-
Šiauliuose traumoms ir negaliai gydyti pasitelkiamas jojimas
Vienuolikmetis Kristupas Kurtuvėnų žirgyne lankosi jau devynerius metus. Pirmieji buvę sunkiausi, vėliau vis labiau patiko. Studento Donato patirtis žirgyne šiek tiek didesnė. Abu juos į hipoterapijos užsiėmimus atlydi mamos.
„Kokie pokyčiai? Stabilesnė laikysena, išlaiko liemenį, stiprėja kojų raumenys. Kadangi jis serga cerebriniu paralyžiumi, tai mus kamuoja spastika. Jojimas padeda atpalaiduoti kojų raumenis ir eisena nulipus nuo žirgo darosi taisyklingesnė“, – patirtimi dalijasi Kristupo mama Inga Jakštienė.
„Tai yra nauda mano organizmui, gerina laikyseną, stiprina raumenis, tai yra įdomus ir smagus užsiėmimas ir jis tapo hobiu“, – džiaugiasi studentas Donatas Lideikis.
Kas savaitę į Kurtuvėnų žirgyne vykstančius hipoterapijos (gydymo jojimu) užsiėmimus atvažiuoja per dvi dešimtis žmonių iš visos šalies. Pasak kineziterapeutų, jiems skirti trys žirgai, kurie atrinkti itin kruopščiai, kad būtų ramūs ir dėmesingi sergantiems.
„Pas mus daugiausia klientų su cerebriniu paralyžiumi, autizmu, raumenų distrofijomis, esame turėję pacientų su stuburo išvarža, po stuburo traumų, po insulto, po galvos smegenų pažeidimo“, – vardija Šiaulių universiteto Sveikatingumo, hipoterapijos ir sporto centro darbuotoja Jurgita Rutkienė.
Pasak specialistų, gydant sunkias negalias turinčius vaikus ar traumas patyrusius suaugusius jojimas suteikia naujų judėjimo ir suvokimo galimybių.
„Neišskiriame vien fizinių ypatybių, o sujungiame viską, čia yra psichofiziniai užsiėmimai, per emocijas paveikiame motorinę sistemą“, – aiškina Šiaulių universiteto Sveikatingumo, hipoterapijos ir sporto centro direktorė Daiva Mockevičienė.
Gydymas jojimu buvo taikomas dar senovės Graikijoje, apie 1960 m. vėl atgaivintas Europoje.
Daugiau – reportaže.
-
Žirgai moksleiviams bei studentams atstoja ir vakarėlius
Įžengus į Marvelės žirgyno vidų dėmesį atkreipia siauros, tamsios ir vėsios arklidės aptrupėjusiomis sienomis ir mažomis, grotuotomis langinėmis. Nurimę ir besiilsintys žirgai, laukiantys avižų ir sėlenų porcijos, žybsi akimis į kiekvieną naujai įžengusį siluetą.
Svarbus ryšys
Kaune įsikūrusiam žirgynui toks yra pietų metas. Čia netrūksta žmonių, norinčių pabūti su žirgais. Ilgas valandas žirgyne praleidžiančios merginos prasitaria, kad, vieną kartą atsisėdus ant žirgo, daugiau nebenori nulipti.
Penkiolikametė moksleivė Guoda pasakojo, kad apie jodinėjimą svajojo nuo pat mažens. Pasak jau beveik dešimt metų jodinėjančios merginos, iš pradžių tai buvo laisvalaikis, o dabar labiau sportinis interesas.
"Išbandžiau ir kitas sporto šakas, tačiau dėl ryšio tarp žirgo ir žmogaus jodinėjimas patiko labiausiai. Arklys judesiais gali parodyti, kad supranta tave ir tavo žodžius. Tai daug didesnis malonumas, nei žaidžiant krepšinį ar futbolą tiesiog stebėti kamuolį", – sakė Guoda.
