Klausimą, ką šiuo metu veikia daugybę metų Vaikų ligoninei vadovavusi K.Bobianskienė, iškėlė patys įstaigos darbuotojai. Pastarieji stebėjosi, kodėl nė vienas vadovų to nepaaiškina.

Nieko konkretaus pasakyti negalėjo ir Klaipėdos savivaldybės administracija. Situaciją nušvietė tik miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Sužinota, kad K.Bobianskienė buvo įdarbinta dabartinio Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiojo gydytojo Virginijaus Žalimo patarėja.

Mat planuojant naujos Vaikų konsultacinės poliklinikos statybas vadovui ypač reikalinga gydytojos patirtis ir žinios.

Netrukus K.Bobianskienė pati pasisakė, kiek uždirba.

Gaunu 750 eurų neatskaičius mokesčių ir dirbu puse etato.

"Gaunu 750 eurų neatskaičius mokesčių ir dirbu puse etato. Koks čia kriminalas, jei gydytoja dirba už tokį atlyginimą? Jei būčiau gavusi du tūkstančius ar pusantro, kita kalba. Bet dabar aš nesuprantu viso to tylėjimo", – stebėjosi ji.

Kalbant apie statybas, K.Bobianskienės manymu, šioje srityje ji išties turi nemažai patirties.

"Vaikų ligoninę aš atstačiau be architektų ir tikrai turiu daug patyrimo. Prieš 22 metus ši ligoninė buvo laužas. Ir klaipėdiečiai dvejus metus rengė akcijas, ir pinigų aukojo. Tai ilga istorija", – atsiduso moteris.

K.Bobianskienė priminė, kad 2004 m. ji buvo išrinkta Metų klaipėdiete būtent už apleistos ligoninės atgaivinimą. Ir iki šiol apie gydytojos veiklą nėra buvę nė vieno neigiamo straipsnio.

"Todėl, kad visada komunikuoji, jeigu kažkas ne taip – atsiprašai", – teigė pašnekovė.

Esą absoliutus melas tai, kad ligoninių vadovai turi finansinės naudos iš statybų.

"Atnešti į miestą 1,548 mln. eurų man kainavo penkerius metus darbo, ėjau per tris ministrus,  nuo Vytenio Andriukaičio. Dvi ar trys komisijos aiškinosi, ar galima perkelti polikliniką į Vaikų ligoninę. Visų trijų atsakymas buvo neigiamas. Vienu žodžiu, ji seniai turėjo būti uždaryta", – kalbėjo K.Bobianskienė.

Būsimos Vaikų poliklinikos projektas pareikalavo daug gydytojos nervų ir sveikatos, todėl dabar visomis žiniomis ji pasiruošusi pasidalyti su V.Žalimu.

Nori žinoti tiesą

"Dirbame Vaikų ligoninėje ir labai norėtume sužinoti, kuo yra palikta dirbti buvusi vyriausioji gydytoja K.Bobianskienė. Jos pareigos mums visiems yra didelė mįslė. Girdėjome, kad buvusi vadovė gauna ne ką mažesnį atlyginimą nei savo vadovavimo metais", – domėjosi Klaipėdos vaikų ligoninės darbuotoja, pabijojusi viešumo.

Šaltinių teigimu, K.Bobianskienė šiuo metu eina ligoninės vadovo patarėjo pareigas.

Jau greitai turėtų prasidėti naujos Vaikų konsultacinės poliklinikos statyba, todėl vadovui reikalinga išmintinga padėjėja.

Medicininį išsilavinimą turintis žmogus tampa patarėju statybos klausimais.

"Kam buvo sukurtas naujas etatas? Nors darbe beveik nebūna, gauna atlyginimą ir triumfuoja? Medicininį išsilavinimą turintis žmogus tampa patarėju statybos klausimais. Tokio anekdoto turbūt dar niekas nėra girdėję", – stebėjosi pašnekovė.

Atsitvėrė tylos siena

Dabartinis Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiasis gydytojas Virginijus Žalimas neneigia, kad K.Bobianskienė tebedirba įstaigoje. Tačiau, kaip konkrečiai vadinasi jos pareigos, žurnalistams neatskleidė.

"Tie žmonės, kuriems įdomu, tegul man paskambina. Aš jiems ir atsakysiu, kuo ji dirba. O ne per spaudą. Nepykite, bet turiu darbo", – mestelėjo vakar ryte kalbintas V.Žalimas.

Skubėdamas baigti pokalbį jis pridūrė, kad šia tema jau anksčiau buvo rašyta dienraštyje "Klaipėda".

Iš tiesų laikraštyje publikuotame interviu vadovas pasakė tik tiek, kad "K.Bobianskienė liko dirbti Vaikų ligoninėje ir, jeigu kyla kokių problemų, daktarė noriai padeda, pataria".

Paklausus, ar K.Bobianskienė tapo V.Žalimo patarėja, vadovas išsisukinėjo.

"Gerai, viskas. Būkite geri, netrukdykite dabar, aš ruošiuosi pas merą eiti", – likus keturioms valandoms iki susitikimo su miesto vadovu tarstelėjo vyriausiasis gydytojas.

"Turėtų atsakyti vadovas"

Klaipėdos vaikų ligoninės steigėja – Klaipėdos savivaldybė. Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė sakė taip pat nežinanti, kuo įstaigoje dirba K.Bobianskienė.

"Žinau, kad dabar ji serga, bet kuo ji ten yra įvardyta, negaliu atsakyti. Mes tokių dalykų nekontroliuojame, tai yra įstaigos vidaus reikalas", – teigė J.Asadauskienė.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų ir turto departamento direktorės, Vaikų ligoninės stebėtojų tarybos narės Aldonos Špučienės žodžiais, į šį klausimą turėtų atsakyti pats vadovas.

"Stebėtojų taryboje nenagrinėjome šio klausimo. Vadovas pats tvirtina savo etatus", – sakė pašnekovė.

Telefonu neatsiliepė ir pati K.Bobianskienė.

Pristatys darbuotojams

Vakar po susitikimo su V.Žalimu Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, kad K.Bobianskienė veikiausiai ne visu etatu yra įdarbinta kaip vyriausiojo gydytojo patarėja.

"Mano manymu, tai – gana logiškas sprendimas, nes yra pradėti projektai, kurių įgyvendinimas įspraustas laike, procedūrose. Ir čia vadovui reikia rinktis: samdyti bendrovę, kuri koordinuotų ir prižiūrėtų procesus, ar išnaudoti tą patirtį, kuri yra šalia. Tai yra vadovo sprendimas, manau, jis tam turėjo savų motyvų. Čia tikrai nėra jokių paslapčių ir jų negali būti. Matyt, jei atitinkamu metu apie tai nėra paaiškinama, paskui galbūt ir apauga gandais", – svarstė V.Grubliauskas.

V.Žalimas artimiausiu metu šį ir kitus klausimus pristatys ligoninės stebėtojų tarybai.

"Jie tikrai įvertins ekonominiu pagrindimu ir kitais aspektais. Matyt, nėra blogai pripažinti, kad tu daug ko dar nežinai, ir paklausti patarimų tų, kurie žino ir turi patirties. Nemanau, kad tai yra nuodėmė. Nenoriu ginti ar juolab pulti vyriausiojo gydytojo, bet jis turi tam teisę", – įsitikinęs meras.

Jo žodžiais, V.Bobianskienės pareigos nebuvo pagrindinė pokalbio tema. Susitikimo metu aptarti ūkiniai klausimai.

"Formuojant naująjį biudžetą, labai svarbu žinoti mūsų įstaigų realius poreikius arba didžiąsias bėdas. Vienas didesnių iššūkių – Vaikų konsultacinės poliklinikos statyba", – sakė meras.

Prasidės griovimo darbai

Miesto taryba dar pernai pritarė pastato, į kurį persikels Vaikų konsultacinė poliklinika, rekonstrukcijai.

Klaipėdos vaikų ligoninė prašė tarybos sutikimo J.Karoso g. 12 esančio pastato paskirtį pakeisti iš administracinės į gydymo. Kol kas čia įsikūrusi įstaigos buhalterija.

J.Karoso g. 12 pastatas bus nugriautas, o vietoj jo statomas naujas. Išdygs keturių aukštų statinys su rūsiu. Stikliniu koridoriumi jis bus sujungtas su pagrindiniu ligoninės pastatu.

Konsultacinės poliklinikos pastato rekonstrukcijai Klaipėdos vaikų ligoninei skirta 1,548 mln. eurų iš ES fondų. Finansiškai prisidės ir Klaipėdos savivaldybė.

Poliklinikos projektas jau suderintas bei patvirtintas finansavimas iš ES fondų ir miesto savivaldybės.

Netrukus turėtų prasidėti pastato griovimo darbai.

Baigia rengti projektą

Klaipėdos vaikų ligoninė prašė miesto tarybos sutikimo atlikti pastato J.Karoso g. 12 rekonstrukciją ir jo paskirtį pakeisti iš administracinės į gydymo.

Dabar čia įsikūrusi įstaigos buhalterija. Po atnaujinimo į šį pastatą persikels konsultacinė poliklinika.

J.Karoso g. 12 pastatas bus nugriautas, o vietoj jo statomas naujas. Išdygs keturių aukštų statinys su rūsiu. Stikliniu koridoriumi jis bus sujungtas su pagrindiniu ligoninės pastatu.

Pabrėžiama, kad po rekonstrukcijos erdvesniame pastate galės dirbti daugiau specialistų. Statinys bus labiau pritaikytas neįgaliems ligoniukams. Numatyta įsigyti ir naujų baldų, medicininės įrangos.

Šiuo metu baigiamas rengti J.Karoso gatvės 12-ojo pastato atnaujinimo projektas.

Domėjosi ir senuoju pastatu

Konsultacinės poliklinikos pastato rekonstrukcijai Klaipėdos vaikų ligoninei skirta 1,548 mln. eurų iš ES fondų. Kad startuotų darbai, reikėjo gauti ir miesto tarybos pritarimą.

Savivaldybė turės apmokėti netinkamas išlaidas. Tarp tokių – lėšos, reikalingos pastatui griauti, medžiams šalinti. Tačiau pabrėžta, kad savivaldybės dalis neturi viršyti 50 tūkst. eurų.

Svarstant šį klausimą, tarybos nariai domėjosi, kodėl reikia statyti naują pastatą, o ne buvo remontuojamas tas, kur dabar įsikūrusi Vaikų konsultacinė poliklinika.

Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis paaiškino, kad pastarasis statinys neatitinka reikalavimų, nėra tinkamas poliklinikos veiklai.

Klausimų sukėlė ir būsimas senojo pastato likimas, kam jis bus panaudotas, kai išsikels poliklinika. Anot E.Simokaičio, šis statinys priklauso savivaldybei. Miesto taryba spręs, ką daryti, – palikti ligoninei, kam nors perduoti ar parduoti.

Įrengs naują kabinetą

Miesto taryba taip pat leido atlikti aktų salės ir sandėlio, esančio K.Donelaičio g. 5, rekonstrukciją. Patalpos yra Klaipėdos vaikų ligoninės kieme, o gegužę buvo išnuomotos.

Nuomininkas savo lėšomis nori įkurdinti magnetinio rezonanso kabinetą, o antrame pastato aukšte – aktų salę. Ja galėtų naudotis Klaipėdos vaikų ligoninės darbuotojai.

Politikai domėjosi, ar už šią paslaugą turės atseikėti patys klaipėdiečiai. E.Simokaitis tvirtino, kad ne – šiuos tyrimus apmoka Ligonių kasos.

Tarybos nariai klausė, kodėl pati ligoninė nenusiperka magnetinio rezonanso aparato.

Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė aiškino, kad įstaiga neturi tokios galimybės. Šis aparatas yra labai brangus – kainuoja 1,5–2 mln. eurų.

"Dabar vaikus, kuriems reikia atlikti magnetinį rezonansą, priima kitos miesto ligoninės, tačiau yra didelės eilės. Vienoje reikia laukti pusantro mėnesio, kitoje – mėnesį. Įrengus magnetinio rezonanso kabinetą, taip nebebus. Jis tikrai reikalingas ir pagelbės vaikams", – pabrėžė vadovė.

Anot vyriausiosios ligoninės gydytojos, tokio įvykio įstaigoje jau nebuvo bemaž 15 metų, kai tąkart iš koridoriaus pavogtas didelis televizorius.

Šį sykį vagys įsisuko į remontuojamas Pediatrijos skyriaus patalpas.

Nesugadinę durų spynų, turbūt pritaikę raktus, vagys įsigavo į skyriaus vedėjos kabinetą ir pavogė pernai pirktą kompiuterį. O iš mokamos palatos nusikaltėliai išnešė 48 cm įstrižainės seną televizorių. Nuostoliai kol kas tikslinami.

"Pediatrijos skyriuje klojome tarketą, perdažėme sienas, sutvarkėme palatas, patalpos buvo tuščios, tuo momentu ten ir įsisuko vagys. Manyčiau, kad tai vis dėlto buvo mėgėjai, monitorių paliko, paėmė tik kompiuterį ir seną televizorių, už kurį ir 10 eurų negaus. Į vedėjos kabinetą laužėsi turbūt tikėdamiesi rasti kokių vertybių. Apvogtos patalpos nuo lifto toli, dėl to niekas jų nepastebėjo. Mūsų nuostoliai yra labiau moraliniai", – teigė K.Bobianskienė.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo įteisinti tvarką, pagal kurią visi vaikai privalės būti paskiepyti nuo poliomielito, tymų ir raudonukės. Kitu atveju už vaikų nepriežiūrą tėvams grės administracinė atsakomybė. Tėvai gali būti baudžiami įvairiai – nuo įspėjimo iki 115 eurų bauda. Nuo kitų metų neskiepyti vaikai gali nepatekti į darželius. Kai kurie tėvai kritikuoja šią tvarką ir aiškina, kad tik jie gali priimti sprendimus, susijusius su savo vaikų gerove. Jiems pritaria ir sveikos gyvensenos šalininkai.

Už

Klaudija Bobianskienė, Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja:

– Aš esu ne tik ligoninės administratorė, bet jau ir 43 metus pediatrė. Mano manymu, vaikus skiepyti būtina. Kai kurie mano gydyti vaikai jau anūkus augina. Ir visi buvo paskiepyti. Jei vaikai būdavo alergiški, guldydavau į ligoninę ir skiepijau. Jei tėvai nesutikdavo, rasdavau būdų, kaip juos įtikinti. Tai yra būtina. Tegul pabando neskiepytas žmogus, 16 ar 30 metų, susirgti vėjaraupiais ar parotitu. Griežtai reikia skiepyti. Visi čia tik kalba, kad reikia paisyti apsisprendimo laisvės ir gerbti žmogaus teises. O kuo kiti vaikai kalti? Na, gal bausti tėvų piniginėmis baudomis nereikėtų, nežinau. Tačiau dėl neskiepytųjų nepriėmimo į darželį aš sutinku. Nebent būtų objektyvios priežastys. Gali būti nedidelės išimtys, tačiau tik dėl rimtų dalykų. Masinis tėvų atsisakymas skiepyti savo vaikus gali grėsti epidemija. Pavyzdžiui, poliomielitas – ūminė virusinė infekcinė liga, pažeidžianti visą nervų sistemą, kitaip vadinama vaikų infekciniu paralyžiumi. Juk tokiam vaikui grėstų neįgalumas. Mes visi sovietmečiu buvome skiepijami nuo poliomielito, kokliušo, stabligės. Per dešimt metų neatsimenu nė vieno atvejo, kad po skiepijimo vaikas būtų atsidūręs ligoninėje dėl komplikacijų.

Prieš

Dainius Kepenis, Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas:

– Labai nepykčiau dėl šių trijų skiepų, kuriuos siūlo įteisinti kaip privalomus. Tačiau bėda ta, kad mūsų šalyje nėra jokios ekspertų tarnybos, kuri atsakytų, kokios kokybės skiepus mums siūlo gydytojai. Pavyzdžiui, užsienyje nuolat yra skelbiami duomenys, visuomenė informuojama, atliekami tyrimai, stebimas ilgalaikis skiepų poveikis. Mes tokios tarnybos neturime. Privalome vadovautis tais įstatymais ir dėsniais, kuriuos mums pateikia Sveikatos ministerija. Daugybė kitų skiepų yra ginčytini ir jiems nesuteikiama garantija. Dažniausiai nesusirgimo galimybė išlieka tik 50 proc. Aš pirmiausia esu už tai, kad šalyje atsirastų skiepų vakcinas kontroliuojanti įstaiga. Tegul atlieka tyrimus, stebėjimus, kad gyventojams būtų pasakyta, kas gali atsitikti vakcinuotiesiems. Aš neprieštarauju tokiems skiepams, kaip raudonukės, raupų. Tačiau, mano nuomone, paauglių mergaičių skiepijimas nuo žmogaus papilomos viruso yra vienas didžiausių nusikaltimų pasaulyje. Aš palaikau mintį, kad tokių skiepų kūrėjai yra vedami tik pelno troškimo.

