižimo atvejų, kai apie vaiką ar jų grupę yra skleidžiami gandai, pavyzdžiui du bendraklasiai yra pavadinami „pora“, kitiems bendraklasiam siuntinėjamos žinutės su šia išgalvota informacija.

Elektroninėje erdvėje taip pat pasitaiko apsimetimo kitu asmeniu atvejų ir kenkimo kito reputacijai. Pavyzdžiui, apsimetus kitu bendraklasiu, klasės mergaitėms siuntinėjamos užgaulios žinutės su keiksmažodžiais. Taip pat pasitaiko, kai apgaulės būdu išgaunama asmeninė informacija ir paviešinama kitiems. Tai gali būti asmeninės nuotraukos, vaizdo filmukai, prisijungimo duomenys ir kita svarbi vaikui informacija, kuria jis nenori dalintis su kitais. Arba viešinami kitų asmenų nufotografuoti ar nufilmuoti su vaiku susiję vaizdai.

Dar viena patyčių elektroninėje erdvėje forma – atstūmimas ir nepriėmimas į draugų grupę forumuose, socialiniuose tinkluose ar pašalinimas iš jų. Pasitaiko ir internetinio persekiojimo, kuomet vaikui grasinama kaip nors pakenkti, tarkime, sumušti, arba teigiama, kad vaikas yra paslapčia stebimas, nuolat komentuojama jo veikla socialiniuose tinkluose.

Pexels.com nuotr.

Kaip atpažinti, kur patyčios, o kur nekalti juokai?

Neretai susiduriama, kad skriaudėjas bando savo elgesį pateisinti sakydamas, kad tai buvo tik juokai, nenorėjo įžeisti kito ir nemanė, kad tai žeidžia, kad tai buvo tik išreikšta nuomonė. Psichologė K. Lekavičiūtė pabrėžia, kad elektroninės patyčios yra agresyvus, pasikartojantis, tyčinis elgesys virtualioje erdvėje.

„Reikia suprasti, kad kai norima pajuokauti, linksma būna visiems. Tačiau jei vaikas patiria patyčias, jam linksma nebūna, būna skaudu ir liūdna. Elektroninėms patyčioms pradėti užtenka vieno veiksmo: negražaus komentaro, žeidžiančio laiško, juokingos nuotraukos. Vėliau ši informacija plinta virtualioje erdvėje, kiti žmonės ją komentuoja ir persiunčia. Tai aštrina patyčias patiriančio vaiko situaciją ir gali versti kas kartą iš naujo išgyventi baimę, gėdą ir kitus neigiamus jausmus“, – aiškina psichologė.

Elektroninėms patyčioms pradėti užtenka vieno veiksmo: negražaus komentaro, žeidžiančio laiško, juokingos nuotraukos. Vėliau ši informacija plinta virtualioje erdvėje, kiti žmonės ją komentuoja ir persiunčia.

Pasak jos, dažnai vaikai, kurie patiria patyčias, išgyvena nuolatinę įtampą, stresą, būna prislėgtos nuotaikos, skundžiasi galvos, pilvo skausmais, turi miego sutrikimų. Patyčios gali sukelti depresiją ar net pastūmėti į savižudybę.

Patarimai vaikams, jei iš jų tyčiojamasi arba jei pastebi, kad tyčiojamasi iš kitų

Pasak K. Lekavičiūtės, labai svarbu, kad vaikas praneštų suaugusiajam, kuriuo pasitiki, kas nutiko internete ar mobiliajame telefone. Apie žeminantį elgesį taip pat reikia pranešti svetainės, socialinio tinklo ar žaidimo administratoriui, blokuoti asmenį, kuris žemina ir skaudina. Taip pat svarbu išsaugoti žeminančias žinutes ar vaizdus – jų gali prireikti kreipiantis pagalbos.

Psichologė patyčias patiriantiems vaikams pataria atsitraukti nuo interneto bent trumpam – nuveikti ką nors kita, kas džiugina ar padėtų pasijusti geriau.

Vaikai, pastebintys, kad iš kitų tyčiojamasi, kviečiami neprisidėti prie patyčių – nekomentuoti, nesidalinti, nereaguoti į žinutes, kurios gali ką nors įžeisti ar nuliūdinti, taip pat kviečiami įvardinti ir kitiems, kad prie žeminančio elgesio neprisidės ir pranešti suaugusiesiems, kuriais pasitiki, bei pranešti svetainės, socialinio tinklo ar žaidimo administratoriui.

