Autonominės salos 66 vyriausybės pareigūnai penktadienį dalyvaus derybose Slovakijoje, o vėliau aplankys Čekiją ir Lietuvą, tikėdamiesi sustiprinti prekybos ir investicijų ryšius.

Visos trys šalys yra paaukojusios Taivanui vakcinų nuo pandeminio koronaviruso. Taibėjus kaltina Pekiną mėginus žlugdyti Taivano pastangas užsitikrinti pakankamą kiekį šių preparatų.

Minimos trys ES šalys siuntė signalus, kad nori glaudesnių ryšių su sala, net jeigu Kinija dėl to pyksta.

Taivano ir Čekijos prekybos rūmų vadovo Pavelo Divišo pranešime sakoma, kad šis vizitas suteikia „unikalią galimybę mums pradėti bendradarbiavimą sektoriuose, kuriuose Taivanas yra pasaulinis lyderis“.

Tačiau dėl šio vizito tūžta Kinija, besistengianti išlaikyti sąlą izoliuotą tarptautinėje arenoje ir prieštaraujanti prieš bet kokį Taivano pavadinimo naudojimą oficialiu kontekstu, jeigu tai sudaro salos suvereniteto įspūdį.

„Taivanas yra neatsiejama Kinijos teritorijos dalis, ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybė yra vienintelė teisėta Kinijai atstovaujanti vyriausybė“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos Pekina atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas).

JAV žada ginti Taivaną

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) savo ruožtu ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis gintų Taivaną, jei Kinija užpultų salą. J. Bideno pareiškimas neatitinka ilgametės JAV politikos, vadinamos „strategine dviprasmybe“, kai Vašingtonas padeda Taivanui kurti gynybinius pajėgumus, bet atvirai nežada ateiti salai į pagalbą.

Tarp taivaniečių delegacijos narių bus nacionalinio vystymosi tarybos ministras Kung Ming-hsinas (Kung Mingsinas), taip pat mokslo ir technologijų ministras Wu Tsung-tsongas (U Cungcongas).

Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu (Džozefas U) taip pat planuoja spalio 27-ąją atvykti į Prahą.

Tik 15 šalių oficialiai pripažįsta Taibėjaus, o ne Pekino vyriausybę teisėta Kinijos valdytoja. Tuo metu Pekinas pabrėžia, kad demokratiškai valdoma sala yra Kinijos dalis, ir žalda kada nors ją susigrąžinti, prireikus – jėga.

Pekinas tvirtina, kad „vienos Kinijos“ principą pripažįstančios šalys taip pat negali suteikti Taivanui diplomatinio pripažinimo.

Wang Wenbinas pridūrė, kad Kinija „smerkė ir tvirtai priešinosi“ tokiems vizitams, taip pat sakė, kad Taivano delegaciją priimančioms šalims gresia „visuotinis pasmerkimas“.

„Taip pat norėtume perspėti Taivano valdžią, kad bet koks mėginimas prašytis užsienio paramos ir siekti politinių manipuliacijų yra pasmerktas žlugti“, – sakė Kinijos URM atstovas.

Praeitais metais Praha suerzino Kiniją, kai Taivanae penkių dienų vizitą surengė delegacija, sudaryta maždaug iš 90 Čekijos politikų, verslininkų, mokslininkų ir žurnalistų, vadovaujama Senato pirmininko Milošo Vystrčilo.

Tuo metu Lietuva anksčiau šiais metais užsitraukė Kinijos rūstybę dėl Vilniuje steigiamos Taivano atstovybės, kurios pavadinime vartojamas žodis „Taivano“, o ne „Taibėjaus“. Toks žingsnis laikomas reikšmingu atitolimu nuo įprastos diplomatinės praktikos.

Pekinas atšaukė iš Vilniaus savo ambasadorių ir pareikalavo, kad Vilnius taip pat atšauktų savo atstovę iš Pekino. Ambasadorė Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo rugsėjo pradžioje.

Slovakija irgi svarsto galimybę pasiųsti į Taivaną savo delegaciją. Šie planai turėtų būti aptarti per taivaniečių vizitą Bratislavoje.

Ketvirtadienį Europos Parlamentas paragino ES užmegzti su Taivanu glaudesnius ryšius ir didinti investicijas šioje saloje, taip pat pasmerkė Kinijos elgesį su Taibėjumi.

„Didžiulė verslo delegacija“

Taivaniečių Užsienio reikalų ministerija jau praeitą mėnesį pranešė, kad į Lietuvą spalio pabaigoje atvyks Taivano pareigūnų ir verslininkų delegacija.

Tuo metu Taivano užsienio reikalų ministerijos Europos reikalų departamento vadovas Chen Li-kuo (Čen Likuo) sakė, kad šie vizitai yra skirti skatinti prekybinius ryšius ir investicijas.

„Toliau stipriname savo santykius su Vidurio ir Rytų Europos šalimis... demonstruodami tarptautinių demokratinių partnerių solidarumą ir draugystę“, – virtualioje spaudos konferencijoje sakė politikas.

Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas BNS teigė, kad į šalį atvyksta „didžiulė verslo delegacija“.

„Bus kalbama apie investicijas, rinkų atvėrimą ir ekonominį bendradarbiavimą. Tai yra puiki žinia, nes tokio lygio delegacijų mes nesame turėję. Jei pažiūrėtume į Čekiją, kur jie sukūrė 24 tūkst. darbo vietų per paskutinius dešimtmečius, kažkas panašaus Lietuvoje būtų labai naudinga“, – kalbėjo viceministras.

Pasak M. Adomėno, tai „nėra politinė delegacija“.

Kiek vėliau feisbuke ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pranešė, kad spalio 26–29 dienomis Lietuvoje viešės 40 Taivano įmonių, verslo asociacijų ir kitų organizacijų atstovai.

