Plačiau apie prietaisą papasakojo KTU Mechatronikos instituto direktorius Vytautas Ostaševičius. 

– Kaip visa tai veikia? 

– Įtvirtinus mūsų sukurtą prietaisą, per galvutę padavus lazerio spindulį ir įjungus maitinimą, aparatas pradeda vibruoti, signalas eina atgal, o ekrane matome virpesius. Visų žmonių kraujyje eritrocitai yra sulipę. Jie atsiskiria, kai juos paveikia žemas dažnis tarp garsų, jie tampa pavieniais. Kadangi kiekvieno eritrocito sudėtyje yra apie 300 milijonų hemoglobino molekulių, kurios tiesiogiai kontaktuoja su deguonimi plaučiuose, tai atsiskyręs eritrocitas kontaktuoja visu paviršiumi ir taip, per kelias minutes, krenta kraujo spaudimas, kadangi pavienių eritrocitų kiekis kraujo tūryje yra mažesnis negu tu agreguotų, kas pas mus pasiekiama naudojant skystinančius vaistus. Patekęs kraujas į plaučius paima žymiai daugiau deguonies ir taip 15 proc. pagerėja deguonies prisotinimas ir atitinkamai krenta pulsas.

– Kaip nustatyti ar aparatas suveikė? 

– Jeigu prasideda dinamika, iš karto matome, kad jis suveikė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kada gydytojams bus galima jį naudoti?

– Mūsų teorija buvo išbandyta ant gyvūnų. Gavome etikos leidimus darbui su gyvūnais ir ten viskas pasitvirtino 100 proc., tačiau dabar yra rūpestis, kaip gauti etikos leidimus darbui su žmonėmis, o tai yra žymiai ilgesnės procedūros.

– Ar tai galėtų būti naudojama tik ligoninėse, o gal žmogus galėtų aparatą naudoti namuose?

– Man atrodo, kad tikrai galėtų naudoti namuose, kadangi tai nėra sudėtinga. Jeigu žmogui pakilo kraujo spaudimas, jis gali per porą minučių jį sumažinti arba, jeigu jis pradėjo dusti, jis iš karto gali atstatyti normalų kvėpavimą. 

„Situacija dabartinė Lietuvoje yra pakankamai prasta, mes gyvename Rytų Europos regione ir bent pusė žmonių Lietuvoje miršta nuo širdies kraujagyslių ligų“, – trečiadienį spaudos konferencijoje apie sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis sakė R. Šerpytis.

„Pagrindinė to priežastis yra nekontroliuotas kraujospūdis ir cholesterolis. 48 proc. pacientams nustatomas spaudimas virš normos (virš 140 ir 90) ir netgi 62 proc. žmonių turi blogąjį cholesterolį – daugiau negu trys milimoliai litre“, – pridūrė kardiologas.

Anot jo, žmogaus sveikata priklauso nuo genų, užterštumo, sveikatos apsaugos.

Rokas Šerpytis. P. Peleckio / BNS nuotr. 

„Pusė įtakos priklauso žmogaus įpročiams ir gyvenimo būdui“, – tvirtino R. Šerpytis.

Pasak mediko, siekiant spręsti problemą, reikia diegti geresnes kontrolės sistemas, nes šiuo metu pas gydytoją pacientai lankosi dažniausiai kas metus ar pusmetį.

„Būtina ieškoti sprendimų, nes visuomenė sensta. Vien vožtuvinių ligų iki 2040 metų padvigubės, iki 2060 metų patrigubės. Lygiai tas pats bus su visomis kitomis lėtinėmis ligomis“, – kalbėjo R. Šerpytis.

„Yra manoma, kad vienas tų sprendimų galėtų būti dirbtinis intelektas, geresnės nuotolinės monitoravimo sistemos, kurios padėtų greičiau apdoroti didesnį kiekį pacientų ir rekomenduoti galimą gydymą“, – tvirtino jis.

Lapkričio 10-12 dienomis vyks tarptautinis sveikatos hakatonas „Hospiton.Cardio“. Šįmet jo tema – kardiologija.

„Hospiton“ organizatorė Viktorija Butrimaitė sakė, kad jo metu bandoma išspręsti aktualų sveikatos iššūkį.

Viktorija Butrimaitė. P. Peleckio / BNS nuotr. 

„Šiais metais tai yra kardiologija, ypatingai svarbi ir jautri tema dėl to, kad mes kovojame jau su mirtingumu, mes ne tiesiog geriname reabilitaciją pacientų, kas buvo pirmais metais, farmacijos kažkokius geresnius sprendimus bandome rasti“, – teigė V. Butrimaitė.

Anot jos, renginys vyksta jau penktus metus, jame dalyvauja gydytojai, slaugytojai, kiti sveikatos specialistai ir patys pacientai.

Kardiologų draugijos atstovas Tomas Lapinskas kalbėjo manantis, kad kardiologijos tema pasirinkta neatsitiktinai.

Tomas Lapinskas. P. Peleckio / BNS nuotr. 

„Mirštamumas Lietuvoje nuo širdies ir kraujagylių ligų yra pirmoje vietoje, o cholesterolio apykaitos sutrikimas yra vienas iš rizikos veiksnių, kas didina sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis“, – kalbėjo jis.

„Kiekvienas iš mūsų tarsi žino, ką daryti – daugiau mankštintis, sveikiau valgyti, atsisakyti kai kurių žalingų rizikos veiksnių, galbūt nerūkyti, kontroliuoti alkoholį. Visi žinome, ką daryti, tačiau mums kartais pritrūksta valios, užsispyrimo. Reikėtų pradėti mažais žingsniais“, – tvirtino T. Lapinskas.

Apie hipertenzijos tipus, reguliaraus gydymo ir sveikos gyvensenos svarbą pasakoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų profesorius, Nefrologijos centro vadovas, Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininkas Marius Miglinas.

Sergu hipertenzija – ar būtina vartoti vaistus? 

Profesorius M. Miglinas išskiria du hipertenzijos tipus – pirminę ir antrinę. Pirminė hipertenzija – tai organizmo reakcija į aplinką, neturinti aiškios priežasties ir pasižyminti padidėjusiu kraujo spaudimu. Šio tipo hipertenzija nepagydoma, todėl sergant ja vaistus reikia vartoti nuolat. Antrinė hipertenzija turi aiškiai nustatomą priežastį, tai gali būti, pavyzdžiui, endokrininės ligos, inkstų arterijų susiaurėjimas ir kitos ligos – šio tipo hipertenzija gali būti išgydoma pašalinus ją sukėlusią priežastį.

