Tyrimo duomenimis, beveik du trečdaliai (65 proc.) apklausos dalyvių kaip valstybę, kurioje sportas yra labiausiai politizuotas, paminėjo Rusiją. Dažniau – vyrai (69 proc.) ir didmiesčių gyventojai (71 proc.). Kas ketvirtas (27 proc.) respondentas teigė, kad sportas labiausiai politizuotas Kinijoje. Tokios nuomonės dažniau laikėsi vyrai (32 proc.), 18–29 metų amžiaus žmonės (31 proc.) ir didmiesčių gyventojai (38 proc.). Kas penktas (20 proc.) apklausos dalyvis išskyrė JAV – kad šioje šalyje sportas labiausiai persipynęs su politika, dažniau minėjo 30–49 metų amžiaus asmenys (24 proc.).

„Manau, kad tokia nuomonė tarp jaunesnių žmonių susijusi su pastaraisiais dopingo skandalais, šių šalių vadovų reakcijomis į juos, o vyresniųjų dar ir su Šaltojo karo laikotarpiu, kai JAV ir tuometinė SSRS lenktyniavo pagal sportinius rezultatus, politizuoti buvo ir Maskvos bei Los Andželo olimpinių žaidynių boikotai“, – teigia visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė.

Po 14 proc. apklaustųjų kaip valstybę, kurioje sportas labiausiai politizuotas, nurodė Šiaurės Korėją ir Baltarusiją. Dažniau taip teigė vyrai (atitinkamai 19 proc. ir 16 proc.), taip pat – atitinkamai 18–29 m. (22 proc.) ir 50–74 metų asmenys (16 proc.). Tuo metu Lietuvą paminėjo 6 proc. apklausos dalyvių.

„Lietuvos gyventojai nemato didesnio politikos ir sporto susipynimo savo šalyje. Tai tik dar kartą patvirtina, kad išsaugoma LTOK autonomija“, – pažymi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Po 3 proc. respondentų paminėjo Didžiąją Britaniją, Ispaniją ir Braziliją, po 2 proc. – Italiją ir Vokietiją. 21 proc. apklaustųjų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko „Baltijos tyrimai“ 2021 metų vasario 9–12 dienomis. Tyrimo metu apklausta 530 Lietuvos gyventojų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 74 metų. Respondentai galėjo parašyti tris valstybių pavadinimus, iš viso jie nurodė 41-os valstybės pavadinimą.

Programišiai pasinaudojo viena neseniai atrasta programos „Microsoft Exchange“ saugumo spraga ir pavogė elektroninių laiškų bei užkrėtė serverius žalingomis programomis, leidžiančiomis užpuolikams valdyti sistemas per atstumą, savo kibernetinio saugumo naujienų tinklalapyje nurodė specialistas Brianas Krebsas (Brajenas Krebsas).

„Tai yra aktyvi grėsmė“, – penktadienį per spaudos konferenciją pareiškė Baltųjų rūmų atstovė Jennifer Psaki (Dženifer Psaki), kai buvo paklausta apie šią padėtį.

„Visi, valdantys šiuos serverius, privalo greitai veikti, kad užtaisytų spragas. Esame susirūpinę, kad yra didelis skaičius aukų“, – pridūrė ji.

Antradienį „Microsoft“ paskelbus programų naujinius, ištaisančius pažeidžiamas sistemas, atakos buvo „dramatiškai“ suintensyvintos prieš serverius, kuriuose naujiniai dar nebuvo įdiegti, nurodė B. Krebsas, cituodamas su padėtimi susipažinusius šaltinius.

Visi, valdantys šiuos serverius, privalo greitai veikti, kad užtaisytų spragas. Esame susirūpinę, kad yra didelis skaičius aukų.

„Pastarosiomis dienomis mažiausiai 30 tūkst. organizacijų visose Jungtinėse Valstijose, įskaitant reikšmingą skaičių smulkiųjų įmonių, [taip pat] miestelių, miestų ir vietos vyriausybių, patyrė įsilaužimų, surengtų neįprastai agresyvaus Kinijos kibernetinio šnipinėjimo padalinio, susitelkusio į elektroninių laiškų vagystes iš taikiniais pasirinktų organizacijų“, – sakoma B. Krebso pranešime.

Remdamasis šios srities specialistų informacija, jis pridūrė, kad įsilaužėliai „užgrobė kontrolę“ tūkstančiuose kompiuterinių sistemų visame pasaulyje, naudodamiesi priemonėmis prieš slaptažodžiais apsaugotas programas, slapta įdiegtomis į sistemas.

„Microsoft“ šios savaitė pradžioje nurodė, kad Kinijoje veikianti valstybės remiama kibernetinių įsilaužėlių grupė pasinaudojo dar nežinotomis saugumo spragomis elektrinio pašto sistemoje „Exchange“, kad pavogtų elektroninių laiškų iš verslo vartotojų.

Bendrovė nurodė, kad grupė, pasivadinusi „Hafnium“, yra „labai įgudusi ir išradinga veikėja“.

„Hafnium“ anksčiau yra atakavusi JAV registruotus juridinius subjektus, įskaitant užkrečiamųjų ligų tyrimo centrus, advokatų kontoras, universitetus, gynybos užsakymų vykdytojas, analitinius centrus ir nevyriausybines organizacijas.

Antradienį savo tinklaraščio pranešime „Microsoft“ vadovas Tomas Burtas (Tomas Bertas) nurodė, kad bendrovė išleido naujinius saugumo spragoms ištaisyti ir paragino vartotojus juos įsidiegti.

„Žinome, kad daug valstybių remiamų veikėjų ir nusikalstamų grupių skubiai imsis veiksmų, kad pasinaudotų bet kokiomis neištaisytomis sistemomis“, – pridūrė jis.

„Microsoft“ pažymėjo, kad „Hafnium“ įsikūrusi Kinijoje, bet veikė per išsinuomotus privačius serverius Jungtinėse Valstijose. Bendrovė pridūrė informavusi apie tai JAV vyriausybę.

Pekinas anksčiau griežtai atmesdavo JAV kaltinimus dėl valstybės mastu vykdomų kibernetinių vagysčių. Praeitais metais Pekinas apkaltino Vašingtoną šmeižtu, kai buvo paskelbta įtarimų, jog kinų kompiuteriniai įsilaužėliai bando pavogti duomenų, susijusių su pandeminio koronaviruso tyrimais.

Sausį JAV žvalgybos ir teisėsaugos agentūros nurodė, kad Rusija veikiausiai yra susijusi su didelio masto ataka, naudojantis bendrovės „SolarWinds“ programinės įrangos spragomis, paveikusia daug vyriausybės ir verslo subjektų. Ši išvada prieštaravo tuomečio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pareiškimams, kad atakas organizavo Kinija.

„Microsoft“ antradienį nurodė, kad „Hafnium“ atakos „jokiu būdu nesusijusios su atskiromis atakomis, susijusiomis su SolarWinds“.

Pasak valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“, Nacionalinis Liaudies Kongresas svarstys sprendimo projektą dėl „Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Honkongo rinkimų sistemos tobulinimo“.

Kinijos valstybinė žiniasklaida pastarosiomis savaitėmis skelbė redakcijų straipsnius, kuriuose teigiama, kad bus užpildytos „rinkimų spragos“ ir kad, anot pareigūnų, Honkongą turi valdyti tik „uolūs patriotai“ – valdančiosios Komunistų partijos šalininkai.

Miestas atsidūrė žiniasklaidos dėmesio centre per pernai vykusią parlamento sesiją, delegatams parėmus griežtą saugumo įstatymą, skirtą disidentams nutildyti pusiau autonominiame finansų centre, kurį 2019 metais kelis mėnesius krėtė audringi protestai.

Tikslūs potencialių pokyčių kontūrai dar nėra aiškūs, bet galėtų būti nutarta panaikinti dalį mandatų Honkongo municipalitetuose.

Visiškos demokratijos stoka yra nuolatinis politinio nestabilumo ir visuomenės nepasitenkinimo šaltinis šioje teritorijoje.

Miesto lyderį renką 1 200 narių komitetas, į kurį sąmoningai buvo įtraukta daug Pekino lojalistų.

70 vietų Honkongo įstatymų leidžiamoji asamblėja yra specialiai suformuota taip, kad vyriausybė turėtų daugumą, o tik pusė atstovų renkami visuotiniu balsavimu

Tačiau opozicijos kandidatai triuškinimai laimėjo rajonų tarybų rinkimus, vykusius 2019 metų pabaigoje, gyventojams nedviprasmiškai atmetus Pekino politiką.

Maždaug 3 tūkst. Kongreso narių susiburs erdviuose Pekine įsikūrusiuose Didžiuosius liaudies susirinkimų rūmuose. Per savaitę vyksiančius susitikimus bus liaupsinami partijos galia ir pasiekimai.

Tai taip pat taps svarbi proga partijai išdėstyti ateinančių metų prioritetus, ekonominius lūkesčius ir užsienio politiką.

Sesija prasidės praėjus mažiau nei savaitei po to, kai dėl įtariamos ardomosios veiklos buvo sulaikyti dešimtys aktyvistų. Areštai buvo įvykdyti Honkonge įvykus pirminiams rinkimams, kuriais buvo siekiama sutelkti vieningą opoziciją pagrindinėms politinėms partijoms.

Anot kasmetinės ataskaitos, Kinija renka informaciją apie sprendimus dėl Klaipėdos išorinio uosto projekto, domisi kitomis investicijų galimybėmis bei požiūriu į galimas Kinijos investicijas.

„Kinijai yra reikalingas konteinerių terminalas viename iš Baltijos jūros regiono uostų, kuris jungtų sausumos ir jūrų transporto koridorių logistines grandines“, – rašoma Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos paskelbtoje ataskaitoje.

Dokumente taip pat teigiama, kad ypatingo Kinijos kompanijų susidomėjimo sulaukė vienos įmonės Lietuvoje vykdomas išmaniosios IT infrastruktūros diegimo konkursas.

„Mainais už sistemos valdymą viena Kinijos kompanija siūlė nemokamai sumontuoti nemažą dalį projektui reikalingos įrangos. Net penkiose iš atrinktų galimų tiekėjų grupių buvo verslo subjektų, susijusių su Kinija. Dviejų iš jų bendrasavininkė – Kinijos valstybė“, – rašoma dokumente.

„Su Kinija siejamos kompanijos konkurse dalyvavo kaip potencialios įrangos ir technologijų tiekėjos, ekspertinės jungtinės veiklos partnerės ir buvo pasitelktos kaip atitinkančios kvalifikacinius reikalavimus. Tikėtina, jog su Kinija siejamos kompanijos siekė ne tik tiekti įrangą ir technologijas, bet ir susipažinti su esminėmis įmonės informacinėmis technologijomis: verslo procesais, įskaitant resursus ir IT sistemas; detaliais kibernetinės ir informacijos saugos reikalavimais, kuriais remiantis bus projektuojama IT sauga; sąsajomis su kitomis IT sistemomis bei duomenų srautais“, – teigia Lietuvos žvalgyba.

Jos vertinimu, su Kinija siejamų kompanijų siekis gauti prieigą prie esminių nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės sistemų, bandymas sukurti technologinę priklausomybę arba susipažinti su svarbiausiais kibernetinės saugos sprendimais atitinka Kinijos vyriausybės tikslus įsitvirtinti kitų šalių strateginiuose sektoriuose.

„Taip didinamas Kinijos kompanijų vaidmuo pasaulinėje rinkoje bei sudaromos palankesnės sąlygos vykdyti kibernetinio ir techninio prasiskverbimo operacijas: perimti informaciją, vykdyti ardomąją veiklą ir sabotuoti infrastruktūros veiklą“, – rašoma dokumente.

Lietuvis žaidė 26 minutes, per kurias pelnė 17 taškų (7/10 dvitaškių, 0/1 tritaškių, 3/4 baudų), atkovojo 9 kamuolius, atliko rezultatyvų perdavimą, tris kartus prasižengė ir kartą suklydo.

Lietuvio komandoje rezultatyviausiai žaidė 23 taškus pelnęs Zhou Qi.

„Flying Tigers“ Kinijos čempionate užima ketvirtą vietą.

Sveikatos ministerijos atstovas Seif al Badras (Seif Badras) žurnalistams sakė, kad pirmoji ankstų rytą gauta siunta reiškia, kad galima pradėti skiepijimą.

„Dozės bus pristatytos į tris pagrindines Bagdado ligonines ir, galbūt, į kai kurias provincijas“, – nurodė S. al Badras. Jis patvirtino, kad šios vakcinos buvo padovanotos.

„Vakcinaciją pradėsime šiandien, antradienį“, – sakė jis.

Sveikatos apsaugos ministerija savo ruožtu pranešė, kad susitarė su Kinijos ambasadoriumi Bagdade dėl dar 2 mln. dozių įsigijimo, tačiau sutarties apmokėjimo sąlygų ir terminų nenurodė.

Bendrovės „Sinopharm“ filialas Uhano biologinių produktų institutas nurodė, kad jų vakcinos veiksmingumas siekia 72,51 proc. ir šiek tiek atsilieka nuo konkurentų „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ produktų, kurių veiksmingumas atitinkamai yra 95 proc. ir  94.5 procento.

Pirmadienį vakare Sveikatos apsaugos ministerija atidarė internetinę svetainę, kur piliečiai gali registruotis skiepams, tačiau joje nenurodė, kad vakcinacija gali prasidėti jau kitą dieną. Antradienį ši svetainė jau neveikė.

Pirmiausia bus vakcinuojami medikai, saugumo pajėgų nariai ir vyresnio amžiaus žmonės. Vakcina bus platinama nemokamai, pranešė ministerija.

Vakcinų siuntą šalį pasiekė Irako vyriausybei susiduriant su augančia kritika dėl pandemijos valdymo.

Irake siaučia antroji koronaviruso pandemijos banga, pastaruoju metu per dieną registruojama daugiau nei po 3 tūkst. naujų užsikrėtimo atvejų, maždaug po 25 mirties atvejus, nors prieš keletą mėnesių fiksuojamų užsikrėtimų buvo sumažėję iki 700 per dieną.

Siekiant pažaboti užkrato plitimą Irake įvesta komendanto valanda, galiojanti darbo dienų naktimis ir visą parą nuo penktadienio iki sekmadienio. Taip pat privaloma dėvėti apsaugines kaukes viešose vietose.

Tačiau visuomenė nenori laikytis šių apribojimų, o saugumo pajėgoms nebuvo pavesta prižiūrėti, kaip laikomasi nustatytų priemonių. Tuo metu šalies sveikatos sektorius visiškai nualintas dešimtmečius trunkančio karo, korupcijos ir nepakankamo finansavimo.

Kai kurie Irako pareigūnai jau yra paskiepyti.

Du dabartiniai ir vienas buvęs Irako pareigūnas sausį naujienų agentūrai AFP sakė, kad jiems buvo suleista kiniškos vakcinos.

Pasak jų, vienam aukšto rango Irako politikui, turinčiam ryšių Kinijoje, buvo padovanota tūkstantis dozių vakcinos. Siunta buvo padalyta aukščiausio rango politikams ir vyriausybės pareigūnams.

Neslūgstantis priešiškumas

Per pastaruosius dvejus metus Centrinėje Azijoje buvo surengta daugiau nei 40 mitingų, kuriuose protestuota dėl Kinijos ekspansijos. Demonstracijos vyko dėl planų atkelti gamyklas kartu su darbuotojais ir aplinka teršiančia gamyba, dėl žmonių persekiojimo Sindziange (šiame su Centrine Azija besiribojančiame Kinijos regione gyvena apie 1,5 mln. etninių kazachų, 180 tūkst. kirgizų, keliasdešimt tūkstančių tadžikų ir uzbekų, kurie, neretai net ir būdami Kazachstano ar Kirgizijos piliečiai, kartu su Kinijos uigūrais yra sulaikomi, išsiunčiami į vadinamąsias darbo stovyklas). Nors patyrinėjus statistiką ne viena melagiena subliūkšta, antikiniškų nuotaikų tai nenumalšina.

W.Wilsono mokslo centro Kennano institutas, remdamasis Centrinės Azijos barometro duomenimis, kalba apie per pastaruosius ketverius metus Centrinėje Azijoje pastebimai išaugusį priešiškumą Kinijai. Daugiausia Kiniją neigiamai vertinančių žmonių yra Kirgizijoje (35 proc. respondentų – šiek tiek daugiau nei neigiamai vertinančių JAV), Kazachijoje – 30 proc. Uzbekijoje ir Turkmėnijoje, neturinčiose bendros sienos su Kinija, pastarosios įvaizdis taip pat blogėja.

Nerašytos sąlygos

Silpstant Rusijos įtakai šiame regione, lyderiaujančias pozicijas norintis užimti Pekinas pasitelkia įprastas minkštosios galios priemones: padeda kovoti su pandemija (pvz., už indėlį į klinikinius tyrimus Uzbekija pripažinta Kinijos kompanijos "Zhifei Loncom Biofharmaceutical" sukurtos vakcinos nuo koronaviruso ZF-UZ-VAK 2001 bendraautore), palaiko prokinišką žiniasklaidą, kuria aktyviai prokinišką informaciją skleidžiančius kanalus socialiniuose tinkluose.

Regiono analitikus vienijanti platforma "Central Asian Analitical Network" (CAAN) Kinijos įtaką Centrinėje Azijoje vadina lipniąja galia. Ją lengviausia demonstruoti ekonominių sunkumų turinčios šalies, suinteresuotos investicijomis ir naujų darbo vietų sukūrimu, atžvilgiu. Tokias šalis it bites medumi galima pririšti prie savęs ekonomiškai ir politiškai – teikiant ilgalaikes paskolas su žemomis palūkanomis.

Tokias šalis it bites medumi galima pririšti prie savęs ekonomiškai ir politiškai – teikiant ilgalaikes paskolas su žemomis palūkanomis.

"Kinija visada buvo laikoma patogia Centrinės Azijos šalių partnere, nes mainais į investicijas ji praktiškai nieko nereikalavo, tik pripažinti vienos Kinijos principą (atmetant Tibeto, Honkongo teisę į savarankiškumą) ir kovą su trimis blogio jėgomis: terorizmu, ekstremizmu, separatizmu. Tačiau, priešingai nei Vakarų šalys, kurios preliminariai susitaria dėl bendradarbiavimo sąlygų, su Kinija galioja nerašytos taisyklės. Tarp jų yra ir tabu apie santykių problemas", – pastebi Maskvos Carnegie fondo ekspertas Timuras Umarovas.

Svetimoje kišenėje

Bene didžiausia Kinijos įtaka jaučiama Tadžikijoje – CAAN šiuos ryšius vadina idealiu lipniosios galios taikymo pavyzdžiu.

Pasaulio banko duomenimis, 2019 m. iš visų tiesioginių užsienio investicijų Tadžikijoje Kinijos sudarė 75 proc., o Dušanbės skola Pekinui siekė 1,1 mlrd. dolerių – tai pusė visos Tadžikijos skolos užsieniui. Šiandien čia dirba daugiau nei 400 Kinijos įmonių – jos yra didžiausios Tadžikijos mokesčių mokėtojos. Per pastaruosius kelerius metus Kinijos kompanijos įsitvirtino ir energetikoje: tiesė elektros linijas, sujungusias atskiras šalies energetikos sistemos dalis, Dušanbėje pastatė šiluminę elektrinę.

"Pamyras – augančios Kinijos ekonomikos šaltinis", – teigia CAAN autoriai, omenyje turėdami kinų rankose atsidūrusias brangiųjų iškasenų kasyklas.

2019 m. Tadžikijos vyriausybė ir Kinijos kompanija "Kashi Xinyu Dadi Mining Investment Limited" pasirašė susitarimą dėl Murgabo regione esančio sidabro telkinio vystymo. Nors šis telkinys – ketvirtas pagal dydį pasaulyje, sutarties detalės plačiajai visuomenei nebuvo skelbiamos, todėl kilo daugybė spekuliacijų. Pvz., dėl to, kad Kinijos įmonei suteiktos solidžios mokesčių lengvatos, jai leista įdarbinti 70 proc. Kinijos piliečių; dėl to, kad skiriasi naujųjų investuotojų ir vietos institucijų skelbiami duomenys apie telkinio išteklius.

Pernai balandį Kinijos Taškurgano tadžikų autonominės apskrities administraciniame centre pradėtas statyti oro uostas. 3 094 m virš jūros lygio aukštyje netoli Tadžikijos, Afganistano, Kirgizijos ir Pakistano sienų sankirtos esantis oro uostas būtų pirmasis šiame regione, daugiausia apgyvendintame skirtingose šalyse išsibarsčiusių etninių tadžikų. Oficialiai teigiama, kad projektas leis atgaivinti turizmą. 230 mln. JAV dolerių kainuosiantis objektas, per metus aptarnausiantis 160 tūkst. keleivių ir 400 t krovinių, turėtų būti baigtas kitų metų pirmąjį pusmetį.

Nors įspūdingas kraštovaizdis ir vietos kultūros paminklai galėtų būti tikrai patrauklūs turistams, tačiau, anot CAAN analitikų, jo perspektyvos akivaizdžiai pervertinamos. Čia dramatiškai trūksta turizmui būtinos infrastruktūros, o ir kinai neplūsta į Tadžikiją: yra tik šešti tarp užsienio turistų. Akivaizdu, kad tikroji oro uosto paskirtis – ekonomika ir geopolitika. "Pretekstas plėtoti turizmą gali būti patogus mechanizmas, skatinantis lengvinti vizų režimą ir vykdant infrastruktūros projektus", – rašo CAAN.

Toliaregiški tikslai

"Sistemingai ir nuosekliai vykdoma Kinijos politika Pamyre padeda stiprinti ne tik ekonominę, infrastruktūrinę, bet ir karinę įtaką, stiprinant galutinio Kinijos dominavimo Afganistane, Pakistane ir Centrinėje Azijoje perspektyvas", – pastebi CAAN analitikai ir vardija daugybę dvišalių projektų, ypač – autonominiame Kalnų Badachšano regione.

Deklaruodama kovą su terorizmu Dušanbė pradėjo aktyviai bendradarbiauti su Kinija vykdant Tadžikijos ir Afganistano pasienio apsaugą. Pasitraukus Rusijos pasieniečiams, Tadžikijos Murghabo regione netrukus buvo identifikuota šimtai Kinijos karių. Abi šalys jau ne kartą rengė karines pratybas, Kinija suteikia techninę, finansinę ir personalo pagalbą Tadžikijai statant karinius objektus. Pekinas suteikė beprocentę 345 mln. dolerių paskolą parlamento ir vyriausybės pastato statybai. Dalyvaujant "Huawei", vykdytas projektas "Saugus miestas": visuose didžiuosiuose Tadžikijos miestuose įrengtos stebėjimo kameros su veido atpažinimo programa.

Kinijai Tadžikija svarbi ir dėl planų Afganistane. Nuo 2017 m. reguliariai vyksta keturšaliai Kinijos, Pakistano, Tadžikijos ir Afganistano saugumo tarybų sekretorių susitikimai. Naudojant finansinę Kinijos paramą Afganistano Badachšano provincijoje bus įrengta nauja karinė bazė – tranzitinis koridorius eis per Tadžikijos teritoriją.

"Tokiu būdu Tadžikija tampa precedentu, kai Kinija įtraukiama į Centrinės Azijos saugumo reikalus, dėl to gali kilti arši Pekino ir Maskvos konkurencija", – rašo novastan.org.

Prijaukintas elitas

Centrinėje Azijoje vykstančiose antikiniškose protesto akcijose skamba nepasitenkinimas ne tik Pekinu, bet ir jam parsidavusiu vietos elitu. Minios nuomonė – ne be pagrindo. Apie pavojingus politikos, verslo lyderių ryšius su Kinija byloja neskaidrios verslo schemos, kai kurių politikų reputacija ir biografijų faktai.

Centrinėje Azijoje vykstančiose antikiniškose protesto akcijose skamba nepasitenkinimas ne tik Pekinu, bet ir jam parsidavusiu vietos elitu. Minios nuomonė – ne be pagrindo.

Ekonominė priklausomybė nuo Kinijos kai kuriose regiono šalyse yra pasiekusi tokį lygį, kad nesantaika su Pekinu sukeltų Centrinės Azijos lyderiams labai rimtų problemų. Neatsitiktinai ir į kylančius protestus pastarieji reaguoja juos ignoruodami arba protindami protestuotojus, esą Kiniją reikia ne kritikuoti, bet dėkoti už sunkmečiu tiesiamą pagalbos ranką.

Kaip pastebi T.Umarovas, tai, kad Centrinėje Azijoje siauras elito ratas naudoja šalių išteklius savo tikslams, nėra naujiena, tačiau neteisėtų finansinių srautų šaltiniu jam vis dažniau tampa ir Kinija.

2019-ųjų pabaigoje Korupcijos ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo centro, "Radio Liberty / Radio Azattyk" , "Kloop.kg", "Bellingcat" žurnalistai atskleidė schemas, pagal kurias iš Kirgizijos per kurjerius buvo išgabenta nuo 700 mln. iki 1,5 mlrd. JAV dolerių grynaisiais. Tai įrodančius dokumentus žurnalistams perdavęs nusikalstamoje schemoje dalyvavęs Kirgizijos pilietybę turintis Kinijos uigūras Ajerkenas Saimaitis pačiame tyrimų įkarštyje buvo nužudytas Stambule.

Iš Kinijos pusės schemą kontroliavo verslininkas Chabibula Abdukadyras, apie kurį žinių labai nedaug. Žinoma, kad Ch.Abdukadyras – vienas įtakingiausių Kinijos Sindziango Uigurų autonominio regiono verslininkų. Atsižvelgiant į tai, kaip griežtai Kinijos komunistų partija kontroliuoja bet kokius ryšius tarp Sindziango gyventojų ir užsieniečių, jis negalėjo veikti be Kinijos pareigūnų žinios, mano T.Umarovas.

Skaičiuojama, kad iš kontrabandos, krovinių iš Kinijos į Vidurinę Aziją pervežimų monopolio Ch.Abdukadyro šeima uždirbo šimtus milijonų dolerių, kurie nusėdo Europos, JAV ir Artimųjų Rytų bankuose ar materializavosi prabangiais nekilnojamojo turto objektais visame pasaulyje nuo Dubajaus iki Vašingtono ir Londono.

Milijonai ir žentai

Šio nusikalstamo verslo pagrindas – kontrabanda gabenamos prekės iš Kinijos į Eurazijos ekonominę sąjungą. Apie tokią praktiką viešai kalbėjo ir pertvarkyti muitinės sistemą norėjęs, tačiau iš pareigų atleistas Kirgizijos ekonomikos viceministras Eldaras Abakirovas. Jis įtarė, kad tokiu būdu neapmokestinama prekių už kelis milijardus JAV dolerių, todėl siūlė eliminuoti iš muitinės patikros žmones, o sistemą skaitmeninti.

Tarptautinės žurnalistų komandos tyrimai atskleidė su Ch.Abdukadyrovu siejamo nevaldomą tuometinio Kirgizijos muitinės tarnybos pirmininko pavaduotojo Raimbeko Matraimovo (geriau žinomo iškalbinga Raim-Million pravarde) galybę. Iš paprasto muitinės inspektoriaus jis virto įtakingiausiu šalies muitinės sistemos asmeniu – karjera suklestėjo prezidento Almazbeko Atambajevo valdymo metais. 2017 m. jis buvo atleistas iš pareigų, tačiau iš giminaičių, draugų, globotinių (tarp kurių – ir muitinės inspektoriais dirbantys žinomi šalies sportininkai) nunertas tinklas toks atsparus, kad puikiai veikia net ir be R.Matraimovo.

Dalis kontrabandos iš Kinijos per Kirgiziją buvo siunčiama į Uzbekiją, į garsųjį Abu Sachijaus turgų: prezidento Islamo Karimovo laikais jo žentui Timurui Tiliajevui priklausęs turgus buvo pagrindinis prekių importo mazgas. Mirus I.Karimovui, T.Tiliajevas neteko globos, o turgavietę 2018 m. perleido nežinomiems asmenims.

Neteisėtos praturtėjimo schemos, pagrįstos finansiniais srautais iš Kinijos, yra paplitusios ir Kazachijoje, ekonomine prasme didžiausioje regiono valstybėje. Pernai gruodį laikraštis "Financial Times" atsekė, kad Nursultano Nazarbajevo žentas Timuras Kulibajevas uždirbo dešimtis milijonų dolerių iš dujotiekio, sujungusio Vidurio Aziją ir Kiniją, kurį už iš Kinijos gautas paskolas įgyvendino "KazMunaiZag" ir CNPC. Apie sudėtingas korupcijos schemas prieš savo mirtį feisbuke parašė Londone gyvenęs nuo narkomanijos kentėjęs N.Nazarbajevo anūkas Aisultanas.

Milijonai dolerių, Kinija, prezidento žentas – šie trys raktiniai žodžiai tinka ir Tadžikistano atveju. Žurnalistų turimi dokumentai atskleidžia, kad prezidento Emomalio Rachmono žentas Šamsulas Sachibovas už 2,8 mln. dolerių padėjo Kinijos bendrovei "Kryso Resources" (vėliau pakeitusiai pavadinimą) gauti aukso gavybos licenciją.

"Turkmėnijoje, kur visa valdžia sutelkta prezidento Gurbangulio Berdymuchamedovo ir jo šeimos rankose, Kinijos įtaka elitui yra stipriausia regione. Pastaraisiais metais Berdymuchamedovai prarado beveik visus savo pagrindinius pajamų šaltinius, išskyrus Kiniją, su kuria juos jungia dujotiekiai", – rašo Maskvos Carnegie centro ekspertas.

Remia savus kandidatus?

Pekino ambicijos gali neapsiriboti kaimyninių šalių elito prijaukinimu. Kaip pastebi Maskvos Carnegie centro analitikas, pernai spalį Kirgizijoje įvyko valstybės perversmas, po kurio daugelis su Kinija susijusių verslininkų stojo į pergalę laimėjusio Sadiro Žaparovo pusę.

Pats S.Žaparovas, kurį revoliucinė banga nuplukdė iki valdžios olimpo, inicijavo rinkimus ir šiemet sausį per rinkimus tapo teisėtu Kirgizijos prezidentu, jau seniai siejamas su Kinija. Iš pradžių šie ryšiai buvo pagrįsti jo šeimos istorija. Prezidento tėvas gimė Kinijoje, kurioje jo tėvai rado prieglobstį bėgdami nuo sovietų teroro XX a. ketvirtąjį dešimtmetį. Vėliau šeima grįžo į Kirgizijos SSR, kur gimė S.Žaparovas.

Remdamiesi šiuo faktu, S.Žaparovo oponentai pradėjo skleisti sąmokslo teorijas, esą jis bendradarbiauja su Kinijos specialiomis tarnybomis. Gandai gandais, tačiau faktų, patvirtinančių politiko ryšius su Kinijos piliečiais, iš tiesų esama. 2007 m., kai S.Žaparovas buvo Kirgizijos parlamento narys, jo brolis Sabyras Žaparovas, laimėjęs konkursą, įsigijo iš valstybės 71 proc. "Jyrgalan" kasyklos už akivaizdžiai per mažą kainą. Netrukus kasykla buvo perleista investuotojams iš Kinijos.

Šiandien svarstoma galimybė perleisti Kinijai dalį geležies rūdos kasyklos "Žetim Too" ir tokiu būdu padengti dalį skolos. Parlamentaro Dastano Bekeševo duomenimis, ši kartu su procentais 2020 m. viršijo 2,2 mlrd. dolerių.

Dėmesio sulaukia ir Kinijoje gimęs Kirgizijos parlamento narys Adilas Žunusas, kurį prezidentas S.Žaparovas viešai vadina savo draugu. Uigūrų kilmės A.Žunusas yra dirbęs Kinijos nacionalinėje lauko tyrimų akademijoje, jo žmona – regioninėje Liaudies atstovų asamblėjoje. Viename interviu politikas pasakojo, kad 1990-aisiais kartu su žmona metė gerą darbą Kinijoje, keturių kambarių butą ir persikėlė į Kirgiziją tik todėl, kad norėjo grįžti į gimtąjį kraštą, kur ilgainiui gavo ir Kirgizijos pilietybę.

Kurį laiką A.Žunusas užsiėmė verslu (daugiausia gamtinių resursų gavyba), vėliau pradėjo valstybės tarnybos karjerą, taip pat pasižymėjo siūlymu perleisti nacionalinę oro bendrovę "Air Kyrgyzstan" Kinijos investuotojams. Esama duomenų, kad jis galėjo finansuoti S.Žaparovo prezidentinę kampaniją. Į šį biudžetą, beje, plaukė pinigų ir iš Kinijos piliečių valdomų bendrovių, nors tai draudžia Kirgizijos įstatymai.

"Jei visi šie įvykiai neatsitiktinis sutapimas ir Kinija iš tikrųjų dalyvavo ateinant į valdžią S.Žaparovui, tai Kinijos strategija atgręžiama į Vidurio Azijos elitą. Nuo ryšių su esamais lyderiais palaipsniui pereinama prie Kinijai palankių politikų palaikymo ir, galbūt, kuriamos priemonės, kad šie patektų į valdžią", – mano T.Umarovas.

Kompensacija valstybei – prekybos centras

Ilgamečio Kirgizijos muitinės vadovo pavaduotojo R.Matraimovo istorija įspūdinga ne tik dėl grobstymo mastų, bet ir dėl atomazgos.

Žurnalistinis tyrimas virto skandalu, kurį lydėjo masiniai protestai, R.Matraimovas buvo pašalintas iš posto. Vėliau gausų būrį žurnalistinio tyrimo autorių jis padavė į teismą dėl garbės ir orumo, tačiau ir pats atsidūrė teisiamųjų suole. Šiemet vasario 11-ąją per trumputį teismo procesą R.Matraimovas pripažino savo kaltę dėl korupcijos kaltinimų, tačiau, vietoje gręsiančios dviženkliu metų skaičiumi skaičiuojamos bausmės, jam skirta viso labo 260 tūkst. somų (3 078 dolerių) bauda.

Kiek anksčiau į šalies biudžetą jis grąžino 2 mlrd. somų (24 mln. dolerių) – apie 3,5 proc. sumos, kurią, kaip manoma, išplovė per korupcijos schemas. Pusė pinigų buvo pervesta į biudžetą, o kita suma grąžinta nekilnojamuoju turtu: R.Matraimovas valstybei perleido devynis butus, o šiomis dienomis Biškeke atidarytas prekybos centras, kurį, anksčiau priklaususį jo brolio parlamentaro Iskandero Matraimovo sutuoktinei, teisiamasis perdavė valstybei kaip kompensaciją.

Teismas atšaukė teisiamojo ir jo šeimos sąskaitų banke apribojimus, grąžino konfiskuotą nekilnojamąjį turtą. Nuosprendis, o ypač bauda, sukėlė visuomenės nepasitenkinimą: savaitgalinėse protesto akcijose, kurių šią žiemą vis rengiama Biškeke, ėmė skambėti ir pasipiktinimai dėl švelnios bausmės R.Matraimovui.

"Kodėl jis buvo teisiamas tik pagal korupcijos, o ne pagal neteisėto praturtėjimo straipsnį? Tyrimai rodo, kad jo žmonos prabangios atostogos, brangūs pirkiniai iš žinomų mados dizainerių namų, daugybė viešnagių Dubajuje ir akivaizdūs įrodymai apie čia turimą nuosavybę pranoksta 1 000 JAV dolerių sumos, kurią jis teigė kas mėnesį uždirbdavęs, suteikiamas galimybes", – klausia novastan.org.

Garsiausia Kirgizijos istorijoje vadinama R.Matraimovo byla buvo netikėtai pratęsta. Vasario 18 d. jis buvo sulaikytas baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamu būdu gautų pajamų legalizavimo.

Šią neįprastą treniruotę vyras, kurio tapatybė neįvardijama, surengė sekmadienį vakare pietvakarinio Čengdu miesto prieigose, informavo laikraštis „People's Daily“. 

