Atėjūnai iš Vakarų nebuvo vieninteliai grobuonys, siekę pasinaudoti silpstančia Kinijos imperija, mat jos nuosmukis atkreipė ir sparčiai stiprėjančios kaimynės Japonijos dėmesį. 1894–1895 m. tarp Kinijos ir Japonijos kilo karas, kurį laimėjo Tekančios Saulės šalis.

Pirmojo pasaulinio karo (1914–1918) metu Japonija stojo į Didžiosios Britanijos, Prancūzijos bei Rusijos pusę ir puolė vokiečių kolonijas Kinijos teritorijoje. XX a. 4-ojo dešimtmečio pradžioje japonai užėmė Mandžiūrijos regioną ir įkūrė ten marionetinę Mandžuko valstybę.

1937 m. liepos 7 d. susišaudymu tarp Nacionalinės Kinijos Respublikos bei Japonijos imperijos kariškių prasidėjo naujas konfliktas, kuris Azijoje laikomas ir Antrojo pasaulinio karo pradžia. Tų pačių metų rugpjūčio 13 d. Japonijos pajėgos pradėjo Šanchajaus puolimą. Lapkričio pabaigoje, kritus šiam prekybos gigantui, atėjo nacionalistinės Kinijos pasididžiavimo – Nankino eilė.

Kinijos dešiniųjų lyderis Chiang Kai-shekas (1887–1975), nusprendęs neaukoti savo pajėgų beprasmiškam sostinės gynimui, pasitraukė iš miesto. Tuo pat metu buvo priimtas sprendimas nepradėti civilių evakuacijos. Dalis Nankino gyventojų nepakluso įsakymui ir pabėgo paskui armiją, o likusieji naiviai tikėjosi atėjūnų kilnumo.

Teigiama, kad, įžengę į Nankiną, sužvėrėję Japonijos kariškiai pradėjo kraują stingdančias, šešias savaites trukusias skerdynes, kurių metu buvo nužudyta nuo 50 tūkst. iki 300 tūkst. kinų (karių ir civilių, moterų, vaikų ir senolių). Taip pat tvirtinama, jog tūkstančiai kinių prieš mirtį buvusios išprievartautos.

Honkongo puolimą japonai pradėjo 1941 m. gruodžio 8 d., praėjus vos kelioms valandos po atakos Perl Harbore. Kuklios kolonistų pajėgos, sudarytos iš britų, kanadiečių, australų, indų bei vietinių kinų, narsiai, bet beprasmiškai kovėsi su japonais iki pat Kalėdų. Savo valdžią mieste japonai išlaikė iki karo pabaigos.

1946 m. miesto valdymas grįžo Didžiosios Britanijos žinion. XX a. 6-ajame dešimtmetyje Kinijoje įsitvirtinus komunistams, britų kontroliuojamame Honkonge pasėtos būsimojo ekonominio klestėjimo sėklos. Pigi darbo jėga bei iš komunistų kontroliuojamų teritorijų perkeltas kapitalas itin prisidėjo prie kuklaus prekybos taško virsmo sparčiai augančiu tarptautinės pramonės gigantu.

Čia buvo gaminamos įvairiausios prekės – nuo sagų ir skėčių iki avalynės bei dirbtinių gėlių. Itin svariai prie miesto augimo prisidėjo tekstilės pramonė. Siekiant apgyvendinti tūkstančius atvykėlių, pabėgusių į Honkongą nuo komunistų ir nacionalistų karo bei raudonųjų teroro, pasireiškusio "Didžiojo šuolio" programa, badu bei kultūrine revoliucija, mieste ėmė plėstis ir nekilnojamojo turto vystytojai.

Vis dėlto šis augimas turėjo savo kainą. Nekvalifikuotą darbą dirbančių asmenų atlygis buvo menkas, gyvenimo sąlygos – ne itin malonios, o ateitis – blanki. XX a. 7-ojo dešimtmečio antrojoje pusėje Honkonge ėmė bręsti socialiniai neramumai, kuriais bandė pasinaudoti komunistinė Kinija.

1967 m. gegužės 6 d. dirbtinių gėlių fabrike kilus konfliktui tarp darbuotojų ir vadovybės, įsiplieskė grumtynės, kurios dar labiau paaštrėjo, įsikišus policijos pareigūnams (buvo suimtas 21 darbininkas, daugelis sužeista).

Netrukus Honkongo gatves užplūdo masinės kairiųjų demonstracijos, kurių metu buvo giedamos komunistinės mantros ir mojuojama "Raudonąja" apaštalo Mao (1893–1976) citatų knygele. Komunistinėje Kinijoje tuo metu panašų ritualą dažnai atlikdavo raudonieji sargybiniai (hong weibing), jauni ir fanatiški Mao garbintojai.

Atsakydama į tai, miesto valdžia sutelkė visas policijos pajėgas ir paskelbė komendanto valandą. Gegužės 16 d. iš didžiosios Kinijos atvykę kairieji ir jų vietiniai šalininkai įkūrė Kovos su britų vykdomu persekiojimu komitetą, kurio vadovu buvo paskirtas profesinių sąjungų aktyvistas Yeungas Kwongas (1926–2015).

Gegužės 22 d. policijos pajėgoms susirėmus su piketuotojais, buvo suimti 167 asmenys. Bėgant savaitėms, konfliktas sparčiai progresavo. Piketuotojai, kurstomi oficialios komunistinės Kinijos spaudos, bandė organizuoti milžinišką mitingą ir patraukti į savo pusę kinų tautybės policijos pareigūnus, o to padaryti nepavykus, šturmavo jų nuovadą.

Tarsi šito dar būtų negana, miesto centre ant Kinijos banko pastato įrengti milžiniški garsiakalbiai ėmė skelbti komunistinę propagandą, atsakydama į tai britų valdžia per savus garsiakalbius ėmė transliuoti arijas iš Kantono operos kūrinių, o viso Honkongo viešose vietose ėmė rastis savadarbių sprogstamųjų užtaisų.

Dauguma jų buvo netikri, sukurti skleisti baimę, tačiau iš 8 tūkst. rastų bombų, net 1,1 tūkst. buvo tikros. Būtent vienas tokių užtaisų pražudė du 6 ir 8 metų vaikus. Iš viso neramumų metu žuvo 51 žmogus. Britų valdžiai paskelbus nepaprastąją padėtį, policija šturmavo kairiųjų "tvirtoves", prasidėjo aktyvistų areštai ir komunistų kuruojamų įstaigų uždarymai, jų propagandą skelbiantys spaudos leidiniai taip pat buvo uždrausti.

Atsakydami į tai, raudonieji sargybiniai šturmavo ir padegė Didžiosios Britanijos pastatą Pekine. Po dviejų dienų Honkonge nežinomi asmenys apipylė benzinu ir padegė populiarų radijo žurnalistą Lam Buną (1929–1967), kuris dažnai negailėdavo griežtesnių žodžių Karlo Marxo (1818–1883) idėjų šalininkams.

Nors didelė dalis Honkongo gyventojų buvo kilę iš vargingų visuomenės sluoksnių ir simpatizavo kairiesiems aktyvistams, visą vasarą naudotas smurtas juos atgrasė nuo raudonųjų. 1967 m. gruodį komunistinės Kinijos valdžiai paliepus, neramumai staiga liovėsi.

Po šio chaoso britų valdžia ėmė atkreipti dėmesį į miestą ir jo gyventojus slegiančias bėdas bei pradėjo intensyvias reformas sveikatos, socialinės apsaugos, švietimo, kovos su korupcija ir kitose srityse.

„Valstybės tarybos rinkliavų ir muitų komisija netaikys papildomų muitų kai kuriems JAV žemės ūkio produktams, kaip sojos pupelės ir kiauliena“, – pranešė „Xinhua“, remdamasi šaltiniais.

Tai yra dar vienas mandagumo gestas dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prekybos kare.

Trečiadienį Donaldas Trumpas paskelbė dviem savaitėms, nuo spalio 1 iki spalio 15 d., atidedantis muitų tarifų didinimą 250 mlrd. dolerių vertės kiniškoms prekėms. Taip JAV prezidentas atsakė į Pekino sprendimą laikinai nedidinti muitų 16 kategorijų amerikietiškų prekių.

D. Trumpas ne kartą kaltino Pekiną atsitraukiant nuo pažadų įsigyti daugiau JAV žemės ūkio produkcijos ir taip sumažinti didžiulį Jungtinių Valstijų prekybos deficitą su Kinija.

Prekybos karas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prasidėjo pernai. Jungtinės Valstijos kaltino Pekiną verčiant Jungtinių Valstijų bendroves, veikiančias Kinijoje, dalytis technologijomis su vietiniais partneriais ir perduoti intelektinės nuosavybės paslaptis.

Pati Kinija tai neigia. D. Trumpo administracijos pareigūnai taip pat prieštarauja Kinijos keliamiems prekybos barjerams, kaip valstybinėms subsidijoms, reguliavimui, verslo licencijavimo procedūroms, prekių standartų priežiūrai ir kitoms praktikoms, kurios, esą užveria Kinijos rinką užsienio įmonėms arba suteikia vietos įmonėms nesąžiningą pranašumą.