„Deja, devyni iš dešimties atvejų tenka būtent pirminei hipertenzijai, kuri turi būti kontroliuojama vaistais, ir tik vienas atvejis – antrinei hipertenzijai. Jeigu žmogui diagnozuojama ši liga, prieš skiriant gydymą svarbu įvertinti jos sudėtingumą, organų taikinių būklę ir atsižvelgti į rizikos veiksnius, tokius kaip rūkymas, padidėjęs cholesterolis, diabetas, nutukimas, padidėjusi šlapimo rūgštis, inkstų ligos, širdies ydos, insultas ir kitos ligos. Svarbu ir tai, ar šeimoje būta ankstyvų širdies ligų atvejų. Jeigu rizika aukšta, vaistai turi būti pradedami vartoti net ir esant nedaug padidėjusiam kraujo spaudimui. Jeigu kitų išvardytų rizikos veiksnių nėra daug, pirmiausia rekomenduojama 3–6 mėnesius laikytis sveikos gyvensenos principų ir stebėti savijautą. Jei to nepakanka, skiriami vaistai“, – apie tai, kada reikia vartoti vaistus, pasakoja profesorius.

Sveika gyvensena – neatsiejama geros savijautos dalis

Gydytojas pastebi, kad ne mažiau negu gydymas medikamentais yra svarbi ir sveika gyvensena – tai būtinas elementas visiems, norintiems išvengti šios ligos, taip pat siekiantiems ją suvaldyti.

„Yra keletas pagrindinių žingsnių, kurių privalu laikytis norint išlikti sveikam. Pirmasis – riboti suvartojamą druskos kiekį. Jos per dieną rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip arbatinį šaukštelį, tačiau svarbu nepamiršti, kad apie du trečdalius druskos dienos normos slepiasi jau pagamintuose produktuose, pavyzdžiui, duonoje, sausainiuose, rūkytuose mėsos gaminiuose ir kitur. Taip pat labai svarbu riboti suvartojamo alkoholio kiekį, valgyti kuo daugiau šviežių vaisių ir daržovių, riešutų, ypač migdolų, vartoti alyvuogių aliejų ir pieno produktus. Dar vienas ypač svarbus rizikos veiksnys – rūkymas. Šio žalingo įpročio privalu atsisakyti visiems, o ypač vartojantiems vaistus“, – apie esminius sveikos gyvensenos žingsnius kalba M. Miglinas.

Yra keletas pagrindinių žingsnių, kurių privalu laikytis norint išlikti sveikam.

Profesorius priduria, kad naudinga organizmo atsargas papildyti ir tokiais elementais, kaip kalis ir magnis, taip pat reikia nepamiršti fizinio aktyvumo. Jis toks pat veiksmingas kovojant su liga, kaip vaistai. „Fizinis aktyvumas padeda sumažinti kraujospūdį, taip pat išvengti nutukimo. Ypač svarbu atsikratyti pilvo srityje besikaupiančių riebalų, taip pat sekti ir kontroliuoti viso kūno svorį. Fiziškai aktyvūs turime būti bent pusvalandį per dieną, jeigu ne kasdien, tai bent penkias dienas per savaitę“, – judėjimo naudą pabrėžia profesorius.

Hipertenzija ir padidėjęs cholesterolis – susiję

Lietuvos hipertenzijos draugijos pirmininkas M. Miglinas pasakoja, kad dažnai žmones, besiskundžiančius padidėjusiu kraujospūdžiu, kamuoja ir aukšto cholesterolio problema. „Lietuvoje jau daug metų vyksta širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, kurios metu ištirta šimtai tūkstančių pacientų ir nustatytas hipertenzijos ir padidėjusio cholesterolio ryšys. Padidėjęs kraujospūdis ir padidėjęs cholesterolis – tai du pagrindiniai rizikos veiksniai, stiprinantys vienas kito poveikį ir gerokai daugiau negu du kartus didinantys riziką susirgti šiomis ligomis“, – hipertenzijos ir padidėjusio cholesterolio sąsają akcentuoja gydytojas.

Specialistas pabrėžia ir statinų – vaistų, skirtų padidėjusiam cholesteroliui mažinti – svarbą. Pasak jo, sergantiems hipertenzija ir turintiems aukštą cholesterolį daugeliu atvejų rekomenduojama vartoti vaistus hipertenzijai mažinti kartu su statinais, nes taip galima pasiekti gerokai efektyvesnių gydymo rezultatų ir apsaugoti vidaus organus, tokius kaip smegenys ir inkstai. Jau yra vaistų, vadinamųjų politablečių, į kurių sudėtį įeina vienas ar du antihipertenziniai vaistai ir statinas.

Padidėjęs spaudimas – reikšmingas rodiklis, į kurį nevalia numoti ranka

M. Miglinas teigia, kad padidėjęs kraujo spaudimas yra labai dažna problema – Lietuvoje ir visoje Vidurio Rytų Europoje hipertenzija serga vienas iš dviejų vidutinio amžiaus žmonių.

„Pasaulinė hipertenzijos diena – puiki proga atkreipti ne tik sergančių hipertenzija dėmesį, bet ir tų, kurie galbūt nė neįtaria, kad jų spaudimas yra padidėjęs. Nevalia padidėjusio spaudimo laikyti nieko nereiškiančiu rodikliu – šią problemą tikrai galima įveikti, svarbu stebėti save ir reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją. Ši liga kamuoja vis jaunesnio amžiaus žmones, paauglius, tad hipertenziją labai svarbu diagnozuoti laiku, o per vėlai pastebėjus ligą, didėja rizika išsivystyti infarktui, smegenų insultui, taip pat pažeidžiami organai taikiniai. Svarbu apie tai kalbėti, šeimos gydytojai turėtų informuoti žmones, kad galima įveikti šią riziką, sumažinus jos veiksnius“, – laiku nustatomos diagnozės svarbą pabrėžia gydytojas.

Profesorius primena, kad hipertenziją būtina tinkamai gydyti ir net gerai jaučiantis nenutraukti vaistų vartojimo. „Pagrindinė klaida, kurią daro daugelis žmonių – pasijutę geriau, jie nutraukia vaistų vartojimą. Tai yra netinkamas žingsnis, nes gera savijauta yra vaistų veiksmingumo įrodymas, o ne sutapimas. Taip pat labai svarbu reguliariai – keletą kartų per savaitę – matuoti spaudimą. Tik taip galima suvaldyti ligą, o to nedarant, galimos komplikacijos, tokios kaip miokardo infarktas, insultas ar inkstų pažeidimas. Blogėjančią būklę gali išduoti tokie požymiai, kaip galvos svaigimas, skausmas, oro trūkumas, dažnesnis šlapinimasis, patinę paakiai ir kitokie nemalonūs pojūčiai“, – patarimais dalijasi Santaros klinikų profesorius, Nefrologijos centro vadovas M. Miglinas.