„Klaipėdos naftos“ parama – efektyvesnei vaikų ligų diagnostikai ir gydymui

Bendrovė „Klaipėdos nafta“ jau trečius metus pratęsė bendradarbiavimą su Klaipėdos  vaikų ligonine, kuriai bendrovės skiriama parama kasmet leidžia iš dalies atnaujinti turimą vaikų ligų diagnostikai ir gydymui skirtą įrangą.

Ketvirtadienį bendrovės „Klaipėdos nafta“ ir Klaipėdos vaikų ligoninės atstovai pasirašė paramos sutartį, pagal kurią gydymo įstaigai bendrovė skyrė paramą sveikatos apsaugai – mikrobiologinio analizatoriaus įsigijimui. Šis aparatas palengvins vaikų ligų diagnostiką, ji bus paprastesnė ir efektyvesnė.

„Vaikų sveikatos stiprinimas ir išsaugojimas yra viena iš svarbiausių valstybės sveikatos politikos krypčių. Matydami nuolatinį Klaipėdos vaikų ligoninės indėlį į šį procesą, jaučiame poreikį prisidėti ir mes. Be to, daug dėmesio skirdami savo darbuotojų sveikatos priežiūrai bei ligų prevencijai, puikiai suprantame, jog sveikata yra neįkainojamas turtas, kurį reikia tausoti nuo mažens“, - po paramos sutarties pasirašymo sakė Rokas Masiulis, „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.

„Klaipėdos nafta“ ir Klaipėdos vaikų ligoninės draugystė užsimezgė 2012 m. Tąkart suteikta parama naujai medicininei aparatūrai įsigyti.

2013 metais bendrovė prisidėjo prie kito visuomenės sveikatos apsaugos projekto – finansavo naują medicininį ultragarsinį aparatą.

„Dėkojame „Klaipėdos nafta“ už dosnią materialinę paramą Klaipėdos vaikų ligoninei. Tikime, kad ir ateityje būsime partneriais, besirūpinančiais mažųjų klaipėdiečių sveikata ir jų gerove“, - kalbėjo Klaudija Bobianskienė, Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja.

Valstybei priklauso 72,32 proc.  „Klaipėdos naftos“ akcijų.

Apie artėjančias Kalėdas netrukus primins ne tik gatvių ir vitrinų puošmenos, bet ir tradiciškai aktyvesni paramos akcijų organizatoriai. Kiek labdara pajėgi spręsti vis didėjančias socialines problemas, ar paramos prašymų girdime tik per šventes, ar pagalba prašančiam – malonė ar pareiga, apie tai kalbėjomės su verslininku Aleksandru Gridinu.

Pradžia – bažnyčiose

A.Gridinas, prieš metus įsteigęs savo paramos ir labdaros fondą, nuolat finansiškai globoja socialiai remtinus asmenis, sveikatos priežiūros bei globos įstaigas. Anot šių įstaigų vadovų, tai – neįkainojama vertybė, be kurios daugeliu atvejų būtų labai sunku.

"Tas, kuriam duota uždirbti, turi padėti tam, kam uždirbti neduota", – mano A.Gridinas.

Šitas dėsnis esą turėtų būti žinomas kiekvienam verslininkui, kuris supranta ir jaučia, kad iš jo bus paprašyta pagalbos tiems, kuriems ji būtina.

"Kai prieš 14 metų pradėjome teikti pramoninio alpinizmo paslaugas, į mus pagalbos tada kreipėsi įvairių bažnyčių atstovai – kėlėme kryžius, dengėme stogus, darėme įvairius kitus darbus. Jiems tai buvo svarbi parama, o mums – dangaus palaiminimas ir gera praktika", – neatlygintinos paramos pradžią prisiminė A.Gridinas.

A.Gridino teigimu, ligoniai, beglobiai vaikai, senoliai, sportininkai, talentingi žmonės – tai asmenys, kuriems visada reikės finansinės pagalbos. Nors daugeliu atvejų tai turėtų būti valstybės rūpestis, bet yra, kaip yra. Verslo aplinkoje yra nemažai suprantančių paramos svarbą ir kartu pageidaujančių likti nežinomiems.

"Labai suprantu tuos, kurie labdarą duoda ne norėdami pasirodyti. Bet tai daro nuoširdžiai, siekdami padėti kitiems. Manau, tie žmonės tikrai jaučia vidinę pareigą dalytis, tai jie ir daro. Ir jiems tikrai nereikia, kad už tai kas nors viešai dėkotų", – įsitikinęs A.Gridinas.

Padėka – neišvengiama

Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė teigė, kad A.Gridino verslo bendrovė šią įstaigą nuolat remia jau daugiau nei 10 metų ir tai labai didelė bei vertinga pagalba.

Gydytojos teigimu, jie nuperka medicininės aparatūros ar aukoja pinigų jai įsigyti, skiria 2 proc. mokesčių. Kai tik buvo įsteigtas A.Gridino labdaros fondas, į pirmąjį ligoninės prašymą buvo žaibiškai sureaguota.

"Turime mažą ligoniuką Domantą, kuriam dveji metukai, berniukas serga pirmo laipsnio cukriniu diabetu. Jam privalomos penkios šešios insulino injekcijos per dieną. Vaikas ypač sunkiai į jas reaguoja. Alternatyva – insulino pompa. Mes kreipėmės į A.Gridino fondą ir jis sureagavo iš karto. Šiuo metu vaikas su mama yra Kauno klinikose, ten jam mėgina pritaikyti tą insulino pompą. Žemai lenkiu galvą prieš visus, kurie tai supranta, padeda ir aukoja", – pasakojo K.Bobianskienė.

Pasak vyriausiosios gydytojos, jei tokių geradadarių nebūtų, daugeliu atvejų reikalingos aparatūros įsigyti būtų neįmanoma.

Fondas taip pat yra nupirkęs ir naują hemodializės aparatą Vilniaus universiteto Santariškių klinikų filialo Pediatrijos skyriui.

"Mums visiems, kurie esame ne tokie stiprūs ir ne tokie pajėgūs, tokios draugystės su geros valios žmonėmis – tikras išsigelbėjimas. Ne tik dėl to, kad jie suteikia materialinę pagalbą, bet ir dėl to, kad A.Gridino fonde dirba puikūs žmonės", – teigė Klaipėdos globos namų direktorius Ginteris Harneris.

Jo vadovaujamiems globos namams A.Gridino fondas šį rudenį padovanojo tris kompiuterius, kad vieniši senoliai galėtų naudotis internetu.

Padėti kitiems – pareiga

Verslininkas A.Gridinas įsitikinęs, kad dažniausiai labdara pasiekia savo tikslą. Yra grįžtamasis ryšys. Fondo prioritetai visada buvo vaikai ir senoliai, t. y. tie, kurie negali savimi pasirūpinti.

Tačiau renkantis, ką paremti, neretai tenka sukti galvą, juk pinigų esą nuolat reikia ir sportininkams, ir talentingiems jauniems žmonėms, ir kultūrai, ir mokslui.

"Atsakyti paramos prašančiam labai sunku. Tai buvo viena priežasčių, kodėl perdaviau šitą darbą kitiems. Be to, šitą procesą reikia organizuoti, domėtis juo, užtikrinti, kad ta parama tikrai atitektų pagal paskirtį, žodžiu, dirbti. Įsteigėme labdaros fondą, kurio tikslas – rinkti ir skirstyti paramą, kam jos labiausiai reikia. Neabejingus labai kviečiame jungtis prie mūsų projektų – kartu galime padaryti daug daugiau gerų darbų", – ragino A.Gridinas.

"Nelaimių pasaulyje daugėja – kiekvienas turi savo likimą, savo kelią, savo kryžių. Aš linkęs galvoti ir daryti tai, kas priklauso nuo manęs, – galiu padėti, padedu, negaliu – atsiprašau. Jei galėčiau, duočiau visiems", – teigė labdarą kaip misiją suvokiantis verslininkas.

Artėjančią rudens pradžią Klaipėdos vaikų ligoninė pasitinka atsinaujinusi. Trečiadienį įstaigoje duris atvėrė moderni operacinė, paliatyvios slaugos palata ir stomatologijos kabinetas.

Lėšos – ir ligoninės

Pernai sausį, prasidėjusios rekonstrukcijos metu, Europos Sąjungos lėšomis buvo atliktas dienos chirurgijos operacinio bloko ir paliatyvios pagalbos palatos kapitalinis remontas bei nupirkta visa reikiama moderni medicininė įranga.

Bendra projekto vertė siekė 938 tūkst. Lt. Planuojama, kad per vienerius metus 1 200 mažųjų pacientų bus suteiktos kokybiškos dienos chirurgijos paslaugos.

Tačiau prieš beveik metus pradėta rekonstrukcija nevyko taip, kaip buvo planuota.

Kaip teigė Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė, operacinė buvo modernizuota Europos Sąjungos lėšomis, o stomatologinį kabinetą ligoninei teko įsirengti už savo pinigus.

„Atsitiko taip, kad Sveikatos apsaugos ministerija dienos operacinių bloko ir paliatyvios pagalbos palatos atnaujinimo projektus sujungė į vieną. Dėl šios priežasties buvo „nurėžta“ apie 800 tūkst. Lt. Nuolat stigo lėšų. Koridorių ir kai kurias patalpas remontuoti turėjome patys, pasirūpinome ir ventiliacijos įregimu “, – sakė vyriausioji gydytoja.

Įranga nauja

Pasak jos, į operacinę perkėlus stomatologinį kabinetą, visos dienos chirurgijos paslaugos, atsidūrė viename bloke.

Dabar Klaipės vaikų ligoninės dienos chirurgijos operacinių bloke bus atliekamos ausų, nosies, gerklės ligų, gydomų chirurginiu būdu, operacijos. Vienu metu paslaugas bus galima teikti dviem vaikams. Bloke tam skirtos dvi operacinės.

K.Bobianskienė džiaugėsi, kad modernizuotose patalpose nėra nė vieno anksčiau naudoto daikto: jose nuo instrumentų iki aparatūros viskas yra nauja.

Klaipėdos vaikų ligoninės specialistai džiaugiasi ir moderniu stomatologijos kabinetu. Anot jų, tokios įrangos gali pavydėti ir privačios įstaigos.

Operacinių bloke įrengtame stomatologijos kabinete bus atliekamos įvairios dantų gydymo procedūros, naudojant bendrą nejautrą.

„Dažniausiai tokia paslauga teigiama neįgaliems vaikučiams, kurių dantukais dėl negalios negalima pasirūpinti, taikant vietinę anestezę. Į stomatologo kėdę galės sėsti ir sveiki mažieji. Pasitaiko, kad vaikai nenustygsta vietoje, nepražioja burnyčių. Taigi, šis kabinetas tarnaus visiems norintiems“, – kalbėjo ligoninės darbuotojai.

Sąlygos globoti vaikus

Kalbėdama apie paliatyvios slaugos palatą, K.Bobianskienė patikino, kad sąlygos mamoms globoti itin sunkiai sergančius ligoniukus atnaujintoje patalpoje sudarytos idealios.

Čia įrengtos dvi lovos, nupirkta mikrobangų krosnelė, šaldytuvas.

„Nors palata visiškai nauja bei moderni, norime, kad ji, kaip įmanoma dažniau, būtų tuščia“, – sakė vyriausioji gydytoja.

Klaipėdos vaikų ligoninės Otorinolaringologijos skyrius vedėja Vaidilutė Kanopkienė teigė, kad paliatyvios pagalbos palata skirta tėvams, norintiems slaugyti atžalas, kurių sveikatos būklė itin prasta.

„Čia apsistoja beviltiški neurologiniai ligoniai, neįgalieji, mažieji, kamuojami smegenų auglio, vaikučiai su apsigimimais. Neretai šioje palatoje mažieji praleidžia savo paskutiniąsias dienas. Namuose likti jie negali, nes ten nėra tinkamos medicininės priežiūros“, – sakė V.Knopkienė.