Transliuotojui „CNBC“ S. Mnuchinas sakė, kad jis yra „atsargiai optimistiškas“ dėl galimybių, kad konfliktas bus išspręstas. Vašingtonas ir Pekinas pirmiausia derėsis pavaduotojų lygmenyje, kad vėliau susitikę vyresnieji pareigūnai galėtų ieškoti sprendimų. „Mes nenorime tokios kelionės, kurioje būtų vykdomos tik diskusijos. Norime padaryti reikšmingą pažangą“, – sakė S. Mnuchinas.

Nepaisant to, jis įspėjo, kad prezidentas Donaldas Trumpas pritars tik geram susitarimui ir yra pasirengęs toliau didinti mokesčius.

Šią savaitę prekybos konflikte pastebėta teigiamų ženklų, kadangi D. Trumpas sutiko su Pekino prašymu atidėti muitų padidinimą iki spalio 15-osios po to, kai Kinija sutiko kai kuriems JAV produktams netaikyti atsakomųjų veiksmų.

Tuo tarpu, kol rodomi šie geranoriškumo gestai, Kinija ketvirtadienį pridūrė, kad teiraujasi dėl amerikietiškų žemės ūkio produktų pirkimo. „Tikimasi, kad Kinija pirks didelius kiekius mūsų žemės ūkio produktų“, – D. Trumpas antradienį rašė savo „Twitter“ paskyroje.

Amerikos ūkininkai patyrė stiprų JAV ir Kinijos prekybos karo smūgį, kai praeitais metais JAV sojų eksportas smarkiai nukrito ir taip buvo sunaikintos užsienio rinkos, kurias ūkininkai daugelį metų puoselėjo.

D. Trumpas yra sukritikavęs Pekiną pažadų nepaisymu pirkti JAV žemės ūkio produktus ir pasiūlė milijardus dolerių tiems ūkiams, kuriuos prekybos karas smarkiai paveikė.

Vyriausieji JAV ir Kinijos pareigūnai vėliau šį mėnesį dalyvaus parengiamosiose derybose, bandydami pasiruošti spalio susitikimams, vedamiems S. Mnuchino ir JAV prekybos atstovo Roberto Lighthizerio.

S. Mnuchinas teigė, kad „aiškiai nepasiekėme tokio progreso, kokio norėjome“ paskutiniame liepą vykusiame susitikime Šanchajuje. „Esu atsargiai optimistiškas. Kinus priimu sąžiningai, kad jie nori atvykti su susitarimu“. Tačiau jis taip pat sakė, kad D. Trumpas yra „pasirengęs toliau taikyti mokesčius. Jei to reikėtų, jis yra pasirengęs mokesčius padidinti“.

D. Trumpas yra teigęs, kad užsitęsęs prekybos karas labiau pakenkė Kinijai nei JAV. Tačiau ekspertai įspėjo, kad galima matyti ženklus, jog JAV taip pat pajuto pasekmes, kadangi darbo vietų kūrimas praeitą mėnesį buvo sulėtėjęs.

Jau metus besitęsiantis dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų prekybos karas paveikė ir kitas šalis, susitikdama su Kinijos premjeru Li Keqiangu sakė A. Merkel.

Prekybos karo padariniai jaučiami ir Europoje – Vokietijos ekonomika antrą ketvirtį iš eilės traukiasi, daugiausia dėl mažėjančių eksporto apimčių. Tuo tarpu Kinijos ekonomika auga, tačiau lėčiausiai per pastaruosius tris dešimtmečius. Prie sulėtėjusios pasaulio ekonomikos prisideda ir muitai, kuriuos JAV ir Kinija įvedė viena kitai.

A. Merkel, kuri į Pekiną atsivežė didžiulę verslo atstovų delegaciją, taip pat vylėsi, kad ES ir Kinijos investicijų susitarimas artimiausiu metu bus užbaigtas.

Vokietija ir visa Europos Sąjunga pernai sugriežtino užsienio investicijų patikrą, Pekinas tokį žingsnį vadino protekcionistiniu. Investicijų susitarimas pašalintų dalį šių kliūčių, jo siekia tiek Europa, tiek ir Kinija.

Pasak A. Merkel, Kinijos ir Vokietijos santykiai yra stabilūs ir, nepaisant kelių konfliktų, abi pusės padarė pažangą juos spręsdamos.

Vėliau penktadienį A. Merkel dalyvaus Kinijos-Vokietijos ekonomikos patarėjų komiteto posėdyje ir vakarieniaus su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.

Šeštadienį A. Merkel vyks į Uhano miestą, kur susitiks su verslo atstovais ir Huazhongo universiteto studentais.