Kraujo spaudimas yra jėga, kuria arterijas (stambiausias organizmo kraujagysles) veikia cirkuliuojantis kraujas. Kai kraujo spaudimas yra didesnis nei įprasta, tai vadinama hipertenzija. Kraujo spaudimas apibrėžiamas dviem reikšmėmis. Sistolinis kraujo spaudimas rodo, koks spaudimas sukuriamas arterijoms tuo metu, kai širdis susitraukia. Diastolinis – kai širdis ilsisi (tarp dūžių). Hipertenzija diagnozuojama tuomet, kai dvi skirtingas dienas sistolinis kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg, o diastolinis kraujo spaudimas didesnis nei 90 mm Hg.

Hipertenzija dar vadinama „tyliuoju žudiku“. Daugelis žmonių savo kraujo spaudimo tiesiog neseka, nes nejaučia jokių simptomų. Dėl to būtina profilaktiškai matuotis kraujo spaudimą. Kai pradeda reikštis simptomai, žmogus gali jausti galvos skausmą rytais, iš nosies gali bėgti kraujas, širdies ritmas gali būti nereguliarus, pasireikšti regos sutrikimai ar ūžimas ausyse. Sunki hipertenzija gali pasireikšti nuovargiu, pykinimu, vėmimu, krūtinės skausmu, raumenų tremoru, nerimu.

Nekontroliuojamas aukštas kraujo spaudimas gali sukelti daug kitų sutrikimų: krūtinės anginą, infarktą, širdies nepakankamumą, insultą. Be to, neretai išsivysto ir inkstų ligos.

Hipertenzijos išsivystymui įtakos turi visas kompleksas rizikos veiksnių. Vieniems iš jų jokios įtakos daryti negalime – tai amžius (daugiau nei 65 metai), paveldimumas, gretutinės ligos (tokios kaip diabetas, inkstų ligos). Prevencijai žymiai svarbesni veiksniai, kuriuos galime koreguoti: sveikatai nepalanki mityba (per didelis druskos vartojimas, sočiųjų riebalų rūgščių ir transriebalų rūgščių vartojimas, mažas vaisių ir daržovių vartojimas), fizinis pasyvumas, tabako ir alkoholio vartojimas, taip pat antsvoris ar nutukimas.

Hipertenzijos prevencija mažina širdies infarkto, insulto, inkstų ir kitų ligų riziką. Jeigu rūpinatės savo sveikata, patartina:

per dieną suvartoti ne daugiau nei 5 g druskos;

valgyti daugiau daržovių ir vaisių;

užsiimti reguliaria fizine veikla;

nevartoti tabako;

sumažinti alkoholio vartojimą;

kontroliuoti sočiųjų riebalų rūgščių vartojimą (vienas iš pagrindinių šaltinių – gyvulinės kilmės riebalai);

nevartoti transriebalų (pvz., atsisakyti margarino);

išmokti valdyti patiriamą stresą;

reguliariai matuotis kraujo spaudimą (net jei jaučiatės gerai);

jei kraujo spaudimas aukštas – jį gydyti;

valdyti gretutinius sveikatos sutrikimus.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai primena, kad 2022 m. gegužės 17-ąją minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Tikriausiai nėra nei vieno, kuris nepažinotų žmogaus, turinčio šią būklę, o gal ir patys tokie esame ir žinome, ką reiškia gyventi su šia liga. Atminkime, kad sveikata nėra būsena. Sveikata – nuolatinis procesas, todėl tik kasdienis rūpinimasis savimi padės išvengti ligų ir gyventi ilgą bei visavertį gyvenimą. Pradėti nuo šiandien yra nevėlu.

Serga daugelis

Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai – aukštas kraujospūdis ir didelis vadinamojo blogojo cholesterolio kiekis kraujyje. Dėl to, kad jie ne visada pastebimi laiku, minėtos ligos neretai diagnozuojamos atsitiktinai arba tik tada, kai žmogus jau patiria infarktą ar insultą.

Lietuvoje vykdomos didelės širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos pirminės prevencijos programos duomenys rodo, kad arterine hipertenzija serga beveik šeši iš dešimties 45–65 metų amžiaus šalies gyventojų, o padidėjęs cholesterolis (dislipidemija) nustatomas net devyniems iš dešimties.

"Cholesterolio lygio pokyčiai neturi jokių požymių, dauguma žmonių nejaučia ir padidėjusio kraujospūdžio, tad paprastai šios ligos nustatomos atsitiktinai. Arterinė hipertenzija net vadinama tyliąja liga, taip pat galėtume pavadinti ir dislipidemiją. Todėl reikėtų žinoti, kas apskritai rodo kraujospūdžio ir cholesterolio galimo padidėjimo riziką", – aiškina gydytoja kardiologė Monika Berlickienė.

Gali svaigti galva

Gydytoja kardiologė sako, kad kartais padidėjusį kraujospūdį gali rodyti tokie simptomai kaip galvos skausmas ar svaigimas, miego ir regos sutrikimai, mirgėjimas akyse, padidėjęs prakaitavimas, spengimas ausyse, nepaaiškinamas nuovargis, kraujavimas iš nosies, pusiausvyros sutrikimas. Vis dėlto kuriuos nors šių simptomų jaučia ne visi.

Kraujospūdis kinta. Jį gali sukelti alkoholis, nemiga, stresas, o šioms situacijoms pasibaigus kraujospūdis atsistato.

Kardiologė rekomenduoja bent retsykiais pasimatuoti kraujospūdį. Vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonėms tai daryti reikėtų bent kelis kartus per metus. Tačiau gydytoja sako pastebinti, kad kartais kraujospūdžio matavimas tampa savotišku įpročiu, kai, nesant indikacijų, jis matuojamas keliskart per dieną ir bandoma sau diagnozuoti ligą.

"Reikia žinoti, kad kraujospūdis kinta. Pavyzdžiui, yra vadinamasis situacinis kraujospūdis, kai jis pakyla ir kurį laiką išlieka padidėjęs. Jį gali sukelti alkoholis, nemiga, stresas, o šioms situacijoms pasibaigus kraujospūdis atsistato. Gydytojams žinomas ir balto chalato sindromas, kai kraujospūdis pakyla tik matuojant jį medicinos įstaigoje", – komentuoja M.Berlickienė.

Kraujospūdžiui įtaką daro paveldimumas, tad svarbu domėtis savo šeimos sveikatos istorija. Gydytoja pastebi, kad pastaruoju metu pasikonsultuoti ateina nemažai jaunesnių žmonių, žinančių, kad jų tėvai ar seneliai sirgo infarktu, insultu, diabetu ir padidėjusio kraujospūdžio liga.

"Reikia stebėti ir savo mitybą, kūno masės indeksą. Nutukimas yra vienas iš arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos rizikos veiksnių, tad, turint antsvorio, reikia pasitikrinti, ar nesergama šiomis ligomis. Tiesa, mitas yra tai, kad padidėjęs cholesterolis negresia liekniems žmonėms", – tikina ji.

Gydytoja pataria nepamiršti stebėti ir širdies susitraukimo dažnį, arba pulsą. Kai širdis plaka dažniau, ne tik sutrumpėja jos atsipalaidavimo laikas, bet ir pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, tad ant jų nusėda cholesterolis, formuojasi aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios kraujagysles ir galinčios didinti kraujospūdį. Sveiko žmogaus pulsas turėtų būti 60–70 kartų per minutę.

Dažnai diagnozuojama kartu

Optimaliu kraujospūdžiu laikomas 120/80 mmHg, nors iki maždaug 130/85 mmHg kraujospūdis laikomas normaliu. Šios ribos viršijimas jau yra signalas, kad vertėtų dažniau pasimatuoti kraujospūdį, stebėti, kad jis nekiltų, peržiūrėti savo mitybą, dažniau užsiimti fizine veikla, atsisakyti žalingų įpročių.

"Jei kraujospūdis didesnis nei 139/90 mmHg, jį jau reikia gydyti. Tokiu atveju išsiaiškinamos padidėjimo priežastys, kurios dažniausiai būna susijusios su rizikos veiksniais, tokiais kaip paveldimumas, nutukimas, dislipidemija, nesaikingas alkoholio vartojimas, diabetas", – sako M.Berlickienė.

Bendrasis cholesterolis turėtų neviršyti 5 mmol/l. Pašnekovės teigimu, net jei šis rodiklis atitinka normas, gali būti sutrikusi vadinamųjų gerojo ir blogojo cholesterolio pusiausvyra – pirmojo gali būti per mažai, o antrojo – per daug. Todėl neužtenka stebėti bendrojo cholesterolio kiekį kraujyje – realią situaciją parodo lipidograma, kurią atlikus nustatomas didelio tankio (DTL), arba gerasis, taip pat mažojo tankio (MTL), arba blogasis, cholesterolis ir trigliceridai (TG) – kraujo riebalai.

Gydytoja atkreipia dėmesį į tai, kad cholesterolio padidėjimas daro įtaką kraujospūdžiui, tad labai dažnai arterinė hipertenzija bei dislipidemija ir diagnozuojamos, ir turi būti gydomos kartu.

"Būna atvejų, kai į gydytojo kabinetą ateina sveikas, kaip jis mano, žmogus, o išeina su dviguba – arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos – diagnoze ir keliais receptais vaistams. Tada gali kilti natūrali pasipriešinimo reakcija, nes simptomai nejaučiami, savijauta puiki, o gydytojas paskiria vaistų. Todėl visada pirmiausia turi būti kalbamasi su pacientu, jam paaiškinami visi rodikliai, bendra situacija, ligos prognozė ir kiekvienu atveju individualiai sprendžiama, ar pakaks nemedikamentinio gydymo, ar jau reikia vaistų", – teigia gydytoja kardiologė.

Kada būtini vaistai

Nemedikamentiniam gydymui priskiriamas gyvenimo būdo keitimas, kūno svorio korekcija, sveika mityba, aktyvi ir pakankama fizinė veikla, žalingų įpročių atsisakymas. Daliai žmonių pavyksta normalizuoti rodiklius pakeitus įpročius, tačiau jei rezultatas nepasiekiamas, būtina gydyti medikamentais.

Pasak M.Berlickienės, pacientui diagnozavus ir arterinę hipertenziją, ir dislipidemiją, pasiteisina politablečių, kurių sudėtyje yra šias dvi ligas gydantys vaistai, skyrimas. Politabletes ji vadina išsigelbėjimu ir tiems, kurie jau seniai serga ne tik šiomis, bet ir keliomis kitomis gretutinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, podagra. Šiems ligoniams kasdien tenka vartoti itin daug vaistų – gydytoja sako turėjusi pacientų, kurie kasdien turėdavo išgerti po 10–15 tablečių. Jos teigimu, galima tik įsivaizduoti, kaip palengvėja žmogui sužinojus, kad galima sumažinti vartojamų tablečių, o ligos ir toliau gydomos.

Pasak M.Berlickienės, vaistai aukštam kraujospūdžiui reguliuoti būtini tada, kai kraujospūdis pakyla aukščiau 140/90 mmHg ir nebesvyruoja taikant nemedikamentines korekcijas. Statinai padidėjusiam cholesteroliui gydyti būtinai skiriami tais atvejais, kai gerokai padidėjusi MTL cholesterolio ir trigliceridų koncentracija arba anksčiau pacientui yra buvę kardiovaskulinių įvykių: infarktas, insultas, vainikinių arterijų stentavimas ir šuntavimas.

Gydytoja sako, kad labai svarbu vienodai gydyti ir aukštą kraujospūdį, ir padidėjusį cholesterolį, nors pastarąjį pacientai kartais linkę ignoruoti ir nevartoja paskirtų vaistų. "Statinai yra itin svarbūs, nes mažina trigliceridų koncentraciją. Trigliceridai sukelia kraujagyslių uždegimą, toje vietoje gali pradėti vystytis trombai, cholesterolinės plokštelės tampa nestabilios, gali atitrūkti ir sukelti infarktą ar insultą", – teigia medikė.

Pamiršo pasirūpinti sveikata

Pasak Santaros klinikų profesoriaus Nefrologijos centro vadovo Mariaus Miglino, per karantiną išsitrynus darbo ir poilsio pusiausvyrai, užgriuvus buitiniams namų rūpesčiams, dalis žmonių pamiršo skirti dėmesio savo sveikatai. Dėl to specialistai fiksuoja lėtinių ligų paūmėjimą.

"Labiausiai turėtų susirūpinti vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės. Širdies siunčiami signalai gali būti labai subtilūs, todėl vyresniems nei 40 metų žmonėms rekomenduojama kasmet reguliariai apsilankyti pas specialistus", – sako M. Miglinas.

Gydytojas pastebi, kad pandemijos metu vizitų pas šeimos gydytojus sumažėjo 10–20 proc., todėl nediagnozuojamos ligos, neatliekami tyrimai, jau gydomiems pacientams nesuintensyvinamas gydymas.

Apie širdies problemas gali įspėti dusulys, aukštas spaudimas, apie inkstų – patinimai, dilgčiojimai juosmens srityje, noras dažniau nei kartą per naktį šlapintis. "Tačiau iki gana vėlyvų ligos stadijų simptomai dažniausiai būna nejaučiami, todėl reikia tikrintis profilaktiškai. Jei žmogus turi vieną problemą, medikai rekomenduoja patikrinti ir kitus minėtus organus, nes kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnis pavojus", – įspėja profesorius.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad apie širdį ir inkstus reikėtų kalbėti vienu metu. "Aukštas kraujospūdis, per didelis druskos kiekio suvartojimas, per mažas judėjimas, viršsvoris gali privesti ir prie inkstų ligų. Visi paminėti dalykai sendina kraujagysles, jos tampa neelastingos, dėl to gali nukentėti ne tik širdis ir inkstai, bet ir smegenys", – pastebi gydytojas.

Aukštas kraujospūdis gali ypač paveikti smegenis, gali prasidėti nerimas. Nediagnozuojamos ir negydomos širdies bei inkstų ligos gali tapti netgi insulto priežastimi. Pasak gydytojo, vienas didžiausių kraujo išsiliejimo į smegenis rizikos veiksnių yra padidėjęs kraujospūdis.

Apie širdies problemas gali įspėti dusulys, aukštas spaudimas, apie inkstų – patinimai, dilgčiojimai juosmens srityje, noras dažniau nei kartą per naktį šlapintis.

Nuolat matuoti kraujospūdį

M. Miglinas pataria kraujospūdį matuoti reguliariai, tam geriausia turėti kraujospūdžio matavimo aparatą namuose. Siektinas kraujospūdis turėtų būti ne didesnis nei 140/90. Kraujospūdį galima pasitikrinti ir vaistinėje, rekomenduojama tai daryti reguliariai.

Jei žmogus skundžiasi galvos skausmu, bendru silpnumu, papildomai gali pasimatuoti kraujospūdį vaistinėje. Farmacininkai pastebi, kad nors aukštas kraujospūdis dažnai vadinamas tyliąja liga, organizmas tiesiog pripranta prie tokios savijautos, ją būtina kontroliuoti.

Kraujospūdis turėtų būti matuojamas reguliariai – ryte ir vakare. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad tiksliems rezultatams turėti įtakos gali daugybė veiksnių. Sveikatos specialistai pataria matuoti kraujospūdį praėjus bent valandai po valgio, būti nusiraminus, sėdėti patogiai ir neįsitempus.

Suvalgome dvigubai daugiau

Specialistas atkreipia dėmesį, kad mityba irgi yra labai svarbi, norint išvengti širdies ir inkstų ligų. Naujausiais duomenimis, žmonės, kurie maitinasi pagal Viduržemio jūros dietą, jaučia mažiau nerimo, todėl turi mažesnį kraujospūdį ir apskritai būna sveikesni. Lietuviams rekomenduoja maisto racione sumažinti cukraus, druskos ir angliavandenių kiekį.

Vartojami angliavandeniai turėtų būti su mažesniu glikeminiu indeksu, pavyzdžiui, rudieji ryžiai, ankštinės daržovės, viso grūdo produktai. Patariama vengti cukraus, saldumynų ir saldžių kepinių, duonos su dideliu cukraus kiekiu. Rekomenduojama rinktis maisto produktus, kuriuose yra iki 5 g cukraus 100 g produkto.

Gydytojas pastebi: tyrimai rodo, kad Lietuvoje dažnai nusižengiama sveikos mitybos taisyklėms. "Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje suaugę žmonės suvartoja dvigubai daugiau druskos, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Jos ne tik per daug dedame į maistą, bet per daug būna ir jau paruoštuose produktuose", – įspėja M. Miglinas. Patariama vartoti maisto produktus, kuriuose yra iki 1,5 g druskos 100 g.

Pasak dr. M. Miglino, druskos beveik neįmanoma gauti per mažai, nes jos yra visur. "Iš tikrųjų visas maistas turi pakankamai druskos, todėl jo papildomai sūdyti nereikėtų. Geriausia sūdyti maisto ruošimo pabaigoje, tada geriau jaučiamas druskos skonis ir reikia mažesnio jos kiekio. Svarbiausia skaityti maisto etiketes ir atsirinkti geriausius produktus", – teigia M. Miglinas.

5 specialisto patarimai, norint išvengti širdies ir inkstų ligų:

1. Reguliariai tikrintis kraujospūdį.

2. Kasmet darytis bendrą kraujo tyrimą.

3. Reguliariai atlikti inkstų veiklą atspindinčius kraujo tyrimus.

4. Reguliariai atlikti šlapimo tyrimą.

5. Vidurinio amžiaus žmonėms reguliariai tirtis cholesterolio lygį.

Hipertenzija, aukštas kraujospūdis, kankina 1 iš 4 vyrų ir 1 iš 5 moterų – iš viso daugiau nei milijardas žmonių pasaulyje yra išgirdęs šią diagnozę, skelbia Pasaulio sveikatos organizacija.

Vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad kraujospūdį vaistinėje pasimatuoti dažniausiai papildomai rekomenduoja tiems, kurie skundžiasi galvos skausmu, bendru silpnumu. „Eurovaistinės“ farmacininkai pastebi, kad be priežasties pasijutę prasčiau žmonės dažnai užsuka į vaistinę pasitikrinti kraujospūdžio.

Nors aukštas kraujospūdis dažnai vadinamas tyliąja liga, nes galima net nejusti jokių simptomų, organizmas tiesiog pripranta prie tokios savijautos, ją būtina kontroliuoti reguliariai tikrinantis kraujospūdį. Pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės J. Juodsnukytės, jeigu gydytojas yra diagnozavęs kraujospūdžio sutrikimus, kraujospūdžio matavimo aparatą rekomenduojama turėti namuose ir tikrintis reguliariai.

Kraujospūdis turėtų būti matuojamas reguliariai – ryte ir vakare. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad tiksliems rezultatams įtakos turėti gali daugybė veiksnių. Vaistininkė pataria matuoti kraujospūdį praėjus bent valandai po valgio, būti nusiraminus, sėdėti patogiai ir neįsitempus.

Rizikos grupei nepriklausantys žmonės, pasak vaistininkės, kraujospūdį turėtų pasitikrinti reguliaraus sveikatos patikrinimo metu arba pajutę netikėtai prasidėjusį galvos skausmą, bendrą silpnumą, galvos svaigimą.

„Eurovaistinėje“, kaip ir įprasta, klientai vėl gali pasimatuoti kraujospūdį, tai padaryti galima visose tinklo vaistinėse.

10 taisyklių, kaip kraujospūdį matuoti profesionaliai:

– Kraujospūdį matuokite praėjus bent valandai po valgio.

– Atsisėskite patogiai, atsiremkite į atlošą ir neįtempkite nugaros.

– Kraujospūdį matuokite ramioje aplinkoje.

– Atsisėdę bent kelias minutes nurimkite.

– Kraujospūdžio nerekomenduojama matuoti, kai jaučiate stresą ar esate įsitempę.

– Ranką, sulenktą per alkūnę, padėkite ant stalo.

– Manžetę uždėkite 2–3 cm nuo alkūnės sulenkimo, širdies lygyje.

– Pakelkite drabužių rankovę, nebent dėvite plonos medžiagos rūbą.

– Kraujospūdį matuokite reguliariai.

– Prieš matavimą venkite fizinės veiklos.

Savo kraujospūdį turėtų žinoti kiekvienas žmogus

Gydytoja kardiologė, Gintarė Muckienė:

Arterinė hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis) – ne vien vyresnio amžiaus žmonių problema. Remiantis statistiniais duomenimis, pasaulyje padidėjusį kraujo spaudimą turi kas trečias žmogus. Deja, daug žmonių apie savo būklę nežino arba ją ignoruoja. Nors pirminė arterinė hipertenzija dažniausiai pasireiškia dėl nežinomų priežasčių ir yra neišgydoma – suvaldyti ją įmanoma ir būtina. Vartojant gydytojo paskirtus medikamentus, galima išvengti didesnių problemų – pavyzdžiui, iki 40% sumažinti insulto riziką. Nors reguliarus kraujospūdžio monitoravimas ir gydymasis didžiąja dalimi priklauso pacientui, pirmiausia būtina apsilankyti pas gydytoją kardiologą, kad jis paskirtų veiksmingą gydymą. Neužtenka (o kartais ir nebūtina) kasdien savo nuožiūra vartoti aspirino tabletes ir per anksti apsidžiaugti „gerojo“ cholesterolio kiekio kraujuje rezultatais. Kardiologijoje, kaip ir bet kurioje kitoje medicinos srityje yra daug kintamųjų, apie kuriuos pacientas nežino. Net ir profesionaliausias gydytojas nedrįsta pirmą kartą matomam pacientui tvirtinti, kad vienas ar kitas gydymo planas suveiks iš karto, todėl pacientų drąsa savi-diagnostikoje yra pavojinga. Ką dėl savęs galėtų padaryti pacientas? Pirmiausia – atsikratyti rizikos faktorių, kurie nėra nulemti genetiškai: mesti rūkyti, koreguoti nutukimą, nevartoti alkoholio, daugiau judėti, vengti itin druskingo maisto. Antra – keletą kartų per savaitę ramybės būsenoje pasimatuoti kraujospūdį ir užsirašyti jo rezultatus. Dažnai manoma, kad vyresniems žmonėms taikomi kiti arterinio kraujospūdžio normatyvai, tačiau tai netiesa. Nepriklausomai nuo amžiaus, siektinas normalus kraujospūdis yra mažesnis nei 140/90 mmHg; optimalus – 120/80 mmHg.

Gintarė Muckienė / Klinikos nuotr.

Širdies navikai – jie egzistuoja

Gydytoja kardiologė Gintarė Muckienė:

Nors bene kasdien girdime apie įvairių organų (pavyzdžiui: plaučių, krūties, žarnyno ir pan.) vėžį, terminas „širdies vėžys“ yra itin retas. Tai nereiškia, kad tokia patologija neegzistuoja. Širdies navikai yra retos širdies ligos. Jie skirstomi į pirminius ir antrinius. 75% pirminių navikų yra gerybiniai, 25% – piktybiniai. Antriniai navikai dažniausiai būna piktybinių navikų metastazės. Dažniausias pirminis gerybinis navikas – miksoma. Specifinių simptomų, leidžiančių įtarti širdies navikus nėra. Esant tokiems požymiai kaip širdies aritmijos, lėtinis širdies nepakankamumas, krūtinės angina, karščiavimas, nuovargis, svorio netekimas, kosulys, sąnarių skausmai, pakitimai kraujo tyrimuose (pvz. trombocitų skaičiaus sumažėjimas ar padidėjimas, anemija, leukocitozė, padidėjęs C-reaktyvusis baltymas ir pan.) galima įtarti kitas ligas, tačiau reikėtų nepamiršti pagalvoti ir apie širdies navikus. Ypatingai dėl to, kad neretai iš pradžių jie nesukelia jokių simptomų. Širdies ultragarsinis tyrimas – pats vertingiausias, neinvazinis, instrumentinis tyrimas, kurio metu galima diagnozuoti/įtarti širdies navikus.

Apgaulingi simptomai krūtinėje

Gydytoja kardiologė Rasa Karaliūtė:

Įvardijamos net 26 priežastys, dėl kurių pasireiškia skausmai krūtinėje. Patologijų spektras labai platus, o viena iš rimčiausių priežasčių – miokardo infarktas. Jam įvykus, atsiranda intensyvus skausmas krūtinėje, plintantis į kairę ranką, tarp menčių, apatinį žandikaulį ar pilvą. Skausmą lydi šalto prakaito pylimas, pykinimas ar vėmimas, mirties baimė. Tuomet svarbu kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą, jokiu būdu nevykti į gydymo įstaigą pačiam. Deja, kartais tuoj pat netenkama sąmonės, gali įvykti staigi mirtis. Miokardo infarktas (širdies smūgis) – visada netikėta, gyvybei pavojinga būklė, tačiau neretai girdime, kad tam buvo galima užbėgti už akių. Praktiškai visi patyrusieji infarktą jau sirgo išemine širdies liga, kurios simptomus jie neteisingai interpretavo (pvz.: skaudėjo skrandį“), ignoravo, gydėsi netinkamai ar jautėsi visiškai sveiki. Jeigu infarktą dažnai atpažinti nesunku, tai išeminė širdies liga klastingesnė ir kartais simptomai atrodo visai nesusiję su „širdimi“. Tad jeigu jaučiate skausmus krūtinėje, dūstate, jaučiate ritmo sutrikimus, blogiau toleruojate fizinį krūvį – pats metas vizitui pas kardiologą. Profilaktiniai kardiologiniai tyrimai naudingi ir besiruošiantiems naujiems iššūkiams: maratono bėgimui, egzotinei kelionei su neįprastai dideliu fiziniu krūviu ar pradedant intensyviai sportuoti. Kompleksinio kardiologinio ištyrimo metu atlikta elektrokardiograma (esant reikalui – Holter monitoravimas), širdies echoskopija, veloergometrijos tyrimas (kai minant dviratį monitoruojama širdies veikla krūvio metu) gali išgelbėti nuo gresiančios nelaimės.

Rasa Karaliūtė / Klinikos nuotr.

„BIOFIRST“ kliniką rasite Studentų g. 37, Kaune. Tel. registracijai: +370 686 40 115, 8 37 75 08 66. www.bioklinika.lt

Laidoje „Sveikatos medis“ per TV8 taip pat bus domimasi odos vėžio, arba melanomos, rizika, baleto šokėjas primarijus Nerijus Juška atskleis, kokiais preparatais rūpinasi savo prostatos sveikata, o rubrikoje „Ačiū, daktare“, kaip visada, lauks jautri pacientės padėka gydytojams už išgelbėtą gyvybę.

Kasmet paskutinį rugsėjo sekmadienį minima pasaulinė širdies diena. Šį kartą didelis medikų dėmesys sutelkiamas būtent į padidėjusį kraujo spaudimą, kuris neretai nulemia kitų organų sveikatą. Lietuvos širdies asociacijos prezidentė, doc. med. m. dr. Sigita Glaveckaitė sako, jog arterinė hipertenzija yra koreguojama, tačiau ne kiekvienam, kuriam tai yra būtina daryti.