Patarimai tėvams, jei iš jų vaiko tyčiojamasi

Psichologė K. Lekavičiūtė visų pirma pataria tėvams kuo daugiau kalbėtis su savo vaiku, kad galėtų sužinoti apie vykstančias patyčias. rodyti vaikui empatiją, stengtis bendrauti nekritikuojant ir nekaltinant, net jei tėvams atrodo, kad patyčios prasidėjo  po vaiko neatsargaus ir neapgalvoto elgesio. Bet kuriuo atveju, vaikui svarbu jaustis išgirstam ir priimtam.

Patariama išsaugoti patyčių įrodymus, t. y. skriaudėjo laiškus ir žinutes, padaryti ekrano kopiją. Išsaugojus įrodymus, jei neketinama kreiptis į policiją, žeidžianti informacija gali būti pašalinama iš elektroninės erdvės. Jei dėl patyčių ketinama kreiptis į policiją, būtina tai padaryti kuo greičiau. Kartu galima pasikonsultuoti su teisėsauga (epolicija.lt), kaip išsaugoti elektroninių patyčių įrodymus, kad jie būtų pakankami.

Skriaudėjai gali stengtis išlikti anonimiški, neatskleisti savo vardo ir pavardės, naudotis slapyvardžiu. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į interneto paslaugų teikėją arba į policiją, kad skriaudėjai būtų identifikuoti.

Gali būti vertinga parašyti trumpą laišką (žinutę) skriaudėjui ir įspėti – jeigu jis nenustos tyčiotis, kreipsitės į atitinkamas institucijas. Svarbu nesivelti į platesnes diskusijas su skriaudėju. Jeigu skriaudėjai yra vaiko bendraklasiai ar tos pačios mokyklos mokiniai, vertėtų kreiptis į ugdymo įstaigos personalą ir kartu pasitarti, kaip spręsti problemą dėl kilusių elektroninių patyčių.

Tėvai taip pat kviečiami kartu su vaiku pasižiūrėti, kaip vaikas konkrečiame žaidime, socialiniame tinkle galėtų išvengti patyčių, pvz. peržiūrėti privatumo nustatymus, kaip pranešti apie netinkamą turinį, blokuoti siuntėją ir panašiai.

Pexels.com nuotr.

Patarimai mokytojams, jeigu sužino, kad iš auklėtinio tyčiojamasi

Mokyklos darbuotojų veiksmai, kurių reikia imtis pastebėjus ar sužinojus apie elektronines patyčias, turėtų būti apibrėžti mokyklos smurto ir patyčių prevencijos ir intervencijos plane. Reikėtų veikti pagal šį planą.

Pirmiausia reikėtų surinkti informaciją apie įvykusias patyčias. Kas skriaudžia? Kokiu būdu? Kiek mokinių įsitraukę? Kiek laiko vyksta? Jeigu yra žinoma, kas skriaudžia, tuomet kokia yra nukentėjusio-skriaudėjo santykių istorija? Kuo daugiau mokyklos darbuotojai turi informacijos, tuo aiškesnis yra veiksmų planas.  

Patariama išsaugoti įrodymus – padaryti ekrano nuotrauką ar kitu būdu užfiksuoti įvykį, įvertinti grėsmę vaikui, jo sveikatai – tai gali lemti veiksmų skubumą ir būtinybę kreiptis pagalbos į policiją. 

Mokyklos darbuotojai apie įvykį turėtų pranešti tėvams – tiek patyčias iniciavusio, tiek nukentėjusio vaiko. Taip pat patariama inicijuoti pokalbį su patyčias patyrusiu vaiku. Jei yra poreikis – pasiūlyti vaikui emocinę ar psichologinę paramą, aptarti jo saugumo planą: kaip jis gali apsisaugoti nuo pasikartojančių patyčių, kur jam derėtų kreiptis, jei patyčios kartosis.  

Mokyklos darbuotojai turėtų pasikalbėti su patyčias inicijavusiu vaiku. Svarbu įvardinti, koks elgesys buvo netinkamas ir kuo tas elgesys įskaudino kitą vaiką, o taip pat informuoti apie pasekmes už netinkamą elgesį. Esant būtinybei, pasiūlyti emocinę ar psichologinę pagalbą.  

Labai svarbu kalbėtis ir su vaikais – patyčių stebėtojais apie jų vaidmenį elektroninių patyčių situacijose, suteikti mokiniams informaciją, kokia yra jų atsakomybė patyčių situacijose ir kaip jie gali prisidėti prie elektroninių patyčių sustabdymo. 

Elektroninių patyčių atveju kviečiame kreiptis: