Tokie socialiniai tinklai kaip "Facebook" neabejotinai tapo savotiška asmenine duomenų baze. Ji įdomi gali būti ne tik draugams ir šeimos nariams, bet ir potencialiems darbdaviams ar švietimo įstaigoms.

Tačiau "Samsung" inicijuotos skaitmeninių įgūdžių lavinimo programos "Skaitmeninis moksleivio IQ" atliktas tyrimas atskleidė, kad moksleiviai kartais nesusimąsto, kaip svarbu internete elgtis atsakingai ir saugoti savo asmeninę informaciją. Net 67 proc. apklausoje dalyvavusių moksleivių priima nepažįstamų žmonių kvietimus draugauti, o 46 proc. ne visada atsijungia nuo savo paskyrų.

Nuo ko pradėti?

Pirmasis žingsnis į saugų virtualųjį gyvenimą yra saugūs slaptažodžiai. Atminkite – slaptažodis yra panašus į dantų šepetėlį, kurį reikia reguliariai keisti. Nenaudokite to paties slaptažodžio skirtingoms paskyroms ir elektroniniam paštui, nes kibernetiniams nusikaltėliams įsilaužus į vieną jūsų socialinio tinklo profilį, grėsmė kils ir visiems kitiems.

Technologijų gamintojai siūlo išeitis tam, kad sudėtingų, iš raidžių ir simbolių sudarytų, slaptažodžių nereikėtų įsiminti ar laikyti slaptoje užrašų knygutėje – parsisiųskite slaptažodžių valdymo tapatybes programėlę ir vienoje vietoje laikykite visus savo paskyrų užraktus.

Atminkite – slaptažodis yra panašus į dantų šepetėlį, kurį reikia reguliariai keisti.

Daugiau privatumo

Kita saugaus virtualiojo gyvenimo sudedamoji dalis yra paskyrų ir programėlių privatumo nustatymai. Iškart užsiregistravę naujame socialiniame tinkle ar parsisiuntę naują programėlę įsitikinkite, kad jūsų asmeniniai duomenys, tokie, kaip gyvenamoji vieta, bankiniai duomenys ar telefono numeris, nėra viešai prieinami, o visa kita informacija pasiekiama tik jūsų pasirinktiems žmonėms.

Prieš viešindami kažkokią informaciją apie save, pirmiausia pagalvokite – ar nesijausčiau nepatogiai, jei šis įrašas būtų paskelbtas visiems prieinamoje miesto skelbimų lentoje? Kiekvienas įrašas, nuotrauka, vaizdo filmukas ar komentaras interneto gilumoje lieka amžinai. Tad neapgalvotas savo duomenų dalijimasis gali turėti nemalonius padarinius.

Laikykitės tvarkos

Jūsų virtualusis gyvenimas – tarsi skaitmeniniai namai, kurie gali būti prižiūrimi arba skendėti chaose. Būkite atsakingi ir į savo virtualiuosius namus neįleiskite pašalinių ir nepalikite plyšių, pro kuriuos galėtų prasmukti piktavaliai.

Dėl to nuolat atnaujinkite savo išmaniųjų prietaisų operacines sistemas, reguliariai keiskite slaptažodžius, patikrinkite programėlėms suteiktas prieigas ir nereikalingas išjunkite. O jeigu išvis nebesinaudojate programėle ar socialiniais tinklais, geriausia savo paskyrą ištrinti, kad ateityje niekas negalėtų pasiekti informacijos ir skaitmeninė tapatybė nebūtų pasenusi ar prieštaringa naujai.

Pažvelkite į save iš šono

Ką pasakytų jūsų antrininkas, jei pamatytų, kad internete svaidotės grasinimais ar nepažįstamiesiems dalijate savo telefono numerį? Greičiausiai sutiksite, kad toks elgesys yra ne tik neetiškas, bet ir keliantis grėsmę pačiam vartotojui.

Prieš skelbdami ką nors internete, pagalvokite, ar ši informacija gali būti panaudota prieš jus. Ar provokuojančiomis nuotraukomis, kurias siuntėte draugams, niekas vėliau negalės jūsų šantažuoti?

Neskelbkite abejotinos, įžeidžiančios ar žiaurios informacijos, verčiau dalykitės savo pasiekimais ir kitiems naudingais įrašais, o ne asmeninio gyvenimo detalėmis, kurios gali ne tik nesužavėti darbdavio, bet ir būti panaudotos piktavalių.

Tokius komentarus Sundaras Pichai (Sundaras Pičajus) išsakė įstatymų leidėjams ir vyriausybėms rimtai svarstant galimybę įvesti apribojimus DI taikymui.

„Man nekyla klausimų, ar reikia reguliuoti dirbtinį intelektą. Klausimas – kaip geriau tai pasiekti“, – teigė S. Pichai, remiantis jo kalbos, pasakytos viename tyrimų institute Briuselyje, stenograma.

Jis pabrėžė, kad svarbus vaidmuo tenka vyriausybėms ir kad reguliavimo „tarptautinio suderinamumo“ požiūriu itin svarbios būtų Europos Sąjungos ir JAV nuomonės, kurias jau pradėta formuoti. „Google“ vadovas nepaminėjo jokių konkrečių siūlymų.

S. Pichai pasakė kalbą tą pačią dieną, kai turėjo susitikti su ES konkurencijos komisare Margrethe Vestager (Margrete Vestager).

M. Vestager anksčiau skyrė Silicio slėnio milžinei milijardus dolerių baudų už numanomą piktnaudžiavimą savo dominuojančia padėtimi rinkoje, siekiant užgniaužti konkurentus. Pernai rudenį paskirta antrai kadencijai ir gavusi daugiau įgaliojimų formuojant skaitmeninių technologijų politiką, eurokomisarė dabar susitelkė į DI ir ruošia šių technologijų etiško naudojimo taisykles.

S. Pichai komentarai rodo, kad jo bendrovė galimai tikisi sutrukdyti ES įvesti griežtus apribojimams šių technologijų diegimui. M. Vestager ir ES jau anksčiau pagarsėjo kaip vienos griežčiausių stambių technologijų kompanijų reguliuotojų, o JAV tarnybos vėliau ėmėsi panašios strategijos – buvo pradėta tyrimų dėl tokių įmonių kaip „Google“, „Facebook“ ir „Amazon“ dominavimo rinkoje.

„Protingas reguliavimas taip pat reikštų laikymąsi proporcingo požiūrio, derinant galimą žalą su socialinėmis galimybėmis“, – sakė „Google“ vykdomasis direktorius ir pridūrė, kad būtų galima vadovautis esamais standartais, tokiais kaip griežtas Europos Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, o ne pradėti nuo nulio.

Nors dirbtinis intelektas žada atnešti didelės naudos, S. Pichai išreiškė susirūpinimą dėl galimų šios technologijos neigiamų aspektų, kaip vieną iš pavyzdžių pateikdamas jos vaidmenį veidų atpažinimo technologijoje, kuri gali būti naudojama tiek ieškant dingusių žmonių, tiek ir „nusikalstamiems tikslams“, nors jų neįvardijo.

2018 metais „Google“ pažadėjo netaikyti DI vystant ginkluotės sistemas, vykdant tarptautines normas ar žmogaus teises pažeidžiantį sekimą.

Lapkritį įsigaliojęs kontroversiškas įstatymas leidžia valstybėms tarnyboms išjungti interneto ryšį su kitomis šalimis, tačiau Ryšių ministerija neigė, kad vyriausybė ruošiasi izoliuoti Rusijos internetą, ir tikino, kad paprasti vartotojai šių bandymų poveikio net nepastebės.

Ministerija pabrėžė, kad pratybomis siekiama užtikrinti interneto „vientisumą, stabilumą, funkcionavimą ir saugumą“.

Gegužę prezidento Vladimiro Putino pasirašytas įstatymas reikalauja įpareigoja Rusijos interneto tiekėjus įsidiegti valstybės tarnybų parinktas technines priemones, sudarančias sąlygas centralizuotai valdyti interneto duomenų srautą.

Jos taip pat leis filtruoti turinį ir neleisti prisijungti prie uždraustų tinklalapių.

Praeitą savaitę per savo metinę spaudos konferenciją V. Putinas teisino Rusijos interneto politiką ir tikino, kad šalis „nejuda interneto uždarymo link“.

„Laisvas internetas ir interneto suverenitetas yra dvi viena kitai neprieštaraujančios sampratos“, – aiškino prezidentas.

Rusijoje internetas yra pagrindinis politinių debatų ir opozicijos forumas, taip pat leidžiantis koordinuoti opozicijos demonstracijas.

Planuojama, kad naujoji sistema pradės visavertiškai veikti 2021 metais.

Pagrindinės interneto tiekėjos jau pradėjo diegti reikalingą įrangą, įskaitant paketų giliosios patikros priemones (Deep Packet Inspection (DPI), leidžiančias ryšių priežiūros agentūrai „Roskomnadzor“ analizuoti duomenų srautą ir jį filtruoti.

Šio įstatymo šalininkai sako, kad juo siekiama užtikrinti, kad Rusijos tinklalapiai veiktų net ir nelikus galimybės prisijungti prie tarptautinių serverių arba iškilus kokiai nors grėsmei iš užsienio, pavyzdžiui, per kibernetines atakas.

Vis dėlto šis įstatymas sulaukė aštrios kritikos, nes numatomos priemonės sudarys vyriausybei galimybę cenzūruoti ir varžyti internetu gaunamą informaciją, tad naujoji sistema gali tapti panaši į Kinijoje veikiančią vadinamąją „Didžiąją ugniasienę“.

Pekinas yra sukūręs didelio masto sistemą, leidžiančią veiksmingai riboti interneto turinio pasiekiamumą šalyje, bet aktyvistai ir analitikai nesutaria, ar Rusija turi išteklių panašiai schemai įgyvendinti.

Kaip teigiama įregistruotame Vyriausybės nutarimo projekte, siekiama, kad 5G ryšys pirmiausiai turėtų būti įdiegtas iki 2022 metų bent viename iš penkių didžiausių pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestų, o iki 2023 metų – penkiuose didžiausiose Lietuvos miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys).

Tikimasi, kad 5G ryšys iki 2025 metų būtų įdiegtas miestų teritorijose, tarptautiniuose sausumos transporto koridoriuose (Via Baltica, Rail-Baltica) ir kituose valstybinės reikšmės greitkeliuose, keliuose ir geležinkeliuose.

Taisyklės bendraujant virtualiai ir realiai neturėtų skirtis, tad ką apie interneto etiketą turi žinoti tiek paaugliai, tiek suaugusieji?

Pagrindinė taisyklė – mandagumas 

Interneto etiketas, dar kitaip vadinamas netiketas, yra pagrindinės bendravimo interneto erdvėje taisyklės. Interneto etiketas apima visas bendravimo skaitmeninėje erdvėje sferas – nuo pokalbių su draugais, šeimos nariais, mokytojais ar kolegomis iki internetinių pažinčių.

Viena svarbiausių taisyklių tiek bendraujant akis į akį, tiek virtualiai – mandagus elgesys. Su artimaisiais ar draugais esame įpratę bendrauti betarpiškai. Tačiau jei pokalbis vyksta su mažiau pažįstamais ar visai nepažįstamais pašnekovais, pavyzdžiui, būsimais darbdaviais, nepamirškite pradėti pokalbio nuo pasisveikinimo, baigę pokalbį atsisveikinkite. Rašydami elektroninį laišką ar žinutę socialiniame tinkle laikykitės gramatikos ir skyrybos taisyklių.

Neseniai bendrovės „Samsung“ inicijuotos programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ atlikta apklausa parodė, kad net 63 proc. 14-18 m. moksleivių susirašinėdami socialiniuose tinkluose naudoja trumpinius. Tačiau bendraujant dalykiškai visgi reikėtų stengtis nevartoti trumpinių ar slengo. Taip pat visuomet perskaitykite, ką parašėte, ir tik tuomet spauskite siųsti. Taip patikrinsite, ar nepalikote gramatikos arba skyrybos klaidų ir sakinius suformulavote taip, kad pašnekovas jūs tikrai suprastų.

Emocijas raštu reikškite apgalvotai 

Tiek bendraujant socialiniuose tinkluose, tiek rašant elektroninius laiškus kartais sudėtinga tiksliai perteikti kiekvieną emociją. Raštu ypač sunku išreikšti ironiją ar humorą, tad parašytas paprastas juokelis, jį perskaičius gali būti interpretuojamas kaip mandagumo stoka ar net įžeidimas.

Patariama atsargiai vartoti didžiąsias raides, kurios asocijuojasi su šaukimu. Neretai didžiosios raidės erzina asmenį, kuriam yra skirta žinutė. Dar vienas patarimas – venkite dėti šauktukus ten, kur jie tikrai nėra būtini. Taip pat vertėtų stengtis nesivelti į ginčus su tais, kurie rašo įžeidžiančius komentarus. Pasitaupykite savo emocijas ir tiesiog tokius asmenis ignoruokite.

Ko daryti tikrai neverta?

Pirma, niekuomet neperduokite kito žmogaus elektroninio pašto adreso ar kitų kontaktų tretiesiems asmenims. Tai yra ne tik neetiška, bet ir draudžiama pagal bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą. Antra, nesidalinkite su aplinkiniais žmonėmis susijusia jautria informacija. Jei kažkas su jumis pasidalino kažkokiomis naujienomis, tai nereiškia, kad tas asmuo nori, jog žinutė būtų perduota kitiems.

„Tai viena iš itin dažnai pasitaikančių klaidų skaitmeninėje erdvėje, kuri yra ypač paplitusi socialiniuose tinkluose jaunimo tarpe. Dažnai bendraudami su draugais atsipalaiduojame ir pamirštame etiško bendravimo taisykles, o tai kartais pakiša koja, kai tenka bendrauti su nepažįstamais ar vyresniais. Visa tai mus ir paskatino vyresniųjų klasių moksleivius pakviesti dalyvauti kūrybiniame konkurse, kurio tikslas yra sukurti pirmąsias Lietuvos moksleivių interneto etiketo taisykles“, – sako E. Tamelytė, moksleivių skaitmeninių įgūdžių lavinimo programos „Skaitmeninis moksleivio IQ“ vadovė.

Skaitmeninių įgūdžių lavinimo programos kūrėjai interneto etiketo taisykles ragina kurti, atsižvelgiant į keturias temas: elgesys virtualioje erdvėje, duomenų apsauga ir privatumas internete, autorių teisių apsauga bei kritinis mąstymas ir komunikacija internete.

„Kviečiame suburti 4-5 moksleivių bei 1 mokytojo komandą ir iki gruodžio pabaigos siųsti mums savo sukurtas skaitmeninio etiketo taisykles. Konkurso darbai gali būti rengiami ir pateikti rašytiniu tekstu, infografiku, nuotraukomis, animacija, garso ar vaizdo įrašais“, – sako E. Tamelytė.

Apie programą

Skaitmeninių įgūdžių lavinimo programa „Skaitmeninis moksleivio IQ“ yra skirta 9-12 klasių moksleiviams, tačiau čia naudingos informacijos ras tiek mokytojai, tiek tėvai. Specialiai sukurtoje interneto svetainėje jaunuoliai galės ne tik tobulinti bendravimą virtualioje erdvėje, tačiau ir sužinoti kaip apsaugoti savo duomenis, nepažeisti autoriaus teisių, susipažins su fotografavimo ir programavimo pagrindais ir kitomis su skaitmeniniu raštingumu susijusiomis temomis.

Daugiau informacijos apie konkursą moksleiviai ras programos interneto svetainėje www.skaitmeninisiq.lt.

„Iranas tapo toks nestabilus, kad režimas išjungė visą savo interneto sistemą, kad puikieji Irano žmonės negalėtų kalbėti apie šalį apėmusį didžiulį smurtą“, – tviteryje parašė D. Trumpas.

„Jie nori nulinio skaidrumo, manydami, kad pasaulis nesužinos apie mirtį ir tragediją, kuriuos sukelia Irano režimas!“ – pridūrė jis.

„Nepaisant privalumų, kuriuos turi jų teikiamos paslaugos, „Google“ „Facebook“ platformos turi sisteminę kainą“, – 60 puslapių ataskaitoje teigia „Amnesty International“.

Pasak organizacijos, rinkdamos asmeninius vartotojų duomenis, kurie vėliau perduodami reklamos bendrovėms, šios dvi milžinės vykdo beprecedenčius teisės į privatumą pažeidimus.

Faustiškas sandėris

„Amnesty International“ teigimu, interneto milžinė priverčia žmones pasirašyti savotišką faustišką sandėrį, pagal kurį vartotojai dalijasi savo asmeniniais duomenimis mainais už prieigą prie „Google“ ir „Facebook“ paslaugų.

Nevyriausybinės organizacijos teigimu, tai kelia daug problemų, nes abi bendrovės turi monopoliją pagrindiniuose kanaluose, per kuriuos dauguma žmonių patenka į interneto pasaulį, todėl „Google“ ir „Facebook“ galia esą neturi precedento.

„Grėsminga mūsų skaitmeninio gyvenimo kontrolė pažeidžią pačią privatumo esmę, tai yra vienas iš svarbiausių mūsų laikmečio žmogaus teisių iššūkių“, – sakė „Amnesty International“ generalinis sekretorius Kumi Naidoo.

Be to, tvirtina „Amnesty International“, šios dvi interneto milžinės kelia grėsmę kitoms žmogaus teisėms, kaip saviraiškos teisei ir teisei į lygybę.

Ataskaitoje šalių vyriausybės raginamos vykdyti politiką, kuri leistų apsaugoti žmonių privatumą, tuo pačiu užtikrinant prieigą prie interneto paslaugų.

„Vyriausybės turi pareigą saugoti žmones nuo korporacijų vykdomų žmogaus teisių pažeidimų. Deja, bet pastaruosius du dešimtmečius technologijų bendrovėms buvo leista pačioms save reguliuoti“, – sakoma ataskaitoje.

„Facebook“ atmeta kaltinimus

Savo ruožtu „Facebook“ nesutiko su ataskaitos išvadomis. Bendrovės viešosios politikos vadovas Steve'as Satterfieldas atmetė kaltinimą, esą įmonės verslo modelis yra paremtas sekimu ir pabrėžė, kad vartotojai prie „Facebook“ prisijungia savo noru.

„Pats žmogus pasirenka naudotis „Facebook“ paslaugomis. Tai, kaip mes renkame, gauname ar naudojame duomenis, yra paviešinta ir žinoma vartotojams. Taigi, negalima to sieti su priverstiniu ir dažnai neteisėtu valstybiniu sekimu, apibrėžtu tarptautinėje teisėje“, – sakoma „Facebook“ atsakyme „Amnesty International“.

„Amnesty International“ teigimu, „Google“ taip pat užginčijo organizacijos teiginius, tačiau nepaviešino savo komentaro.

Mokslo ir technologijų ministerijos viceministras Wang Xi (Vangas Si) pareiškė, kad 6G kūrimas vis dar tebėra „pradiniame etape“, tačiau šalis privalo skirti „didelį dėmesį“ naujajai technologijai, kurios kūrimui bus sudarytos dvi darbo grupės, į jas įtraukiant įvairių universitetų, tyrimų institutų bei įmonių atstovų.

Viceministras pridūrė, kad 6G technologijos kūrimo „techninė kryptis dar nėra aiški, pagrindiniai rodikliai ir taikymo scenarijai dar nėra standartizuoti ir apibrėžti“, todėl prieš akis laukia ilgas kelias iki akimirkos, kai technologiją bus galima pasiūlyti kaip komercinę.

Metinėje „Freedom House“ ataskaitoje apie laisvę internete teigiama, kad mažiausiai 40-yje iš 65 analizuotų šalių rasta įrodymų apie „pažangias socialinės žiniasklaidos stebėjimo programas“.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad pasaulinė interneto laisvė mažėjo devintus metus iš eilės. Tyrimo metu paaiškėjo, kad interneto laisvė sumažėjo 33 iš 65 vertintų šalių. Didžiausias pablogėjimas pastebėtas Sudane ir Kazachstane, o po jų – Brazilijoje, Bangladeše ir Zimbabvėje. Pagerėjimas pastebėtas 16-oje šalių, tarp kurių – Etiopija.

Kai kuriose šalyse institucijos paprasčiausiai nutraukia galimybes žmonėms naudotis internetu, o kitose pasitelkia propagandos skleidėjus, kad iškreiptų informaciją socialinės platformose, – tai pastangų manipuliuoti dalis.

Pasak „Freedom House“, dezinformacija ir propaganda yra populiariausios naudojamos priemonės, norint pakenkti rinkimams, o dezinformacija ir stebėjimas yra laikomos didėjančiomis grėsmėmis demokratijai. Be kita ko, vis daugiau vyriausybių naudojasi „botais“ ir suklastotomis paskyromis, siekiant slapčia formuoti nuomones internete ir trukdyti oponentams. Toks elgesys aptiktas 38 iš 65 analizuotų šalių.

„Daugelis vyriausybių mato, kad socialinėje žiniasklaidoje propaganda yra veiksmingesnė nei cenzūra“, – teigė organizacijos vadovas Mike'as Abramowitzas.

Be to, pasak tyrėjų, 47 iš 65 šalių buvo suimti asmenys dėl politinių, socialinių ir religinių savo pareiškimų internete, o mažiausiai 31 šalyje žmonės patyrė fizinį smurtą dėl savo veiklos internete.

Kinija ketvirtus metus iš eilės įvardinta didžiausia pasaulyje interneto laisvės pažeidėja. Pusiau autonominiame Honkonge nerimstant protestams, Kinijos vyriausybė sustiprino informacijos kontrolę.

Moteris teigia, kad pagrindinis dalykas, nulemsiantis, ar sudominsite klausytoją, yra turėti, ką pasakyti. Na, o norint sklandžiai kalbėti, būtina iš anksto pasiruošti. „Prieš kažką pristatinėjant auditorijai siūlyčiau ne kartą pasirepetuoti. Kai būsite pasiruošę, žinosite, ką ir kam norite pasakyti, tuomet būsite labiau atsipalaidavę, kalbėsite laisviau“, – pataria moteris.

D. Filmanavičiūtė sako, kad daugeliui viešas kalbėjimas kelia stresą ir net gerai pasiruošus sunku paslėpti jaudulį.

„Man asmeniškai vienas geriausiai veikiančių dalykų prieš kalbant viešai yra giliai ir ramiai pakvėpuoti. Tai darau tam, kad viskas atsipalaiduotų, galūnės nebūtų įsitempusios ir mažiau mosikuočiau rankomis. Mažiau vadovėlių, daugiau širdies, taip jūsų kūno kalba bus atviresnė“, – patarimais dalinasi kūrybininkė.

Naujoje „Samsung“ inicijuotoje skaitmeninių įgūdžių lavinimo programoje „Skaitmeninis moksleivio IQ“ su moksleiviais sukaupta patirtimi pasidalinusi D. Filmanavičiūtė nuramina, kad negalėti kalbėti viešai yra visiškai normalu ir nereikėtų savęs dėl to graužti. Tačiau labai norint, tikrai galima išmokti bent jau suvaldyti jaudulį ir tvarkingai pristatyti savo darbą.

„Tie, kuriems kalbėti viešai sekasi labiau, neturėtų sustoti tobulintis. Svarbu išmokti kalbėti raiškiai, tobulinti savo žodyną. Galbūt netgi reikėtų padirbėti su intonacija, kūno kalba, su pratimais padedančiais atsipalaiduoti,“ – teigia kūrybininkė.

Vis labiau populiarėjantys socialiniai tinklai sukūrė erdvę, kur savo mintis gali reikšti kiekvienas. Internete dauguma yra drąsesni ir bendrauja laisviau. Turbūt nereikėtų leisti būti užvaldomam internetinio bendravimo, bet tuo pačiu skaitmeninė erdvė gali būti žingsnis, mokantis drąsiau reikšti savo mintis.

Dažnai kyla klausimas, kodėl vienas ar kitas nuomonės formuotojas turi tiek sekėjų? Kaip savo turiniu sudominti vartotojus man pačiam? D. Filmanavičiūtė sako, kad socialiniuose tinkluose, kaip ir realybėje, turi atsispindėti asmeninės vertybės, tvirta nuomonė, kurią mokėtumėte pagrįsti argumentais. Tam, kad būtumėte išgirstas ir įdomus pašnekovas, reikia nuolat viskuo domėtis, daug skaityti ir mokytis.

„Reikia turėti, ką pasakyti. Tokia taisyklė galioja ir socialiniuose tinkluose. Jei kursi aktualų, įdomų, išjaustą turinį, visi norės tave skaityti ir sekti. Su tavimi bus kiekvieną dieną tam, kad iš tavęs sužinotų kažką naujo, įsikvėptų ir gal įgautų drąsos pradėti kažkokią veiklą savo gyvenime“, – socialinių tinklų paslaptimis dalinasi D. Filmanavičiūtė.

Ne ką mažiaus svarbus aspektas – vertybės. „Taip pat labai svarbu vertybės. Tai, manau, yra vienintelis kelias būti išgirstu“.