Be prekybos, A. Merkel vizito darbotvarkėje taip pat yra ir žmogaus teisių klausimai.

Prieš pat kanclerei vykstant į Pekiną, Honkongo protestuotojų lyderiai paprašė susitikimo su A. Merkel. Vokietijos vyriausybės atstovo spaudai Steffeno Seiberto teigimu, kanclerė neketino susitikti su protestuotojais.

Vokietija ne kartą ragino protestuotojus siekti dialogo su Pekinu ir rasti nesmurtinį konflikto sprendimą. A. Merkel ir anksčiau kėlė žmogaus teisių klausimus vizitų Kinijoje metu, taigi, manoma, kad ji ir šį kartą aptars Honkongo protestus su Kinijos lyderiais.

Tiesa, Pekinas apribojo užsienio korespondentų prieigą prie A. Merkel ir Li Keqiango spaudos konferencijos. Naujienų agentūros dpa šaltinių Vokietijos delegacijoje teigimu, toks užsienio žiniasklaidos laisvės apribojimas yra „nesuprantamas“ ir visiškai neatitinka tarptautinių standartų.

Tai prasidėjo XVIII a. pabaigoje. Tuo metu europiečiai vis labiau skverbėsi į pačius egzotiškiausius žemės kampelius, o Kinija juos ypač domino, mat šioje valstybėje gaminamos prabangos prekės (arbata, porcelianas ir šilkas) nuo seno jaudino Vakarų miesčionis.

Tačiau europiečiams kelyje į išsvajotąją rinką iškilo dvi kliūtys. Pirmoji – eiliniai kinai visiškai nesidomėjo vakarietiškais žaisliukais, tad Kinijos valdžia pareikalavo už savo prekes atsiskaityti išimtinai sidabru. Antroji – vakariečiams prekiauti buvo leidžiama vos viename Kantono uoste (dabartinis Guangdžou).

Siekiant subalansuoti Europos šalių ekonomiką, buvo būtina surasti stebuklingą prekę, kuri itin sudomintų kinus. Ja tapo "aguonų ašaros". Prapjovus specialios aguonos (lot. papaver somniferum) galvutę, iš šios ima varvėti skysta lipni košė, kuri sukietėjusi tampa panaši į medų. Maždaug 12 proc. šio produkto turinio sudaro alkaloidas morfinas, gebantis iškreipti skausmo pojūtį, sukelti euforiją ir nugramzdinti į gilų sapnų pasaulį.

"Aguonų ašaros", dar žinomos opiumo vardu, to meto Kinijoje nebuvo naujovė. Teigiama, kad į šias žemes jis buvo atgabentas dar Tangų dinastijos laikais (618–907). Daugelį šimtmečių kinų gydytojai savo pacientams duodavo opiumo nuoviro, tačiau piktnaudžiavimas juo rekreaciniais tikslais Kinijoje pradėjo plisti tik XV a.

Dar po dviejų šimtų metų opiumą vis dažniau imta maišyti su tabaku bei kimšti į pypkes. Būtent tada pirmą kartą rimtai prabilta apie jo sukeliamą priklausomybę. 1729 m. Kinijos valdžia opiumo vartojimą bei prekybą oficialiai uždraudė, tačiau, nepaisant to, jo vartojimas ne tik nenutrūko, tačiau ir ėmė augti.

Pirmoje XIX a. pusėje Kinijos kvaitulio mėgėjus ėmė pasiekti britų Rytų Indijos kompanijos (East India Company) nelegaliai tiekiamas opiumas. Šis išgautas iš Indijos teritorijoje užaugintų aguonų buvo kur kas stipresnis už ankščiau kinų vartotąjį. Jis pasižymėjo pastebimai "kokybiškesniais" pojūčiais ir sukeldavo daug stipresnę priklausomybę. To pakako, kad šalyje, net ir turinčioje nemažai patirties kvaišalų srityje, per itin trumpą laiką "aguonų ašaros" išplistų visuose socialiniuose visuomenės sluoksniuose.

1839 m. Kinijos valdžia paskelbė karą narkotikų prekeiviams, imperatorius kovoti su kvaišalų kontrabanda paskyrė pareigūną Lin Zexu (1785–1850), kurio žmonės kratų metu konfiskavo opiumo už 2 mln. svarų.

Tų pačių metų liepą būrys girtų britų jūrininkų, išlipusių Kauluno gyvenvietėje (dabar vienas Honkongo rajonų), užmušė vietinį kiną ir išniekino budistų šventyklą. Šis chuliganizmo protrūkis sukėlė rimtą diplomatinį konfliktą tarp Kinijos bei Didžiosios Britanijos. Vėliau Kinijos valdžia išleido doktriną, tvirtinančią, kad joks užsienietis negalės prekiauti jų žemėje, kol pats prisieks laikytis šios šalies įstatymų.

