Šis pranešimas žymi pokyčius J. Kaczynskio planuose, nes anksčiau jis teigė, kad dabartinė jo kaip partijos lyderio kadencija yra paskutinė.

„Šiandien aiškiai sakau: siūlysiu savo kandidatūrą į „Teisės ir teisingumo“ pirmininko postą ir prašysiu, kad mane išrinktų kitai kadencijai“, – sakė J. Kaczynskis dešiniosios pakraipos savaitraščiui „Sieci“, kuris šeštadienį savo interneto svetainėje paskelbė interviu ištraukas.

J. Kaczynskis teigė, kad pakeitė savo planus, nes jo „politinei stovyklai reikia vienybės, ryžtingos lyderystės ir greito perėjimo į puolimą“.

Nors praėjusiais metais vykusiuose parlamento rinkimuose PiS laimėjo daugiausiai balsų, po aštuonerių metų valdymo PiS nesugebėjo užsitikrinti valdančiosios daugumos, todėl trys proeuropietiškomis laikomos opozicinės partijos sudarė koalicinę vyriausybę.

Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas šeštadienio vakarą socialiniame tinkle „X“ sureagavo į J. Kaczynskio pareiškimą.

„Geros naujienos“, – rašė D. Tuskas, akivaizdžiai sarkastiškai turėdamas omeny, kad J. Kaczynskis greičiausiai neatneš partijai naudos.

J. Kaczynskis PiS vadovauja nuo 2003 metų.

Taip J. Kaczynskis reagavo į Seimo, parlamento žemųjų rūmų, pirmininko Szymono Holownios žodžius, jog trečiadienį nepagarbą parlamento apsaugininkams parodę parlamentarai sulauks „padarinių“. Apsaugininkai įsivėlė į muštynes su PiS politikais, mėginusiais pro jų gretas prastumti kolegas Mariuszą Kaminskį ir Maciejų Wasiką, norėjusius patekti į parlamentą.

Buvęs vidaus reikalų ministras M. Kaminskis ir buvęs jo pavaduotojas M. Wasikas gruodį buvo nuteisti kalėti dvejus metus už piktnaudžiavimą tarnyba. Prezidentas Andrzejus Duda, taip pat atėjęs iš PiS, vėliau suteikė jiems malonę. PiS reikalauja, kad M. Kaminskiui ir M. Wasikui būtų leista išlaikyti savo vietas parlamente. Trečiadienį abu buvę ministrai norėjo patekti į Seimo plenarinį posėdį ir susimušė su apsaugos darbuotojais, kai jiems buvo uždrausta įeiti į salę.

„Iš šios vyriausybės, kuri nuolat pažeidžia įstatymus, galima tikėtis visko, netgi politinių žmogžudysčių“, – sakė J. Kaczynskis.

Į jo žodžius netruko atšauti Piliečių koalicijos parlamentaras Marcinas Bosackis. „Prašau pono Kaczynskio atsisakyti šios neapykantos kalbos ir, kaip matyti iš šiandienos pareiškimo, visiškų absurdų kalbos, nes būtent tokia neapykantos kalba prieš penkerius metus lėmė Pawelo Adamowicziaus nužudymą“, – sakė jis, turėdamas galvoje Gdansko mero nužudymą 2019 metais. Parlamentaras pridūrė, kad jau įrodyta, jog žudikas „buvo įkvėptas neapykantos propagandos, tuo metu transliuotos per valstybinę televiziją TVP“.

Vėliau ketvirtadienio popietę Seimo pirmininkas Sz. Holownia pareiškė, kad J. Kaczynskio žodžiai „daro Lenkijai siaubingą meškos paslaugą, nes juos girdi pasaulis ir jie byloja apie mūsų šalį, kurioje vyksta normalus demokratinis valdžios ir atsakomybių pasikeitimo procesas, kaip apie tokią, kurioje vyksta perversmas ir planuojamos politinės žmogžudystės“. Sz. Holownia pridūrė, kad tokie dalykai kartais nutinka „žlugusiose valstybėse, įvairiose pasaulio vietose, bet ne Lenkijoje“.

„Ar jūs, pone Kaczynski, suvokiate, ką su tokiais žodžiais padarys Rusijos propaganda? Juk jo žodžiai šiandien bus visuose Rusijos dienraščiuose. Štai kokia šalis yra Lenkija, palaikanti mūsų priešę Ukrainą, sakys rusai, tik pažiūrėkite, kas ten vyksta: politinės žmogžudystės, valstybės perversmas“, – sakė Sz. Holownia. „Ar jis (J. Kaczynskis) supranta procesą, kuriame dalyvauja? Kad šiandien jis pučia į vieną dūdą su Rusijos propaganda?“, – tęsė Seimo pirmininkas.

Ketvirtadienio pavakarę Varšuvoje prie parlamento pastato susirinko daugiausia vyresnio amžiaus konservatyvios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) šalininkai. Jie mojo Lenkijos vėliavomis ir plakatais su užrašu: „Čia Lenkija, o ne Tusko šalis“.

Demonstracijoje dalyvavo PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis, jis miniai sakė: „Tai ne Lenkijos vyriausybė“. PiS dažnai kaltina D. Tuską, buvusį Europos Vadovų Tarybos pirmininką, kad jis gina ne Lenkijos, o Vokietijos interesus, vadina jį „Vokietijos agentu“.

Po rinkimų spalį valdžią praradusių populistų surengtas „Laisvųjų lenkų protestas“ iš pradžių buvo skirtas išlieti pyktį dėl visuomeninės žiniasklaidos pertvarkos, kurios ėmėsi D. Tusko vyriausybė. Per aštuonerius valdymo metus PiS kontroliavo televizijos kanalą TVP, Lenkijos radiją ir naujienų agentūrą PAP.

Tačiau šią savaitę suėmus du buvusius vyriausybės ministrus iš PiS partijos, dėl kaltinimų korupcija nuteistus kalėti dvejus metus, pagrindinė protesto tema pasikeitė.

Buvęs vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis ir buvęs jo pavaduotojas Maciejus Wasikas antradienį buvo suimti ir pristatyti į kalėjimą. Jie prieš tai slėpėsi prezidento rūmuose. PiS abu juos vadina „politiniais kaliniais“. M. Kaminskis paskelbė bado streiką. Iš PiS gretų kilęs prezidentas Andrezjus Duda prieš pat demonstracijos pradžią paskelbė, kad antrą kartą mėgins suteikti malonę abiem politikams.

Mariuszas Kaminskis (Marjušas Kaminskis), kuris buvusioje vyriausybėje ėjo vidaus reikalų ministro pareigas, ir jo pavaduotojas Maciejus Wasikas (Macejus Vonsikas) antradienio vakarą buvo sulaikyti prie prezidentūros.

2023 metų gruodį M. Kaminskis ir M. Wasikas buvo nuteisti dvejų metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad 2007 metais, vadovaudami Lenkijos centriniam antikorupcijos biurui (CBA), organizavo antikorupcinę provokaciją.

Anksčiau antradienį policija patvirtino, kad gavo Varšuvos teismo išduotus dokumentus, kuriuose nurodoma sulaikyti abu politikus.

J. Kaczynskis antradienio vakarą prie Varšuvoje esančios įkalinimo įstaigos – Grochovo sulaikymo centro –  sakė, kad atvyko „iš solidarumo su kolegomis“.

„Tai pirmieji politiniai kaliniai po 1989 metų. Tai labai liūdna ir labai skandalinga, nes tai žmonės, nuteisti už nusikaltimus, kurių nepadarė, tiksliau, nuteisti už kovą su nusikalstamumu, įskaitant nusikaltimus tų žmonių, kurie yra aukštai socialinėje hierarchijoje“, – sakė J. Kaczynskis.

Jis pridūrė manantis, kad tai, jog M. Kaminskis ir M. Wasikas atsidūrė kalėjime, yra neįtikėtinas skandalas.

J. Kaczynskis išreiškė viltį, kad žmonės, atsakingi už visą šią situaciją, susidurs su savo veiksmų pasekmėmis ir kad „mirtinai neteisinga ir neefektyvi sistema, kurią mums (PiS) pavyko pakirsti per aštuonerius metus, galiausiai subyrės“.

Per ceremoniją, iškart po aplodismentų ir himno giedojimo po trumpos D. Tusko kalbos, per spalio 15 d. rinkimus valdžią praradusios PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis griebė mikrofoną ir išvadino D. Tuską „Vokietijos agentu“.

D. Tusko politinis oponentas netikėtai užgrobė tribūną, niekam nespėjus sureaguoti, tad J. Kaczynskis netrukdomas išsakė savo komentarus.

„Tai buvo šiurkštus ir agresyvus veiksmas, kurio tiesiog neturėjo būti“, – antradienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkas Szymonas Holownia ir pridūrė, jog tai tiesiog „apgailėtina“.

„Vakar man niežėjo pasakyti ponui Kaczynskiui, kad parlamente nėra vietos šiurkštumui (...), nesvarbu, ar vyresnio, patyrusio politiko, nusipelniusio pagarbos dėl savo amžiaus, ar jaunuolio, pirmą kartą patekusio į parlamentą“, - sakė Sz. Holownia. Jis atsiprašė Lenkijos žmonių, sekusių vakarykščius įvykius, ir apibendrino incidentą pareiškęs, kad „reikia mokėti pralaimėti, bet kai kurie žmonės, matyt, nemoka“.

Žymus skirtumas

Pagal Lenkijos konstituciją naujo premjero kandidatūrą turi teikti prezidentas Andrzejus Duda, vyriausybę galiausiai turės patvirtinti parlamentas. A. Dudai, kurio kadencija baigsis 2025 m., artimesnė PiS. Dar prieš rinkimus jis pasakė pavesiąs formuoti ministrų kabinetą stipriausiai politinei jėgai – taigi, PiS. Tačiau vienintelė politinė jėga, kuri galėtų ne tik suformuoti naują ministrų kabinetą, bet ir sulaukti pritarimo parlamente, – Pilietinės koalicijos, „Trečiojo kelio“ ir „Naujosios kairės“ koalicija.

Nors PiS po parlamento rinkimų surinko daugiau balsų nei ligšiolinė opozicija, ji prarado daugumą parlamente. To nepakeistų net PiS koalicija su radikalia dešiniąja „Konfederacija“.

Oficialiais duomenimis, PiS surinko 35,4 proc. balsų ir turės 194 mandatų naujajame parlamente. Pilietinė koalicija, už kurią balsavo 30,7 proc., „Trečiasis kelias“ su 14,4 proc. ir „Naujoji kairė“ (8,6 proc.) kartu parlamente turės 248 vietas iš 460. Potencialią PiS partnerę kraštutinės dešinės „Konfederaciją“ palaikė 7,2 proc. Opozicija laimėjo daugumą ir aukštuosiuose parlamento rūmuose – Senate.

Išlaukta sėkmė

„Daug metų esu politikas. Aš esu sportininkas. Niekada gyvenime nebuvau toks laimingas, kad užėmiau antrąją vietą, – aiškėjant rinkimų baigčiai sakė D. Tuskas. – Tai sunkių laikų pabaiga, PiS valdymo pabaiga. Mes tai padarėme.“

D. Tuskas, nuo jaunų dienų orientavęsis į Vakarus, dalyvavęs legendinio judėjimo „Solidarumas“ veikloje, 2007–2014 m. vadovavo Lenkijos vyriausybei. 2014 m. jis persikėlė į Briuselį ir iki pat 2019 m. ėjo ES Tarybos pirmininko pareigas. 2019–2022 m. vadovavo Europos liaudies partijai. Vėliau ši tarptautinė karjera suteikė peno politiniams oponentams kaltinti D. Tuską esant užsienio marionete, kurio partija neva dirba Vokietijos ir Briuselio, o ne Lenkijos interesams.

Nepaisant palaikymo Seime, D. Tusko vadovaujamai vyriausybei gali būti nelengva.

Valdant D. Tuskui, Lenkija buvo orientuota į Vakarus, Berlyne ir Briuselyje vertinta kaip svarbi partnerė. Grįžęs į Lenkiją, jis atgaivino seną dvikovą su J. Kaczyńskiu.

Nors D. Tuskas sėkmingai įveikė 2008 m. ekonomikos krizę, didelė dalis lenkų nusigręžė nuo jo dėl sprendimo vėlinti pensinį amžių. Jam pakenkė ir vadinamoji pasiklausymo afera: prabangiuose restoranuose slapta įrašytuose pokalbiuose ministrai atskleidė, kad teikia pirmenybę nepaprastai brangiems vynams ir niekina eilinius piliečius.

Dabar, atrodo, Lenkijos rinkėjai primiršo buvusio premjero ir jo komandos nuodėmes ar jos jiems pasirodė mažesnė blogybė nei PiS vykdoma politika.

Į savo laimėjimo sąrašą D. Tuskas gali įrašyti ir rinkėjų aktyvumą – pasiekęs beveik 75 proc., jis pranoko 63 proc. 1989-aisiais ir tapo rekordinis. Daugiau nei 50 proc. rinkėjų dalyvavo renkant Seimą 1993 m., 2007 m., 2015 m. ir 2019 m.

Argumentų kova

Kaip įprasta, centro kairiosioms jėgoms ypač pasisekė vakarinėje šalies pusėje, tarp jaunesnių, miesto ir labiau išsilavinusių piliečių. Šį kartą itin stipriai sutelkta 50–59 metų rinkėjų amžiaus grupė, kuriai, akivaizdu, nepriimtina vis labiau radikalėjanti PiS pasaulėžiūra ir sprendimai.

Opozicinių partijų sėkmę politologai aiškina ir klaidingai pasirinktais valdančiųjų akcentais. Pvz., jų kampanija, kurios metu rinkimuose buvo kurstoma baimė dėl ES vykdomo migrantų perskirstymo, o pastarosiomis dienomis – net dėl pabėgėlių iš Gazos Ruožo, įspūdį padarė nedaugeliui rinkėjų.

D. Tuskas savo ginklų arsenale taip pat rado sunkiosios artilerijos. Ekspertų manymu, jis nesuklydo kandidatų sąraše pasiūlęs vietą radikaliam valstiečių lyderiui Michałui Kołodziejczakui su kompanija – tiems, kuriems simpatizuoja ir daug PiS rinkėjų.

Kita vertus, D. Tuskas nustebino apkaltindamas J. Kaczyńskio partiją, kad į šalį įvežama ne per mažai, o per daug migrantų darbuotojų, kartais neteisėtai ar net nelegaliai išduodant vizas. Taip siekta sumenkinti PiS kaip uždarų sienų ir vidaus saugumą akcentuojančios partijos įvaizdį. D. Tuskas kritikavo valdančiuosius sukėlus konfliktą su Ukraina dėl žemės ūkio produkcijos eksporto.

Dirbti nebus lengva

Politologai skaičiuoja, kad D. Tuskas į premjero kėdę gali grįžti tik gruodį – kai A. Duda formuoti kabinetą paves dabartiniam premjerui iš PiS Mateuszui Moroweckiui.

Per rinkimų kampaniją D. Tuskas sakė sieksiąs, kad Lenkija vėl taptų normalia šalimi, – jis, visų pirma, turėjo omenyje grįžimą prie teisinės valstybės ir teismų sistemos depolitizavimo. Jo darbotvarkėje taip pat yra mokesčių lengvatos darbuotojams ir pensininkams, abortų teisių liberalizavimas ir ilgus metus trunkantis ginčas su Briuseliu dėl PiS inicijuotos teismų reformos.

D. Tusko ir bendražygių sėkmė gali reikšti, kad įspėjimai apie mažėjantį lenkų euroentuziazmą ir gresiantį „Polexit“ buvo klaidingi. Jei prie valstybės vairo vėl stos D. Tuskas, tikėtina, Varšuvą netrukus pasieks beveik 100 mlrd. eurų iš Briuselio – dotacija, kuri buvo įšaldyta dėl konflikto su PiS vyriausybe, priėmusia teisinės valstybės principus pažeidžiančių sprendimų.

Nepaisant palaikymo Seime, D. Tusko vadovaujamai vyriausybei gali būti nelengva. A. Duda turi teisę vetuoti teisėkūros sprendimus, o parlamentas šį veto gali atmesti tik trijų penktadalių balsų dauguma. Kiti prezidento rinkimai vyks tik 2025 m. – taigi, D. Tuskui nepalankiu atveju, iki to laiko Lenkijos vyriausybės norus gali riboti galimybės. Tačiau esama kalbų, kad A. Duda gali siekti tarptautinės karjeros ir tokiu atveju jam būtų naudingiau nekontronfuoti su liberaliosiomis partijomis.

Paklaustas, ar valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) rinkimų kampanija buvo nesėkminga, jis atsakė: „Taip.“

Sekmadienį vykusiuose Lenkijos parlamento rinkimuose, vadintuose svarbiausiais nuo komunizmo žlugimo, opozicija, pažadėjusi atkurti demokratijos standartus Lenkijoje, kartu surinko beveik 54 proc. balsų ir, kaip rodo antradienį paskelbti oficialūs rezultatai, gali perimti valdžią.

Aštuonerius neramius metus šalį valdžiusi konservatyvioji PiS surinko šiek tiek daugiau nei 35 proc. balsų ir tapo daugiausiai balsų surinkusia partija.

Tačiau J. Kaczynskio partija prarado daugumą parlamente ir, regis, nebeturi galimybių išlaikyti valdžią.

M. Mastalerekas pridūrė, kad kampanija buvo „tik glajus ant torto, visų jos metų valdžioje pabaiga“.

Pasak jo, didžiausias trukdis PiS rinkimų kampanijai buvo įtarimai, kad Lenkijos vyriausybė už kyšius išdavė tūkstančius vizų.

„Tai neabejotinai buvo vizų skandalas, – sakė jis. – Kai mažuose miesteliuose, kur PiS, deja, taip pat pralaimėjo, jie dalijo skrajutes turgaus aikštėse, o žmonės ateidavo ir klausdavo: „Kiek už vizą?“ Tai giliai įsirėžė į sąmonę.“

Paklaustas, ar J. Kaczynskis turėtų trauktis iš politikos, M. Mastalerekas atsakė teigiamai, bet pridūrė, kad J. Kaczynskis pats apie tai kalbėjo.

„Nesakiau, kada jis turėtų pasitraukti, ar tai turėtų įvykti dabar, ar po metų, ar po pusantrų metų“, – pridūrė prezidento patarėjas.

M. Mastalerekas taip pat sakė, kad Lenkijos valstiečių partijos (PSL) lyderis Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas (Vladislavas Kosiniakas Kamišas) būtų geresnis premjeras už Pilietinės koalicijos – didžiausios opozicinės grupės – lyderį Donaldą Tuską.

PSL lyderis, M. Mastalereko teigimu, paprasčiausiai yra atviresnis, bet, tuo pačiu, turbūt kompetentingesnis kalbant apie reikalus Seime, tad geriau bendradarbiautų.

„Donaldas Tuskas kol kas visus reikalus tvarkydavo (...) autoritariškai, pašalindamas visus savo priešus ir buvusius draugus“, – sakė M. Mastalerekas.

Ministro pirmininko pavaduotojas, konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačinskis) šiuos komentarus išsakė lankydamasis Kodenio kaime prie ES sienos su Baltarusija. Vėliau Lenkijos gynybos ministras turėjo susitikti su pasienyje esančiais kariais.

Rusijai vykdant agresiją prieš Ukrainą, per pastarąjį mėnesį į Baltarusiją atvyko tūkstančiai Rusijos „Wagner“ samdinių, o Kremlius teigia, kad į Baltarusiją perkėlė dalį savo trumpojo nuotolio branduolinių ginklų.

„Norime aiškiai pasakyti: mes darome viską, ko reikia ir ko pakanka, kad galėtume lengvai atremti bet kokias galimas Baltarusijos provokacijas ar agresyvius veiksmus“, – teigė J. Kaczynskis.

Praėjusiais metais Lenkijos dešinioji vyriausybė pasienyje su Baltarusija pastatė aukštą sieną, siekdama sustabdyti didėjančią neleistinos migracijos iš Vidurio Rytų ir Afrikos bangą, kurią, anot jos, organizavo Minskas ir Maskva, siekdami destabilizuoti ES.

Prie sienos buvo dislokuota šimtai papildomų Lenkijos pasienio apsaugos pareigūnų ir karinių pajėgų. Humanitarinės organizacijos ir pasienio apsaugos tarnybos regione sako, kad neleistini sienos kirtimai vis dar vyksta.

J. Kaczynskis spaudimą migrantais pavadino puolimu ir teigė, kad jis tęsiasi daug mažesniu mastu, tačiau dėl „Wagner“ pajėgų buvimo jis gali bet kada paaštrėti.

J. Kaczynskis tvirtino, kad sienos apsauga yra vyriausybės prioritetas, ir pažadėjo daugiau užtvarų.

Šių veiksmų partija imasi siekdama sustiprinti savo pozicijas prieš artėjančius visuotinius rinkimus.

J. Kaczynskis yra nuo 2015 metų Lenkiją valdančios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovas. Lenkijoje plačiai paplitusi nuomonė, kad jis sprendžia dėl daugumos vyriausybės politikos krypčių ir paskyrimų, ir yra šalies de facto lyderis.