Moksleivės manymu, jodinėjimas – gana brangus, tačiau vis dar labai populiarus sportas: "Kiekvienam reikėtų tai išbandyti, kad suprastų, jog gyvenimas nėra vien vakarėliai, draugai ar pasivaikščiojimas mieste."
Kita žirgus jau penktus metus suvaldyti bandanti jojikė – devyniolikmetė Sandra. Sporto industrijas studijuojanti mergina žavisi jojimu dėl kasdienės stiprių ir gyvybingų gyvūnų apsupties. "Jodinėjimas – labai smagus sportas, reikalaujantis tiek ištvermės, tiek gerų santykių su žirgu, tiek psichologinio ir fizinio pasiruošimo", – teigė Sandra.
Rūpestingas ūkvedys
Šalia arklidžių ratus sukančiam, rūpestingu žvilgsniu kiekvieną iš 42 žirgų nulydinčiam ūkvedžiui Broniui pietūs – darbų metas. Būtent jis ir kiti du šalia zujantys kolegos turi pasirūpinti, kad žirgai būtų pamaitinti ir pagirdyti triskart per dieną.
"Pagrindinis arklių maistas – avižos su sėlenomis ir šienas. Morkomis ir kopūstais žirgus lepina nebent patys savininkai", – pajuokavo jis.Broniaus teigimu, visos žirgyno turimos lėšos gaunamos tik iš gyvūnus čia laikančių žmonių. Vieną žirgą arklidėse laikyti kainuoja 550 litų per mėnesį.
"Direktorius vis žada, stengiasi gauti daugiau pinigėlių, bet retai kada tokios finansinės paieškos būna sėkmingos", – pasakojo ūkvedys. Artimiausi planai – nubaltinti sijas, perdažyti kiek įmanoma daugiau sienų.
Amžius – ne kliūtis
Pinigų stygių pastebi ir jodinėjimo trenerė, žirgų savininkė Rima Naudžiūtė. Paklausta, ar ją tenkina žirgyno sąlygos, moteris prisipažino, kad šiai vietai tikrai trūksta remonto.
"Galėtume viską mesti ir pabėgti, tačiau vis tikimės pokyčių. Stengiamės patys prisidėti prie aplinkos atnaujinimo, perdažyti kliūtis ar langus, pasodinti gėlių", – pasakojo trenerė.
Dešimtį žirgų čia laikanti moteris pastebėjo, kad, nepaisant neidealių sąlygų, šiuo metu jodinėjimas vis labiau populiarėja: "Užsuka vis daugiau žmonių, kurie apskritai niekad nėra sėdėję ant žirgo. Pagrindinis jų tikslas yra išbandyti šią veiklą."
Yra buvę atvejų, kai pirmą kartą pajodinėti prašo ir vyresni, daugiau nei šeštą dešimtį skaičiuojantys žmonės.Moteris teigė, kad atsiranda ir vaikų, kurie nori tiesiog praleisti kuo daugiau laiko žirgyne, todėl reguliariai čia apsilanko, gano, maudo ar maitina žirgus: "Kartais net nėra tiek arklių, kad kiekvienas vaikas turėtų bent minimalios veiklos."
R.Naudžiūtės teigimu, vaikams, kurie moka valyti, balnoti arklius, pajodinėjimo kainos yra šiek tiek mažesnės. Pastariesiems viena pamoka kainuoja 30 litų, suaugusiesiems – 40 litų, atėjusiesiems į vienkartinį pasijodinėjimą ar šios veiklos išbandymą – 80 litų už valandą.
Kai prieš septynerius metus Algis Stankevičius užsimojo atgaivinti kritinės būklės Marvelės žirgyną, šis buvo įtrauktas į privatizuotinų objektų sąrašą ir pasmerktas žlugti. Interviu su juo, kodėl ėmėsi tokios avantiūtos ir kaip sekasi siekti tikslo, rasite čia.