Britų laivo "Thomas Coutts‘s" savininkams sutikus laikytis Kinijos doktrinos, Didžiosios Britanijos atstovai įsakė karališkajam laivynui užblokuoti Perlų upės žiotis. 1839 m. lapkričio 3 d. į Kantoną įplaukti bandęs kitas laivas "Royal Saxon" buvo "pasveikintas" saviškių ugnimi. Kinų laivai, bandę apsaugoti svetimšalius, buvo sunaikinti.

Per dvejus su puse metų kuklesnės, bet modernesnės ir geriau aprūpintos britų pajėgos visiškai sumušė Kinijos imperatoriaus karius jūroje ir sausumoje, o užgrobusios ne vieną miestą bei fortą privertė nusižeminti monarchą Daoguangą (1782–1850). 1842 m. rugpjūčio 29 d. pasirašyta Nankino sutartis, kuria Didžiajai Britanijai buvo atidaryti net penki uostai bei užtikrintas "mėgstamiausio prekybos partnerio" statusas, suteikiantis jos piliečiams išskirtinių teisių.

Taip pat šia sutartimi Honkongo sala "visiems laikams" buvo perleista Didžiajai Britanijai, o Kinijos valdžia įsipareigojo per trejus metus sumokėti 21 mln. dolerių vertės reparacijas. Beveik tuo pat metu Kinijos valdžia patyrė ir kitų valstybių – Prancūzijos bei JAV spaudimą, o per 12 metų britų reikalavimai labiau išaugo (reikalauta atverti visą Kinijos rinką, legalizuoti opiumo prekybą, leisti britų ambasadoriui apsigyventi Pekine, įteisinti sutarčių anglų kalba viršenybę kinų kalbos atžvilgiu ir t. t.).

1856 m. spalį kilus konfliktui dėl laivo "Arrow", atplaukusio iš Honkongo, kurio įgulą Kinijos valdžia kaltino piratavimu bei kontrabanda, karo veiksmai vėl atsinaujino. Šį kartą prie Didžiosios Britanijos prisijungė dar ir Prancūzija. Oficialus pretekstas – misionieriaus Auguste‘o Chapdelaine‘o (1814–1856) mirtis. Kinijos valdžia jį kaltino ryšiais su Taipingų sukilėliais ir nuteisė mirties bausme. Šios belaukiant, jį veikiausiai nužudė kiti kaliniai.

Modernesnėms britų bei prancūzų pajėgoms traiškant kinų karius ir užimant miestus bei fortus vieną po kito, naujasis imperatorius Xianfengas (1831–1861) buvo priverstas pasirašyti dar labiau žeminančią 1858 m. Tiandzino sutartį. Šį kartą Kiniją "numelžė" ne tik Didžioji Britanija, bet ir JAV, Prancūzija bei Rusija.

Tais pačiais metais Rusija su Kinija pasirašė papildomą Aiguno sutartį, kuria buvo perimtas kairysis Amūro upės krantas. 1860 m. liepą čia įkurta gyvenvietė, mūsų dienomis žinoma Vladivostoko vardu.

Imperatorius Xianfengas, kurstomas savo patarėjų bei sugulovės (vėliau tapusios imperatoriene Cixi (1835–1908), delsė ratifikuoti Tiandzino sutartį, tad karo veiksmai atsinaujino.

1860 m. rugsėjo 21 d. kautynėse prie Aštuonių mylių tilto britų ir prancūzų kariai sumušė gerokai gausesnes imperatoriaus pajėgas, kuriose buvo ir elitinis mongolų kavalerijos pulkas. Spalio 6 d. europiečiai įžengė į Pekiną. Čia jie ne tik plėšikavo, bet ir padegė imperatoriaus vasaros rezidenciją.

Serbai po dviejų kėlinių pirmavo 62:35, o po trijų - 99:48.

Nugalėtojams 20 taškų pelnė Nemanja Bjelica, 17 - Bogdanas Bogdanovičius, 13 - Miroslavas Raduljica, 12 - Marko Guduričius, po 11 - Nikola Jokičius ir Vasilije Micičius, 10 - Nikola Milutinovas.

Filipinų ekipoje 16 taškų surinko Jaymaras Perezas, 15 - Paulas Johnas Dalistanas.

Serbų sąskaitoje - dvi pergalės. Jie dėl pirmosios vietos grupėje paskutiniame ture kovos su taip pat be pralaimėjimų žengiančiais italais. Abi komandos užsitikrino vietą antrajame etape. Filipinų ekipa pralaimėjo abu žaistus susitikimus.

C grupėje antrąją pergalę šventė Ispanijos rinktinė. Ji 73:63 (17:21, 19:14, 21:10, 16:18) įveikė Puerto Riko krepšininkus.

Nugalėtojams 19 taškų pelnė Marcas Gasolis, 17 - Ricky Rubio (8 atk. kam.), 9 - Sergio Llullas.

Puerto Riko ekipoje (1 pergalė/1 pralaimėjimas) 13 taškų surinko Gianas Clavellas, 11 - Gary Browne'as, 9 - Angelis Rodriguezas.

B grupėje Rusijos rinktinė 87:73 (27:18, 13:19, 23:12, 24:24) pranoko Pietų Korėjos krepšininkus ir iškovojo antrąją pergalę bei užsitikrino vietą antrajame etape.

Rusijos komandai Vitalijus Fridzonas ir Andrejus Voroncevičius pelnė po 13 taškų, Andrejus Zubkovas ir Michailas Kulaginas pridėjo po 11 taškų.

Pietų Korėjos ekipai (0/2) 19 taškų pelnė Guna Ra (10 atk. kam.), 17 - Daesung Lee.

A grupėje Lenkijos rinktinė tik po pratęsimo 79:76 (15:25, 24:10, 18:19, 15:18; 7:4) įveikė planetos pirmenybių šeimininkus kinus.

Antrąją pergalę iškovojusiai Lenkijos rinktinei 25 taškus pelnė Mateuszas Ponitka (9 atk. kam.), 22 - A. J. Slaughteris.

Kinijos ekipoje (1/1) 24 taškus surinko Yi Jianlianis, po 10 - Zhou Qi ir Wang Zhelinas (9 atk. kam.).

Pasaulio čempionate dalyvauja 32 rinktinės, suskirstytos į aštuonias grupes. Į antrąjį etapą pateks po dvi stipriausias grupių komandas.

Nepaisant to, kad dėl Kiniją netenkinančių įvykių Lietuva jau buvo susilaukusi ekonominių sankcijų, šiuo atveju įteikta nota dvišalių santykių, teigia ekspertas, pabloginti neturėtų.

Nieko čia tokio labai, sakyčiau, išskirtinio globaliu mastu žiūrint.

„Ta nota nėra tokia jau didelė, jeigu žiūrėtume globaliai. Kinija, aš net neabejoju, gauna nemažai tokių notų kartas nuo karto iš įvairių valstybių, ypač kur yra didesnės kinų bendruomenės ir kurios aktyviau ten veikia“, – sakė G. Česnakas.

Panašūs incidentai dėl Kinijos ambasadų atstovų veiksmų atsitinka ir kitose valstybėse, teigia LKA docentas.

„Būna protestų prieš Kinijos veiksmus, ar tai būtų Sindziango uigūrų klausimas, ar tai būtų Tibeto klausimas, tai vėlgi kai kur yra reagavimas prieš tuos protestuojančius, kaip nutiko ir Vilniuje. Nieko čia tokio labai, sakyčiau, išskirtinio globaliu mastu žiūrint“, – Eltai sakė G. Česnakas.

Lietuvos indelis Kinijos ekonomikai, pasak eksperto, yra simbolinis, o abiejų valstybių bendravimas tėra pragmatinis bei paremtas interesais.

„Manau, kad santykiai Lietuvos ir Kinijos iš esmės yra prekybiniai, pagrįsti interesais, ir šiuo atveju, bent jau globaliu mastu, yra ir didesnių problemų – ir JAV prekybos karas, ir kiti dalykai, todėl Lietuva Kinijos prekybai sudaro labai mažą dalį, o bet to ir tų pačių Kinijos investicijų Lietuvoje nėra itin daug,“ – kalbėjo G. Česnakas.

Jo teigimu, notos įteikimas Kinijos ambasadoriui Lietuvoje neturėtų pabloginti dvišalių santykių.

„Nemanau, kad tai turėtų kažkokią ilgalaikę neigiamą perspektyvą, prisiminus, kad kai atvažiuodavo ir kiti aukšti Kinijos pareigūnai į Lietuvą, tai vykdavo protestai už Tibeto laisvę ir panašiai, bet nebūdavo didelių reakcijų. Jie iš esmės prie to pripratę,“ – pridūrė G. Česnakas.

Kaip ELTA rašė jau anksčiau, pirmadienį į URM iškviestas Kinijos Liaudies Respublikos ambasadorius Lietuvoje Z. Shenas, kuriam įteikta nota dėl šių metų rugpjūčio 23 dieną Katedros aikštėje Vilniuje įvykusio incidento, nukreipto prieš pilietinės akcijos dalyvius.