Jie domėsis „galimybėmis investuoti Lietuvoje, bendradarbiauti su mūsų šalies įmonėmis, pirkti lietuvišką produkciją ir organizuoti Taivano gyventojų turistines keliones į mūsų šalį“.

„Delegaciją lydės kelių Taivano ministerijų vadovai. Iš Lietuvos pusės aktyvūs kontaktai tarp Lietuvos ir Taivano verslo mezgami jau dabar. Rugsėjo 15 dieną nuotoliniu būdu įvyks Taivano ir Lietuvos verslo dienos. Jose ketina dalyvauti keliasdešimt Lietuvos įmonių, daugiausiai maisto ir kosmetikos gamintojai. Spalio mėnesį vyks turizmo įmonių susitikimas“, – įraše sakė ministrė.

Šiuo metu JAV viešinti A. Armonaitė taip pat teigė, kad Amerikoje vyksta susitikimai su šioje šalyje reziduojančia Taivano verslo bendruomene.

„Taip, – atsakė J. Bidenas, per transliuotojo CNN organizuotą renginį paklaustas apie Taivano gynimą. – Esame dėl to įsipareigoję.“

J. Bideno pareiškimas neatitinka ilgametės JAV politikos, vadinamos „strategine dviprasmybe“, kai Vašingtonas padeda Taivanui kurti gynybinius pajėgumus, bet atvirai nežada ateiti salai į pagalbą.

Dėl Taivano J. Bidenas panašiai kalbėjo rugpjūčio interviu transliuotojui ABC, kuomet tvirtino, kad JAV visuomet gins svarbius sąjungininkus, tarp jų Taivaną, nors pasitraukė iš Afganistano.

Pasak JAV prezidento, Amerika yra davusi „šventą pasižadėjimą“ ginti NATO sąjungininkes ir kad tas pats pasakytina apie Japoniją, Pietų Korėją, Taivaną.

Vėliau Baltieji rūmai reporteriams sakė, kad JAV politika dėl Taivano „nesikeičia“.

Tiesiogiai transliuotame CNN renginyje žmogaus iš auditorijos paklaustas, ar Jungtinės Valstijos galėtų spėti su sparčia Kinijos karine plėtra, J. Bidenas irgi atsakė: „Taip.“

„Nesirūpinkite dėl to, ar... jie bus galingesni, – sakė jis. – Kinija, Rusija ir likusi pasaulio dalis žino, kad turime galingiausią kariuomenę per pasaulio istoriją.“

Tačiau J. Bidenas išreiškė susirūpinimą, kad konkuruojančios šalys gali „užsiimti [tokia] veikla, kai gali padaryti rimtą klaidą“.

Jis paminėjo daug metų trunkantį savo bendravimą su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) ir pakartojo savo poziciją, kad nenori „pradėti naujo šaltojo karo su Kinija“.

Tačiau jis įspėjo: „Tiesiog noriu, kad Kinija suprastų: mes nesitrauksime atgal.“

Kinija vis garsiau žvangina ginklais aplink Taivaną: kinų naikintuvai ir bombonešiai, galintys gabenti branduolinį ginklą, nuolat pažeidinėja salos oro gynybos zoną.

J. Bideno komentaras pasirodė po britų laikraščio „Financial Times“ straipsnio, kad Kinija slapta išbandė moderniausią hipergarsinę raketą, galinčią nešti branduolinį ginklą. Pranešta, kad raketa nedideliame aukštyje apskriejo aplink Žemę, o vėliau nusileido netoli numatytos vietos.

Jungtinės Valstijos ir Rusija skuba kurti savus hipergarsinius ginklus. Nuo šių ginklų sunkiau apsiginti nei nuo esamų balistinių raketų.

Europos Parlamentas (EP) rezoliucijoje dėl ES ir Taivano santykių palankiai vertina planus Lietuvoje steigti Taivano atstovybę ir smerkia Kinijos reakciją, taikant ekonomines sankcijas. EP nariai ragina ES diplomatijos vadovą pareikšti paramą ir solidarumą su Lietuva šiuo klausimu ir kartu su ES Taryba imtis atitinkamų veiksmų, sakoma EP biuro Lietuvoje išplatintame pranešime.

Europarlamentarai susirūpinę dėl besitęsiančio Kinijos agresyvumo prieš Taivaną ir jam daromo spaudimo. Jie ragina Kiniją nesiimti vienašališkų ar prieš Taivano piliečių valią nukreiptų santykių pokyčių. EP nariai taip pat ragina ES ir jos valstybes imtis veiksmų, siekiant išsaugoti taiką ir stabilumą abipus Taivano sąsiaurio ir užmegzti partnerystę su demokratiška Taivano vyriausybe. Siekiant atspindėti platų ES ir Taivano ryšių mastą jie siūlo „pakeisti Europos ekonomikos ir prekybos biuro Taivane pavadinimą ir jį vadinti Europos Sąjungos biuru Taivane“.

EP rezoliucijoje taip pat pabrėžia ES ir Taivano prekybos ir ekonominių santykių svarbą, ypač 5G technologijos ir puslaidininkių srityse, ir ragina nedelsiant pradėti dvišalio investicijų susitarimo poveikio vertinimą ir viešas konsultacijas.

EP rezoliucijai dėl ES ir Taivano santykių pritarė 580 EP narių, 26 nepritarė, o 66 susilaikė.

„Pirmoji Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Taivano santykių parodo, kad ES yra pasirengusi sustiprinti savo santykius su šia valstybe. Europos Komisija turi siekti sudaryti visapusišką ES ir Taivano bendradarbiavimo susitarimą, o iki metų pabaigos pasiruošti deryboms dėl dvišalio investicijų susitarimo“, – pažymėjo EP pranešėjas Charlie Weimers (Europos konservatoriai ir reformistai, Švedija).

Interviu Žinių radijui ketvirtadienį ministras teigė, kad šiuo metu kontaktai su Minsko režimu yra minimalūs, nes jis ir tolia imasi „nusikalstamų priemonių, norėdamas sukurti spaudimo taškus“ Europos Sąjungai, Lietuvai, Lenkijai ir Latvijai.

„Akivaizdu, kad su nusikaltėliais, kaip mes vadiname, kalbėtis kokia nors politine-diplomatine kalba yra ganėtinai sudėtinga. Su nusikaltėliais dažniausiai yra kalbamasi teisme, tuomet yra išsakomi priekaištai, tikimasi bausmės arba bent jau kompensacijos. Tas variantas nėra išmestas iš darbotvarkės“, – tvirtino G. Landsbergis.

Su nusikaltėliais dažniausiai yra kalbamasi teisme, tuomet yra išsakomi priekaištai, tikimasi bausmės arba bent jau kompensacijos.

Ministras teigia matantis daugiau prasmės pokalbiuose su oro linijų bendrovėmis ir valstybėmis, iš kurių vis dar plūsta migrantų srautai, vėliau nukreipiami į Lietuvą bei kitas Baltarusijos kaimynes.

„Man atrodo, kad šiame etape tol, kol Baltarusijai vadovauja Aliaksandras Lukašenka, vis dar sėdi savo kėdėje, tol aviakompanijos turėtų stabdyti savo skrydžius, dėl to, kad jos, arba žinodamos, arba nežinodamos, prisideda prie Baltarusijos organizuotos migracijos krizės“, – kalbėjo ministras.

Reaguodamas į Vokietijos diplomatijos vadovo pareiškimus, jog raktas į problemos sprendimą yra Maskvoje, G. Landsbergis teigė neatmetantis, jog „Vokietijos ryšiai su Kremliuje esančiais žmonėmis gal būtų ir veiksmingi įtikinant Lukašenka“.

„Tačiau reikia suprasti, kad kalbėdami su Putinu apie Baltarusiją, kokią kainą mes sumokėsime. Greičiausiai, ta kaina bus bet koks Baltarusijos valstybingumas. Reikia visus kelius pasverti. Mano siūlymas būtų turint kontaktą su Kremliumi tiesiog paprašyti, kad jie nesikištų į Baltarusijos reikalus“, – pabrėžė ministras.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija trečiadienį įteikė notą Baltarusijai dėl pasikartojančių valstybės sienos pažeidimo atvejų. Žingsnis žengtas po to, kai pirmadienį pasienyje ties Druskininkų savivaldybe Baltarusijos pareigūnas priėjo prie Lietuvos valstybės sieną žyminčio valstybės sienos ženklo.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, su išaugusia nelegalia migracija pastaraisiais mėnesiais susiduria ir Latvija bei Lenkija. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.

Lauks, kol Kinija grįš prie įprasto bendravimo būdo

G. Landsbergio teigimu, norint, kad Lietuvos santykiai su Kinija pasikeistų, Kinija turėtų grįžti prie įprasto bendravimo būdo. Ministras tikina, kad Lietuva yra pasiruošusi laukti šio pokyčio.

Mes esame, nors maži, bet kantrūs. Ir kartais būna, kad didelės valstybės pasikarščiuoja ir užtrunka laiko, kol jos gali grįžti prie įprasto bendravimo būdo.

„Man rodos, kad pirmiausiai Kinija turėtų peržiūrėti, ar jos tokia agresyvi pozicija Lietuvos atžvilgiu yra produktyvi. Man atrodo, kad ji yra kontrproduktyvi“, – „Žinių radijui“ teigė G. Landsbergis.

Ministras atkreipia dėmesį, kad Kinijos reakcija tiek į Lietuvą, tiek į Taivaną yra labai nervinga ir ypač agresyvi. G. Landsbergis akcentuoja, kad Lietuva yra pasiruošusi laukti, kol Kinija grįš prie įprasto bendravimo būdo.

„Mes esame, nors maži, bet kantrūs. Ir kartais būna, kad didelės valstybės pasikarščiuoja ir užtrunka laiko, kol jos gali grįžti prie įprasto bendravimo būdo. Tai mes esame pasiruošę laukti“, – akcentavo užsienio reikalų ministras.

XXIV žiemos olimpiados ugnis savo kelionę pradėjo senovės Olimpijoje. Pirmasis deglą nešė Graikijos slidininkas Ioannis Antoniou, iš jo  estafetę perėmė Kinijos atletas – greitojo čiuožimo trumpuoju taku dvylika kartų pasaulio čempionas Li Jiajunas.

Ceremoniją buvo sutrikdę protestuotojai, išskleidę Tibeto vėliavą ir transparantą su užrašu "Genocidui – ne".

Tibetas šimtmečius būdavo tai nepriklausomas, tai kontroliuojamas Kinijos, teigiančios, kad ji 1951-aisiais esą taikiai išlaisvino šį regioną, sukūrė jame infrastruktūrą, švietimo sistemą. Tačiau daug tibetiečių ir juos palaikanti pasaulio bendruomenė kaltina Kinijos vyriausybę politinėmis, religinėmis represijomis ir kultūros naikinimu.

"Trapiame, kupiname konfliktų ir nepasitikėjimo pasaulyje olimpinės žaidynės visada statys tiltus, jungiančius žmones. Taikdariškos misijos siekis – kad žaidynės būtų politiškai neutrali arena. Taip buvo praeityje, tai aktualu ir šiais laikais", – kalbėjo Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) prezidentas Thomas Bachas.

Tikimasi, kad Lietuvos rinktinę sudarys keturi biatlonininkai, tiek pat slidininkų, ledo šokių pora ir galbūt snieglentininkas.

Vėliau Atėnuose, prie Akropolio, suliepsnojo simbolinis aukuras. Galiausiai deglas perduotas Pekino delegacijai, olimpinė ugnis nuskraidinta į Kiniją.

Planuojama, kad kitąmet žiemos žaidynėse, kurios numatytos vasario 4–20 d., dalyvaus beveik 3 000 sportininkų, atstovausiančių 85 nacionaliniams olimpiniams komitetams. Bus surengtos septynių sporto šakų penkiolikos disciplinų rungtys, išdalyti 109 medalių komplektai ‒ septyniais daugiau nei per 2018 m. Pjongčango žiemos olimpines žaidynes.

Tikimasi, kad Lietuvos rinktinę sudarys keturi biatlonininkai, tiek pat slidininkų, ledo šokių pora ir galbūt snieglentininkas.

Atrankos barjerą yra įveikę ir olimpinį kelialapį šaliai iškovoję tik ledo šokėjai Saulius Ambrulevičius ir Allison Reed, tačiau čiuožėja amerikietė kol kas neturi Lietuvos pilietybės. Atsarginis variantas – Deividas Kizala ir Paulina Ramanauskaitė. Kuri pora vyks į Pekiną, turėtų paaiškėti iki 2022-ųjų sausio 20-osios.

Ugnis atkeliavo į Pekiną po jos įžiebimo ceremonijos Graikijoje, temdytos protestų dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijoje. 

Pekinas, vasarį tapsiantis pirmuoju miestu, organizavusiu tiek vasaros, tiek žiemos olimpines žaidynes, surengė olimpinės ugnies sutikimo renginį sostinės Olimpiniame bokšte, kur bus demonstruojama visuomenei.  

Vasario pradžioje bus surengta trumpa olimpinio deglo nešimo estafetė, per kurią 1 200 deglo nešėjų neš ugnį aplink tris olimpiados varžybų zonas, nurodė organizatoriai.  

Olimpinė ugnis atkeliavo į Kiniją iki žaidynių likus kiek daugiau nei 100 dienų. Valstybinio transliuotojo CCTV paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip baltus treningus vilkintys pareigūnai anksti trečiadienį išneša iš lėktuvo raudoną žibintą su olimpine ugnimi.   

Ugnį pasveikino vaikų choras. Vėliau miesto Komunistų partijos sekretorius Cai Qi (Cai Či) perkėlė liepsną į specialiai pagamintą aukurą.   

Olimpinė ugnis bus demonstruojama visuomenei Olimpiniame bokšte šalia Pekino olimpinio stadiono, vadinamo „Paukščio lizdu“. Šioje arenoje vyko 2008 metų olimpinių žaidynių atidarymo ceremonija. Vasarį čia vyks ir 2022-ųjų Pekino žiemos olimpiados atidarymo ir uždarymo ceremonijos.  

Ugnis buvo įžiebta pirmadienį istoriniame Olimpijos mieste ir kitą dieną perduota Pekino žaidynių organizatoriams.

Dėl koronavoruso pandemijos ceremonija vyko be žiūrovų, dalyvavo daugiausia pareigūnai ir žiniasklaidos atstovai. Sulaužant tradiciją nebuvo olimpinio deglo nešimo estafetės Graikijos teritorijoje. 

Žmogaus teisių aktyvistai kaltina Tarptautinį olimpinį komitetą (TOK), kad jis užmerkia akis prieš šiurkščius teisių pažeidimus Kinijoje, ypač dėl Tibeto, elgesio su musulmonų uigūrų mažuma ir politinių represijų Honkonge.  

Pirmadienį per olimpinės ugnies įžiebimo ceremoniją aktyvistai išskleidė Tibeto vėliavą ir transparantą su užrašu „Genocidui – ne“. Panaši akcija sekmadienį buvo surengta ir Atėnų Akropolyje.

Mažai tikėtina panašių nepritarimo ženklų išvysti griežtai kontroliuojamoje Kinijoje. Pekinas nekart atmetė kalbas apie olimpiados boikotą, ragindamas „nepolitizuoti sporto“.  

Vasario 4–20 dienomis vyksiančioje žiemos olimpiadoje varžysis apie 2 900 atletų, atstovaujančių maždaug 85 nacionaliniams olimpiniams komitetams.

Raginimai boikotuoti žaidynes

Žmogaus teisių gynėjai tvirtina, kad daugiau kaip milijonas uigūrų ir kitų musulmonų mažumų atstovų laikomi perauklėjimo stovyklose Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione. Jie kaltina Kinijos valdžią varžant šių asmenų teisę išpažinti savo tikėjimą ir jų laisves. 

Vašingtonas Kinijos elgesį uigūrų atžvilgiu vadina „genocidu“.

Ilgą laiką apskritai neigęs, kad Sindziange esama perauklėjimo stovyklų, vėliau Pekinas tvirtino, kad šios įstaigos yra profesinio ugdymo centrai, turintys atgrasyti uigūrus nuo islamo ekstremizmo.

TOK atmetė kalbas apie galimą olimpiados boikotą. Jo vadovas Thomas Bachas (Tomas Bachas), buvęs fechtuotojas, 1980 metais pats nukentėjęs dėl Maskvos olimpinėms žaidynėms paskelbto boikoto, tvirtino, kad tokiu žingsniu būtų nubausti tik sportininkai.

Pekino olimpinės žaidynės bus jau antroji koronaviruso šešėlio temdoma olimpiada po anksčiau šiais metais vykusių Tokijo žaidynių. Pekine besivaržysiantiems atletams teks laikytis griežtų taisyklių, kad būtų išvengta užkrato plitimo.     

Visi dalyviai atvykę pateks į uždarą „burbulą“, apimsiantį su žaidynėmis susijusius rajonus, stadionus, apgyvendinimo, maitinimo vietas, atidarymo ir uždarymo ceremonijas. Tik pilnai pasiskiepiję dalyviai bus atleisti nuo 21 dienos karantino atvykus.

Bilietai į olimpiados renginius bus pardavinėjami tik Kinijoje gyvenantiems žmonėms.

Kinija faktiškai uždarė savo sienas, kai 2019 metų pabaigoje šalyje buvo nustatyti pirmieji užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejai. Tai buvo viena priemonių, padėjusių suvaldyti infekcijos plitimą.

Šiuo metu maždaug 2 tūkst. užsienio atletų, trenerių ir olimpinių rinktinių pareigūnų dalyvauja priešolimpiniuose bandomuosiuose renginiuose Pekine, leidžiančiuose pajusti, kaip valdžia tvarkysis per kitų metų žaidynes.

Pasak Li Xianhua (Li Sianhua), mėginių analizė atskleidė naujos informacijos apie Mėnulio cheminę sudėtį, taip pat parodė, kaip karštis paveikė dangaus kūno formavimąsi.

Anot mokslininko, mėginiai rodo, jog vulkaninis aktyvumas Žemės palydove galėjo būti užfiksuotas dar prieš 2 mlrd. metų, nors anksčiau manyta, kad tokia veikla liovėsi prieš 2,8–3 mlrd. metų.

„Vulkaninė veikla yra labai svarbus dalykas Mėnulyje. Ji rodo gyvybingumą Mėnulio viduje ir atspindi energijos bei materijos perdirbimą Mėnulyje“, – žurnalistams sakė Li Xianhua.

Gruodį Kinija atgabeno uolienas iš Mėnulio pirmąkart nuo praėjusio amžiaus 8-ame dešimtmetyje JAV ir Sovietų Sąjungos vykdytų misijų.

Šeštadienį Kinija į savo kosminę stotį paleido naują trijų narių įgulą – tai yra naujas pasiekimas pastaraisiais metais sparčiai vystomoje kosmoso programoje.

Kinija 2003 metais tapo tik trečiąja šalimi po buvusios Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Valstijų, sėkmingai pati pasiuntusia žmogų į kosmosą, o dabar yra viena iš pagrindinių kosmoso galybių.

Be pilotuojamų skrydžių programos, Kinija išplėtė savo robotizuotus tyrimus, atgabeno mėginių iš Mėnulio ir nutupdė mėnuleigį mažai ištirtoje tolimojoje Žemės palydovo pusėje. Be to, Pekinas paleido į Marsą kosminį zondą „Tianwen 1“, o kartu su juo atkeliavęs marsaeigis „Zhurong“ šiuo metu ieško gyvybės pėdsakų Raudonojoje planetoje.

Be to, Kinija planuoja surinkti grunto iš asteroido ir atgabenti papildomų Mėnulio mėginių. Šalis taip pat tikisi Mėnulyje išlaipinti žmones ir galbūt ten įkurti mokslinę bazę. Pranešama, kad itin slaptomis sąlygomis statomas ir kiniškas kosminis lėktuvas.

Kariuomenės valdoma Kinijos kosmoso programa neretai atsiduria kontroversijos centre. Užsienio reikalų ministerija Pekine pirmadienį paneigė pranešimą, kad šalis prieš du mėnesius išbandė viršgarsinę raketą. Ministerijos atstovas spaudai pareiškė, jog tuomet buvo išbandyta, ar galima pakartotinai panaudoti naują erdvėlaivį.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis mano, kad Lietuvos lyderystė ne tik pastebima tarp kitų ES šalių, tačiau ir duoda apčiuopiamą rezultatą. Tuo tarpu socialdemokratas Gintautas Paluckas tvirtina, kad Lietuvai derėtų laikytis nuosaikesnės politikos, o ne, pasak jo, „tuščiai šokinėti“ ir priimti vienašališkus sprendimus. 

Lietuvos lyderystė pagirtina, bet kol kas niekur nevedanti

Dar gegužės mėnesį Vilnius pasitraukė iš 17+1 formato, kuris sieja Pekiną su Vidurio ir Rytų Europos šalimis. Kaip teigė Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis, šis dalies ES narių bendradarbiavimo formatas su Pekinu „skaldo“ ES, tad Lietuva su Kinija galėtų palaikyti analogiško formato santykius tik tuo atveju, jei į jį būtų įtrauktos visos ES šalys.

Taip pat Lietuva ėmė megzti glaudesnius ryšius su Taivanu ir paskelbė leidusi jam savo vardu atidaryti atstovybę. Toks Lietuvos sprendimas leisti atidaryti atstovybę būtent tokiu pavadinimu įsiutino komunistinę Kiniją, kuri Taivaną laiko maištaujančia savo provincija. 

Neseniai prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo, kad kilusios trintys tarp Lietuvos ir Kinijos turėjo įtakos bendrai ES pozicijai dėl Pekino. Visgi po Lietuvos pasitraukimo kol kas nė viena ES šalis nepasekė Lietuvos pėdomis pasitraukti iš 17+1 forumo. Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko Ž. Pavilionio nuomone, Lietuvos pasitraukimas inicijavo kitų demokratinių valstybių diskusijas ir, anot politiko, tai jau galima laikyti ženklu, kad valstybės artimiausiu metu imsis veiksmų. 

„Natūralu, kad visos demokratinės valstybės šiuo metu ieško būdų, kaip susivienyti. Jeigu leisite man prognozuoti, Baltijos šalys bus vienos iš pirmųjų, kurios seks mūsų žingsniais. Jau dabar Estijos vieši pareiškimai rodo, kad šalis gali priimti tokį pat sprendimą. Tai, kad Lietuva lyderiauja šiame procese yra tiesiog labai gerai. Vadinasi, nepamiršome šios lyderystės laisvės ir demokratijos klausimais, kurią pademonstravome net ir prieš 20 metų sukildami prieš Sovietų Sąjungą“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis. 

Kiek kitokios pozicijos laikosi Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas G. Paluckas. Jo teigimu, mažų šalių interesas dažnai gali būti atspindėtas per mažai, kad ES šalys jį pastebėtų bendroje pozicijoje. 

„Kalbant apie santykius tarp ES ir Kinijos, mažų šalių interesas dažnai gali būti per mažai arba visai neatspindėtas, kad jį pastebėtų kitos valstybės“, – sakė G. Paluckas.

„Žinoma, mes nesame bejėgiai ir darome tam tikrą įtaką, bet būtent ta įtaka atsiranda iš bendro susitarimo su kitomis didesnėmis ir galingesnėmis ES valstybėmis, o ne tuščiai šokinėjant. Taivano mėginimai atidaryti atstovybę sukėlė skandalą lygioje vietoje, tai išaugo į konfliktą ir sunku suprasti, ko mes tuo siekėme. O išeidama iš 17+1 formato Lietuva neteko informacijos ir vietos prie bendro stalo. Niekas nuo tokio Lietuvos šokinėjimo nepasikeitė“, – pridūrė politikas. 

Simboliniai žingsniai kelia triukšmą, bet naudos neduoda

Ekspertams baiminantis, kad vis silpniau palaikomi Lietuvos santykiai su Pekinu turės įtakos Lietuvos rinkai, Ž. Pavilionis grėsmės šalies ekonomikai teigia nematąs. 

„Jeigu Kinija sugalvos bausti Lietuvą ekonomiškai, visa ES atlygins tą žalą ir atitinkamai sukels tokią pat žalą Kinijai“, – sakė Ž. Pavilionis bei pridūrė, kad artimiausiu metu likęs 16+1 formatas turėtų galutinai suskilti, o vietoj jo turėtų atsirasti visos ES bendradarbiavimo su Kinija forumas 27+1.

G. Paluckas laikosi kitokio požiūrio ir, jo teigimu, išėjimas iš šio formato prilygsta informacijos praradimui, tai gali atsiliepti ir šalies ekonomikai. 

„Paprastai didžiausią vietą užima didžiųjų žaidėjų, pavyzdžiui, Vokietijos ir Prancūzijos industriniai interesai. Tuo tarpu šitas formatas 16+1 yra taikytas į centrinę Rytų Europos dalį, kuri labai dažnai jaučiasi nevisavertė ES šeimoje ir yra pastumta į šalį. Būtent čia Kinija naudoja savo diplomatinius instrumentus ir siūlvio dvišalius susitarimus, tokius kaip bendras rinkų atidarymas, prekių ir paslaugų pripažinimas arba tam tikros pozicijos formavimas toje pačioje Europoje tarp mažesnių šalių“, – kalbėjo G. Paluckas.

Anot politiko, Lietuvai reikėtų laikytis didžiųjų valstybių pozicijų, o ne pačiai imtis savo iniciatyvų. 

„Aš manau, kad čia absoliučiai tuščias ir simbolinis žingsnis, kuris Lietuvą patraukė nuo to stalo, prie kurio vyksta diskusijos, dalijamasi informacija bei vertingais siūlymais. Išeiti iš šito formato absoliučiai nebuvo protinga ar reikalinga, todėl tai yra tiesiog nuostolis“, – kalbėjo politikas. 

Lietuvos siekį sugriauti formatą politikas laiko neapgalvotu, ir, jo teigimu, tokie simboliniai žingsniai tik kelia triukšmą, tačiau realaus pokyčio neduoda.

„Tokių žingsnių mes čia užsienio politikoje matome tikrai ne vieną. Arba nemodeliuojamos pasekmės, arba tiesiog daromi simboliniai tuščią triukšmą keliantys žingsniukai, kurie neduoda jokio pokyčio“, – dėl Lietuvos sprendimų abejoja politikas. 

„Aš matau, kad Lietuvą kamuoja kažkoks kompleksas, kad mes maži, todėl turime išsišokti ir parodyti kažkokią lyderystę. Šiuo atveju, atvirkščiai, reikalinga nuosaikesnė politika, nes Lietuvą vertina užsienio partneriai tiek ES, tiek plačiau kaip nuolatinį išsišokėlį ir karštakošį. Mažiau reikia draskytis, o daugiau teigiamas politines koalicijas formuoti priimant vienus ar kitus sprendimus“, – sakė politikas. 

Politologas R. Vilpišauskas: toliau diskusijų nėra pažengta

VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas sutinka su Ž. Pavilionio nuomone, kad Lietuvos sprendimai įkvepia kitas valstybes diskutuoti, tačiau, jo teigimu, diskusijos neišauga į veiksmus. 

„Manau, kad Lietuvos sprendimas pasitraukti iš 17+1 grupės, vėliau priimtas sprendimas priimti Taivano atstovybę Lietuvoje, į kurį griežtai sureagavo Kinija, iš tiesų yra matomas kitose ES šalyse ir ES institucijose. Deja, man atrodo, kad toliau diskusijų nėra pažengta, – sakė R. Vilpišauskas. 

Anot R. Vilpišausko, pagrindinis motyvas, neleidžiantis šalims išardyti 16+1 formato, tai ekonominiai interesai palaikyti ir plėsti prekybinius investicijų ryšius su Kinija. 

„Kinija yra tapusi bent jau kai kurioms ES šalims, tokioms kaip Vokietija, labai svarbia išorės ekonomikos partnere ir iš to kyla tas atsargumas atsitraukti. Kita vertus, reikia taip pat pabrėžti, kad pastaraisiais metais net ir tokių šalių pozicija tampa vis kritiškesne Kinijos vykdomos politikos atžvilgiu. Vyksta pokyčiai, susiję su Kinijos komunistų partijos vykdoma politika tiek šalies viduje, tiek ir agresyvių reagavimų į kitų šalių sprendimus, įskaitant ir Lietuvos sprendimus dėl Taivano atstovybės”, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

Didžiausius pokyčius ES santykių su Kinija kontekste R. Vilpišauskas įžvelgia šį mėnesį vykusio neformalaus Europos vadovų tarybos susitikimo išvadose, kur Kinija pirmiausia buvo įvardyta kaip konkurentė. 

„Taip Kinija apibūdinama jau keletą metų, bet anksčiau pirmoje vietoje eidavo žodis partnerė, o dabar į pirmą vietą buvo iškeltas apibūdinimas konkurentė. Tai yra ženklas, kad santykiai keičiasi“, – Eltai sakė R. Vilpišauskas. 

Politologo teigimu, vertinti tai, kiek Lietuva prisideda prie besikeičiančio ES šalių požiūrio ir bendradarbiavimo su Kinija, kol kas yra anksti. 

„Lietuvos sprendimai suteikia diskusijoms dar daugiau pagrindo, tačiau tai, kur tos diskusijos toliau eis ir kiek Lietuvos ir Kinijos dvišaliai santykiai gali turėti įtakos, kol kas man atrodo dar anksti vertinti. Kad tai intensyvina diskusijas tiesa, bet ar tai pavirs konkrečiais politiniais sprendimais, kol kas mes dar nežinome, todėl aš vertinčiau tai atsargiai“, – pridūrė politologas. 

Pilotuojama kapsulė startuos šeštadienį 0 val. 23 min. vietos (penktadienį 19 val. 23 min. Lietuvos) laiku iš kosmodromo Gobio dykumoje Kinijos šiaurės vakaruose, per spaudos konferenciją informavo Kinijos pilotuojamų skrydžių agentūra (CMSA).

Astronautai, Kinijoje vadinami taikonautais, kosminės stoties „Tiangong“ pagrindiniame modulyje „Tianhė“ dirbs šešis mėnesius. Ši Pekino organizuojama pilotuojama kosminė misija turėtų būti iki šiol ilgiausia, dvigubai ilgesnė už ankstesnę rekordininkę.

Įgula turės išbandyti „kritiškai svarbias technologijas“, kurios bus taikomos toliau plečiant „Tiangong“, sakė CMSA direktoriaus pavaduotojas Lin Xiqiangas (Lin Sičiangas).

Per šią misiją įgulos nariai taip pat 2–3 kartus išeis į atvirą kosmosą sumontuoti komponentų, reikalingų tolesniems stoties plėtros darbams, pridūrė pareigūnas.

Įgulos vadas bus 55 metų Zhai Zhigangas (Džai Džigangas), buvęs Liaudies išvadavimo armijos (LIA) naikintuvo pilotas. 2008 metais jis tapo pirmuoju į atvirą kosmosą išėjusiu Kinijos astronautu.

Zhai Zhigangas  sakė, kad šįkart pagrindinis iššūkis taikonautams bus „sudėtingesnės“ misijos atvirame kosmose negu per ankstesnes misijas. Be to, įgulos nariai patirs papildomą fizinį ir psichologinį spaudimą gyvendami kosmose ilgesnį laiką.

Vis dėlto įgula „pasitiki savimi ir yra pajėgi“ įvykdyti iškeltus uždavinius bei „pateisinti mums Tėvynės ir liaudies parodytą didelį pasitikėjimą“, per atskirą spaudos konferenciją pridūrė astronautas.

Tuo metu 41 Wang Yaping (Vang Japong) taps pirmąja Kinijos kosminėje stotyje dirbsiančia astronaute.

2013 metais ji tapo antrąja Kinijos į kosmosą pasiųsta moterimi.

Trečiasis įgulos narys yra 41 metų buvęs PIA lakūnas Ye Guangfu (Jė Guangfu).

Šie trys taikonautai anksčiau buvo sėkmingos misijos „Shenzhou 12“ narių dubleriai. Pastaroji misija baigėsi praeitą mėnesį, kad „Tiangong“ įgula saugiai sugrįžo į Žemę.

Šie astronautai kosminėje stotyje praleido tris mėnesius. Jie galėjo naudotis atskirais gyvenamaisiais moduliais ir bendru prausyklos kompleksu, valgomojo erdve ir ryšių centru, kad galėtų siųsti elektroninius laiškus ir bendrauti vaizdo ryšiu su skrydžių valdymo centro darbuotojais.

Nešančioji raketa „Long March 2F“, turinti iškelti į orbitą erdvėlaivį „Shenzhou 13“, praeitą ketvirtadienį buvo atvežta į starto aikštelę, pranešė Kinijos valstybinė žiniasklaida.

Šiuo metu ji pildoma degalais, ruošiantis skrydžiui šeštadienį, nurodė  Lin Xiqiangas.

Kinija stengiasi plačiai reklamuoti savo kosmoso programą. Šalis jau yra pasiuntusi zondų į Mėnulį; jos pirmasis marsaeigis šiuo metu tiria Raudonąją planetą.

Pekinas pradėjo vystyti atskirą orbitinės laboratorijos projektą, kai Jungtinės Valstijos blokavo Kinijos dalyvavimą Tarptautinės kosminės stoties programoje.

Trečiadienį Seime vykusioje diskusijoje „Lietuvos užsienio politika: vertybės, strategija, perspektyvos“ viceministras komentavo, kodėl, ministerijos manymu, liberalios demokratijos Taivane ateitis Lietuvai yra svarbesnė nei ekonominiai ar politiniai santykiai su Kinija.

M. Adomėno teigimu, pastaruoju metu vis didesnį nerimą kelia ne tik Kinijos politinis ir ekonominis aktyvumas, tačiau ir Pekino pretenzijos pasauliui pateikti alternatyvą demokratiniam gyvenimo modeliui. Todėl, akcentuoja politikas, Taivano, kuriam Kinija vis dažniau drįsta grasinti ir karine galia, saugumo klausimas yra taip pat ir Lietuvos nacionalinio saugumo klausimas.

