Išėjo be pykčio

Klaipėdos labdaros organizacijos "Sandora" vadovė Magdalena Piklaps teigė, kad 20 metų veikusią valgyklą uždarė kovo 16-ąją, oficialiai paskelbus karantiną.

"Tą pirmadienį atėjusiesiems atidavėme duonos, marinuotų agurkų. Labai gaila, nieko daugiau neturėjome. Išgirdę šią žinią, jie reagavo ramiai, nebuvo nei pykčio protrūkių, nei pretenzijų, išėjo tyliai, taip ir nežinodami, kada iš viso čia sugrįš", – kalbėjo M.Piklaps.

"Sandoros" valgyklos veiklą finansuoja filantropai iš Vokietijos.

Nebuvo nei pykčio protrūkių, nei pretenzijų, išėjo tyliai.

Iki karantino valgykloje kasdien dvi pamainas buvo maitinama po 15–20 benamių ar skurdžiai gyvenančių klaipėdiečių.

"Kai tik pradėjome dirbti, ateidavo tokia suvargusi jauna mama su trimis vaikais, paskui gimė dar du. Per 20 metų jie užaugo ir nežinia, koks jų likimas. Dabar vaikų pas mus neateina. Pamenu, kai atidarė valgyklą, buvo atvykę atstovų ir iš Vokietijos, tada jie pasakė, kad iš šių namų niekas neturi išeiti tuščiomis rankomis. Taip mes ir stengiamės visus tuos metus", – teigė M.Piklaps.

Magdalena Piklaps / Redakcijos archyvo nuotr.

Mieste neveikia ir "Carito" valgykla prie Šv. Kazimiero bažnyčios, kur benamiai sriuba buvo maitinami du kartus per savaitę. Čia irgi ateidavo apie 40 žmonių.

Stogas – visą parą

Nors neliko labdaros valgyklų, nakvynės namai apnakvindinimo paslaugą per karantiną teikia visą parą.

Namų neturintys asmenys Šilutės pl. 8 ir Dubysos g. 39 gali pasilikti visą parą.

Klaipėdos nakvynės namų vadovė Alma Kontrimaitė tvirtino, jog stengiamasi užtikrinti karantino sąlygas, kad benamiai nevaikštinėtų po miestą.

"Aišku, negalime apriboti jų laisvės judėti. Tačiau prašome, kad išeitų ne daugiau nei valandai ir tik įsigyti maisto. Stengiamės išleisti tuo metu, kai parduotuvėse jau neparduodamas alkoholis", – tikino A.Kontrimaitė.

Benamiams irgi karantinas

Patalpos šildomos, yra dušai, namukuose gyvenama po tris. Šiuo metu nakvynės namų gyventojų – apie 50. Naujų asmenų nebepriimama dėl karantino.

Teritorija uždaryta, lankytojai neįleidžiami.

Pasak A.Kontrimaitės, būste yra galimybė pasigaminti šilto maisto, kurį žmonės turi įsigyti savo lėšomis.

"Pas mus yra virtuvės, ir benamiai noriai jomis naudojasi. Suorganizavome su "Maisto banku", kad kasdien čia atvežtų sriubos, duonos ir vaisių. Tariamės, kad atgabentų kruopų, kurias jie patys galėtų pasigaminti", – teigė A.Kontrimaitė.

Kiek iš viso benamių yra mieste, neaišku, tačiau akivaizdu, jog dalis jų nakvynės namų paslaugomis nesinaudoja.

Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ prašo savivaldybės pagalbos dėl kitąmet nutrūksiančios europinės paramos sostinėje esančioms labdaros valgykloms, nakvynės namams, nuteistųjų integracijos centrui.

Vilniaus savivaldybė žada ieškoti būdų, kaip paremti šias labdaringas veiklas.

„Mūsų finansinė situacija yra tikrai sudėtinga, nes Europos Sąjungos finansavimo laikotarpis baigiasi 2016-aisiais didžiajai daliai projektų, o nauji šaukimai dar nėra paskelbti. Kai jie bus paskelbti, bus projektų rašymas, derinimas, todėl atsiranda didelis „bado“ laikas, kada sunku bus užtikrinti veiklų tęstinumą“, - BNS sakė organizacijos atstovė Dalia Sakalauskaitė - Babravičė.

Dviejuose „Caritas“ centruose nakvynės paslaugos teikiamos beveik 200 žmonių, tačiau didžiausios išlaidos, anot jos, yra „Betanijos“ valgykloje, kuri per dieną pamaitina apie pusę tūkstančio benamių, vargingai gyvenančių senelių ir kitų socialiai remtinų asmenų.

„Aš įsivaizduoju, kad žiema tikrai pareikalautų žmonių aukų dėl šalčio - jei reikėtų žmonėms nakvoti gatvėje, jei jie negalėtų būti dienos centruose. Taip pat ir dėl maitinimo - maistas yra pirminis žmogaus poreikis, juk reikia valgyti kasdien. Tai nėra koks nors būdas išsilaikyti - kol galėjome veikti, mes paramos neprašėme. Dabar situacija labai sudėtinga, prašome paramos, nes manome, kad šios paslaugos labai reikalingos miestui“, - kalbėjo „Caritas“ atstovė.

Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas patikino, kad savivaldybė svarsto, kaip spręsti situaciją.

„Dalį nakvynės paslaugų dengia savivaldybė, dalį - jie. Tad jei jie iškrenta dėl finansavimo stokos, kažkas atsiduria gatvėje tiesiogine to žodžio prasme. Taip būti negali“, - BNS sakė G.Paluckas.

Anot jo, dalį paslaugų laikinai galėtų finansuoti savivaldybė, kol „Caritas“ laimėtų konkursus ir vėl gautų europinę paramą. Tuo metu ateityje būtų svarstoma apskritai pertvarkyti socialinių paslaugų teikimo tvarką, įtraukiant nevyriausybines organizacijas, bendruomenes.

„Tą trūkstamą pinigų šaltinį per visas paslaugas sudarytų apie 160 tūkst. eurų per metus. Tikėtina, kad reikės juos rasti savivaldybės biudžete, nes kitu atveju turėsime aibę benamių, žmonių, kurie neturės kur pavalgyti, pasikeisti drabužius“, - pripažino vicemeras.

Paprastai savivaldybė prie „Carito“ veiklos kasmet prisidėdavo 80 tūkstančių eurų.

Iš viso Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ teikiamas paslaugas per dieną gauna per 700 žmonių: socialinės pagalbos ir integracijos centras „Betanija“ kasdien išdalina 500 maisto porcijų, nakvynės namuose Antakalnyje prieglobstį nakvynei randa 72 žmonės, dar apie 120 benamių priglaudžiami vadinamuosiuose „Laikinuosiuose namuose“ prie Vilniaus autobusų stoties. Nuteistųjų konsultavimo centre paslaugos per metus suteikiamos apie 500 asmenų, grįžtančių į laisvę po įkalinimo.

Vilniaus „Caritas“ taip pat žada prisidėti prie į Lietuvą atvyksiančių pabėgėlių integracijos.