Notoje pabrėžiama, kad Kinijos ambasados atstovų veiksmai, nukreipti prieš Lietuvos Konstitucijos garantuojamas demokratines laisves ir pažeidžiantys viešąją tvarką, nėra priimtini ir nebus toleruojami, skelbia URM pranešime spaudai.

Susitikime Kinija paraginta imtis visų būtinų priemonių, kad ateityje tokie incidentai nepasikartotų.

Lietuva iš Kinijos buvo sulaukusi ekonominių sankcijų, kai Nobelio taikos premijos laureatas bei buvęs politinis Tibeto vadovas Dalai Lama lankėsi Lietuvoje 2013 metais ir susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite. Vizitas sukėlė Kinijos pasipiktinimą, nes Pekinas nepripažįsta Dalai Lamos veiklos bei laiko jį separatistu.

Po susitikimo su šalies vadove Kinija atšaukė komercijos viceministro Jiango Zengwei vizitą į Lietuvą ir trejiems metams įšaldė pieno produktų į Kiniją eksporto leidimus.

Prieš 2018 m. birželio mėnesį vykusį Dalai Lamos vizitą Lietuvoje Kinijos ambasada taip pat buvo pareiškusi, kad tai gali pabloginti dvišalius santykius, tačiau ekonominių sankcijų buvo išvengta.

Statant milžiniškos apimties uostų, geležinkelių, kelių ir pramoninių parkų tinklą Azijoje, Afrikoje, Viduriniuosiuose Rytuose ir Europoje, į naują infrastruktūrą 126 šalyse bus investuotos trilijoninės sumos.

Nors didžiąją dalį lėšų skirs Kinijos valstybė, projekte taip pat numatytos kitos nacionalinio ir privataus sektorių investicijos.

Tuo tarp projekto oponentai perspėja apie jo niokojamąjį poveikį aplinkai.

Analizė parodė, kad galimas anglies pėdsakas, kurį paliks infrastruktūros plėtra „Juostos ir kelio“ iniciatyvoje dalyvaujančiose šalyse, lems tokį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, kuris sužlugdys Paryžiaus klimato susitarimo tikslus.

2015 metų susitarimas ragina valstybes imtis priemonių užtikrinti, kad temperatūros kilimas būtų gerokai mažesnis nei du laipsniai pagal Celsijų, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra.

Cinghua finansų ir plėtros centras pareiškė, jog 126 „Juostos ir kelio“ iniciatyvoje dalyvaujančios šalys, išskyrus Kiniją, šiuo metu išmeta 28 proc. žmogaus veiklos lemto anglies dioksido kiekio.

Minėtas centras parengė skirtingus didmiesčių, vamzdynų, geležinkelių ir greitkelių plėtros 17-oje iniciatyvos šalių poveikio modelius.

Buvo nustatyta, kad tokioms šalims kaip Rusija, Iranas, Saudo Arabija ir Indonezija iki 2050 metų reikės sumažinti anglies dioksido išmetimą 68 proc., palyginti su dabartiniais siekiais, kad pasaulyje būtų išlaikyti kovos su klimato kaita tikslai.

„Pagal įprasto verslo scenarijų darome prielaidą, kad bus laikomasi šiuo metu egzistuojančios praktikos. Tokiu atveju net jei kas antra šalis pasaulyje – įskaitant JAV, Europą, Kiniją ir Indiją – laikysis dviejų laipsnių tikslo, tai vis tiek smarkiai padidins anglies išmetimą“, – teigė Činghua centro vyresnysis kviestinis mokslo darbuotojas Simonas Zadekas.

„Iniciatyvos plėtros dinamika yra tokia didelė, kad jei dalis šalių neatsižvelgs į anglies išmetimą, taps nebesvarbu, ką darys kitos šalys“, – teigė mokslininkas.

Ataskaitoje teigiama, kad iki 2050 metų visų „Juostos ir kelio“ iniciatyvos šalių išmetamų teršalų kiekis galėtų būti 39 proc. mažesnis, jei jos vadovautųsi „geriausia praktika“ ir naudotų ekologiškesnes technologijas.

„Politikos nuoseklumas“

Kinija, išmetanti daugiausia anglies dioksido pasaulyje, šiuo metu išskiria apie 30 proc. žmogaus veiklos lemto anglies dioksido, nors vienam gyventojui tenkanti dalis maždaug atitinka taršos Europoje lygį.

Pekinas sulaukė pagyrų už tai, kad imasi ryžtingų priemonių oro taršai mažinti savo šalyje, tačiau sulaukė kritikos dėl investicijų į iškastinį kurą už Kinijos ribų.