Pasimankštinusį vyriškį sulaikė atvykusi policija.

„People's Daily„ į „Twitter“ panašiame socialiniame tinkle „Weibo“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip elektros stulpu užsliuogęs vyras 10 metrų aukštyje atlieka atsilenkimus stiprinti. 

„Vietos elektros įmonė skubiai nutraukė elektros tiekimą..., paveikusį dešimtis tūkstančių namų ūkių“, – nurodė laikraštis. 

Anot Šanchajaus internetinio leidinio „The Paper“, į įvykio vietą atskubėjo gelbėjimo tarnybų komandos, skaitant medikus. 

Kol kas neaišku, kodėl vyriškis nusprendė pasimankštinti ant stulpo. Vietos žiniasklaida įspėjo gyventojus nebandyti to pakartoti. 

„Šio vyro elgesys per daug pavojingas!“ – pažymėjo vienas leidinys.  

Incidentas sulaukė didžiulio dėmesio pagrindinėse Kinijos socialinės žiniasklaidos priemonėse. Vieną žinutę su šiam incidentui skirta grotažyme peržiūrėjo bent 1,7 mln. vartotojų.  

„Suirzau, nes dingo elektra... Kai pamačiau naujienas ir sužinojau priežastį, man buvo ir pikta, ir linksma tuo pat metu“, – rašė vienas „Weibo“ vartotojas. 

Tuo metu kitiems šio socialinio tinklo vartotojams tai nepasirodė juokinga. 

„Dėl nutraukto elektros tiekimo švaistomi pinigai ir gali įvykti tragiškų nelaimių“, – rašė vienas jų. 

Vietos policija jokių komentarų nepateikė. 

Teisių gynimo grupės mano, kad mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų daugiausia musulmoniškų mažumų atstovų yra kalinami stovyklose Sindziango regione Kinijos šiaurės vakaruose. Kinija taip pat kaltinama tuo, kad tame regione prievarta sterilizuoja moteris ir sistemingai taiko prievartinį darbą.

Pekinas iš pradžių neigė tokių stovyklų egzistavimą, bet dabar jas vadina profesinio rengimo centrais, skirtais kovai su musulmonų radikalizmo ir separatizmo tendencijomis. Anot oficialiojo Pekino, žmonės šiose įstaigose mokosi savanoriškai ir įgyja geresnes įsidarbinimo galimybes.

„Etninių mažumų gyvenamos vietos, tokios kaip Sindziangas ir Tibetas, išsiskyrė kaip puikūs Kinijos pažangos dėl žmogaus teisių pavyzdžiai“, – per Pekine surengtą forumą JAV ir Kinijos santykių klausimais sakė Wang Yi.

Wang Yi tokią kalbą pasakė politikams įvairiose šalyse, įskaitant JAV, smerkiant mažumų atstovų kalinimą Sindziange.

Vėliau pirmadienį Wang Yi vaizdo ryšiu turi kreiptis į Jungtinių Tautų metinę Žmogaus teisių tarybos sesiją. Jis kalbės apie „Kinijos filosofiją, praktiką ir patirtį ginant žmogaus teises“, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas.

Tačiau JAV valstybės departamentas yra sakęs, kad Kinijos veiksmai Sindziange prilygsta genocidui, o Kanada svarsto, ar priimti panašią deklaraciją.

Teisių gynimo grupės ir aktyvistai sako, kad Kinija taip pat griežtai varžo tibetiečių religiją ir kultūrą, griauna jų vienuolynus. Pastaraisiais metais keli tibetiečiai protestuodami prieš tokį Kinijos valdymą susidegino.

Reporteriams draudžiama nepriklausomai dirbti Tibete. Pekinas tvirtina, kad dėl jo veiksmų šis regionas, kuris anksčiau esą buvo atsilikęs, dabar vystosi.

Wang Yi pirmadienį sakė, jog Kinija „visuomet įsipareigojusi“ ginti žmogaus teises, o BVP augimą per capita bei tikėtiną gyvenimo trukmę minimuose regionuose pateikė kaip įrodymus, kad teisės čia ginamos.

„Manome, kad teisės į pragyvenimą ir plėtrą yra pirmaeilės svarbos pagrindinės žmogaus teisės“, – pabrėžė Wang Yi.

Tarnyba teigia, kad pasaulinė priklausomybė nuo Kinijos technologijų taip pat auga, ir pridūrė, kad Kinija „seka Rusijos pavyzdžiu“, skleisdama dezinformaciją.

„Kinijos pagrindinis tikslas – sukurti susiskaldymą tarp JAV ir Europos, – teigiama metinėje tarnybos ataskaitoje. – Kinija labai gerai supranta, kad susiskaldžiusi Europa yra silpnas priešas, ir vargu ar jos pasipriešinimas Kinijai kada nors bus toks aršus kaip JAV.“

Estijai jau seniai didžiausią susirūpinimą kelia didelė jos kaimynė Rusija, bet pastaraisiais metais šalis vis garsiau kalba apie Kinijos įtaką.

Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Mikkas Marranas ataskaitos įžangoje teigia, kad Kinijos „veikla kasmet sukelia vis naujų saugumo iššūkių“. Jis taip pat atkreipė dėmesį į stiprėjantį Kinijos bendradarbiavimą su Rusija.