„Širdies kraujagyslių ligos yra numeris vienas žudikas Lietuvoje. Jei pasaulyje 40 procentų gyventojų miršta nuo kraujotakos ligų, tai Lietuvoje ši mirtis pagal statistiką siekia net 55 procentus“, - laidoje pasakos kardiologė S. Glaveckaitė.

Apie priemones stebėti ir kontroliuoti kraujospūdį tarptautinėje aštuntoje Vilniaus-Gdansko universitetų konferencijoje, skirtoje hipertenzijos, diabeto, inkstų ligų, širdies ir kraujagyslių sistemos apsaugai, kalbėjo garbūs daktarai bei mokslininkai.

„Aukštas kraujo spaudimas turi kelis pagrindinius organus-taikinius: tai širdis, inkstai, smegenys, akys, na, ir viso organizmo kraujagyslės. Bet kuriam pacientui, kuriam diagnozuojame padidėjusį kraujo spaudimą, ieškome ar nėra šių organų mažesnio ar didesnio pažeidimo, yra daromi įvairūs tyrimai ir mūsų tikslas tampa kovoti su šia tyliąja epidemija, nes padidėjusio kraujo spaudimo, priešingai nuo kitų ligų, dažniausiai žmonės ir nejaučia. Yra daugybė prevencijos programų, siekiančių užkirsti kelią galimoms ligoms, tačiau taip pat be galo svarbu žinoti savo kraujo spaudimą bei gliukozės kiekį kraujyje“, - pasakos VUL Santaros klinikų Nefrologijos centro direktorius, prof. med. m. dr. Marius Miglinas.

Kraujo spaudimo matavimo aktualumą konferencijos metu minėjo ne tik Lietuvos medikai, bet ir vienas iš konferencijos iniciatorių, Gdansko medicinos universiteto Hipertenzijos ir Diabetologijos klinikos vadovas, profesorius Krzystof Narkiewicz.

„Problema, su kuria susiduriame, yra tai, kad daugybę pacientų, pradėję gydyti hipertenziją, kažkuriuo momentu ima ir nutraukia gydymą, nustoja vartoti vaistus, todėl gydytojo nurodymų dėl vaistų vartojimo nesilaikymas yra rimta problema. Deja, vis dėl to daugybė pacientų nežino, jog jie turi hipertenziją, todėl vienintelis būdas ją aptikti – yra matuoti savo kraujo spaudimą“, - laidoje teiks profesorius iš Lenkijos.

Anot viso pasaulio medikų, aukštas kraujospūdis yra vienas pagrindinių veiksnių prieširdžių virpėjimo atsiradimui, galvos smegenų insultui, todėl kiekvienas gydytojas pataria reguliariai matuoti kraujo spaudimą, ypač kai šiai dienai kraujospūdžio matavimo aparatą galima turėti tiesiog savo namuose.

„Renkantis kraujospūdžio matavimo aparatą, svarbu atkreipti dėmesį, jog aparatas atpažintų ritmo sutrikimus, kurie informuoja žmogų, jei yra pastebimas prieširdžių virpėjimas ir gali jį atskirti nuo atsiradusių neritmiškų širdies susitraukimų“, - patarimais, kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą ir išsirinkti matavimui bei insulto prevencijai tinkantį aparatą, dalinsis VUL Santaros klinikų gydytojas-kardiologas Rokas Šerpytis.

Prostatos sveikata – kiekvieno save gerbiančio vyro rūpestis

Rugsėjis – prostatos vėžio žinomumo mėnuo. Tačiau medikai kaskart pabrėžia, kad šiam organui vyrai dėmesį turėtų skirti ne tik rugsėjį, bet visus metus. Siekiant išvengti prostatos sutrikimų ar prostatos vėžio, itin svarbu rūpintis savo sveikata, tinkamai maitintis, judėti, reguliariai lankytis pas gydytojus bei vartoti vitaminus, gerinančius antrosios vyro širdies veiklą.

„Nematau visiškai jokios gėdos kalbėti apie prostatą ir jos ligas. Tačiau kaip ir man, taip ir daugeliui vyrų yra taip – kol nesusiduri su šia problema, tol nekreipi tiek dėmesio. Bet reikia roges pradėti ruošti vasarą ir tikrintis savo sveikatą, kol dar nėra jaučiami jokie simptomai“, - laidoje pasakos baleto šokėjas, primarijus Nerijus Juška, atskleisdamas ir vartojamų fitoterapinių preparatų naudą.

Apie prostatos sveikatą įžvalgomis ir patarimais dalinsis du žinomi profesoriai, urologai Balys Dainys ir Vytautas Kamarauskas.

Odos vėžys – pavojus ne tik vasaros metu

Melanoma – itin klastingas ir neretai agresyvus vėžinis susirgimas. Klaidinga yra manyti, jog saugotis odos vėžio ir rūpintis jos sveikata reikėtų tik šiltuoju metų laiku, kuomet didžiąją dalį dienos praleidžiame lauke, saulės spinduliuose. Laidoje melanomai bus skiriamas didelis dėmesys – mat praėjus vasarai, itin svarbu nuodugniai apžiūrėti savo odą.

„Dažniausiai vyrams melanomą pamato ar įtaria, jog tai gali būti piktybinis odos navikas antra pusė – žmona arba draugė. Kas priešingai yra moterims – jos dažniausiai pastebi pačios“, - pasakos NVI galvos ir kaklo navikų chirurgijos skyriaus vadovė, onkologė Jolita Gibavičienė.

„Ačiū, daktare“ pilvo chirurgams už išgelbėtą gyvybę tars ponia Aldona

„Sveikatos medžio“ laidos rubrikoje „Ačiū, daktare“ šį sekmadienį laukia nuoširdi pacientės Aldonos padėka VUL „Santaros“ klinikų pilvo chirurgams, nuo kurių kadaise priklausė jos gyvybės stebuklas.

„Mes, gydytojai, tikrai norime padaryti viską kuo geriau <...>, tačiau kuomet atvejis yra užleistas, padažnėja ir komplikacijų tikimybė. Bet kokie intensyvūs pilvo skausmai ir karščiavimas turi versti žmogų kreiptis pas gydytojus. Pilvo skausmus gali įspėti apie bet kokią ligą – skrandžio ligas, opaligę, tulžies pūslės ar kasos uždegimus, kraujagyslines patologijas, akmenligę, žarnyno ligas“, - laidoje teigs gydytojas pilvo chirurgas Anatolij Ostapenko.

Aukštas kraujospūdis yra itin dažna būklė, varginanti žmones visame pasaulyje, o Lietuvoje hipertenzija – viena dažniausių lėtinių ligų. Pastaruoju metu pasklido žinia, kad daugelyje populiarių vaistų, skirtų pacientams, turintiems kraujospūdžio problemų, yra kenksmingų, vėžį galinčių sukelti medžiagų. Ar aukštą kraujospūdį būtina gydyti tik vaistais? Kaip žmogus gali pats sau padėti, sumažinti ar išvengti rizikos pasakoja gydytoja Regina Žukauskienė.

– Kaip nustatyti, ar žmogus serga hipertenzija, jeigu nejaučiami simptomai?

– Tiek žemas, tiek aukštas kraujospūdis sukelia grėsmę žmogaus sveikatai ir gyvybei. Aukšto kraujospūdžio liga – hipertenzija – yra viena dažniausiai sutinkamų ir lengviausiai nustatomų širdies ir kraujotakos sistemos ligų. Tereikia keletą kartų pamatuoti kraujospūdį – tai prieinama visiems –  ir galima nustatyti, ar žmogus serga hipertenzija.

– Kokios priežastys sukelia šią ligą?

– Tik detaliais tyrimais galima patikslinti hipertenzijos priežastis. Viena iš priežasčių gali būti susiaurėjusi inksto arterija. Tokiu atveju, ligą galima išgydyti chirurginiu būdu. Tačiau tokie atvejai yra reti – didžioji dalis žmonių serga hipertenzija, kurios priežastis nėra aiški.

– Kokie simptomai gali sufleruoti apie padidėjusį kraujospūdį?

– Hipertenzija grėsminga tuo, kad dažnas pacientas šios ligos nejaučia. Pirmieji skundai atsiranda, kai skauda galvą, tačiau tai ne visada susiję su arteriniu kraujospūdžiu. Esant aukštam kraujo spaudimui skauda pakaušį, pacientai skundžiasi, kad „surakina“ sprandą ar svaigsta galva. Tokie žmonės jau kreipiasi į gydytoją ar patys pasimatuoja kraujo spaudimą. Blogiausia, kai žmogus nieko nejaučia, o  kraujospūdis randamas  220/120. Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80. Pavojaus nėra, jeigu jis neviršija 140/90, tačiau jei kraujospūdis didesnis už 140/90 – jį būtina mažinti.

– Kaip žmogus turėtų savimi rūpintis, nustačius padidėjusį kraujospūdį?

Pirmą kartą aptikus aukštą kraujospūdį svarbu to nepamiršti ir reguliariai jį sekti. Kraujospūdžio aparatai nėra brangūs, todėl gali būti prieinami visiems. Kraujospūdį rekomenduojama matuoti ryte dar neišlipus iš lovos arba kai skauda galvą ar surakina sprandą. Jei neturite matavimo aparato, kraujospūdį pasimatuoti visada galite ir vaistinėse. Svarbu suvokti, kad hipertenzija – liga visam gyvenimui. Tai ne ta liga, kai suvartojęs vaistų pakelį pasveiksti.

Kraujospūdį rekomenduojama matuoti ryte dar neišlipus iš lovos arba kai skauda galvą ar surakina sprandą.

– Koks paciento laukia gydymas, sergant hipertenzija?

Nustačius aukštą kraujospūdį (virš 140/90) pradžioje rekomenduojama dieta bei fizinis aktyvumas. Labai tinka pasivaikščiojimai vakare, miego sureguliavimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, streso suvaldymas, meditacija. Šie patarimai aktualūs net tuo atveju, jei liga progresuoja ir vystosi kitos jos stadijos. Tai padeda sumažinti vartojamų vaistų kiekį, ilgiau likti prie vieno vaisto vartojimo ir mažesnių vaisto dozių. Hipertenzijai koreguoti būtinas reguliarus vaistų vartojimas, tačiau neretai šie sukelia šalutinių poveikių. Kartais paaiškėja atvejai, kad kraujospūdį reguliuojančių vaistų sudėtyje yra toksinių medžiagų, sukeliančių onkologinius susirgimus. Svarbu nepamiršti, kad sureguliuoti kraujospūdį gali ir kai kurie augaliniai vaistai, tokie kaip gudobelės ekstraktas arba kai kurie specialios medicininės paskirties produktai, pavyzdžiui turintys natokinazės ar hidroksitirozolio, kurių saugumas įrodytas moksliškai.

– Kodėl šie produktai yra saugūs? Kuo jie skiriasi nuo įprastų vaistų?

– Visų pirma, tai yra augalinės kilmės medžiagos. Natokinazė yra fermentas, specialiu būdu išskirtas iš fermentuotų pupelių, o hidroksitirozolis – iš alyvuogių aliejaus. Produktai su šiomis medžiagomis pasižymi daugialypiu poveikiu, tačiau labiau skirti profilaktikai, o ne gydymui. Natokinazė pasižymi krešulius tirpdančiu poveikiu. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad esant hipertenzijai susidaro mikro krešuliai, užkemšantys smulkias kraujagysles ir dėl to vystosi smegenų atrofija ir demencija. Mokslinės studijos rodo natokinazės poveikį švelniai reguliuojant arterinį kraujo spaudimą. Visi natokinazės veikimo mechanizmai yra žinomi – jie sustiprina natūralias organizme vykstančias reakcijas, todėl yra saugūs.

Hidroksitirozolis  yra stiprus antioksidantas, o veikdamas kartu su natokinaze, mažina kraujagyslių vidinio sluoksnio pažeidimą, kuris gali vystytis esant aukštam kraujo spaudimui, ateorosklerozei ir padidėjusiam cholesteroliui.

Šių medžiagų net vartojant ilgą laiką saugumas įrodytas moksliniais tyrimais, o ypač jų vartojimas rekomenduojamas pacientams, turintiems virškinimo trakto ligų dėl kurių jie negali vartoti  „kraują skystinančių“ vaistų arba jų netoleruoja.

– Kas gresia žmogui, kuris nesigydo padidėjusio kraujo spaudimo?

– Aukšto kraujospūdžio liga yra labai klastinga ir grėsminga. Ji pasižymi rimtomis komplikacijomis. Aukštas kraujospūdis trikdo gyvybiškai svarbių organų, tokių kaip smegenų, širdies, inkstų ar akių funkcijas. Hipertenzija dažnai pasireiškia kartu su aukštu cholesteroliu, kraujagyslių ateroskleroze ar antsvoriu, taip dar labiau apsunkindama organizmo būklę ir sukeldama sunkias komplikacijas.

Smegenų pažeidimas pasireiškia išeminiu ar hemoraginiu insultu – kraujagyslė arba užsikemša arba plyšta. Gali vystytis senatvinė demencija. Visais atvejais žmogus tampa neįgaliu – sunkia našta sau ir artimiesiems.

Nemažiau sudėtinga situacija išsivysto pažeidus širdį, inkstus ar akis. Infarktas, inkstų nepakankamumas ar aklumas – tai komplikacijos, kurių būtų galima išvengti, jeigu būtų sureguliuotas arterinis kraujospūdis, cholesterolio lygis ir apsaugotos kraujagyslių sieneles.