Pasak S. Zadeko, Kinija privalo laikytis „nuoseklios politikos“ išmetamųjų teršalų srityje ir savo šalyje, ir užsienyje – tai reiškia „Juostos ir kelio“ iniciatyvos šalyse.

Jungtinių Tautų skaičiavimais, dar nepastatyta du trečdaliais pasaulinės infrastruktūros, kurią numatytą užbaigti iki 2050 metų.

S. Zadeko teigimu, pasaulis gali pasinaudoti iniciatyva sumažinti anglies dioksido išmetimus, tuo pačiu plėsdamas prekybos ir augimo galimybes.

Mokslininkas pasiūlė sukurti tarptautinę platformą ekologiškų finansų iniciatyvoms palaikyti visose „Juostos ir kelio“ iniciatyvos šalyse, taip pat taikyti privalomus Kinijos investicijų į projektą aplinkos apsaugos vertinimus.

„Ar tai lengva padaryti? Ar galime tai padaryti iki rytojaus 9 valandos ryto? Žinoma, ne“, – pridūrė mokslininkas.

„Visgi mes apžvelgėme, kaip atrodytų kiekvienas kelias. Tai įmanoma padaryti“, – pridūrė S. Zadekas.

Činghua analizė parengta bendradarbiaujant su fondais „Vivid Economics“ ir „ClimateWorks“.

Šis karinis paradas turėtų būti didžiausias per dešimtmečius, teigė Cai Zhijunas, Kinijos Valstybės tarybos Karinių paradų vadovavimo kabineto direktoriaus pavaduotojas.

Kol kas didžiausias Kinijos karinis paradas, surengtas valdant komunistų partijai, vyko 2015 metais, kai Kinija minėjo 70 metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos sukaktį. Parade tada dalyvavo 12 000 kariškių, daugiau nei 200 lėktuvų ir maždaug 500 šarvuotų mašinų.

Visa įranga, kurią Pekinas pademonstruos spalio 1 dieną, bus pagaminta Kinijoje, o kai kurie išradimai viešai bus rodomi ir pirmą kartą, teigė Valstybės tarybos atstovai. Jie taip pat skelbė, kad prezidentas Xi Jinpingas renginio metu sakys „svarbią kalbą“.

Kad esame "ant lėkštutės", įtarimai kilo vos pagarsinus žinią apie išorinio jūrų uosto planus Klaipėdoje ir iš to kilusio kinų aktyvaus susidomėjimo šiuo projektu bei daugybe kitų projektų. Tą rodė ir gausios svečių misijos iš egzotiškųjų Rytų.

Kad kinų siekiai ir ketinimai buvo rimti, liudijo puikus kiekvienos delegacijos pasirengimas diskusijai, kur mažiausiai du veikėjai puikiai mokėjo lietuviškai. Mūsiškiai gi priešingai – mandarinų kalbos žinojimu negalėjo pasigirti nė vienas.

Tačiau kadangi pas mus viskas vyksta lėtai ir sudėtingai, kinai, taupydami laiką, tuo pat metu dairosi ne tik uostamiestyje. Pavyzdžiui, kuo bloga investicija būtų Palangoje, šalia oro uosto esančiame 35 hektarų plote? Netgi labai gera. Tik ten irgi viskas vyksta ne taip greitai, kaip norėtųsi.

Bet tai tik ekonominiai aspektai, per kuriuos kinai siekia savo įtakos naujuose regionuose. Tačiau yra ir politiniai dalykai, kurie ne mažiau svarbūs.

Prieš kiekvieną Tibeto lamos ar kito šios Kinijos okupuotos šalies tremtyje reziduojančio įgaliotinio vizitą Lietuvoje pasigirsdavo grūmojimai iš kinų ambasados, esą oficialiai šiuos asmenis priimti ir pagerbti Lietuvai būtų neprotinga.

Pastarasis incidentas, nustebinęs savo užmojais, buvo kinų susistumdymas su Honkongo protestuotojų palaikymo akcijos dalyviais Vilniuje per Baltijos kelio metines.

Anot politikos eksperto iš Taivano Fordo Fu Te Liao, tai "puikus tikrojo komunistinio režimo požiūrio į demokratiją pavyzdys ir augančio jo agresyvumo požymis".

Panašu, jog buvusi europarlamentarė Laima Andrikienė dėl kinų siekių buvo visiškai teisi.

Akivaizdu, kad amžinuoju Kinijos valdžioje virstantis Xi Jinpingas, uždraudęs G.Orwello politinę satyrą ir net Mikės Pūkuotuko personažą (nes, sako, pats į jį panašus), tuo neapsiribos.

Pasirodo, Didžiojo brolio akiratyje atsidūrėme ir mes, o tai mažiausiai buvo tikėtina.