Per paskyrimo ceremoniją Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) teigė, kad J. Kaczynskio sugrįžimas į vyriausybę yra visiškai pagrįstas ir būtinas.

Pasak analitikų, J. Kaczynskio sugrįžimu siekiama užtikrinti stabilumą vyriausybėje, kurią krečia vidaus nesutarimai, ir parengti konservatorius artėjantiems rinkimams, tikriausiai įvyksiantiems šių metų spalį.

„Tai svarbus pastiprinimas prieš rinkimus ir aiški žinia, kad kovojame dėl pergalės“, – valstybinei televizijai sakė Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Mulleris (Piotras Miuleris).

Dabar J. Kaczynskis – vienintelis ministro pirmininko pavaduotojas.

Prieš tai premjero kabinete dirbo keturi vicepremjerai ir visi jie atsistatydino iš pareigų kartu su trečiadienį paskelbtais pakeitimais.

Jie liks ministrų kabineto nariai.

Nuo 2020-ųjų spalio iki 2022-ųjų birželio J. Kaczynskis buvo už saugumą atsakingas ministro pirmininko pavaduotojas.

„Jaroslawo Kaczynskio vaidmuo bus kitoks nei praėjusį kartą“, – sakė vienas iš atsistatydinusių premjero pavaduotojų Jacekas Sasinas.

„Nuo šiol jis koordinuos visą vyriausybės darbą“, – nurodė jis.

Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) toliau eis Lenkijos ministro pirmininko pareigas.

Apklausos rodo, kad šiuo metu Lenkijoje pagal populiarumą pirmauja PiS, tačiau stiprėja ir didžiausios opozicinės partijos – Pilietinės platformos (PO) – pozicijos.

Šį mėnesį visuomenės nuomonės tyrimų centro CBOS atlikta apklausa rodo, kad PiS palaiko 33 proc. rinkėjų, o PO – 27 proc. ir tai yra keturiais procentiniais punktais daugiau nei per ankstesnę apklausą.

Kraštutinių dešiniųjų partiją „Konfederacija“ remia 8 proc. rinkėjų, o kairieji ir centristų koalicija, kurią sudaro „Lenkija 2050“ ir Lenkijos liaudies partija (PSL), šiuo metu turi 5 proc. rinkėjų palaikymą.

J. Kaczynskio paskyrimą opozicija įvertino skeptiškai.

„Kaczynskis grįžo į vyriausybę, kuriai vadovavo nuo pat pradžių, o jo oficialus viršininkas visuomet buvo jo pavaldinys“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė PO politikas Grzegorzas Schetyna (Gžegožas Schetyna).

Pagal anksčiau šį mėnesį pasiektą preliminarų susitarimą ES šalys, atsisakiusios priimti pabėgėlius, privalės mokėti 20 000 eurų už kiekvieną asmenį į Briuselio valdomą fondą.

Varšuva kartu su Budapeštu balsavo prieš pasiūlymą, o Lenkijos dešinioji valdžia pasmerkė perkėlimo schemą.

„Mes su tuo nesutiksime, su tuo nesutinka ir lenkų tauta, dėl to turi būti surengtas referendumas... ir mes tokį referendumą surengsime“, – parlamente sakė įtakingiausiu Lenkijos politiku laikomas J. Kaczynskis.

„Lenkijos gyventojai turi pasisakyti šiuo klausimu“, – pridūrė jis per debatus dėl ES susitarimo.

Lenkija priėmė daugiau kaip milijoną ukrainiečių pabėgėlių, kurie pabėgo iš savo šalies po Rusijos invazijos 2022 metų vasarį, tačiau valdžia ilgą laiką priešinosi migrantų persikėlimui iš Graikijos ar Italijos.

„Tai ne migracijos paktas, o diktatas, kuriuo siekiama kultūriškai pakeisti Europą“, – Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) teigė įstatymų leidėjams.

„Tai Seimas, o ne Bundestagas, ir mes turime pilną teisę ir pareigą balsuoti už Lenkijos interesus“, – sakė M. Morawieckis.

„Mes, lenkai, puikiai žinome, kas yra užuojauta ir solidarumas. Niekas mūsų solidarumo neišmokys, ypač vokiečiai“, – pridūrė jis.

Šiais metais Lenkijoje vyks parlamento rinkimai, kuriuose valdančioji partija PiS šiuo metu pirmauja prieš liberalų opozicinį „Pilietinės platformos“ (PO) bloką.