Per penktąją Briuselio konferenciją dėl Sirijos, vyksiančią vaizdo ryšiu dėl kovos su koronavirusu priemonių, bus aptariami karo draskomos šalies pabėgėlių ir pažeidžiamų gyventojų neatidėliotini poreikiai.

„Dėl papildomo COVID-19 poveikio Sirijos civiliai gyventojai neturi galimybės atsikvėpti“, – rašoma Jungtinių Tautų agentūrų pareiškime, išplatintame prieš donorų susitikimą.

„Jie susiduria su didėjančiu badu ir skurdu, nuolatiniu perkėlimu ir besitęsiančiais išpuoliais“, – nurodoma pareiškime, priduriant, kad pavojuje yra 24 mln. žmonių Sirijoje ir kaimyninėse valstybėse.

„Tai yra 4 mln. daugiau nei 2020 metais ir daugiau nei bet kuriuo kitu laiku nuo konflikto pradžios“, – pabrėžė agentūros.

Per renginį bus atstovaujamos per 50 šalių ir 30 kitų organizacijų: nevyriausybinių organizacijų, humanitarinės pagalbos agentūrų ir tarptautinių finansų institucijų.

Bus siekiama yra surinkti 10 mlrd. JAV dolerių (8,5 mlrd. eurų): 4,2 mlrd. dolerių – humanitarinei pagalbai Sirijoje, o likusią sumą – regione besiglaudžiantiems pabėgėliams.

Šios lėšos padės Libanui, Jordanijai, Turkijai, Irakui ir Egiptui, kurie, nepaisant daugybės savo pačių problemų, yra priversti rūpintis milijonais pabėgėlių.

„Sirai jau 10 metų išgyvena neviltį ir tragediją“, – pareiškė JT humanitarinės pagalbos vadovas Markas Lowcockas (Markas Loukokas).

„Dabar prastėjančios gyvenimo sąlygos, ekonomikos nuosmukis ir COVID-19 sukelia daugiau bado, nepakankamos mitybos ir ligų. Kariaujama mažiau, bet taikos dividendų nėra“, – pridūrė jis.

Anot JT, per ankstesnę donorų konferenciją, vykusią praėjusių metų birželį, buvo pažadėta išskirti 5,5 mlrd. dolerių (4,7 mlrd. eurų).

Europos Komisija, pirmadienį vyksiančio virtualaus naujo renginio organizatorė, suskaičiavo 7,7 mlrd. dolerių (6,5 mln. eurų), o šiek tiek mažiau nei trečdalis šios sumos bus perkelta į 2021 metus.

Europos Sąjunga ir 27 jos valstybės narės, nerimaujančios, kad nepadėjus pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose jie gali pasiekti Europą, skyrė du trečdalius tų lėšų.

Pirmadienį internete bus surengtos diskusijos įvairiose platformose, o antradienį vyks pagrindinis donorų ratas. Galutinė suma paaiškės tos dienos pabaigoje.

Pilietinis karas Sirijoje, įsiplieskęs 2011 metais režimui pamėginus brutaliai numalšinti antivyriausybinius protestus, pareikalavo jau daugiau nei 388 tūkst. gyvybių ir dar milijonus žmonių privertė palikti namus.

Tęsiasi Rusijos bei Irano remiamų vyriausybės pajėgų kovos su sukilėliais, o chaosu pasinaudoja ir tokios džihadistų grupuotės kaip „Islamo valstybė“ (IS).

Dėl šios priežasties JAV bei jų sąjungininkų kariai bendradarbiaudami su kurdais rengia antskrydžius prieš IS taikinius.

Tai daugiausiai aukų pareikalavę Izraelio reidai Sirijoje nuo konflikto pradžios.

Anksčiau skelbta apie 40 žuvusiųjų.

Tarp žuvusiųjų yra mažiausiai 14 Sirijos režimo pajėgų karių, 16 irakiečių kovotojų ir 11 proiranietiškų afganistaniečių „Fatimidų brigados“ narių, nurodė Britanijoje įsikūrusi NVO „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR).

„Operacijos metu Rusijos taikos palaikymo pajėgų inžinierių padaliniai nuo nesprogusios amunicijos išvalė 479,2 hektaro žemės, 182,8 km kelių ir 710 pastatų, įskaitant 22 socialiai reikšmingus objektus. Aptikta ir neutralizuota daugiau kaip 23 tūkst. sprogmenų“, – nurodoma ministerijos pareiškime.

Tarpininkaujant Rusijai lapkričio pradžioje Armėnija ir Azerbaidžanas sudarė taikos susitarimą, padėjusį užbaigti šešias savaites trukusias Azerbaidžano ir armėnų kovas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.

Konflikto metu žuvo daugiau kaip 6 000 žmonių, o taikos susitarimu Armėnija sutiko perduoti Azerbaidžanui kelių rajonų kontrolę. Pagal taikos susitarimą, Rusija dislokavo į Kalnų Karabachą apie 2 000 taikdarių.

Kalnų Karabachas nuo Azerbaidžano atsiskyrė per karą praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, jo metu žuvo maždaug 30 tūkst. žmonių, o dauguma ten gyvenusių azerbaidžaniečių persikėlė. Padėtis Kalnų Karabache susikomplikavo rugsėjo 27 d., kai ginčijamoje teritorijoje prasidėjo aktyvūs mūšiai.

Socialiniuose tinkluose nuo sekmadienio plinta gandai apie įvykius Buntyje, o to kaimo gyventojai pranešė naujienų agentūrai AFP, jog vestuvių dalyvius atakavo neatpažintas sraigtasparnis.

Prancūzų kariuomenės štabas atskirai pranešė AFP, kad naikintuvai „neutralizavo“ dešimtis džihadistų centriniame Malyje. Anot kariškių, smūgis buvos surengtas po kelias dienas trukusio šios ekstremistų grupės sekimo.

„Su vestuvėmis susiję pranešimai neatitinka atliktų stebėjimų“, – naujienų agentūrai sakė vienas kariuomenės atstovas.

Prancūzijos ir Malio pareigūnams tuojau po incidento nepaskelbus jokių oficialių pareiškimų, pradėjo sklisti gandai, kad smūgio taikinys buvo vestuvių ceremonijos dalyviai.

Toje atokioje vietovėje, kur, kaip manoma, veikia daug džihadistų, sunku patvirtinti pranešimus.

Puolamąsias aviacijos operacijas Malyje dažniausiai vykdo Malio kariuomenė ar Prancūzijos kovos su džihadistais pajėgos „Barkhane“.

Bunčio gyventojai pasakojo, jog vienas atskridęs sraigtasparnis ėmė šaudyti vidury dienos, o tarp susirinkusių vestuvininkų kilo panika.

„Teko gelbėtis bėgant iš visų jėgų“, – sakė Ahmadou Ghana.

Pasak vyro, iš viso žuvo 19 žmonių, įskaitant du jo brolius, o dar keli buvo sunkiai sužeisti.

„Mus nustebino antskrydžio smarkumas, – sakė kitas kaimietis Mady Dicko. – Sraigtasparnis skrido labai žemai.“

Sekmadienį Malio fulanių (fulbių) etninės grupės kultūrą puoselėjanti asociacija „Tabital Pulakuu“ pranešė apie „aviacijos smūgį, pareikalavusį mažiausiai 20 civilių gyventojų gyvybių“ per vestuves.

Tačiau su sekmadienį įvykdytos operacijos eiga susipažinęs šaltinis Prancūzijos kariuomenėje patikino AFP: „Čia negali būti abejonių ar dviprasmybių – jokių vestuvių nebuvo.“

„Tas smūgis buvo suduotas po itin griežto daugiašalio proceso, susijusio su tiksliai identifikuota ginkluota teroristų grupe, įvertinus informaciją, ketinimus ir pozicijas ištirtoje teritorijoje“, – pridūrė jis.

Buntis priklauso Mopčio regionui, esančiam maždaug už 600 km nuo Malio sostinės Bamako.

Tą regioną buvo apėmęs džihadistų puolimas, 2012 metais prasidėjęs Malio šiaurėje ir vėliau išplitęs į kaimyninius Burkiną Fasą bei Nigerį.

Mopti regiono Bounti kaimas buvo užpultas naktį į sausio 4-ąją, sakė žurnalistams vietovės meras Adama Griaba. Pasak jo, ataką surengė sraigtasparnis. Dėl tamsaus paros meto buvo neįmanoma nustatyti, kam jis priklauso.

Anot mero, per antskrydį taip pat buvo sužeista žmonių. Malio vyriausybė incidento kol kas nekomentuoja.

Mopti regiono pietinė dalis ribojasi su Burkina Fasu, o vakarinė – su Mauritanija. Jame aktyviai veikia 2017 metų pavasarį įkurta grupuotė „Jamaat Nusrat al-Islam wal Muslimeen“ (JNIM), palaikanti glaudžius ryšius su „Al Qaeda“.

Sprogimas nugriaudėjo pietinėje miesto dalyje, gydytojams vykstant į darbą Puli Čarchio kalėjime, pranešė Kabulo policijos atstovas Ferdawsas Faramarzas.

Pasak jo, sprogus prie mašinos pritvirtintai „magnetinei bombai“ žuvo keturi medikai ir vienas praeivis, o dar du asmenys buvo sužeisti.

Šimtai Talibano kovotojų ir kitų nusikaltėlių kalinami Puli Čarchio kalėjime, esančiame rytiniame Kabulo pakraštyje.

Miestą pastaraisiais mėnesiais krečia smurto protrūkis, nors vyriausybė ir Talibanas veda taikos derybas.

Kabule ir kitose šalies provincijose pastaruoju metu vis dažniau rengiami tiksliniai išpuoliai prieš įžymius veikėjus, tokius kaip žurnalistai, politikai ir teisių gynėjai.

Džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ (IS) prisiėmė atsakomybę už keletą pastarojo meto išpuolių sostinėje, pareikalavusių dešimčių gyvybių.

Antradienio ataka buvo įvykdyta praėjus vos dviem dienoms po to, kai Kabule buvo pasikėsinta į vieno įstatymų leidėjo gyvybę. Tuomet sprogus automobilyje paslėptai bombai 10 žmonių žuvo ir dar per 50 nukentėjo.

Per sprogimą buvo sužalotas įstatymų leidėjas Khanas Mohammadas Wardakas.

Kelios dienos iki incidento per panašų išpuolį buvo nužudytas Kabulo provincijos gubernatoriaus pavaduotojas Mahbobullah Mohebi.

Pirmadienį rytiniame Gazni mieste ginkluoti užpuolikai nušovė afganų žurnalistą, veikiausiai tapusį dar vieno tikslinio nužudymo auka.

Rahmatullah Nekzadas nuo 2007 metų bendradarbiavo su amerikiečių naujienų agentūra AP, o anksčiau – su televizijos tinklu „al Jazeera“,

Anot duomenų, sprogmuo buvo pritvirtintas prie vicegubernatoriaus Mahbubullaho Mohebio automobilio. Per sprogimą sužeisti du jo asmens sargybiniai.

Kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės dėl teroro akto.

Praėjusią savaitę Kabule buvo nušautas į darbą vykęs prokuroras. Nepaisant taikos derybų tarp vyriausybės ir radikalaus islamo Talibano, Afganistane ir toliau netrūksta išpuolių. Juos neretai vykdo ir „Islamo valstybės“ (IS) džihadistai.

Ši žinia buvo paskelbta praėjus metams po to, kai per Paryžiuje vykusias derybas, kurioms tarpininkavo Vokietija ir Prancūzija, Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sutarė dėl virtinės priemonių, skirtų atnaujinti užstrigusį taikos procesą.

Ketvirtadienį V. Zelenskio atstovė Julija Mendel sakė, kad Kijevas norėtų iki metų pabaigos surengti naują apsikeitimą kaliniais.

Naujienų agentūrai AFP ji nurodė, jog Kijevas pateikė derybininkams apsikeitimui skirtą savo pavardžių sąrašą, bet prorusiški separatistai to dar nepadarė.

„Darome viską, ką galime“, – teigė J. Mendel.

V. Zelenskis taip pat aptarė šią temą su Vokietijos ir Prancūzijos vadovais, taip pat su V. Putinu, pridūrė prezidento atstovė.

Ukraina nuo 2014 metų pavasario, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, kovoja su Maskvos remiamais separatistais Donecko ir Luhansko regionuose.

Nuo to laiko žuvo daugiau kaip 13 tūkst. žmonių, dar beveik 1,5 mln. gyventojų teko palikti savo namus.

Keturšalėmis Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos derybomis siekiama, kad būtų atitraukta sunkioji ginkluotė, Kijevas atgautų savo sienų kontrolę, separatistų kontroliuojami Donecko ir Luhansko regionai gautų platesnę autonomiją ir juose būtų surengti vietos valdžios rinkimai.

Tačiau derybos buksuoja nuo praėjusių metų, kai V. Putinas ir V. Zelenskis susitiko Paryžiuje, o trečiadienį Ukrainos lyderis apkaltino Rusiją „blokuojant susitarimų įgyvendinimą“.

Vėlų trečiadienį paskelbtame pranešime V. Zelenskis pridūrė, kad Ukraina yra pasirengusi naujam karių atitraukimo ir naujų teritorijų išminavimo etapui, taip pat dar vienam apsikeitimui kaliniais.

Praėjusį mėnesį Ukraina atidarė dvi naujas perėjas į separatistų kontroliuojamą teritoriją, tačiau Donbaso pareigūnai vis dar blokuoja praėjimą civiliams.

Vėliau lapkritį Prancūzija ir Vokietija paragino Maskvą daryti spaudimą prorusiškiems separatistams, kad jie leistų atidaryti perėjas, pabrėždamos, kad Kijevas vykdo savo įsipareigojimus šiuo klausimu.

Remiantis naujais SOHR paskelbtais duomenimis, tarp aukų yra beveik 117 tūkst. civilių, iš kurių daugiau kaip 22 tūkst. vaikai. Dar 130 500 žuvusių – provyriausybiniai kovotojai.

Į organizacijos duomenis neįtraukti 88 tūkst. žmonių, kurie mirė nuo kankinimų vyriausybės valdomuose kalėjimuose, ir tūkstančiai kitų, kurie buvo pagrobti konflikto metu ir vis dar yra laikomi dingusiais.

Ankstesnius duomenis apie Sirijos pilietinio karo aukas SOHR skelbė sausį. Tada žuvusiųjų skaičius siekė 380 tūkst.

2011 metais prasidėjęs karas šiemet iš esmės aprimo, nes laikėsi Sirijos šiaurės vakaruose paskelbtos paliaubos, ir dėmesys daugiausia buvo nukreiptas į koronaviruso pandemijos suvaldymą.

Sirijos vyriausybė šiuo metu kontroliuoja maždaug du trečdalius šalies teritorijos. Tarp jos nekontroliuojamų teritorijų yra paskutinis sukilėlių anklavas Šiaurės vakaruose – Idlibas, Turkijos kontroliuojamos sritys palei šiaurinę sieną ir Šiaurės rytinės Sirijos dalys, kurias kontroliuoja JAV remiamos kurdų pajėgos.