„Tie dalykai yra žymiai glaudžiau susiję nei gali atrodyti“, – trečiadienį sakė jis.

M. Adomėnas: buvome tikrai sunkių sprendimų akivaizdoje

Diskusijoje užsienio reikalų viceministras pažymėjo, kad Lietuvai apsisprendžiant stiprinti aktyvumą Rytų Azijoje bei deklaruoti paramą Taivanui, įtakos turėjo ir JAV užsienio politikos tendencijos. Jo teigimu, prieš priimant sprendimą dėl Lietuvos diplomatijos posūkio, svarstyta, kaip išlaikyti vis labiau su Pekinu konfrontuojančio Vašingtono dėmesį Lietuvai aktuliam geopolitiniam regionui.

Tai siekis sukurti alternatyvų vystymosi modelį demokratijai.

Be to, akcentavo jis, ypač nerimą kėlė ir tai, kad Kinija vis labiau save ėmė pozicionuoti kaip alternatyvą Vakarų palaikomam demokratiniam gyvenimo modeliui.

„Buvo ne tik Kinijos gyvybinių interesų jos kaimynystėje gynimas, ne tik Kinijos ekonominių ir politinių svertų plėtimas į trečiojo pasaulio šalis, bet ir bandymas pateikti alternatyvų pasaulio raidos modelį, kur įstatymo viršenybė demokratija, žmogaus teisės nebūtų raidos rodikliai. Kitaip tariant, tai siekis sukurti alternatyvų vystymosi modelį demokratijai“, – teigė M. Adomėnas.

„Buvome tikrai sunkių sprendimų akivaizdoje ir buvo priimti sprendimai, kad Lietuva turi mažinti savo priklausomybę nuo Kinijos, kaip ekonominės rinkos ir tiekimo šaltinio, diversifikuotis Rytų Azijoje ir tuo pat metu stipriai įeiti į demokratijos, žmogaus teisių naratyvą – kitaip tariant, palaikyti demokratiją Taivane ir jo išlikimo perspektyvas“, – aiškino viceministras.

M. Adomėnas, kaip jau ne kartą yra sakęs Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis, teigė, kad Lietuvos užimta vertybinė laikysena užsienio politikoje turi aiškiai apčiuopiamų pragmatiškumo elementų. Pasak jo, tik teise ir demokratinių valstybių solidarumu paremta tarptautinė sistema užtikrins esminius Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

„Mes kalbame ne tik apie solidarumą ir bendras vertybes, bet ir apie gyvybinį interesą. Nes tik pasaulis, kuriame laikomasi tarptautinės teisės normų ir kuriame gali išlikti Taivanas, kur sutelkiamas demokratinės bendruomenės solidarumas jam ginti – tai yra pasaulis, kuriame ir Lietuva gali tikėtis solidarumo nuo agresyvios ir vis agresyvėjančios Rusijos siekių“, – teigė M. Adomėnas.

Buvome tikrai sunkių sprendimų akivaizdoje ir buvo priimti sprendimai, kad Lietuva turi mažinti savo priklausomybę nuo Kinijos, kaip ekonominės rinkos ir tiekimo šaltinio.

Kartu jis pridūrė, kad Lietuvos sprendimas užimti „vertybinę poziciją“ Taivano atžvilgiu yra susijęs ir su siekiais atsverti Maskvos keliamas grėsmes.  

„Nereikia užmiršti, kad prieš metus, kai reikėjo tuos sprendimus atlikti, mūsų dar laukė rinkimai ir kritęs Putino populiarumas. Paprastai Rusijos avantiūros prasidėdavo, kai Putino populiarumas būdavo kritęs prieš kokius nors nacionalinius rinkimus. Ši situacija vertė priimti kertinius sprendimus, kaip konstruoti Lietuvos užsienio politiką“, – sakė viceministras.

Lietuva aktyvumu turi kompensuoti savo mažumą

M. Adomėnas iš ministerijos perspektyvos komentuodamas Lietuvos užsienio politikos perspektyvas akcentavo, kad šalis savo aktyvumu turi kompensuoti esamą mažumą. Esą tik tai Lietuvai padės pritraukti valstybės egzistavimui reikšmingą JAV dėmesį.

„Nedidelis žaidėjas gali formuoti aplinką aplink save, o net tik būti pasyvus įvykių stebėtojas. Pasitelkiant palyginimą iš fizikos – jeigu dalelei trūksta svorio, tai gali kompensuoti greitis, kuris (dalelei – ELTA) suteikia trūkstamą energijos laipsnį. Todėl Lietuva ėmėsi gana energingos politikos keliomis kryptimis“, – teigė M. Adomėnas.

Nedidelis žaidėjas gali formuoti aplinką aplink save, o net tik būti pasyvus įvykių stebėtojas.

„Tik tapdamui svarbūs dialoge dėl globalios demokratijos ateities, dėl demokratijų apsaugos kitoje pasaulio pusėje – Ramiojo vandenyno regione – mes galime laimėti strateginį dėmesį, kurio reikia mūsų saugumui užtikrinti“, – pridūrė jis.

Todėl, akcentavo politikas, šalies viduje kritikos susilaukusi Lietuvos pozicija dėl Taivano taip pat yra svarbus nacionalinio saugumo dėmuo.

„Taivano saugumo klausimas yra taip pat ir Lietuvos saugumo klausimas. Tie dalykai yra žymiai glaudžiau susiję nei gali atrodyti“ – teigė jis.

„Tos pastangos (aktyvumo Rytų Azijoje – ELAT) yra skirtos padidinti ir Lietuvos tiesioginį atsparumą, ir tapti veikėju didžiojoje lygtyje, kuri artimiausią dešimtmetį bus sisteminė konkurencija tarp demokratinio pasaulio ir kylančios Kinijos galybės“, – apibendrino M. Adomėnas.